2018-01-04 Nr. AB-390-3-63-3-00809-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-21-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00809-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 57.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. (P. V.) skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas P. V. (P. V.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–6), prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. SP1-1746 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos P. V.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 30–32) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Administracija atsiliepime taip pat nurodė, kad mano, jog yra galimybė sudaryti taikos sutartį, jeigu pareiškėjas pateiks visus reikalingus dokumentus teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti ir atsisakys skundo bei nereikalaus bylinėjimosi išlaidų.

3. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir pareiškėjas, atstovaujamas advokato L. Z., Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė prašymus patvirtinti tarp pareiškėjo ir atsakovo sudarytą 2017 m. lapkričio 21 d. taikos sutartį Nr. J9-2684 ir administracinę bylą nutraukti (II t., b. l. 186–188).

II. 4. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi (II t., b. l. 190–193) tenkino pareiškėjo ir atsakovo prašymą bei patvirtino 2017 m. lapkričio 21 d. jų pasirašytą taikos sutartį Nr. J9-2684, kuria ginčo šalys susitarė: 1) atsakovas įsipareigoja per 5 darbo dienas nuo taikos sutarties pasirašymo dienos pripažinti netekusiu galios ginčijamą Įsakymą; 2) pareiškėjas atsisako savo skundo ir nereikalauja priteisti iš atsakovo jo sumokėtą žyminį mokestį; 3) šalys prašo administracinę bylą nutraukti bei patvirtina, kad joms yra išaiškintos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir administracinės bylos nutraukimo pasekmės. Minėta nutartimi teismas nutraukė administracinę bylą ir priteisė iš atsakovo valstybės naudai 207,92 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o kitoje dalyje prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų netenkino.

5. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2017 m. lapkričio 21 d. pažyma Nr. NTP-7-10832 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, jog pareiškėjui pagal 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 2.3.-(NTP-2)-17-T-1088-10808 nagrinėjamoje byloje teikiant antrinę teisinę pagalbą patirta 415,84 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Tuo tarpu ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 6 dalį, kai ginčo šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas šį klausimą išsprendžia pagal šio straipsnio nuostatas. Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamo užmokesčio dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintose Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėse (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. rugsėjo 5 d.) (toliau – ir Taisyklės).

Atitinkamai iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, jog valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą apskaičiuotos vadovaujantis Taisyklių 6 punktu. Teismas kartu akcentavo, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 14 straipsnio 12 dalis numato, jog tuo atveju, kai įstatymų nustatytais atvejais antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos ar grąžinamos į valstybės biudžetą, antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir duomenis apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas pateikti teismui procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Vertindamas ABTĮ 42 straipsnio ir VGTPĮ 14 straipsnio 12 dalies nuostatas, teismas sprendė, jog valstybei priteistinų išlaidų dydžio apskaičiavimas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiga, todėl nėra pagrindo abejoti Tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktoje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiuotų dydžių pagrįstumu. Be to, teismas nurodė, kad iš byloje esančio Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 2.3.-(NTP-2)-17-T-1088-10808 7 punkto matyti, jog pareiškėjui valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 50 proc.

Tuo tarpu VGTPĮ 19 straipsnio, reglamentuojančio antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus, kai pareiškėjas apmoka nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, 2 dalyje nustatyta, jog pareiškėjas apmoka 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti, ir mokėjimo terminą. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas apmoka per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos.

Jeigu pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas taikos sutartimi iš esmės tenkintas visa apimtimi, todėl iš atsakovo priteisiamos visos pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgęs į minėtas nuostatas, teismas nurodė, kad iš Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. lapkričio 21 d. pažymos matyti, jog nagrinėjamos administracinės bylos teisinės pagalbos išlaidas sudaro advokato užmokestis, kuris yra lygus 415,84 Eur.

Taigi, remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad iš atsakovo valstybės naudai priteistina 50 proc. advokato užmokesčio, t. y. 207,92 Eur.

III. 6. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 195), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovo valstybės naudai priteista 207,92 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Administracija mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, neatsižvelgė į visas taikos sutarties nuostatas ir atsakovo teikto atsiliepimo turinį. Šiuo aspektu pažymi, kad pareiškėjas skunde reikalavo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. SP1-1746, kuris buvo priimtas dėl to, jog pareiškėjas nepateikė visų dokumentų. Atitinkamai atsiliepime buvo nurodytos sąlygos, kurioms esant taikos sutartis galėtų būti sudaryta, o šalių pasirašytos 2017 m. lapkričio 21 d. taikos sutarties Nr. J9-2684 1 punkte konstatuota, jog trūkstami dokumentai buvo pateikti po skundo pateikimo Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, t. y. pareiškėjas atsakovui pateikė visus trūkstamus dokumentus po atsakovo atsiliepimo pateikimo – pareiškėjas įvykdė atsakovo reikalavimus ir tai lėmė taikos sutarties, kuria atsakovas patenkinto pareiškėjo reikalavimus, sudarymą. Taigi, Administracijos teigimu, šiuo atveju taikos sutartimi nebuvo patenkinti pareiškėjo reikalavimai, nes tai lėmė pačio pareiškėjo veiksmai dar iki taikos sutarties sudarymo, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš atsakovo yra nepagrįstas.

7. Pareiškėjas P. V. atsiliepime į atskirąjį skundą (III t., b. l. 1–3) prašo jo netenkinti ir pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį, papildomai priteisiant iš atsakovo 207,92 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju jo reikalavimas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. SP1-1746 buvo patenkintas visa apimtimi, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti iš atsakovo valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Tačiau pareiškėjas nesutinka su tuo, kad iš atsakovo buvo priteistos ne visos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos, o tik pusė jų, ir likusią dalį sumokėti turės pareiškėjas. Šiuo aspektu pareiškėjas pažymi, kad bylos laimėjimo atveju jis turi teisę į visų, t. y. 100 proc., advokato pagalbos (antrinės teisinės pagalbos) išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 8. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties dalies, kuria teismas sprendė antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

9. Atsižvelgiant į tai, jog atskirąjį skundą pateikė tik atsakovas, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį, kuria iš jo valstybės naudai priteista 207,92 Eur, t. y. 50 proc., antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o pareiškėjas minėtos nutarties neskundė, teisėjų kolegija pasisakys tik dėl šios skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Tuo tarpu dėl pareiškėjo atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą keliamo reikalavimo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį, papildomai priteisiant iš atsakovo likusią 207,92 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį, pažymėtina, kad atsiliepimo į skundą turinį nustato ABTĮ 71 straipsnis, kuriame įtvirtinta, jog šiame procesiniame dokumente nurodoma, ar sutinkama, ar nesutinkama su skundo reikalavimais, taip pat ar ketinama dalyvauti bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Atitinkamai šiuo atveju byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama būtent pagal atsakovo atskirąjį skundą (ABTĮ 152–153 str.), todėl pareiškėjo atsiliepime formuluojamas savarankiškas reikalavimas ir jį pagrindžiantys argumentai, pareiškėjui nepateikus atskirojo skundo, nenagrinėtini.

10. Pasisakydama dėl skundžiamos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties dalies, kuria teismas iš atsakovo valstybės naudai priteisė 207,92 Eur, t. y. 50 proc., antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei tvarką reglamentuoja ABTĮ 42 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atsakovas mano, jog nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtinta tarp ginčo šalių sudaryta taikos sutartimi nebuvo patenkinti pareiškėjo reikalavimai, t. y. galutinis sprendimas nebuvo priimtas pareiškėjo naudai, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš Administracijos yra nepagrįstas. Taigi, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar byloje priimtas galutinis teismo sprendimas yra priimtas šalies, kuriai buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, t. y. pareiškėjo, naudai.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. SP1-1746 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos P. V.“, o ginčijama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvo patvirtinta 2017 m. lapkričio 21 d. tarp pareiškėjo ir atsakovo pasirašyta taikos sutartis Nr. J9-2684, kuria ginčo šalys susitarė: 1) atsakovas įsipareigoja per 5 darbo dienas nuo taikos sutarties pasirašymo dienos pripažinti netekusiu galios ginčijamą Įsakymą; 2) pareiškėjas atsisako savo skundo ir nereikalauja priteisti iš atsakovo jo sumokėtą žyminį mokestį; 3) šalys prašo administracinę bylą nutraukti bei patvirtina, kad joms yra išaiškintos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir administracinės bylos nutraukimo pasekmės. Atitinkamai minėta nutartimi, patvirtinęs tarp ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, teismas nutraukė administracinę bylą. Todėl, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, taip pat visapusiškai įvertinus bylos medžiagą, be kita ko, pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinį ir jame išdėstytus skundo motyvus, takos sutarties nuostatas, šiuo atveju akivaizdu, kad galutinis teismo sprendimas, priešingai, nei tvirtina atsakovas, iš esmės yra priimtas pareiškėjo naudai. Pabrėžtina, kad šios išvados nepaneigia atsakovo nurodomos aplinkybės, jo teigimu, lėmusios taikos sutarties sudarymą. Šiame kontekste akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 (Administracinė jurisprudencija, 2013, 26, p. 375–388) pažymėjo, jog formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog iš atsakovo valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos. Tuo tarpu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi iš Administracijos valstybės naudai priteistų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydžio ir jų apskaičiavimo teisingumo atsakovas neginčija ir neteikė jokių minėtas išlaidas paneigiančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako. Juolab kad, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, valstybei priteistinų išlaidų dydžio apskaičiavimas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiga, todėl nėra pagrindo abejoti Tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktoje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiuotų dydžių pagrįstumu.

13. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog keisti ar naikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį atsakovo atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl minėta nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas