2020-10-07 Nr. AB-18768-3-61-3-02309-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-660-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02309-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas L. K. 2020 m. liepos 3 d. elektroninių ryšių priemonėmis padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK, Komisija) 2020 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. S-128(7-107/2020).

Kadangi paduotas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. skundo trūkumams, pašalinti: aiškiai suformuluoti skundo pagrindą ir dalyką, pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2020 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 331-108930, kitus įrodymus, pagrindžiančius skunde išdėstytas aplinkybes, žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, 2020 m. liepos 15 d. pateikė teismui VMI 2020 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 331-108930, o 2020 m. liepos 16 d. – patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad skundžia MGK 2020 m. liepos 1 d. sprendimą ir VMI 2020 m. gegužės 15 d. sprendimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pareiškėjo L. K. skundą laikė nepaduotu.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo patikslintą skundą, gautą 2020 m. liepos 16 d., sprendė, kad pareiškėjas nepašalino esminių skundo trūkumų, nurodytų 2020 m. liepos 7 d. nutartyje, t. y. aiškiai nenurodė aplinkybių, dėl kurių nesutinka su MGK 2020 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. S-128(7-107/2020) ir VMI 2020 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 331-108930, nesuformulavo dėl šių aktų ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkančių reikalavimų, nepateikė žyminio mokesčio kvito arba motyvuoto ir objektyviais įrodymais pagrįsto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nepašalinus šių trūkumų, teismas neturi galimybės nustatyti ginčo nagrinėjimo ribų, todėl vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas L. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, kuri žemina jo orumą, ir perduoti skundą nagrinėti nešališkai organizacijai.

Nurodo, kad teisėja I. P. 2001 m. spalio 8 d. priėmė nutartį dėl žyminio mokesčio, tai toks procesinis dokumentas turėjo būti priimtas ir 2001 m. lapkričio 21 d. Valstybės tarnautojai 19 metų savo tarnybiniu pažeidimu naudojosi valdžios galia. Pareiškėjas 2015 m. buvo apkaltintas nesąžiningumu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria pareiškėjo L. K. skundas laikytas nepaduotu nepašalinus trūkumų, teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartyje nustatytų esminių skundo trūkumų, t. y. nenurodė aplinkybių, dėl kurių nesutinka su skundžiamais Komisijos ir VMI sprendimais, nesuformulavo dėl šių aktų ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkančių reikalavimų ir nepateikė žyminio mokesčio kvito arba motyvuoto ir objektyviais įrodymais pagrįsto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį teigia, kad ši nutartis žemina jo orumą, jokių kitų argumentų, dėl kurių nesutinka su skundžiama nutartimi, pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; kt.).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Įvertinus pirminio pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinį, matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Komisijos, kuri pareiškėjo skundą išnagrinėjo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka dėl VMI 2020 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. 331-108930, 2020 m. liepos 2 d. sprendimu ir prašo jį panaikinti (Komisijos sprendimas priimtas 2020 m. liepos 1 d.). Kaip pagrįstai 2020 m. liepos 7 d. nutartyje nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui teisines pasekmes sukelia ir minėtas VMI sprendimas, todėl išaiškino pareiškėjui teisę jį skųsti suformuluojant skunde reikalavimą dėl šio sprendimo. Teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartyje taip pat pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas taip pat turi aiškiai nurodyti faktines aplinkybes ir argumentus, dėl kurių nesutinka su ginčijamais sprendimais, pateikti VMI 2020 m. gegužės 15 d. sprendimą, kadangi skundas nepatenka neapmokestinamų skundų kategorijai, todėl pareiškėjas turėtų pateikti žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Kadangi pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė esminių skundo aplinkybių, nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio kvito nei įrodymais pagrįsto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, t. y. nepašalino teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Pirmosios instancijos teismo nustatyti skundo trūkumai buvo esminiai ir nustatyti pagrįstai, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, dėl ko nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui išaiškintina, jog 2020 m. rugpjūčio 11 d. priimta nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl Komisijos ir VMI sprendimų pateikiant naują skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Dainius Raižys

Veslava Ruskan