2021-01-27 Nr. AB-2131-3-64-3-00634-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. TA-81-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00634-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė už kalinimo laikotarpį nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. sausio 27 d. ir nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. kovo 17 d. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 20 000 Eur.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose. Kamerose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, sanitarinis mazgas neatitiko keliamų reikalavimų, nebuvo oro šalinimo sistemos, veidrodžio, spintelės daiktams susidėti. Paaiškino, kad kamerose nebuvo įrengti pagalbos signalizacijos mygtukai, buvo žiurkių, tarakonų ir kitų parazitų. Suteikti pasivaikščiojimai gryname ore tik po 1 valandą, pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netinkami, purvini, nevalomi. Paaiškino, kad duše maudydavosi tik vieną kartą per savaitę po 15 minučių, dušuose grindų danga buvo slidi, kartais nebūdavo karšto vandens. Pareiškėjo patalynė buvo nešvari, čiužiniai susidėvėję, nedezinfekuojami, netinkamai buvo aprūpinamas patalyne, dalies patalynės negaudavo, taip pat buvo kitų pažeidimų. Dėl to pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas). Įsakymo 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. kovo 17 d. buvo laikomas kamerose, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 5 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 3,73 kv. m. iki 19,80 kv. m. Kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.

6. Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus įrengimo atsakovo atstovas nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja.

7. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Pažymėjo, kad higienos normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Dėl sąlygų asmens higienai nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad pareiškėjo A. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais teismas atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjui kamerose teko nuo 3,73 kv. m iki 19.78 kv. m kameros (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto), ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus. Iš atsakovo pateiktos 2019 m. balandžio 17 d. pažymos Nr. 60/09-14207 bei sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI kamerose, kai vienam asmeniui tekęs kameros plotas buvo mažesnis nei 3 kv. m., nebuvo laikomas (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą). Tačiau teismas įvertino tai, kad nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia, esant minimaliai užtikrinta kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019 m. sausio 8 d. pažymoje Nr. 62/08-12 nurodyta, jog 2018 m. 49 kamerose ar kitose patalpose buvo atlikti įvairūs statybos bei remonto darbai (išardytos WC pakylos, nuo sienų ir lubų nuvalytas pelėsis, užtaisyti sienų ir lubų įtrūkimai, perdažytos sienos ir lubos, išklijuotos plytelės ant sienų ar grindų, perkabintos pakabos, įrengtos spintelės kitoms WC priemonėms, atlikti kiti statybos bei remonto darbai), santechnikos, elektros darbai (įrengti nauji sanitariniai mazgai, klozetai, kriauklės, pakabintos naujos užuolaidos, nauji vamzdžiai sumontuoti, pervedžiota elektros instaliacija, pakeisti seni elektros prietaisais naujais ir pan.), atlikti kiti darbai. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2019 m. kovo 20 d. patikrinimo akto Nr. PA-1465 (patikrinimas atliktas 2019 m. kovo 18 d.) teismas nustatė, kad kameroje Nr. 50 šviestuvai techniškai netvarkingi, nesaugūs – be gaubtų (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 12 punkto pažeidimas). Teismas nurodė, kad kituose atsakovo pateiktuose Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktuose pažeidimų neužfiksuota, taip pat patikrinimai buvo atliekami arba neaktualiais laikotarpiais, arba kamerose, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas. Taigi, teismas konstatavo, kad Šiaulių tardymo izoliatorius, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

11. Teismas nurodė, kad pagal naujausią ir vyraujančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką analogiško pobūdžio bylose, tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2345-442/2016, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018 ir kt.).

12. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punktas nustato, jog karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, kad karšto vandens privalomas tiekimas į apgyvendinimo kameras Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 ar kituose teisės aktuose nėra numatytas.

13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartyje konstatavo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose privalėjo būti įrengtas pagalbos iškvietimo mygtukas, teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai dėl nustatyto pažeidimo bei kartu pažymėjo, kad jog vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Pareiškėjo nurodyti teiginiai, kad jis yra žemesnės kastos nuteistasis ir dėl to jam gali kilti pavojus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra objektyvūs duomenys, pagrindžiantys pareiškėjui padarytą žalą, todėl atmestini kaip neįrodyti (žr. 2019 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1634-662/2019).

14. Įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, teismas nurodė, kad negalima konstatuoti, jog nagrinėjamais konkrečiais atvejais Šiaulių tardymo izoliatorius, pažeisdamas Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkto reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

15. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 28 punktas nustato reikalavimus prausimosi patalpoms. Daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami (28.1 punktas). Dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos (28.2 punktas). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo akto Nr. PA-384 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d.) teismas nustatė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus dušų, prausyklų patalpos valomos, vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 20/01 1860 patvirtintu higienos dezinfekcijos planu. Patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną, po kiekvieno pasinaudojimo dušu. Dezinfekcinės priemonės naudojamos pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad atsižvelgiant į byloje esančius duomenis negalima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 28 punkte numatytus reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

16. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas neneigė, jog jam buvo suteikta teisė praustis duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl teismas nelaikė, kad Šiaulių tardymo izoliatorius netinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte numatytą pareiškėjo teisę.

17. Teismas nurodė, kad iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2019 m. sausio 22 d. patikrinimo akto Nr. PA-170 (patikrinimas atliktas 2019 m. sausio 17 d.) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, antklodės, pagalvės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje. Vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Laikomiems asmenims (kiekvienam) užpildoma kortelė, kurioje laikomi asmenys pasirašo ir patvirtina, kad jiems buvo aprūpinti dezinfekuotu minkštuoju inventoriumi ir švariais lovos skalbiniais. Išduodant inventorių kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę pasitikrinti išduodamą jam patalynę bei inventorių. Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad iš esančių byloje įrodymų negalima daryti išvados, jog Šiaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 41, 42, 43 punktus.

18. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų taisyklių 21 punkte numatyta, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte numatyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems“ nustatyta kasdien dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems, o nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą – du pasivaikščiojimus per dieną, kurių bendra trukmė – ne mažiau kaip trys valandos. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-130 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ nustatyta kasdien dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė nuteistiesiems; nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą – du pasivaikščiojimus per dieną, kurių bendra trukmė – ne mažiau kaip trys valandos; laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems bausmių vykdymo kodekso 73-75 str. nustatyta tvarka.

19. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo akto Nr. PA-384 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d.) teismas nustatė, kad bendrame pasivaikščiojimų kiemelių koridoriuje yra vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punkto pažeidimas). Pasivaikščiojimų kiemeliai valomi Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovo nustatyta tvarka. Patikrinimo metu, kiemelių patalpos buvo švarios, sniegas nukastas. Veiksnių (slidžios dangos), galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatyta.

20. Pareiškėjas nurodė, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui. Pažymėjo, kad šis komitetas Antrajame bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92) 3 išaiškino, jog suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Teismas atkreipė dėmesį, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, jog Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, jog kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Tai iš esmės pripažįsta ir pats pareiškėjas. Teismas konstatavo, kad HN 134:2015 reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti.

21. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo A. M. asmens sveikatos istorijos Nr. 13-A/2019/143 įrašais, priėjo išvadą, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu nagrinėjamu laikotarpiu (nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. sausio 27 d. ir nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. kovo 17 d.) asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, jog pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo buvimu Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

22. Teismas atkreipė dėmesys, jog pareiškėjas A. M. Šiaulių tardymo izoliatoriuje pažeidžiant nustatytas higienos normas buvo laikomas neilgą laikotarpį, periodiškai, jo buvimo metu jam tenkantis plotas nebuvo mažesnis, nei tai nustatyta Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (jame numatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto), per šį laikotarpį pareiškėjui atitinkamai teko nuo 3,73 kv. m iki 19,78 kv. m kameros ploto. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, taip pat į tai, kad Šiaulių tardymo izoliatorius netinkamos kalinimo sąlygos (HN pažeidimai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Taigi, teismas įvertinęs tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos tam tikros higienos normos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, konstatavo, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 23. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

24. Pareiškėjas teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu dėl neturtinės žalos atlyginimo.

25. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauti rašytiniai pareiškėjo paaiškinimai. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, turėjo teisę į neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pažymi, kad teismas nevertino pareiškėjo sveikatos asmens istorijos ir atkreipia dėmesį į tai, jog jam yra nustatytas 35 proc. darbingumas, todėl priklausė du pasivaikščiojimai per dieną. Pareiškėjo teigimu, vieno pasivaikščiojimo trukmė turėjo būti ne mažesnė kaip 3 val. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jam teko naudotis dušu tik kartą per savaitę po 15 min., kai tuo tarpu Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) byloje Onaca prieš Rumuniją ir Vartic prieš Romuniją konstatavo pažeidimą dėl naudojimosi dušų kartą per savaitę. EŽTT minėtose bylose, pareiškėjo teigimu, taip pat konstatavo pažeidimus dėl pagalbos mygtuko įrengimo.

26. Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

27. Teigia, kad teismas išsamiai įvertino nustatytas aplinkybes, pažeidimo mąstą, trukmę bei intensyvumą ir pagrįstai konstatavo, kad nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ar pasikartojančiais. Tai įvertinus, atsakovo nuomone, teismas pagrįstai pripažino pareiškėjo pažeistas teises, bet atmetė prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo. Atsakovas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad nėra duomenų, jog Šiaulių tardymo izoliatorius būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Taip pat atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime nenustatė, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (neveikimo) ginčo aktualiu laikotarpiu buvo pažeista jo sveikata.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygų laikotarpiais nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. sausio 27 d. ir nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. kovo 17 d. neužtikrinimo pareiškėjui A. M., atlyginimo.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad kameroje Nr. 50 šviestuvai techniškai netvarkingi, nesaugūs – be gaubtų (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas). Teismas taip pat įvertino ir tai, kad nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, tačiau toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia, esant minimaliai užtikrinta kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, papildomus paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą tikrinamo sprendimo panaikinimui, ir priėmė iš esmės teisingą sprendimą. Sutinkant su pagrindiniais pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, jie nebekartojami, tik papildomi, atsižvelgiant į apeliacinio skundo ir papildomų paaiškinimų argumentus.

32. Pareiškėjas teigia, kad teismas nevertino į bylą pateiktos asmens sveikatos istorijos, kurioje yra įrašas, jog jam nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumas, todėl priklausė 2 pasivaikščiojimai per dieną po 3 val. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi į bylą pateiktą pareiškėjo A. M. asmens sveikatos istoriją, prieina prie išvados, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog pareiškėjui yra nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumas.

33. Nors pareiškėjas teigia, kad dušu galėjo naudotis tik kartą per savaitę po 15 min., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegiją pažymi, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 107 punkte nustatyta, jog galimybė pasinaudoti dušu suimtiesiems suteikiama ne rečiau kaip kartą per savaitę. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui teisė po dušu nusiprausti bent vieną kartą per savaitę buvo suteikta, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo teisė palaikyti kūno higieną Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeista.

34. Papildomai pažymėtina, kad EŽTT kai kuriais atvejais pripažįsta, jog pareiškėjo kalinimo sąlygas blogina ir ta aplinkybė, jog jis negali naudotis dušu pakankamai dažnai (žr., pvz., 2012 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Vartic prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 12152/05); 2012 m. kovo 13 d. sprendimą byloje Onaca prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 22661/06)). EŽTT byloje Valašinas prieš Lietuvą (2001 m. liepos 24 d. sprendimas, pareiškimo Nr. 44558/98) pažymėjo, kad galimybė dušu naudotis kartą per savaitę yra nepatenkinama, bet pažeidimo dėl šių aplinkybių nekonstatavo, akcentuodamas, kad kiekvienu atveju yra sprendžiama, ar galimybės naudotis dušu nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higieną taip, jog būtų pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2016 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-858/2016; 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas perpildytose kamerose. Byloje nėra duomenų, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebūtų buvęs užtikrintas šalto vandens tiekimas, todėl pareiškėjas turėjo galimybę (nors ir ribotą) asmeninę higieną palaikyti kameroje. Akcentuotina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatorių dėl galimybės naudotis dušu dažniau, nepateikti įrodymai, kad pareiškėjui reikėjo dušu naudotis dažniau dėl jo sveikatos būklės.

36. Vertinant pareiškėjo argumentus, kad kamerose neveikė pagalbos iškvietimo mygtukai, teisėjų kolegija pabrėžia, jog vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjui būtų kilęs realus pavojus ar žala sveikatai, kurių jis galėjo išvengti pasinaudodamas prižiūrėtojų (pagalbos) iškvietimo sistema. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimas taip pat nekonstatuotinas.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jam turėtų būti priteisiama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

38. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

39. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija, t. y. neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

40. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

41. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

42. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Ginčo atveju vertinamas laikotarpis, kai pareiškėjas buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nėra ilgas. Byloje nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnams, įstaigos administracijai būtų teikęs skundus (prašymus), jog Šiaulių tardymo izoliatorius būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

43. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė