6723f15d-e794-48b6-b337-e06c35058a13 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-542/2014Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija (S) 42.13; 44.2.4.1; 44.5.2.3; 55; 94.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Kazio KailiÅ«no, Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Donato Å erno teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Europart“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1363-567/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Europart“ ieÅ¡kinius atsakovams L.

J., akcinei bendrovei SEB bankas, uždarajai akcinei bendrovei „KPMG Baltics“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys H. A., Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje, veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių.             Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 1 d. protokoline nutartimi sujungė civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Europart“ ieÅ¡kinį atsakovei L. J. dėl nuostolių atlyginimo su civiline byla pagal ieÅ¡kovo UAB „Europart“ ieÅ¡kinį atsakovams AB SEB bankui ir UAB „KPMG Baltics“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo H.

A., į vienÄ civilinę bylÄ .IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu atsakovei L. J. (7 t., b.l. 223-225) prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 2 747 550,98 Lt žalos, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2002 m. liepos 15 d. UAB „Europart“ priėmė į darbÄ L. J. dirbti įmonės vyr. buhaltere. Jos žinioje buvo 2000 m. rugsėjo 27 d. sudarytos su AB Vilniaus banko Klaipėdos filialu sutarties dėl paslaugų teikimo VB Internetu rekvizitai. 2008 m. vasario mėn. UAB „Europart“ akcininkai pavedė audito įmonei atlikti bendrovės 2007 m. finansinės atskaitomybės auditÄ .

Auditoriams pastebėjus neatitikimų ir vyr. buhalterės papraÅ¡ius paaiÅ¡kinti kai kurias operacijas, 2008 m. vasario 27 d. L. J. išėjo iÅ¡ darbo ir daugiau į darbÄ nebegrįžo. PeržiÅ«rėjus banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us paaiÅ¡kėjo, kad L. J., siekdama pasisavinti UAB „Europart“ lėšas bankiniuose pavedimuose, lėšų gavėjÄ nurodydavo atitinkamÄ Ä¯monės klientÄ , o vietoje gavėjo sÄ skaitos - savo asmeninės sÄ skaitos numerį. Per penkių metų laikotarpį vyr. buhalterė L.

J. pasisavino iÅ¡ viso 2 747 550,98 Lt bendrovės lėšų. L. J. įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-361/2010 buvo nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 ir 3 dalis. (CK 6.245 str., 6.248 str. 1 d., 6.251 str.). IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu atsakovams AB SEB bankas, UAB „KPMG Baltics“ (5 t., b.l. 49-71) prašė priteisti ieÅ¡kovo naudai solidariai iÅ¡ atsakovų 2 675 987,65 Lt dydžio žalos atlyginimo sumÄ , o iÅ¡ atsakovo AB SEB bankas - 71 563,33 Lt žalos atlyginimo sumÄ , kurios neapima solidarioji UAB „KPMG Baltics“ prievolė bei 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas.

Taip pat prašė pripažinti negaliojančiomis 2005 m. audito sutarties 6.1, 6.2 punktus, 2006 m. audito sutarties 6.1, 6.2 punktus, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad UAB „KPMG Baltics“ Klaipėdos filialas nuo 2002 m. iki 2006 m. imtinai teikė ieÅ¡kovui UAB „Europart“ audito paslaugas. Å ių paslaugų teikimo laikotarpiu UAB „KPMG Baltics“ neteisėtais veiksmais, o bÅ«tent netinkamu Lietuvos Respublikos audito įstatyme (toliau-Audito įstatymas) numatytu audito įmonės pareigų vykdymu sudarė sÄ lygas buvusiai UAB „Europart“ buhalterei L.

J. pasisavinti 2 747 550,98 Lt UAB „Europart“ lėšų. 1999 m. vasario 9 d. ieÅ¡kovas su AB Vilniaus banko Klaipėdos filialu buvo pasirašęs SÄ skaitų tvarkymo ir kasos operacijų vykdyto sutartį Nr. 04-0209-684. 2000 m. rugsėjo 27 d. su AB Vilniaus banko Klaipėdos filialu pasiraÅ¡yta Paslaugų teikimo VB internetu sutartis Nr. 84. 2004 m. birželio 7 d. pasiraÅ¡ytas Elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr. 84 specialios dalies pakeitimo susitarimas Nr.

1. Å ių susitarimų pagrindu UAB „Europart“ buvo iÅ¡duotas slaptažodžio generatorius, suteiktas atpažinimo kodas bei slaptažodis mokestinių pavedimų atlikimui VB internetu. Å ios VB interneto naudojo atpažinimo priemonės buvo UAB „Europart“ vyr. buhalterės L. J. žinioje. ParaÅ¡o banke teisę turėjo tik bendrovės vadovas H. A. bei vyr. buhalterė L. J.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 9 d. sprendimu atnaujino ieÅ¡kinio senaties terminÄ , patenkino ieÅ¡kinį atsakovės L.

J. atžvilgiu visiÅ¡kai ir priteisė iÅ¡ jos ieÅ¡kovo naudai 2 747 550,98 Lt žalos atlyginimui ir 5 520 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato teisines paslaugas. Kitoje dalyje teismas ieÅ¡kinio netenkino, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams AB SEB bankas, UAB „KPMG Baltics“ po 19 920 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas. Taip pat priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas ir 100 Lt žyminio mokesčio už atskirÄ jį skundÄ trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, naudai.

Nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2011 m. rugpjūčio 1 d., nes 2008 m. liepos 31 d. nepriklausomo auditoriaus ataskaita ieÅ¡kovo akcininkams ir vadovams patvirtino, kad ieÅ¡kovas apie savo teisių pažeidimÄ dėl neatitikimų įmonės buhalterinės apskaitos registruose sužinojo 2008 m. liepos 31 d. Konstatavo, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio atsakovams AB SEB bankas, UAB „KPMG Baltics“ senaties termino nepraleido, nes pradinis ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas 2008 m. birželio 26 d. IeÅ¡kinys atsakovei L.

J. pateiktas 2012 m. gegužės 24 d. praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tačiau jis atnaujintas, įvertinus bÅ«tinumÄ taikyti visiÅ¡kos civilinės atsakomybės taikymo principÄ dėl atsakovės L. J. nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Teismas tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ atsakovės L. J. atžvilgiu, nes jos neteisėti tyčiniai veiksmai, kaltė, tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų tyčinių veiksmų ir ieÅ¡kovui atsiradusios žalos įrodyti konstatuotais prejudiciniais faktais įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr. 1-37-361/2010, o atsakovė nepateikė ir byloje nėra įrodymų, sudarančių teisinį pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį atsakovės L.

J. atžvilgiu arba atleisti jÄ nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti priteistinos žalos dydį. Teismas atmetė ieÅ¡kinį atsakovų AB SEB bankas ir UAB „KPMG Baltics“ atžvilgiu. Sprendė, jog tai, kad 1999 m. vasario 9 d. ieÅ¡kovas su AB Vilniaus banko Klaipėdos filialu buvo pasirašęs SÄ skaitų tvarkymo ir kasos operacijų vykdyto sutartį Nr. 04-0209-684, o 2000 m. rugsėjo 27 d. su AB Vilniaus banko Klaipėdos filialu buvo pasiraÅ¡yta Paslaugų teikimo VB internetu sutartis Nr. 84, 2004 m. birželio 7 d. pasiraÅ¡ytas Elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr. 84 specialios dalies pakeitimo susitarimas Nr. 1 ir ieÅ¡kovui UAB „Europart“ buvo iÅ¡duotas slaptažodžio generatorius, suteiktas atpažinimo kodas bei slaptažodis mokestinių pavedimų atlikimui internetu, savaime nesukuria teisinio pagrindo taikyti atsakovui AB SEB bankui civilinę atsakomybę, nes nagrinėjamu atveju žala ieÅ¡kovui atsirado dėl nusikalstamų atsakovės L.

J. veiksmų, bankas neturėjo galimybės įtakoti visų interneto naudotojų atpažinimo priemonių buvimo tuometinės UAB „Europart“ vyr. buhalterės L. J. žinioje. Pažymėjo, kad bankas kaip kredito įstaiga neprivalėjo tikrinti mokėjimo pavedimų teisingumo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo kaip interneto naudojo atpažinimo priemonės buvo ieškovo žinioje (konkrečiai atsakovės L. J. žinioje). Teismas nenustatė Lietuvos banko nutarimų pažeidimų, kadangi ieškovo ieškinyje nurodyti Lietuvos banko nutarimai nereguliuoja mokėjimo pavedimų vykdymo tvarkos ir su tuo susijusių banko įsipareigojimų.

Eksperto A. Č. paaiÅ¡kinimuose nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ tenkinti ieÅ¡kinį atsakovo AB SEB bankas atžvilgiu, nes nėra įrodytos AB SEB banko informacinių technologijų sistemos klaidos. Pažymėjo, kad dėl atsakovės L. J. nusikalstamų veiksmų teisinių padarinių negali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė bankui dėl pasirinktos programinės įrangos ir verslo logikos. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė bendrųjų sandorio dalies negaliojimo pagrindų, sudarančių teisinį pagrindÄ pripažinti negaliojančiomis 2005 m. audito sutarties, 2006 m. audito sutarties 6.1, 6.2 punktus.

Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas UAB „KPMG Baltics“, atlikdamas auditÄ tiek pagal raÅ¡ytines sutartis, tiek pagal 2004 m. sudarytÄ Å¾odinę audito sutartį, kuri buvo patvirtinta Å¡alių konkliudentiniais veiksmais ir ieÅ¡kovo atliktu apmokėjimu už paslaugas, teikė ieÅ¡kovui apgaulingas audito iÅ¡vadas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovo UAB „KPMG Baltics“ atliktos audito procedÅ«ros neatitinka joms keliamų kokybės ar teisės aktų reikalavimų. Atsakovas UAB „KPMG Baltics“, atlikdamas finansinės atskaitomybės auditÄ , aiÅ¡kinosi tik tas vidaus kontrolės sistemos procedÅ«ras, kurios svarbios finansinės atskaitomybės tvirtinimams, todėl neturėjo galimybės dėl atsakovo UAB „KPMG Baltics“ auditorių prigimtinių savybių atskleisti atsakovės L.

J. nusikalstamų tyčinių veiksmų. Teismas nenustatė teisinių pagrindų palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnyje numatytais pagrindais. Kadangi ieÅ¡kovas byloje pareiÅ¡kė reikalavimus, kurie dalyje dėl ginčijamų susitarimų yra priskirtini arbitražo kompetencijai, o likusi dalis bendrosios kompetencijos teismui, todėl visas ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teismuose (CPK 24 str., 27 str. 1 p.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai IeÅ¡kovas UAB „Europart“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys atsakovų AB SEB bankas ir UAB „KPMG Baltics“ atžvilgiu ir priimti naujÄ sprendimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais.1. Teismas nepagrįstai, visiÅ¡kai be motyvų atsisakė vertinti apelianto pateiktus esminės reikÅ¡mės bylai turinčius įrodymus ir paaiÅ¡kinimus, dėl jų visiÅ¡kai nepasisakė sprendime, rėmėsi iÅ¡imtinai atsakovų AB SEB bankas ir UAB „KPMG Baltics“ atsikirtimais. Todėl buvo pažeistas CPK 6 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiÅ¡kumo principas, CPK 12 straipsnyje įtvirtintas proceso rungtyniÅ¡kumo principas, taip pat konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės, asmens teisės į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ .

2. Teismas negalėjo baudžiamojoje byloje priimto sprendimo traktuoti kaip turinčio prejudicinę galiÄ tiek AB SEB banko, tiek UAB „KPMG Baltics“ atžvilgiu. Tai, kad apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje buvo priimtas L. J. atžvilgiu, nereiÅ¡kia atsakovų AB SEB banko, tiek UAB „KPMG Baltics“ neteisėtų veiksmų nebuvimo civilinės atsakomybės prasme.

3. AB SEB bankas neteisėtais veiksmais pažeidė ne tik 1999 m. vasario 9 d. sutarties Nr. 04-0209-684 su apeliantu 6 punktÄ , tačiau ir bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai bei Mokėjimo įstatymo 8 straipsnį, 10 straipsnį, į kuriuos teismas net neatsižvelgė ir nevertino. Todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas. AB SEB bankas kelis Å¡imtus kartų gavo Mokėjimų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų neatitinkančius mokėjimus (kuomet gavėjo pavadinimas nesutapo su sÄ skaitos savininko pavadinimu), tačiau jokių veiksmų nesiėmė.

4. Banko ir audito kompanijos veiksmuose yra deliktinės ir sutartinės civilinės atsakomybės požymių. Atsakovams kaip specializuotoms įstaigoms keliami didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai. Jei atsakovai bÅ«tų laikęsis sutarties ir teisės aktų reikalavimų, atsakovė L. J. nebÅ«tų galėjusi atlikti neteisėtų pavedimų bei priimti grynųjų pinigų savo sÄ skaitoje, kuri buvo AB SEB banke, o audito kompanijai nustačius apskaitos pažeidimus bÅ«tų užkirstas kelias pinigų grobimui.

5. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad prof. hab. dr. A. Č. akte Nr. 10-625 dėl atsakymų į Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. pateiktus klausimus dėl ekspertizės nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ tenkinti ieÅ¡kinį atsakovo AB SEB bankas atžvilgiu, nes jame aiÅ¡kiai nurodyta, kad „techninės galimybės gavėjo bankui patikrinti, ar gavėjo rekvizitai atitinka banko sÄ skaitos numerį, neabejotinai egzistuoja“.

6. Teismas neatsižvelgė, kad audito bendrovė vykdydama 2002-2006 metų apelianto finansinių ataskaitų auditus nuolat pažeidinėjo audito sutarčių, Audito įstatymo ir 315, 330 ir 500 Tarptautinių Auditų standartų nuostatas, neatliko tinkamo duomenų apelianto didžiojoje knygoje (ir finansinėse ataskaitose) atitikimo apskaitos dokumentuose esančioms gautinoms sumoms patikrinimo (arba jį atliko aplaidžiai ir todėl nenustatė Å¡io reikÅ¡mingo neatitikimo). Tokiu bÅ«du UAB „KPMG Baltics“ leido nuslėpti lėšų trÅ«kumÄ ir grobstymo faktÄ bendrovėje bei sudarė sÄ lygas L. J. toliau tęsti lėšų grobstymÄ .

7. UAB „KPMG Blatics“ neatliko tinkamų gautinų sumų suderinamumo su pirkėjais (arba trečiosiomis šalimis) procedūrų. Po to, kai šias procedūras atliko „BDO auditas ir apskaita“, iš karto buvo nustatyti neatitikimai tarp realios finansinės situacijos ir finansinių ataskaitų duomenų.8. Tarp UAB „KPMG Baltics“ veiksmų ir kilusios žalos yra teisinis ir faktinis priežastinis ryšys: UAB „KPMG Baltics“ tinkamai atlikus savo sutartinius įsipareigojimus ir įstatymines pareigas, jau pirmojo analizuojamo audito metu nustačius neatitikimus tarp finansinių ataskaitų ir finansinės situacijos, būtų pasiekti audito tikslai ir neišvengiamai nustatytas grobstymo faktas.

9. Žala atsirado ne dėl apgaulės neaptikimo, bet dėl nekokybiÅ¡ko paslaugų teikimo. Atitinkamai ir auditoriaus kaltė sietina ne su apgaulės neaptikimu, kaip galimai traktavo teismas, bet su klaidingomis iÅ¡vadomis. Apelianto vadovybė taikė L. J. veiksmų kontrolę, kuriÄ pagal 6-Ä jį nacionalinį apskaitos standartÄ sudaro kontrolės aplinka ir kontrolės procedÅ«ros. Atsižvelgiant į skundo argumentus dėl procesinės ir materialinės teisės normų, į tai, kad nebuvo tinkamai įvertintos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės ir atskleista bylos esmė, apeliantas mano, jog vadovaujantis CPK 322 straipsniu Å¡ioje byloje yra bÅ«tina apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimu UAB „KPMG Baltics“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos argumentus.1. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, sprendimas priimtas iÅ¡nagrinėjus byloje esančių įrodymų visetÄ . Teismas atliko atitinkamų faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimus, taip pat liudytojų parodymus, nagrinėjo raÅ¡ytinius įrodymus, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas byloje nebuvo atsisakyta priimti jokio į bylÄ teikto apelianto įrodymo.

2. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad Audito įstatymo 3 straipsnis yra imperatyvi teisės norma, kuriÄ neva pažeidė UAB „KPMG Baltiscs“. Minėta teisės norma yra deklaratyvi bendroji teisės norma, pagal kuriÄ yra planuojama audito procedÅ«ra. Å i norma negali bÅ«ti taikoma savarankiÅ¡kai, todėl jos net neįmanoma pažeisti, jeigu nėra įrodymų apie konkrečios audito sutarties pažeidimÄ .

3. Kitas auditorius UAB „BDO auditas ir apskaita“ auditavo kitus metus (2007 m.) nei UAB „KPMG Baltics“, o ankstesnių metų grobstymÄ surado tik atlikdama specialios paskirties auditÄ . Vien tai, kad kitas auditorius, atlikdamas kitos rÅ«Å¡ies auditÄ , aptiko neatitikimus finansiniuose duomenyse, neįrodo, kad UAB „KPMG Baltics“ atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.

4. Pareiga suplanuoti auditÄ , kad galėtų pagrįstai tikėtis aptikti reikÅ¡mingus netikslumus ir sukčiavimÄ bei apgaulę, jei tokių bÅ«tų, UAB „KPMG Baltics“ buvo nustatyta 2005 m. audito sutarties, 2006 m. audito sutarties 2.7-2.8 punktuose. Tačiau pareiga vykdyti apgaulės, sukčiavimo ir kitų pažeidimų prevencijÄ ir aptikimÄ tenka bÅ«tent pačiam apeliantui, o ne UAB „KPMG Baltics“.

5. Nors, apelianto nuomone, neatlikus pinigų srautų ataskaitos audito, UAB „KPMG Baltics“ pažeidė imperatyvius įstatymo reikalavimus, tačiau Å¡ios audito procedÅ«ros (ne)atlikimas neturi jokio priežastinio ryÅ¡io su atsakovės L. J. vykdytais apelianto piniginių lėšų grobstymais. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad UAB „KPMG Baltics“ neatliko tinkamo gautinų sumų suderinimo su pirkėjais (arba trečiosiomis Å¡alimis) procedÅ«rų, nes UAB „KPMG Baltics“ minėtÄ procedÅ«rÄ atliko. Dėl Å¡ios procedÅ«ros atlikimo buvo aiÅ¡kintasi teismo posėdyje.

6. Apeliantas neįrodė žalos dydžio, kurį sÄ lygojo bÅ«tent UAB „KPMG Baltics“ veiksmai. UAB „KPMG Baltics“ audito paslaugas apeliantui teikė nuo 2002 m. iki 2006 m. gruodžio 31 d. Todėl UAB „KPMG Baltics“ negali bÅ«ti atsakingas už nuostolius, kurie kilo dėl neteisėtų atsakovės L. J. veiksmų 2007 m. ir 2008 m., nes UAB „KPMG Baltics“ tuo metu apelianto jau neauditavo.

7. Atsakovams negali bÅ«ti taikoma nei solidari, nei dalinė atsakomybė. Apeliantas, siekdamas visų trijų atsakovų solidarios atsakomybės, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad jų kaltės forma buvo bendra ir tarp atsiradusios žalos ir atsakovų veiksmų egzistuoja vienodo pobÅ«džio priežastinis ryÅ¡ys.

8. Apelianto reikalavimai prieÅ¡ UAB „KPMG Baltics“ dėl 2005 m. ir 2006 m. audito sutarčių turi bÅ«ti sprendžiami arbitražu. Jeigu bÅ«tų konstatuota, kad UAB „KPMG Baltics“ atsakomybė apelianto atžvilgiu yra dalinė, apelianto reikalavimai, kylantys dėl 2005 m. ir 2006 m. audito sutarčių turėtų bÅ«ti pripažinti savarankiÅ¡kais ir atskirai nagrinėjami arbitraže. Atsakovas AB SEB bankas atsiliepimu praÅ¡o atmesti apelianto skundÄ kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, o bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Nurodo tokius argumentus.1. Apeliantas apsiriboja bendro pobÅ«džio pasisakymais iÅ¡ esmės nedetalizuodamas nei konkrečių pirmosios instancijos teismo neva neiÅ¡tirtų įrodymų, nei jų turinio, nepateikdamas motyvacijos, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė netinkamas įrodymų tyrimas bei kaip konkrečiai teismas turėjo vertinti įrodymus.

2. Bankas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Apeliantas iki Å¡iol naudojasi iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais principais veikiančia elektroninės bankininkystės sistema, kurioje pavedimai taip pat yra identifikuojami tik pagal IBAN numerį. Bankas ir ieÅ¡kovas nebuvo tarpusavyje sulygę dėl banko pareigos tikrinti mokėjimų rekvizitų teisingumo (Banko paslaugų teikimo bendrųjų taisyklių 11 skyriaus 1 ir 2 p., sutarties 19 p.). PrieÅ¡ingai, už rekvizitų teisingumÄ ir jų pagrindu vykdomus mokėjimų pavedimus rizikÄ prisiėmė pats apeliantas (7 skyriaus 16 punktas).

3. Bankas, įskaitydamas pinigines apelianto lėšas pagal apelianto mokėjimo pavedimus į kitas banke esančias sÄ skaitas, elgėsi rÅ«pestingai ir nepažeidė galiojusių Mokėjimo įstatymo 8 straipsnio ir 10 straipsnio 4 dalies nuostatų - tam, kad priimti pavedimus, identifikuoti gavėjÄ ir įskaityti pinigines lėšas bankui pakako gavėjo sÄ skaitos numerio.

4. Bankas nepažeidė Lietuvos banko nutarimų, nes nė vienas iÅ¡ jų nereguliuoja mokėjimo pavedimų vykdymo tvarkos ir su tuo susijusių banko įsipareigojimų. Atsakovė L. J. mokėjimų nurodymus pateikė nuotolinės prieigos mokėjimo priemone (interneto bankininkyste) ir prieigÄ prie Å¡ios priemonės gavo, naudodamasi banko apeliantui iÅ¡duotomis tapatybės patvirtinimo priemonėmis (slaptažodžio generatoriumi, atpažinimo kodu ir slaptažodžiu), kurias L. J. žinion perdavė pats apeliantas.

5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad dėl apeliantui kilusios žalos yra kaltas ir pats apeliantas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , nes apeliantas pats savo nuožiÅ«ra pasirinko asmenį, kuriam patikėjo visų savo lėšų banke tvarkymÄ apelianto vardu. Apeliantas pats pažeidė pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai ir prisiėmė su tuo susijusiÄ rizikÄ . Apeliantas atliko pavedimus nesant iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ar atliko pavedimus didesnei sumai nei buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaitose faktÅ«rose. Pavedimuose nurodytos sÄ skaitos sumos neatitiko realiai iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų sumų arba pagal tÄ pačiÄ sÄ skaitÄ buvo atliekamas keletas pavedimų, kurių suma neatitiko atitinkamos sÄ skaitos sumos arba pavedimai buvo atliekami pagal kontrahentų sÄ raÅ¡e nesantį sÄ skaitos numerį.

6. Teismas tinkamai vertino eksperto A. Č. ekspertizės aktÄ ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 263 str.). Ekspertizės aktas iÅ¡ viso negali bÅ«ti vertinamas byloje, nes ekspertai rėmėsi neoficialiais Å¡altiniais.

7. Atsakovo (banko) atžvilgiu negali būti taikoma solidari atsakomybė. Bylos aplinkybės patvirtina, kad žala apeliantui galėjo kilti tik L. J. veiksmų pagrindu. Tuo tarpu jeigu būtų pripažinta, kad bankas atliko neteisėtus veiksmus, banko veiksmai negalėjo būti tiesiogine žalos priežastimi. Tai reiškia, kad atsakovo atžvilgiu galėtų kilti tik dalinė, o ne solidari atsakomybė (CK 6.5 str.). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje nustatyta, kad L. J. nuo 2002 m. dirbo apelianto vyr. buhaltere. 1999 m. vasario 9 d. apeliantas su AB Vilniaus banku sudarė sÄ skaitų tvarkymo ir kasos operacijų vykdymo sutartį Nr. 04-0209-684 (toliau- Sutartis), 2000 m. rugsėjo 27 d.- paslaugų teikimo VB internetu sutartį Nr. 84, o 2004 m. birželio 7 d.- 2000 m. spalio 4 d.

Elektroninio paslaugų teikimo sutarties Nr. 84 specialiosios dalies pakeitimo susitarimÄ Nr.

1. Å ių susitarimų pagrindu apeliantui buvo iÅ¡duotas slaptažodžių generatorius, suteiktas atpažinimo kodas bei slaptažodis mokėjimo pavedimų atlikimui VB internetu, kurie buvo L. J. žinioje. Laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2006 m. imtinai 2003 m. lapkričio 17 d., 2005 m. gruodžio 6 d. ir 2006 m. gruodžio 14 d. audito sutarčių pagrindu apeliantui audito paslaugas teikė UAB „KPMG Baltics“ Klaipėdos filialas. 2008 m. vasario mėnesį auditÄ buvo pavesta atlikti UAB „BDO V.S. auditas ir apskaita“, kuris nustatė neatitikimus tarp apelianto finansinių ataskaitų ir realios finansinės padėties.

PeržiÅ«rėjus banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us paaiÅ¡kėjo, kad L. J., atlikdama bankinius pavedimus iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos, esančios AB SEB banke, lėšų gavėjÄ nurodydavo atitinkamÄ Ä¯monės klientÄ , o vietoje gavėjo sÄ skaitos - savo asmeninės sÄ skaitos, esančios tame pačiame banke numerį, dėl ko bendrovė per penkerių metų laikotarpį neteko 2 747 550,98 Lt. L. J. įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr. 1-37-361/2010 buvo nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 ir 3 dalis.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo Apeliantas skundu praÅ¡o nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Apeliantas žodinio bylos nagrinėjimo bÅ«tinybę grindžia tuo, kad nebuvo tinkamai įvertintos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės ir atskleista bylos esmė, netinkamai taikytos procesinės ir materialinės teisės normos.

Å ios apelianto dėstomos aplinkybės per se neteikia besÄ lyginio pagrindo žodiniam bylos nagrinėjimui. Teisėjų kolegija nenustatė jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių teisingo Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas negalės bus pasiektas raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliantas yra pateikęs iÅ¡samų apeliacinį skundÄ , kuriame aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai. Byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kurias reiktų papildomai aiÅ¡kintis.

Tuo tarpu tai, ar tinkamai teismas vertino faktines bylos aplinkybes, ar buvo atskleista bylos esmė ir tinkamai pritaikytos procesinės bei materialinės teisės normos, galima patikrinti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Todėl teisėjų kolegija neįžvelgia bÅ«tinybės nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ atsakovės L. J. apelianto naudai 2 747 550,98 Lt žalos atlyginimo. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieÅ¡kinys atsakovams AB SEB bankui ir UAB „KPMG Baltics“ dėl 2 675 987,65 Lt žalos atlyginimo bei 2005 m. ir 2006 m. audito sutarčių 6.1, 6.2 punktų nuostatų pripažinimo negaliojančiomis.

Apeliacinis skundas netenkintinas. Civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindu gali bÅ«ti sutartis (lot. contractus) ir teisės pažeidimus (lot. delicta). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal bendrÄ sias CK įtvirtintas civilinės atsakomybės sÄ lygas jos taikymui reikalinga visų įstatyme numatytų sÄ lygų visuma, t.y. turi bÅ«ti nustatyti ne tik neteisėti veiksmai (CK 6.246 str. 1 d.), tačiau ir kaltė (CK 6.248 str. 1, 3 d.), žala (CK 6.249 str. 1 d.), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.).

Dėl atsakovo AB SEB banko civilinės atsakomybėsApeliantas tvirtina, kad AB SEB banko veiksmuose yra deliktinės ir sutartinės civilinės atsakomybės požymių, nes bankas ne tik netinkamai vykdė Sutartį (Sutarties 6 p.), nesilaikė įstatymų reikalavimų (Mokėjimo įstatymo (toliau- MÄ®) 8 str., 10 str.), tačiau ir buvo nepakankamai rÅ«pestingas ir atidus (CK 6.263 str.), nes neužtikrino, kad mokėjimo pavedimai pasiektų tinkamÄ adresatÄ . Anot apelianto, bankas kelis Å¡imtus kartų gavo MÄ® 8 straipsnio 1 dalies nuostatų neatitinkančius mokėjimus (kuomet gavėjo pavadinimas nesutapo su sÄ skaitos pavadinimu), tačiau jokių veiksmų nesiėmė, pavedimus įvykdė.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu.Sutarties 6 punktu AB SEB bankas įsipareigojo užtikrinti įskaitytų į kliento sÄ skaitas piniginių lėšų saugumÄ ir vykdyti sÄ skaitos turėtojo įpareigojimus dėl jų panaudojimo. Taigi bankas įsipareigojo ne tik užtikrinti sÄ skaitoje esančių lėšų saugumÄ , tačiau ir vykdyti sÄ skaitos turėtojo nurodymus. Nagrinėjamu atveju pagrindo spręsti, kad apelianto sÄ skaitoje esančių piniginių lėšų saugumas nebuvo užtikrintas, nėra pagrindo.

Byloje nenustatyta, jog tretieji asmenys, o ne pats apeliantas kaip banko klientas pasinaudojo banko elektronine sistema ir pasisavino apelianto sÄ skaitoje esančias lėšas. Mokėjimo nurodymai bankui buvo pateikti nuotolinės prieigos mokėjimo priemonėmis (internetine bankininkyste), naudojant banko apeliantui iÅ¡duotomis tapatybės patvirtinimo priemonėmis (slaptažodžių generatoriumi, atpažinimo kodu ir slaptažodžiu). Apeliantas pats buvo suteikęs savo vyr. finansininkei prieigÄ prie įmonės elektroninės bankininkystės sÄ skaitos, leisdamas jai atlikti mokėjimo nurodymus, kuriuos bankas ta pačia minėta sutartimi prisiėmė vykdyti.

Taigi, bankas mokėjimo pavedimus vykdė pagal sutarties sÄ lygas paties apelianto vardu. Tuo tarpu mokėjimo nurodymų vykdymas reglamentuotas teisės aktais, kurių pažeidimų Å¡ioje byloje nenustatyta. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų ginčo elektroninio mokėjimo nurodymai buvo atlikti laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 15 d. iki 2008 m. sausio 9 d. Å iuo laikotarpiu aktuali MÄ® 5 straipsnio 3 dalies redakcija nustatė, jog bÅ«tini mokėjimo nurodymo turinio rekvizitai: lėšų suma, jos mokėtojas ir gavėjas bei mokėtojo ir gavėjo sÄ skaitos kredito įstaigoje.

MÄ® 7 straipsnio 5 dalis numatė, kad mokėjimo nurodymo pateikėjas atsako už kredito įstaigai pateikto mokėjimo nurodymo rekvizitų teisingumÄ . Jeigu kredito įstaiga ir klientas susitarė dėl klaidų mokėjimo nurodymo rekvizituose nustatymo procedÅ«ros ir kredito įstaiga pagal Å¡iÄ procedÅ«rÄ privalėjo nustatyti klaidas mokėjimo nurodymo rekvizituose, kredito įstaiga atsako už klaidingo mokėjimo nurodymo įvykdymo padarinius. Taigi, kredito įstaiga už klaidingo mokėjimo nurodymo padarinius gali atsakyti tik tokiu atveju, kai kredito įstaiga klientui buvo/yra įsipareigojusi nustatyti klaidas mokėjimo rekvizituose.

Nagrinėjamu atveju Sutarties 19 punktu pats apeliantas prisiėmė atsakomybę už klaidingai pateiktÄ informacijÄ (4 t., b. l. 33-34). Å ios sutarties 2 punkte, kaip ir 2000 m. rugsėjo 27 d. paslaugų teikimo VB internetu sutarties Nr. 84 2 punkte, yra numatyta, kad bankas atlikdamas paslaugas vadovaujasi ne tik valstybės sankcionuotais (MÄ®, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos banko) teisės aktais, tačiau ir paties AB SEB banko norminiais aktais, reglamentuojančiais sÄ skaitų tvarkymÄ (1 t., b. l. 83, 4 t., b. l. 33).

AB SEB Vilniaus banko paslaugų teikimo bendrosiose taisyklėse (redakcija 2004 m. rugsėjo 20 d., 2005 m. spalio 1 d. ir 2007 m. lapkričio 10 d.) (toliau- Taisyklės) nustatyta, kad mokėjimo nurodymo pateikėjas atsako už Bankui pateikto mokėjimo nurodymo rekvizitų teisingumÄ (Taisyklių 7 skyriaus 16 p.). Tuo tarpu bankas lėšas į sÄ skaitÄ Ä¯skaito pagal sÄ skaitos numerį (Taisyklių 9 skyriaus 5 p.) (4 t., b. l. 35-62). IÅ¡dėstytas ginčo santykiui reikÅ¡mingas teisinis reglamentavimas rodo, kad MÄ® 7 straipsnio 5 dalies nuostatos paliko Å¡alims apsispręsti dėl kredito įstaigos įsipareigojimų klientui, susijusių su klaidų apimties mokėjimo rekvizituose nustatymu.

Tuo tarpu bankas ir apeliantas nebuvo tarpusavyje sutarę dėl pareigos tikrinti mokėjimo rekvizitų teisingumÄ (Taisyklių 11 skyriaus 1 ir 2 p., Sutarties 19 p.). PrieÅ¡ingai, už rekvizitų teisingumÄ ir jų pagrindu vykdomus mokėjimų pavedimus, rizikÄ prisiėmė pats apeliantas. Tai reiÅ¡kia, kad bankas, vykdydamas apelianto mokėjimo pavedimus tinkamai vykdė prisiimtas sutartines prievoles, elgėsi tinkamai ir rÅ«pestingai inter alia nepažeisdamas galiojančių įstatymų. Kadangi nagrinėjamu atveju apelianto sutartyse su AB SEB banku nėra atskirai aptartos mokėjimo pavedimų vykdymo sÄ lygos ir numatyta banko pareiga tikrinti apelianto pateiktų mokėjimų rekvizitų teisingumÄ , vadovaujamasi bendrosiomis AB SEB banko paslaugų teikimo taisyklėmis, už bankui pateiktų mokėjimo nurodymo rekvizitų teisingumÄ atsako pats mokėjimo nurodymo pateikėjas (Å¡iuo atveju - apeliantas).

Tokiu atveju, nesant tiesiogiai teisės normose nustatytos banko pareigos tikrinti pateikto mokėjimo nurodymo duomenų teisingumo ir palikus šį klausimÄ Å¡alių tarpusavio susitarimų reguliavimo sričiai, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas (bankas) pažeidė sutartį ir/ar atliko neteisėtus teisės normoms prieÅ¡taraujančius veiksmus, kurie yra viena iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygų (CK 6.246 str.1 d.).Apeliantas tvirtina, kad AB SEB bankas neturėjo įskaityti piniginių lėšų gavėjo sÄ skaitoje, esant gavėjo rekvizitų neatitikimui ir AB SEB banko atsakomybės pagrindu nurodo tuo pačiu minėtu laikotarpiu galiojusio MÄ® 8 straipsnio 1 dalies bei 10 straipsnio 4 dalies redakcijos (nuo 2004 m. liepos 27 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d.) nuostatų pažeidimÄ .

Minėtos redakcijos MÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlikdama debeto pervedimus, gavėjo kredito įstaiga, gavusi gavėjo mokėjimo nurodymÄ , privalo įsitikinti, ar mokėjimo nurodymas turi visus bÅ«tinus rekvizitus, ar įvykdytos kitos gavėjo kredito įstaigos sÄ lygos, jeigu jos yra nustatytos. Jeigu mokėtojo kredito įstaiga per dvi banko darbo dienas nepatikslina gavėjo informacijos, gavėjo kredito įstaiga grÄ Å¾ina lėšas mokėtojo kredito įstaigai. MÄ® 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu informacija (duomenys) apie gavėjÄ yra netikslÅ«s, klaidingi arba pateiktos informacijos nepakanka gavėjui atpažinti (nustatyti), gavėjo kredito įstaiga ne vėliau kaip kitÄ banko darbo dienÄ po pasibaigusio mokėjimo nurodymo vykdymo termino praneÅ¡a apie tai mokėtojo kredito įstaigai.

Jeigu mokėtojo kredito įstaiga per dvi banko darbo dienas nepatikslina gavėjo informacijos, gavėjo kredito įstaiga grÄ Å¾ina lėšas mokėtojo kredito įstaigai. Tačiau Å¡ios teisės normos, reglamentuodamos bÅ«tinybę nurodyti visus bÅ«tinus mokėjimo rekvizitus, nenustato bankui pareigos tikrinti Å¡ių visų jam pateiktų gavėjo rekvizitų teisingumÄ . Kaip galima spręsti iÅ¡ Å¡ių normų turinio informacija apie gavėjÄ turi bÅ«ti tiek pakankamai tiksli ir teisinga, kad leistų kredito įstaigai identifikuoti gavėjÄ .

Kadangi neteisėti mokėjimo pavedimai buvo atliekami tame pačiame AB SEB banke, kurios kliente buvo ir pati L. J., Å¡iuo atveju yra taikomos tos pačios Taisyklės, pagal kurių 9 skyriaus 5 punktÄ bankas įsipareigojo lėšas į sÄ skaitÄ Ä¯skaityti pagal sÄ skaitos numerį, t.y. unikalų identifikatorių, sudarytÄ IBAN formatu, priskirtÄ konkrečiam klientui. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju bankas MÄ® 8 straipsnio 1 dalies ar 10 straipsnio 4 dalies pagrindu turėjo pareigÄ tikrinti nurodomo asmens duomenų atitikimÄ jam priskiriamos sÄ skaitos numeriui ir atsisakyti atlikti įskaitymÄ gavėjo sÄ skaitoje dėl nepakankamų, netikslių ar klaidingų rekvizitų nurodymo.

Kaip minėta, vienas iÅ¡ bÅ«tinųjų gavėjo rekvizitų, numatytų tuo metu galiojusios redakcijos MÄ® 5 straipsnio 3 dalyje yra gavėjas, kurį AB SEB bankas pagal savo Taisykles identifikuoja bÅ«tent pagal gavėjo sÄ skaitos numerį IBAN formatu. Tuo tarpu spręsti, kad Taisyklės prieÅ¡tarauja tuo metu vyravusiam teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo. Kadangi apelianto, kurio vardu veikė atsakovė L. J., mokėjimų pavedimuose nurodomuose sÄ skaitų numeriuose netrÅ«ko skaičių, sÄ skaitos formatas tenkino algoritmÄ , t.y.

įvesti duomenys nebuvo netikslūs ir klaidingi, bankas neturėjo pagrindo neįskaityti atliekamo mokėjimo nurodymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teiginiai, kad atsakovas pažeidė Lietuvos banko nutarimus yra nekonkretizuoti, deklaratyvaus pobūdžio. Juolab, kad apelianto akcentuojamu Lietuvos banko 2001 m. gruodžio 6 d. ir 2003 m. liepos 24 d. nutarimai nereguliuoja mokėjimų pavedimų vykdymo tvarkos ir su tuo susijusių banko įsipareigojimų. Apeliantas remiasi iš 2011 m. sausio 25 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto dekano prof. habil.dr. A.

Č. akto Nr. 10-625 sakiniu, kad techninė galimybė gavėjo bankui patikrinti ar gavėjo rekvizitai atitinka banko sÄ skaitos numerį neabejotinai egzistuoja, neatsižvelgdamas į pateiktos iÅ¡vados visumÄ Å¡iuo klausimu, kad „tokios galimybės realizavimas internetinėje bankininkystėje nėra trivialus ir gali sukelti nepatogumų vartotojui, o Lietuvos bankai naudoja skirtingus banko ir gavėjo rekvizitų atitikimo tikrinimo griežtumo lygius“ (4 t., b. l. 154). Tačiau Å¡is iÅ¡ visumos konteksto paimtas teiginys, kad patikrinimo galimybė egzistuoja, nepaneigia iÅ¡vados, kad atsakovas Å¡alių sudarytos Sutarties ar teisės aktų nuostatų nepažeidė.

Dėl paminėtų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl banko civilinės atsakomybės sÄ lygų nebuvimo. Dėl atsakovo UAB „KPMG Baltics“ civilinės atsakomybėsApeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, jog pateikti duomenys leidžia konstatuoti, kad atsakovas UAB „KPMG Baltics“ netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus: auditÄ atliko itin aplaidžiai ir neprofesionaliai, pažeidė audito standartus, teisės aktų bei audito sutarčių reikalavimus, t.y. netinkamai vykdė sutartį ir dėl to nenustatytas pinigų grobstymo faktas.

Auditorių veiklÄ Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Audito įstatymas, kurio 25 straipsnio 1 dalis numato, kad audito įmonė už audito atlikimÄ , auditoriaus iÅ¡vados pateikimÄ atsako įstatymų ir audito įmonės bei užsakovo pasiraÅ¡ytos sutarties dėl audito atlikimo nustatyta tvarka. Apeliantas atsakovo atlikto audito netinkamumÄ grindžia Audito įstatymo 3 straipsnio, deklaruojančio auditui keliamus tikslus, pažeidimu, nes įstatymu nustatyti audito tikslai atsakovo atliktais auditais nebuvo pasiekti.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡is straipsnis neįtvirtina jokių konkrečių privalomo elgesio normų, kurių pažeidimÄ bÅ«tų galima konstatuoti. Apelianto akcentuojama teisės norma pagal savo turinį yra deklaratyvi (įtvirtinanti bendrÄ sias siekiamybes), o ne reguliacinė (nustatanti teises ir/ar pareigas). Atsižvelgiant į tai, kad auditas pagal įvairius požymius skirstomas į daugybę rÅ«Å¡ių (finansinis, valdymo, veiklos, iÅ¡orės, nuolatinis, periodinis ir t.t.), tik teisinio santykio Å¡alims susitarus dėl konkrečios audito procedÅ«ros nustatomi konkretÅ«s auditui keliami tikslai, apibrėžiamos konkrečios Å¡alių teisės ir pareigos (210- asis Tarptautinių audito standartų (toliau- TSA) 2 p.).

Minėta, audito paslaugos apeliantui teiktos 2003 m. lapkričio 17 d., 2005 m. gruodžio 6 d. ir 2006 m. gruodžio 14 d. audito sutarčių pagrindu. Atsakovas įsipareigojo numatytas paslaugas ir auditÄ atlikti pagal TSA, kuriuo buvo leidžiama taikyti atliekant iki 2009 m. gruodžio 15 d. prasidėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinių ataskaitų auditÄ (http://www.lar.lt/new/page.php?387) (t. 1, b. l. 74-82, 86-102). Kaip matyti iÅ¡ sudarytų audito sutarčių nuostatų, atsakovas įsipareigojo atlikti finansinį auditÄ , kurio pagrindinis tikslas sudaryti auditoriui galimybę pareikÅ¡ti nuomonę, ar finansinės ataskaitos visais reikÅ¡mingais atžvilgiais parengtos pagal taikomÄ finansinių ataskaitų sudarymo tvarkÄ (2.7 p.), tuo tarpu už tinkamÄ apskaitos vedimÄ bei už apgaulės, sukčiavimo ir kitų pažeidimų prevencijÄ ir aptikimÄ pilnai atsakinga ieÅ¡kovo vadovybė, audito tikslas nėra aptikti minėtus faktus (2.8 p.).

Taigi, Å¡ios sutartinės nuostatos nebuvo nukreiptos į tai, kad atsakovas savo paslauga turėjo pareigÄ pasiekti rezultatÄ â€“ nustatyti apgaulę, sukčiavimÄ ir pan. (CK 6.718 str. 5 d.). Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovas pažeidė minėtų 2005 ir 2006 m. audito sutarčių 2.8 punktÄ . nes atsakovas nesiėmė bÅ«tinų veiksmų patikrinti, kiek reali situacija, finansinė bÅ«klė ir veiklos rezultatai atitinka finansinių ataskaitų duomenis, o taip pat pažeidė 2003 m. audito sutarties 2.7 punktÄ , nes nevykdė pareigos taip suplanuoti auditÄ , kad jis pagrįstai galėtų nustatyti esminius netikslumus finansinėse ataskaitose.

Å iÄ savo pozicijÄ apeliantas iÅ¡ esmės grindžia tuo, jog UAB „KPMG Baltics“ neaptiko piniginių lėšų grobstymo fakto 2002-2006 m. laikotarpiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iame kontekste reikÅ¡minga aplinkybė yra tai, kad Å¡alys minėtomis sutartimis apsibrėžė ne tik atliekamo audito rūšį (jog bus atliekamas finansinis auditas), tačiau kartu ir jo tikslÄ - sudaryti auditoriui galimybę pareikÅ¡ti nuomonę, ar finansinės ataskaitos visais reikÅ¡mingais atžvilgiais parengtos pagal taikomÄ finansinių ataskaitų sudarymo tvarkÄ .

Å is tikslas įtvirtintas Å¡alių sudarytose audito sutartyse, kuriomis atsakovas įsipareigojo pateikti auditoriaus iÅ¡vadÄ arba nuomonę, ar finansinės ataskaitos visais reikÅ¡mingais atžvilgiais tikrai ir teisingai atspindi kliento finansinę bÅ«klę bei rezultatus, taip pat ar tos finansinės ataskaitos parengtos pagal joms taikytinų įstatymų ir teisės normų aktų reikalavimus (2003 m. audito sutartis 2.5 p.; 2005 m. ir 2006 m. audito sutarčių 2.7 p.). Todėl apeliantas nepagrįstai finansinio audito tikslus sieja su reikalavimu aptikti apgaulės ar sukčiavimo atvejus kaip privalomai nustatytinÄ faktÄ .

Tokia pareiga atsakovui nebuvo numatyta ir kitomis audito sutarčių nuostatomis. Minėta, prieÅ¡ingai - 2005 m. ir 2006 m. audito sutarčių 2.8 punktas patvirtina, jog atsakomybė už tinkamÄ apskaitos vedimÄ bei už apgaulės, sukčiavimo ar kitų pažeidimų prevencijÄ ir aptikimÄ tenka bÅ«tent apelianto vadovybei, o ne auditÄ atliekančiam asmeniui. Tiesa, 240- asis TSA, taikytas atliekant iki 2009 m. gruodžio 15 d. prasidėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinių ataskaitų auditÄ , numatė auditoriui pareigÄ atsižvelgti į galimÄ apgaulę, atliekant finansinių ataskaitų auditÄ , tačiau, kita vertus, kartu nustatė, jog, atsižvelgiant į bÅ«dingus audito apribojimus, iÅ¡lieka neiÅ¡vengiama rizika, kad kai kurių finansinių ataskaitų reikÅ¡mingų iÅ¡kraipymų aptikta nebus, nepaisant to, kad auditas buvo tinkamai suplanuotas ir atliktas pagal TSA (240-asis TSA 17 p.).

To paties TSA 20 punkte nurodoma, kad net vėliau ir nustačius, kad dėl apgaulės buvo reikÅ¡mingai iÅ¡kraipytos finansinės ataskaitos, savaime dar nereiÅ¡kia, kad nebuvo laikomasi TSA reikalavimų. Tai ypač bÅ«dinga atvejams, kai tyčia iÅ¡kraipoma tam tikra informacija, kadangi audito procedÅ«ros gali bÅ«ti neveiksmingos ir jas atliekant galima neaptikti tokio tyčinio iÅ¡kraipymo, kuris yra paslėptas sÄ mokslÄ sudariusių vieno ar daugiau asmenų iÅ¡ vadovybės, už valdymÄ atsakingų asmenų, darbuotojų ar trečiųjų Å¡alių, arba kai tuo tikslu buvo klastojami dokumentai.

Tai, ar auditorius auditÄ atliko pagal TSA reikalavimus, parodo tomis aplinkybėmis atliktos audito procedÅ«ros, audito įrodymų, gautų taikant audito procedÅ«ras, pakankamumas ir tinkamumas bei auditoriaus iÅ¡vados, parengtos remiantis tų įrodymų vertinimu, tinkamumas. Taigi, iÅ¡ minėtų nuostatų, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog auditorius turi galimybę planuoti auditÄ tokiu bÅ«du, kad galėtų aptikti reikÅ¡mingus netikslumus ar apgaulę ir sukčiavimÄ , jei tokių bÅ«tų. Tačiau Å¡alių sutartyse atskirai Å¡alių buvo aptarta sÄ lyga, jog audito tikslas nėra aptikti apgaulę, sukčiavimÄ ir kitus pažeidimus (2005 m. ir 2006 audito sutarčių 2.8 p.) ar nustatyti visus netikslumus ir klaidas, o pagrįsti auditoriaus iÅ¡vadÄ dėl finansinių ataskaitų (2003 m. audito sutartis 2.7 p.).

Todėl vien tik tai, kad atsakovas UAB „KPMG Baltics“ nenustatė apelianto darbuotojo nusikalstamų veiksmų vykdant neteisėtus mokėjimo pavedimų nurodymus, kurie buvo paremti nusikalstama apgaule ir slepiami realių įmonės tiekėjų rekvizitais, teisėjų kolegijos nuomone, per se neteikia pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė sutarčių nuostatas. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad UAB „KPMG Baltics“ 2004 m. auditÄ atliko be raÅ¡ytinės sutarties Å¡ioje byloje nėra reikÅ¡minga, nes neįrodo apelianto neteisėtų veiksmų apelianto pareikÅ¡to reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo atžvilgiu.

Apeliantas atsakovo neteisėtus veiksmus taip pat sieja su nekokybiÅ¡ku paslaugų suteikimu tuo aspektu, jog pateikta finansinė atskaitomybė buvo neteisinga, pateikianti „iÅ¡kreiptÄ vaizdÄ â€œ apie audituoto apelianto finansines ataskaitas ir tikrÄ jÄ bÅ«klę. Apelianto manymu, atsakovas, tinkamai planuodamas bei atlikdamas audito procedÅ«ras privalėjo nustatyti lėšų trÅ«kumÄ net ir netikrindamas bankinių pavedimų. Apeliantas tvirtina, kad atsakovas UAB „KPMG Baltics“, nors ir privalėjo (remiantis 325, 330 ir 500 TSA), neatliko tinkamo duomenų apelianto didžiojoje knygoje (ir finansinėse ataskaitose) atitikimo apskaitos dokumentuose esančioms gautinoms sumoms patikrinimo (arba jį atliko aplaidžiai ir dėl to nenustatė Å¡io reikÅ¡mingo neatitikimo).

TSA, kurių pagrindu buvo atliekami ginčo auditai, nenurodo konkretaus darbų sÄ raÅ¡o, kuriuos auditoriui privalu atlikti vykdant kiekvienÄ auditÄ . AuditÄ planuoja ir audito procedÅ«ras parenka pats auditorius pagal nusistatytas rizikas. Kaip minėta, ginčo audito sutartimis nustatyti tikslai nesudarė pagrindo audito bendrovei spręsti, kad viena pagrindinių rizikų įmonės finansinėje veikloje galėtų bÅ«ti apgaulė ir sukčiavimas. Tuo tarpu nors iÅ¡ VÅ¡Ä® Audito ir apskaitos tarnybos 2011 m. gegužės 18 d. specialisto iÅ¡vados dėl atsakovo veiklos tyrimo matyti, kad UAB „KPMG Baltics“, atlikdama 2002-2006 metų apelianto finansinius ataskaitų auditus reikÅ¡mingose auditui atsargų, pirkėjų skolų, kitų gautinų sumų srityse, nesurinko pakankamų ir tinkamų audito įrodymų jų padarytoms iÅ¡vadoms, kuriomis buvo grindžiama auditoriaus nuomonė apie apelianto 2002-2006 metų finansines ataskaitas, pagrįsti (t. 5, b.l. 122-160), spręsti, kad auditoriaus surinkti nepakankami duomenys jo audito iÅ¡vadai pagrįsti sukėlė ar prisidėjo prie žalos dėl to, kad nuo 2004 m.

įmonės finansininkė pasisavino pinigines lėšas, atsiradimo, teisėjų kolgijos vertinimu, pakankamo pagrindo nėra. Minėta, atliekamo audito tikslai nebuvo orientuoti į apgaulės, sukčiavimo ir galimų apelianto darbuotojų nusikalstamų veiksmų atskleidimÄ . Negalima neabejotinai spręsti, kad neteisėti mokėjimų nurodymai galėjo bÅ«ti nustatyti įgyvendinus visas apelianto deklaruojamas atsakovo neatliktas audito procedÅ«ras. Å iame kontekste pažymėtina, kad kito auditoriaus UAB „BDO V.S. auditas ir apskaita“ auditoriaus ataskaita apie reikÅ¡mingas finansinės atskaitomybės sritis už 2002-2006 metus, kurioje atskleisti skirtumai tarp atsargų likučių didžiojoje knygoje ir atsargų, nurodytų ataskaitų balansuose, bei skirtumai tarp gautinų sÄ skaitų didžiojoje ataskaitų knygoje ir gautinų sÄ skaitų, detaliai nurodytų ataskaitų balansuose, pateikta atlikus specialios paskirties procedÅ«ras, vadovaujantis visiÅ¡kai kitais TSA, t.y. 800 TSA nustatytomis procedÅ«romis, nagrinėjant kitus duomenis ir dokumentus (7 t., b. l. 87-90; 5 t., 175).

Todėl ta aplinkybė, kad kitas auditorius pastebėjo atsakovės L. J. vykdytus pinigų grobstymus per se neįrodo atsakovo UAB „KPMG Baltics“ neteisėtų veiksmų byloje keliamų nuostolių atlyginimo klausimo atžvilgiu. Juolab, kad kitas auditorius auditavo ne tik kitus - 2007 metus, kuomet pinigų grobstymo mastas buvo didžiausias, tačiau ir ankstesniais metais esančius finansinių duomenų skirtumÄ nustatė tik atlikęs specialios paskirties procedÅ«ras pagal 800 TSA , o ne finansinį auditÄ 100-700 serijos TSA.

Kaip matyti iÅ¡ liudytojos V. S. parodymų, tik po buhalterės apklausos ir jai dingus iÅ¡ įmonės, finansinio audito sutartis buvo nutraukta ir pereita prie kitos sutarties numatant kito audito standarto taikymÄ (t. 10, b.l. 46). 2007 ir 2008 m., kuomet buvo neteisėtai pasisavinta daugiausia apelianto lėšų, atsakovas UAB “KPMG Baltics” apeliantui audito paslaugų nebeteikė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nors byloje yra duomenų, kad ginčo laikotarpiu atliekant auditÄ buvo ne viskas atlikta auditoriaus pateiktoms iÅ¡vadoms besÄ lygiÅ¡kai pagrįsti, tačiau byloje nėra pakankamai duomenų leidžiančių spręsti, kad atsakovo atliktų audito veiksmų nepakankamumas lėmė apeliantui kilusiÄ Å¾alÄ .

Nepakankamai kokybiÅ¡kai atliktos audito paslaugos galėtų bÅ«ti pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę tik nustačius visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas inter alia ir priežastinį ryšį su apelianto reikalaujama žala. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad atsakovas UAB „KPMG Baltics“ negali būti atsakingas už nuostolius, kuriuos neteisėtais veiksmais padarė atsakovė L. J., grobsčiusi apelianto lėšas laikotarpiu nuo 2003 iki 2008 m. Tuo tarpu vertinant priežastinį ryšį atliktų auditų paslaugų pakankamumo santykį su apelianto prašoma priteisti žala, reikšmingu faktoriumi tampa tiek pati reikalaujamos žalos kilmė (priežastis), tiek tarp atsakovo atliekamų audito procedūrų ir žalos įsiterpę apelianto darbuotojo nusikalstami veiksmai.

Teisėje priimta nuostata, kad faktiÅ¡kai egzistuojanti aplinkybė, kuri neturėjo esminės reikÅ¡mės žalai atsirasti, yra vertinama kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga. Tarp neteisėto veikimo ir žalos egzistuojantis tokio pobÅ«džio ryÅ¡ys, nepakankamas teisinei atsakomybei, kaip pernelyg nutolęs, vadinamas atsitiktiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsakovo nepakankamÄ audito procedÅ«rų atlikimÄ atsakovo pateiktoms besÄ lygiÅ¡koms iÅ¡vadoms pagrįsti ir apelianto reikalaujamos žalos atlyginimÄ , kuris sietinas su nusikalstamais L.

J. veiksmais, vertina kaip nepakankamai susietus. Dėl sutartinių nuostatų negaliojimoApeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ pripažinti negaliojančiomis 2005 ir 2006 m. audito sutarčių 6.1 bei 6.2 punktus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad 2005 ir 2006 metų audito sutarčių 6.1 punkto nuostatos, kaip nurodo apeliantas, prieÅ¡tarauja imperatyvioms CK 6.252 straipsnio nuostatoms (CK 1.80 str. 1 d.) - ginčijama nuostata auditoriaus atsakomybę riboja tik už kliento patirtus tiesioginius nuostolius, kylančius iÅ¡/ar susijusius su minėta sutartimi dėl auditoriaus neatsargumo, ir nenumato CK 6.252 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto neleistino susitarimo dėl atsakomybės netaikymo/ribojimo esant dideliam neatsargumui ar tyčiai.

Todėl konstatuoti 6.1 punkto prieÅ¡taravimÄ CK 6.252 straipsniui nėra pagrindo.Apeliantas, kvestionuodamas 2005 ir 2006 m. audito sutarčių 6.2 punkto nuostatÄ kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nenurodė, kokioms konkrečiai imperatyvioms įstatymo nuostatoms Å¡i sutarties sÄ lyga prieÅ¡tarauja (CK 1.80 str. 1 d.). Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas ir/ar atsikirtimas, tenka jas įrodinėjančiam asmeniui (CPK 178 str.). Apeliantas, įrodinėdamas minėtos sutarties nuostatos prieÅ¡taravimÄ imperatyvioms įstatymo nuostatoms, turėjo nurodyti ir konkrečiÄ imperatyviÄ Ä¯statymo normÄ , kuriai ginčijamas sutarties punktas prieÅ¡tarauja.

Apelianto nurodomas Audito įstatymo 3 straipsnis, kaip minėta, nėra imperatyvaus pobÅ«džio teisės norma. Be to, spręsti, kad apelianto kvestionuojama sutarties nuostata riboja atsakovo UAB „KPMG Baltics“ atsakomybę nėra pagrindo, nes byloje nėra keliamas atsakovo UAB „KPMG Baltics“ atsakomybės civilinės atsakomybės už apelianto darbuotojų veiksmus klausimas, o reikalaujama solidariosios atsakomybės kartu su apelianto darbuotoju. Dėl arbitražinės iÅ¡lygosAtsakovas UAB „KPMG Baltics“ atsiliepimu kelia bylos priskirtinumo teismui klausimÄ , nes 2005 ir 2006 audito sutartyse yra numatyta arbitražinė iÅ¡lyga.

Tačiau teisėjų kolegija vis tik sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija, kad ginčas nagrinėtinas teisme (CPK 24 str.) – atsakovui UAB „KPMG Baltics“ yra pareikÅ¡tas reikalavimas už bendrÄ 2002-2006 metų laikotarpį inter alia kuriame dalis audito sutarčių nenumatė arbitražinės iÅ¡lygos, t.y. Å¡i iÅ¡lyga apima tik dalį vieno bendro reikalavimo, tuo tarpu kita dalis turėtų bÅ«ti nagrinėjama teisme. Dėl procesinės teisės normų pažeidimoTeisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neįvertino visų jo į bylÄ pateiktų įrodymų, o rėmėsi iÅ¡imtinai atsakovų AB SEB bankas ir UAB „KPMG Baltics“ atsikirtimais, tuo pažeidė CPK 6, 12 straipsnių reikalavimus.

Byla pirmosios instancijos teisme vyko penkerius metus, teismo posėdžių metu buvo iÅ¡klausyti proceso dalyvių reikalavimai, argumentai, apklausti liudytojai bei iÅ¡tirti Å¡alių pateikti įrodymai. Tuo tarpu, kaip ne kartÄ yra pažymėjęs kasacinis teismas, teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , svarbu, kad iÅ¡ sprendimo turinio bÅ«tų aiÅ¡kiai matyti, jog bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2011).

IÅ¡ sprendimo turinio matyti, kad jame buvo vertinamos reikÅ¡mingos ginčo iÅ¡sprendimui aplinkybės. Vien dėl to, kad didžiÄ ja dalimi teismas sutiko su atsakovų argumentais, kurie paneigia apelianto pozicijai nurodomus argumentus, nereiÅ¡kia, kad jie apskritai liko nevertinti ir sprendimas nėra motyvuotas. Pažymėtina, kad bet kuriuo atveju ir nepakankamas teismo sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ - kasacinis teismas yra nurodęs, jog tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.).

IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija, sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atsakovas AB SEB bankas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. Å is praÅ¡ymas, datuotas 2014 m. balandžio 8 d., Lietuvos apeliaciniame teisme gautas 2014 m. balandžio 11 d.

Teismo posėdis byloje įvyko 2014 m. balandžio 2 d. Taigi, dalyvaujantys byloje asmenys galėjo teikti savo praÅ¡ymus dėl iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ priteisimo iki teismo posėdžio, kuriame byla nagrinėjama iÅ¡ esmės, dienos (CPK 98 str. 1d.). Todėl Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos.              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 2 dalimi,              n u t a r ė:              Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

             Teisėjai                                                                       Kazys Kailiūnas              Alvydas Poškus              Donatas Šernas