671c7c95-a00a-4b3d-9a15-ca812f0f2642 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1949/2013Teisminio proceso Nr. 2-57-3-01022-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 127.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Perdanga“ ir akcinės bendrovės SEB bankas atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria iškelta restruktūrizavimo byla civilinėje byloje Nr. B2-910-513/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ direktoriaus G.

B. pareiÅ¡kimÄ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Perdanga“, uždaroji akcinė bendrovė „Gebos ekostatyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Skolų departamentas“, uždaroji akcinė bendrovė „Skolų valdymo departamentas“.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Plienas“ direktorius G. B. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė iÅ¡kelti atsakovui UAB „Plienas“ restruktÅ«rizavimo bylÄ (t. 1, b.l. 2-7). Nurodė, kad UAB „Plienas“ akcininkai G. B. ir B. B. 2011 m. lapkričio 11 d. vykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime vienbalsiai priėmė sprendimÄ patvirtinti UAB „Plienas“ restruktÅ«rizavimo plano metmenis, pritarė bendrovės generalinio direktoriaus pasiÅ«lytai restruktÅ«rizavimo administratoriaus kandidatÅ«rai ir nutarė kreiptis į teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo bendrovei.

PareiÅ¡kimo pateikimo teismui tikslas yra sudaryti sÄ lygas UAB „Plienas“, kuri Å¡iuo metu susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau ir toliau vykdo Å«kinę komercinę veiklÄ , iÅ¡saugoti ir plėtoti Å¡iÄ veiklÄ , atkurti įmonės mokumÄ , sumokėti skolas kreditoriams ir iÅ¡vengti bankroto. Laikini finansiniai sunkumai susidarė dėl ekonominės krizės, statybos darbų sumažėjimo, pasikeitusios bankų kreditavimo politikos, negaunant pastovių pajamų nėra galimybių laiku mokėti palÅ«kanas bankui už paskolas.

IeÅ¡kovo teigimu, UAB „Plienas“ atitinka visas sÄ lygas, nustatytas Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo (toliau ? Ä®RÄ®) 4 straipsnyje. 2011 m. sausio 7 d. nutartimi atsakovui jau buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, tačiau nustatytu laiku ne dėl įmonės kaltės nebuvo pateiktas restruktÅ«rizavimo planas, todėl 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi restruktÅ«rizavimo byla buvo nutraukta. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 24 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Plienas“ restruktÅ«rizavimo bylÄ (t. 2, b. l. 42–44).Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartį panaikino ir perdavė UAB „Plienas“ restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (t. 2, b. l. 104–109).Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ dėl UAB „Plienas“ restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo atmetė (t. 5, b. l. 59–61)Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 3 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir perdavė restruktÅ«rizavimo bylos atsakovui UAB „Plienas“ iÅ¡kėlimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (t. 6, b.l. 135-144).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB ,,Plienas“ iÅ¡kėlė restruktÅ«rizavimo bylÄ , administratore restruktÅ«rizavimo plano rengimo laikotarpiui paskyrė V. L. (t. 8, b.l. 170-173). Teismas nustatė, kad UAB „Plienas“ 2012 m. gruodžio 31 d. turėjo 4 100 647,16 Lt pradelstų skolų kreditoriams (tiekėjams), 2012 metais sumokėta 1 139 057,94 Lt skoloms apmokėti, per 2012 metus ir 2013 m. sausio–vasario mėn. sumažino kreditinį įsiskolinimÄ su pirkėjais pasiraÅ¡ydama patalpų, butų, automobilio stovėjimo aikÅ¡telių pardavimo sutartis už 11 906 215,32 Lt.

Prievolių valstybei įvykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto areÅ¡tu, be to, atsiskaitomojoje sÄ skaitoje įmonė turi pakankami lėšų skolai sumokėti, tačiau nėra iki galo vykdoma teismo nutartis ir įstatymo normos, leidžiančios mokėti visus įmonės Å«kinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomÄ sias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sÄ skaitos yra areÅ¡tuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai. Teismas pažymėjo, kad nors kreditorius AB SEB bankas yra didžiausias UAB „Plienas“ kreditorius, kurio skola sudaro 77,38 mln.

Lt, tačiau iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad įkeisto turto rinkos vertė - 106,3 mln. Lt, be to, per metus įmonė grÄ Å¾ino AB SEB bankui 2 813 820,36 Lt. Nustatyta, kad kreditoriaus UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ žemės sklypų Birutės g. 22A, 27 ir 29, Klaipėdoje, nuomos teisės rinkos vertė yra 23 620 000 Lt. Pagal preliminarų balansÄ už 2012 metus UAB „Plienas“ turi 124 517 523 Lt vertės turto, 2 343 045 Lt sumažino finansines skolas, 23 683 Lt – su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus, pelnÄ padidino nuo (-1 482 940) Lt iki 869 020 Lt.

IÅ¡ pateikto įmonės finansinės padėties apibendrinimo matyti, kad UAB „Plienas“ vykdo naujos statybos butų ir kitų patalpų pardavimo veiklÄ , taip pat nekilnojamojo turto priežiÅ«rÄ , administravimÄ , aplinkos tvarkymÄ . Pardavimo pajamos žymiai didėja, bylos nagrinėjimo metu iÅ¡duoti 14 teismo leidimų parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ . Todėl teismas sprendė, kad UAB „Plienas“ Å¡iuo metu turi pakankamai turto ir lėšų, yra moki, nekilnojamojo turto rinkos atsigavimas, nauji investuotojai ir realÅ«s įgyvendinami projektai leidžia manyti, kad per restruktÅ«rizavimo laikÄ UAB „Plienas“ galės grÄ Å¾inti skolas, atkurti mokumÄ ir realizuoti projektÄ â€žGandraliÅ¡kės“ iki galo.

Teismo nuomone, prioritetas turi būti suteikiamas įmonės gaivinimui restruktūrizavimo būdu, o ne jos likvidavimui, nors restruktūrizavimui šiuo metu nepritaria kreditorius AB SEB bankas (ĮRĮ 25 str. 1 d. 3 p.). AB SEB bankas yra didžiausias specifinis įmonės kreditorius ir iš esmės nuo jo vykdomos finansinės politikos priklauso ne tik UAB „Plienas“ ateitis, stambiausio Klaipėdos miesto projekto „Gandrališkės“ perspektyva, bet ir visų kitų įmonės kreditorių reali galimybė atgauti visas skolas.

Teismas pažymėjo, kad bankas sutinka perleisti reikalavimo teisę galimam naujam investuotojui, reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymas jau buvo numatytas ir atidėtas dėl investuotojo ligos, todėl banko prieštaravimas pareiškimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo šioje proceso stadijoje nereiškia, kad bankas nesutiks su restruktūrizavimo planu ateityje. UAB „Plienas“ turi finansinių sunkumų, nenutraukusi veiklos, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, įsteigta 1999 m., nėra ĮRĮ 4 straipsnio 5 punkte nurodytų aplinkybių ir 5 straipsnio pažeidimų.

Auditoriaus ataskaita apie UAB „Plienas“ mokumo atkÅ«rimo perspektyvas ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad yra pagrindo manyti, kad restruktÅ«rizavimo plano metmenų  įgyvendinimas yra realus. Dėl to teismas iÅ¡kėlė UAB „Plienas“ restruktÅ«rizavimo bylÄ (Ä®RÄ® 7 str. 4 d.) bei restruktÅ«rizavo administratore paskyrė V. L. (Ä®RÄ® 5 str. 1 d. 8 p.). III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Trečiasis asmuo UAB „Perdanga“ atskiruoju skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti (t. 9, b.l. 3-5).

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Didžiausio kreditoriaus AB SEB bankas kreditorinis reikalavimas 77,38 mln. Lt sudaro daugiau kaip 2/3 visų atsakovo kreditorių reikalavimų, todėl nėra pagrindo tikėtis sklandaus atsakovo restruktÅ«rizavimo proceso, taip pat nėra pagrindo prioritetÄ suteikti tikslui iÅ¡saugoti atsakovÄ kaip veikiantį rinkos dalyvį. AB SEB bankui grÄ Å¾intinÄ kreditų sumÄ apytiksliai sudaro 77,4 mln. Lt (be palÅ«kanų ir kitų papildomų mokėjimų), kuri yra pradelsta.

Taip pat pradelsta VMI 1,6 mln. Lt, tiekėjams – rangovams – 4,1 mln. Lt, iš viso pradelsta 83,09 mln. Lt. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas turėjo tik 4 100 647,16 Lt pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Kyla pagrįsta abejonė dėl tikrosios nekilnojamojo turto vertės, nes trečiojo asmens teigimu, byloje yra prieštaravimų dėl turto vertės. Turto pardavimo kainų skirtumas tarp auditoriaus ataskaitoje nurodytos (4100 Lt už 1 m2) ir realios pardavimo kainos (3200 Lt už 1m2) patvirtina atsakovo duomenų bei UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto 2013 m. vasario 21 d.

Klaipėdos naujų butų rinkos analizės apie GandraliÅ¡kės kvartalo nekilnojamojo turto verčių deklaratyvumÄ â€“ akivaizdus turto pervertinimas. Teismas neiÅ¡naudojo galimybės paskirti ekspertizę dėl vidutinės rinkos vertės nustatymo GandraliÅ¡kės kvartalo nekilnojamojo turto objektams.Atsakovo pajamos apsiriboja vien tik iÅ¡ nekilnojamojo turto pardavimo, kuriomis dengiami tik einamieji mokėjimai bei atsiradę reikalavimai po 2011 m lapkričio 18 d. pareiÅ¡kimo dėl UAB „Plienas“ restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo.

Atsakovui ilgÄ laikÄ negalint padengti ženklių skolų, jo finansinė padėtis laikytina kaip turinti ilgalaikių, tęstinių, nuolatinio pobÅ«džio finansinių sunkumų. Be to, atsakovas jau trečius metus negeneruoja jokios kitos veiklos, iÅ¡ kurios bÅ«tų gaunamos pajamos. Atsakovo įsipareigojimai 2013 m. kovo 8 d. auditoriaus ataskaitos duomenimis sudaro 112,19 mln. Lt, iÅ¡ jų pradelsti įsipareigojimai 83,09 mln. Lt, turtas – 144,22 mln. Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, todėl konstatuotinas įmonės nemokumas.

Be sutartiniu įkeitimu užtikrintos prievolės kreditoriui AB SEB bankui, įkeičiamo turto savininkai (UAB „Plienas“ akcininkai) įsipareigojo: be kreditoriaus raÅ¡ytinio sutikimo įkaito davėjas kaip įkeistų akcijų savininkas neturi teisės priimti sprendimų reorganizuoti, likviduoti, pertvarkyti ar kitaip restruktÅ«rizuoti akcijų emitentÄ , nutraukti veiklÄ ir tokiu bÅ«du pakeisti jo kapitalo dydį, teisinę formÄ ar teisinį statusÄ . UAB „Plienas“ akcininkai, negavę kreditoriaus AB SEB bankas raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo, priėmė sprendimÄ dėl restruktÅ«rizavimo, todėl 2011 m. lapkričio 11 d. neeilinio UAB „Plienas“ akcininkų susirinkimo nutarimai dėl UAB „Plienas“ restruktÅ«rizavimo yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų priėmimo momento (CK 1.78 str.).

Trečiasis asmuo AB SEB bankas atskiruoju skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti, iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atsisakyti kelti UAB „Plienas“ restruktÅ«rizavimo bylÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 9, b.l. 6-13). Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai nustatė įmonės valdomo turto vertę. Nėra pagrindo UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ turimų nuomos teisių pridėti prie UAB „Plienas“ nuosavo turto vertės, taip vertinant atsakovo mokumÄ .

Nuomos teisė į žemės sklypus Birutės g. 22A, 27 ir 29, Klaipėdoje, nepriklauso atsakovui, be to, Å¡i nuomos teisė pirminiu įkeitimu yra įkeista SEB bankui, todėl atsakovas jokių teisių ar pretenzijų į šį turtÄ neturi. Plano metmenyse ir vėliau į bylÄ pateiktuose dokumentuose yra nurodoma 120 mln. Lt balansinė atsakovo turto vertė, kuri nelaikytina rinkos verte, juolab, kai neatliekamas turto perkainavimas. Kreditoriniai reikalavimai sudaro apie 120 mln. Lt, todėl 106 mln. Lt turto (įkeisto turto vertė) nepakanka jiems padengti ir egzistuoja sÄ lyga, kad UAB „Plienas“ turto ir įsipareigojimų santykis yra neigiamas.

Nutartyje klaidingai nurodoma, kad UAB „Plienas“ įsipareigojimų ir turto santykį galbÅ«t pakeistų SEB banko reikalavimo teisių perleidimas. Trečiasis asmuo nurodo, kad jis yra informavęs projekto partnerius, jog sutinka parduoti savo reikalavimo teises, tačiau nepaisant vykusių derybų reikalavimo teisės perleidimo sutartys su surastu investuotoju nepasiraÅ¡ytos. Be to, investuotojo suradimas, nekeičia faktinės situacijos, kad UAB „Plienas“ yra nemokus, nes įmonė nepajėgi iÅ¡saugoti ir iÅ¡laikyti esamos veiklos, artimiausioje perspektyvoje atsiskaityti su visais kreditoriais ir atkÅ«rusi mokumÄ tęsti savo veiklÄ .

Teismas pernelyg optimistiÅ¡kai vertina UAB „Plienas“ įsiskolinimo AB SEB bankui prigimtį bei tikimybę, kad restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimas sudarys prielaidas atsiskaityti su AB SEB banku ir kitais kreditoriais. Vertinant atsakovo įsiskolinimÄ AB SEB bankui ir su tuo susijusias aplinkybes, tik pagrindžiamas atsakovo ilgalaikis nemokumas, nes nuo 2010 m. AB SEB bankas negauna palÅ«kanų mokėjimų už suteiktas paskolas, o įmonės paskutinius 3 metus atliekami kredito grÄ Å¾inimai yra minimalÅ«s. Visos lėšos, gautos už atsakovo nekilnojamojo turto objektų pardavimÄ â€žGandraliÅ¡kių“ rajone, yra nukreipiamos į tikslinio deponavimo sÄ skaitÄ , kuri SEB bankui įkeista pagal FUSÄ®.

Atsakovas sugeba mokėti einamuosius mokėjimus tik todėl, kad AB SEB bankas sutinka skirti dalį jam priklausančių lėšų einamiesiems mokėjimams dengti. Atsakovas nevykdo jokios veiklos ir negeneruoja jokių kitų pajamų, todėl teigti, kad įmonė turi pakankamai lėšų mokėjimams vykdyti yra neteisinga, nes faktiÅ¡kai už atsakovÄ visas jo iÅ¡laidas apmoka AB SEB bankas. Toliau vystyti projektÄ GandraliÅ¡kėse yra reikalingas laikas ir investicijos, nes turi bÅ«ti įgyvendinami kiti rajono statybos etapai.

RestruktÅ«rizavimo plano metmenyse bei vėliau bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė duomenų, iÅ¡ kur ir kokių realiai gausimų lėšų pagalba bÅ«tų vykdomos statybos. Prielaidos apie surasimus investuotojus nepagrįstos įrodymais, todėl teigtina, kad jokios kitos veiklos be butų pardavimo, kurių lėšos nukreipiamos AB SEB banko kaip hipotetinio kreditoriaus reikalavimui dengti, atsakovas negalės vykdyti, jos administravimui restruktÅ«rizavimo metu lėšos taip pat nebus uždirbamos ir restruktÅ«rizavimo tikslai nebus pasiekti, todėl pats procesas yra betikslis. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, be jokio faktinio ir teisinio pagrindo neatsižvelgė į atsakovo pagrindinio kreditoriaus pozicijÄ Å¡iuo klausimu.

Jau pats faktas, kad dalis kreditorių, įskaitant ir vienÄ iÅ¡ didžiausių AB SEB bankÄ , neketina suteikti įmonei papildomos pagalbos, leidžia abejoti, ar atsakovas turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktÅ«rizavimu siekiamus tikslus. UAB „Plienas“ vykdomi turto pardavimai nelaikytini Å«kinės – komercinės veiklos vykdymu. Teismas į tai neatsižvelgė bei nevertino AB SEB banko iÅ¡dėstytų motyvų, susijusių su restruktÅ«rizavimo plano metmenų ydingumu, nes tik įmonė, kuri vykdo Å«kinę – komercinę veiklÄ , bei įgyvendinanti Ä®RÄ® nustatytas priemones įmonės mokumui atkurti turi tiek teisinį, tiek faktinį pagrindÄ siekti restruktÅ«rizavimo ir tik esant Å¡ioms sÄ lygoms teismas gali priimti nutartį dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo.

Atsakovas UAB „Plienas“ atsiliepimu į atskiruosius skundus praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ (t. 9, b.l. 47-54). Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantai akcentuoja, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, kas sudaro pagrindÄ atsisakyti kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ (Ä®RÄ® 7 str. 5 d. 3 p.). Atsakovo teigimu, Å¡is klausimas jau buvo iÅ¡nagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartimi, nurodant, kad Å¡iuo pagrindu atsisakyti iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ bÅ«tų galima, jei teismui iÅ¡ pateiktų duomenų bÅ«tų akivaizdu, kad įmonės finansiniai sunkumai yra tokio pobÅ«džio, kad jie niekaip negalės bÅ«ti paÅ¡alinti restruktÅ«rizavimo proceso metu. Teismas, spręsdamas dėl priemonių atsakovo mokumui atstatyti, pagrįstai vadovavosi į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais – UAB „Vertybių auditas“ 2013 m. kovo 8 d. audito ataskaita, UAB „Ober-Haus“ 2013 m. vasario 21 d. rinkos analize ir kitais įrodymais, kurie patvirtina, kad atsakovas turi realių galimybių per restruktÅ«rizavimo laikotarpį sumokėti skolas kreditoriams ir iÅ¡vengti įmonės bankroto bei toliau plėtoti veiklÄ .

Tuo tarpu apeliantai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad priemonės atsakovo mokumui atkurti yra nerealios ir neefektyvios. Apeliantų argumentai, kad byloje nėra duomenų apie realiÄ Ä¯monei priklausančio turto vertę, yra nepagrįsti. Atsakovas pateikė teismui 2013 m. kovo 8 d. audito ataskaitÄ , kurioje iÅ¡samiai iÅ¡analizuotas atsakovo turto ir įsipareigojimų santykis, t.y. atsakovas turi turto už 120,6 mln. Lt. Apeliantai nepateikė įrodymų apie atsakovo turto vertę, neprašė skirti ekspertizės jai nustatyti, todėl teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildė.

Be to, atsakovo turtas įvertintas realiomis rinkos kainomis, už kurias AB SEB bankas sutinka parduoti jam įkeistÄ turtÄ . Nors teismas nevertino ir prie atsakovo turto nepridėjo 23,6 mln. Lt vertės UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ priklausančių žemės sklypų nuomos teisės rinkos vertės, tačiau tai yra svarbi aplinkybė kalbant apie atsakovo mokumo atkÅ«rimo perspektyvas, nes Å¡ie sklypai gali bÅ«ti panaudoti tolimesnėms GandraliÅ¡kių mikrorajono statyboms.

AB SEB bankas pripažįsta, kad su investuotoju visos reikalavimo teisių perleidimo sandorio sÄ lygos buvo suderintos, buvo belikę tik sandorį pasiraÅ¡yti. Todėl neginčytina, kad reikalavimo teisių perleidimo sandoris iÅ¡ esmės pakeistų atsakovo skolinių įsipareigojimų ir turto santykį, ir tokiu bÅ«du nei vienas kreditorius nebeturėtų pagrindo kalbėti apie įmonės bankrotÄ . Nesutiktina su apeliantų teiginiais, kad atsakovas yra nutraukęs veiklÄ , apeliantai neneigia, kad atsakovas vykdo naujos statybos butų ir kitų patalpų pardavimo veiklÄ , nekilnojamojo turto priežiÅ«rÄ , administravimÄ , aplinkos tvarkymÄ .

Atsakovas veikla niekada nebuvo faktiÅ¡kai sustojusi, o tolimesnės statybinės veiklos jis nebevykdo bÅ«tent AB SEB banko iniciatyva. Be to, Ä®RÄ® nereikalauja, kokia konkrečia veikla turi užsiimti restruktÅ«rizavimo siekiantis juridinis asmuo. Tai, kad atsakovas Å¡iuo metu nevykdo statybinių projektų, savaime nereiÅ¡kia, kad jis neatitinka Ä®RÄ® 4 straipsnio 2 punkto reikalavimo. AB SEB bankas pagal turimo kreditorinio reikalavimo dydį gali vienvaldiÅ¡kai apspręsti tolimesnį atsakovo likimÄ , todėl nepritarimas įmonės restruktÅ«rizavimui turi bÅ«ti vertinamas sÄ Å¾iningumo principo aspektu.

IeÅ¡kovas UAB „Plienas“ generalinis direktorius G. B. atsiliepimu į atskiruosius skundus praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ (t. 9, b.l. 65-67). Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas Å¡iais argumentais:Kreditorius AB SEB bankas jau uždirbo 15 mln. Lt palÅ«kanų iÅ¡ atsakovo per visÄ kreditavimo sutarties laikotarpį, tačiau siekia užkirsti keliÄ atsakovui pasinaudoti savo teisėmis, kurias garantuoja Ä®RÄ®. AB SEB bankas visose sutartyse su atsakovu siekė užsitikrinti tik maksimaliÄ savo naudÄ .

Dėl Å¡io kreditoriaus deponavimo sutarties reikalavimų atsakovas buvo įpareigotas iki minimumo susiaurinti savo veiklÄ , sumažinti darbuotojų skaičių, kitas administracines sÄ naudas/kaÅ¡tus. Atsakovo vykdoma veikla yra susijusi su finansuoto projekto įgyvendinimu: pastatytų butų ir patalpų pirkėjų/nuomininkų paieÅ¡ka, reklamos koordinavimu, sutarčių su klientais sudarymu, nekilnojamojo turto administravimu ir technine priežiÅ«ra (eksploatavimas, remontas), aplinkos tvarkymu, taip pat garantinio laikotarpio įsipareigojimų gyventojams vykdymu.

Todėl yra pagrindas iÅ¡vadai, jog atsakovo veikla niekada nebuvo sustojusi, o tai atitinka Ä®RÄ® 4 straipsnio 2 punkte keliamÄ reikalavimÄ . Trečiasis asmuo UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ atsiliepimais į atskiruosius skundus praÅ¡o juos atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ (t. 9, b.l. 35-40, 42-46). Atsiliepimai į atskiruosius skundus grindžiami Å¡iais argumentais:Ä®monių restruktÅ«rizavimo procese įmonės kreditoriai turi teikti pagalbÄ bei nuolaidas įmonei, veikti sÄ Å¾iningai ir bendradarbiauti, siekdami savo interesų apsaugos, o ne jÄ Å¾lugdyti.

Skundo motyvas, kad jei pagrindiniai kreditoriai nepritaria restruktÅ«rizavimui, tai nėra pagrindo tikėtis sklandaus restruktÅ«rizavimo proceso, yra ydingas ir prieÅ¡taraujantis pačio apelianto UAB „Perdanga“ interesams. UAB „Plienas“ finansiniai duomenys, auditoriaus iÅ¡vada, liudytojos A. T. bei Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad nekilnojamojo turto rinkos situacija atsigauna, UAB „Plienas“ turi potencialÄ atkÅ«rimui, nes turi pakankamai turto, tik jis nėra pakankamai likvidus. 2013 m. vasario 25 d. atsakovas turi apie 1,2 mln.

Lt grynųjų pinigų banko sÄ skaitose, kurie bus panaudoti kreditoriniams įsiskolinimams mažinti. Toliau vystydamas „GandraliÅ¡kės“ projektÄ , atsakovas greitai ir pilnai padengs visus praterminuotus kreditorinius įsiskolinimus jau 2013 m., o visus kreditorinius įsiskolinimus iki 2018 m. Be to, pagal turto vertintojų iÅ¡vadas UAB „Plienas“ atitinka restruktÅ«rizavimui keliamus reikalavimus. Teismas pagrįstai nurodė, kad UAB „Plienas“ finansinė padėtis įrodo, kad įmonė vykdo naujos statybos butų ir kitų patalpų pardavimo veiklÄ , taip pat nekilnojamojo turto priežiÅ«rÄ , administravimÄ , aplinkos tvarkymÄ , turi pakankamai turto ir lėšų, yra moki.

Nekilnojamojo turto kaina yra kintama ir pastaruoju metu didėja, o VÄ® Registro centro duomenys neatspindi tikrosios rinkos padėties. Apeliantai nenuginčijo nekilnojamojo turto vertintojų ataskaitų, todėl argumentas, kad rinkos vertė yra mažesnė ar reikėjo teismui paskirti ekspertizę, kurios apeliantai neprašė, yra nepagrįstas. PasiraÅ¡omos butų preliminarios bei pirkimo – pardavimo sutartys patvirtina realiÄ rinkos kainÄ ir nekilojamojo turto pardavimo suaktyvėjimÄ . Todėl įmonė turi realių galimybių restruktÅ«rizavimo laikotarpiu atkurti mokumÄ bei atsiskaityti su kreditoriais.

UAB „Plienas“ komercinės veiklos sritys susiaurintos ne UAB „Plienas“ iniciatyva, o pagrindinis kreditorius paskutinėje kreditavimo sutartyje nustatė, kiek procentų bÅ«tina mažinti įmonės administravimo iÅ¡laidas, pakeitęs kreditavimo sutarčių sÄ lygas ir užsitikrinęs visiÅ¡kÄ atsakovo gaunamų iÅ¡ pirkėjų piniginių lėšų kontrolę pagal sudarytÄ indėlių deponavimo sutartį. FaktiÅ¡kai visas UAB „Plienas“ turtas įkeistas AB SEB bankui, o lyginant Å¡io turto vertę su 77 mln.

Lt paskola, darytina iÅ¡vada, kad AB SEB bankas, valdydamas visÄ atsakovo turtÄ atėmė galimybę uždirbti pajamas iÅ¡ jo įprastinės statybinės veiklos. AB SEB bankui įkeisto turo vertė 44 mln. Lt virÅ¡ija suteiktÄ kreditÄ . Be to, AB SEB bankui atsakovas jau yra sumokėjęs 15,6 mln. Lt palÅ«kanų, todėl jam yra naudinga nepritarti restruktÅ«rizavimui, nes jo finansiniai reikalavimai yra tinkamai užtikrinti UAB „Plienas“ turtu. Tokiais nesÄ Å¾iningais veiksmais, AB SEB bankas siekia privesti UAB „Plienas“ prie bankroto.Kreditorius UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“, kaip GandraliÅ¡kių projekto partneris, siekdamas, kad vykdomas statybos projektas dėl AB SEB banko finansavimo sÄ lygų bloginimo nebÅ«tų sustabdytas, buvo priverstas nuolat investuoti nuosavas lėšas į projekto vystymÄ . 2011 m. pabaigoje pradėta ieÅ¡koti projekto finansavimo galimybių, paruoÅ¡tas GandraliÅ¡kės kvartalo investicinis projektas bei surastas potencialus investuotojas, kuris pasiruošęs įsigyti AB SEB banko kreditorinį reikalavimÄ .

Teismas pagrįstai atsižvelgė į įkeistos žemės nuomos teisės vertę, nes UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ žemės nuomos teisės vertė sudaro 23 620 000 Lt. Šis turto įkeitimas AB SEB bankui nesuteikia pagrindo teigti, kad žemės nuomos teisė nebepriklauso kreditoriui ir atsakovui, nes turto įkeitimas yra tik apsunkinimas, o ne nuosavybės teisių perėmimas AB SEB bankui. Todėl apelianto motyvas, kad negalima šio turto priskirti prie įmonės turto yra nepagrįstas.

AB SEB bankas neprieštarauja reikalavimo teisės perleidimui naujam investuotojui, todėl nesuprantamas ir nelogiškas jo motyvas, kad investuotojo suradimas nekeis UAB „Plienas“ faktinės situacijos, nes naujas investuotojas kaip ir UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ siekia UAB „Plienas“ restruktūrizavimo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas atskirųjų skundų ribose. Taigi, apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirieji skundai netenkintini.Ä®RÄ® 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindinis įmonės restruktÅ«rizavimo proceso tikslas – sudaryti sÄ lygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems Å«kinės komercinės veiklos, iÅ¡saugoti ir plėtoti Å¡iÄ veiklÄ , sumokėti skolas ir iÅ¡vengti bankroto.

IÅ¡ Å¡ių teisinių nuostatų darytina iÅ¡vada, kad teismas kiekvienu atveju privalo patikrinti, ar konkreti įmonė, kuriai praÅ¡oma pradėti restruktÅ«rizavimo procesÄ , turi realias galimybes bei jos valdymo organai iÅ¡ tikrųjų deda protingas pastangas tam, kad įmonė iÅ¡vengtų bankroto bei iÅ¡saugotų savo Å«kinės komercinės veiklos tęstinumÄ . Ä®RÄ® 4 straipsnis nustato, kad restruktÅ«rizavimas gali bÅ«ti pradėtas, jeigu įmonė:

1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius;

2) nėra nutraukusi veiklos;

3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi;

4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos;

5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ arba nutarties nutraukti bylÄ Å¡io įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais (visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų; restruktÅ«rizuojama įmonė anksčiau, negu buvo nustatyta restruktÅ«rizavimo plane, patenkino visų kreditorių reikalavimus) įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Ä®monės restruktÅ«rizavimo byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato Å¡ias sÄ lygas ir nebuvo pažeisti Ä®RÄ® 5 straipsnio reikalavimai (nuostatos dėl restruktÅ«rizavimo plano metmenų turinio, parengimo ir patvirtinimo) (Ä®RÄ® 7 str. 4 d.). Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atvejai, kuomet teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonei restruktÅ«rizavimo bylÄ :

1) nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ teismas padaro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įmonė neatitinka bent vienos iÅ¡ Å¡io įstatymų 4 straipsnyje iÅ¡dėstytų sÄ lygų;

2) buvo pažeisti Å¡io įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai (nuostatos dėl praneÅ¡imo apie priimtÄ sprendimÄ kreiptis dėl restruktÅ«rizavimo bylos įmonei iÅ¡kėlimo);

3) nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ teismas padaro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Ä®monių bankroto įstatyme (toliau – Ä®BÄ®) nurodytų bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų, teismui turi bÅ«ti pateiktas pareiÅ¡kimas dėl įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo Ä®BÄ® nustatyta tvarka.Taigi, restruktÅ«rizavimo procesas gali bÅ«ti pradedamas įmonei, turinčiai finansinių sunkumų, susijusių su jos mokumu. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties bei siekiant apsaugoti kreditorių interesus, įstatymo leidėjas kaip vienÄ iÅ¡ trijų atsisakymo kelti įmonei restruktÅ«rizavimo bylÄ pagrindų numatė atvejį, kuomet teismas padaro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įmonė yra nemoki ir yra kitų Ä®BÄ® nurodytų bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų (Ä®RÄ® 7 str. 5 d. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡kėlė UAB „Plienas“ restruktÅ«rizavimo bylÄ , nustatęs, jog įmonė atitinka Ä®RÄ® 4 straipsnyje iÅ¡dėstytas sÄ lygas, nebuvo pažeisti Ä®RÄ® 5 straipsnio reikalavimai bei nenustatęs Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų atsisakymo kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ pagrindų buvimo. Apeliantai, kvestionuodami pirmosios instancijos teismo nutartį, iÅ¡ esmės įrodinėja, kad atsakovas nevykdo veiklos (Ä®RÄ® 4 str. 2 p., 7 str. 5 d. 1 p.) ir yra nemokus (Ä®RÄ® 7 str. 5 d. 3 p.), kas sudaro teismui pagrindÄ priimti nutartį atsisakyti kelti įmonei restruktÅ«rizavimo bylÄ .Kaip minėta, apeliantai teigia, kad UAB „Plienas“ yra nemokus, dėl ko teismas turėjo atsisakyti kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu.

Vadovaujantis Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės nemokumas – įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. IÅ¡ pateikto preliminaraus 2012 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad UAB „Plienas“ turto vertė sudarė 124 517 523 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 84 573 484 Lt (t. 7, b. l. 127–128).

Kaip matyti iÅ¡ balanso, nors įmonės turtas per 2012 metus ir sumažėjo 12 769 179 Lt suma, tačiau 41 721 087 Lt suma sumažėjo ir per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (įmonė sumažino finansines skolas 2 343 045 Lt bei su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus 23 683 Lt). IÅ¡ UAB „Plienas“ preliminarios pelno nuostolių ataskaitos už 2012 metus matyti, kad įmonė dirbo pelningai, t.y. pelnÄ padidino nuo -1 482 940 Lt iki 869 020 Lt (t. 7, b.l. 129).

Taip pat iÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Plienas“ 2012 m. gruodžio 31 d. turėjo 4 100 647,16 Lt pradelstų skolų kreditoriams (tiekėjams), 2012 metais sumokėta 1 139 057,94 Lt skoloms apmokėti, per 2012 metus ir 2013 m. sausio–vasario mėn. sumažino kreditinį įsiskolinimÄ su pirkėjais pasiraÅ¡ydama patalpų, butų, automobilio stovėjimo aikÅ¡telių pardavimo sutartis už 11 906 215,32 Lt (t. 7, b. l. 4–7). Taip pat iÅ¡ atsakovo pateiktos pažymos matyti, kad AB SEB bankui negrÄ Å¾intas kreditas sudaro 77,38 mln.

Lt, tačiau jis yra užtikrintas pirminiu įkeitimu, o įkeisto turto vertė rinkos kainomis nurodyta 106,3 mln. Lt (t. 7, b.l. 9). Taip pat 2013 m. kovo 8 d. auditoriaus ataskaitoje (t. 7, b.l. 182-185), atlikus kreditorinių įsipareigojimų analizę, nustatyta, kad per 2012 metus gauti iÅ¡ankstiniai avansai sumažėjo 12 150 040,44 Lt, įsipareigojimams tiekėjams padengti buvo pervesta 1 139 057,94 Lt, per laikotarpį nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. įmonė grÄ Å¾ino AB SEB bankui paskolÄ 2 813 820,36 Lt, sumokėta mokesčių valstybei 3 077 317 Lt.

Ä®monė 2013 m. vasario 25 d. turėjo apie 1,2 mln. Lt grynųjų pinigų banko sÄ skaitose, kurie taip pat bus panaudoti kreditoriniams reikalavimams mažinti. UAB „Plienas“ Å¡iuo metu turi apie 120,6 mln. nekilnojamojo turto įvertinto rinkos verte (įskaitant 1,86 mln. Lt žemės nuomos teisę), kurį gali realizuoti. Auditoriaus teigimu, vien 120,6 mln. Lt nekilnojamojo turto, įvertinto rinkos verte, pilnai pakanka visiems Å¡iuo metu esantiems ir pradelstiems, ir nepradelstiems kreditoriniams reikalavimams padengti.

Pradelsti ir nepradelsti kreditoriniai reikalavimai sudaro 112,19 mln. Lt, iÅ¡ jų pradelsti AB SEB bankui 77,39 mln. Lt, VMI 1,6 mln. Lt, tiekėjams ir rangovams – 4,1 mln. Lt, iÅ¡ viso pradelstų reikalavimų suma sudaro 83,09 mln. Lt. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad minėtoje audito ataskaitoje yra iÅ¡samiai iÅ¡analizuotas atsakovo turto ir įsipareigojimų santykis, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, kad byloje nėra duomenų apie realiÄ UAB „Plienas“ priklausančio turto vertę.

Juo labiau, kaip iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantai nepateikė atsakovo pateiktus duomenis dėl jam priklausančio turto vertės paneigiančių patikimų įrodymų (CPK 12 str., 178 str.). Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 3 d. nutartyje jau buvo nurodęs, kad tam, jog bÅ«tų galima atsisakyti iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, iÅ¡ teismui pateiktų duomenų turi bÅ«ti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra tokio pobÅ«džio, kad jie niekaip negalės bÅ«ti paÅ¡alinti restruktÅ«rizavimo proceso metu.

Tokia teisinė pozicija turi bÅ«ti grindžiama verslo subjektų Å«kinės laisvės principu ir prioriteto suteikimu įmonės gaivinimui restruktÅ«rizavimo bÅ«du, o ne jos likvidavimui, kurio nesiekia nei vienas įmonės potencialus kreditorius (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2082/2011). Taigi, vien formalus pagrindų iÅ¡kelti bankroto bylÄ buvimas nesudaro pagrindo visais atvejais atsisakyti kelti įmonei restruktÅ«rizavimo bylÄ , kaip negali visais atvejais bÅ«ti ir pagrindu bankroto bylos iÅ¡kėlimui (pavyzdžiui, tuo atveju, jei įmonė ir balansuoja žemiau nemokumo ribos, bet vykdo veiklÄ ir pateikia įrodymus apie pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas).

Å iuo atveju, nors pagal atsakovo finansinius dokumentus formaliai ir bÅ«tų galima konstatuoti UAB „Plienas“ nemokumÄ (faktiÅ¡kai dėl banko reikalavimo), nes pradelsti įmonės įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 str. 8 d.), tačiau, vadovaujantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais inter alia 2013 m. kovo 8 d. auditoriaus ataskaita (t. 7, b.l. 182-185), 2013 m. vasario 21 d. UAB „Ober-Haus“ rinkos analize (t. 7, b.l. 186-192) galima daryti prielaidas, kad UAB „Plienas“ turi realių galimybių per restruktÅ«rizavimo laikotarpį sumokėti skolas kreditoriams ir iÅ¡vengti įmonės bankroto bei toliau plėtoti veiklÄ .

Å ias aplinkybes patvirtina ir tai, kad UAB „Plienas“, vykdydamas naujos statybos butų ir kitų patalpų pardavimo veiklÄ , sudaro nekilnojamojo turto (butų, patalpų) tiek preliminarias, tiek pirkimo – pardavimo sutartis. IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu iÅ¡duoti 14 teismo leidimų parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ . Be to, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme taip pat gauti UAB „Plienas“ praÅ¡ymai dėl leidimų parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ , t.y. 4 butų, esančių Birutės g. 22 ir 22A, Klaipėdoje, iÅ¡davimo bei areÅ¡to administracinėms patalpoms panaikinimo.

Å ie faktai patvirtina, kad nekilnojamojo turto rinkos atsigavimas sudaro prielaidas iÅ¡vadai, jog tikslinga UAB „Plienas“ taikyti restruktÅ«rizavimo procesÄ , siekiant iÅ¡vengti bankroto ir iÅ¡saugojant atsakovo veiklos tęstinumÄ . Nors apeliantai nurodo, kad UAB „Plienas“ finansinė padėtis laikytina kaip turinti ilgalaikių, tęstinių, nuolatinio pobÅ«džio finansinių sunkumų, tačiau pažymėtina, kad 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje naujoje Ä®RÄ® redakcijoje nebeliko nuorodos, kad įmonės finansiniai sunkumai bÅ«tų laikini (Ä®RÄ® 1 str. 2 d.).

Finansinių sunkumų trukmė yra vienas iÅ¡ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų vertinant įmonės restruktÅ«rizavimo perspektyvas ir galimybę atkurti įmonės mokumÄ , tačiau vien aplinkybė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai tęsiasi ilgesnį laikÄ , savaime nėra kliÅ«tis pradėti restruktÅ«rizavimo procesÄ , jei egzistuoja įtikinama mokumo atkÅ«rimo perspektyva. 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje Ä®RÄ® redakcijoje nebeliko ir reikalavimų, kad įmonės restruktÅ«rizavimo plano metmenims pritartų pagrindiniai įmonės kreditoriai.

Taigi, paminėti įstatyminio reglamentavimo pasikeitimai, lyginant juos su iki tol galiojusiu reglamentavimu inter alia dėl kreditorių vaidmens reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos inicijavimo ir iÅ¡kėlimo stadijose, apeliacinės instancijos teismo nuomone, leidžia įžvelgti įstatymo leidėjo ketinimų tendencijas, nukreiptas į liberalesnį restruktÅ«rizavimo galimybės realizavimÄ . Kita vertus, neatmestinas visiÅ¡kai ir apeliantų aiÅ¡kinimas, kad kreditorių pozicija restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo stadijoje yra reikÅ¡minga, nes parodo galimas įmonės restruktÅ«rizavimo perspektyvas.

Kreditorių pozicijos reikÅ¡mė, sprendžiant restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-970/2011, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-821/2012 ir kt.). Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, visi civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, o vykdydami sutartis – bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 1.5 str. 1 d., 6.200 str. 2 d.).

Visuotinai yra žinomos aplinkybės apie giliÄ 2009-2011 metų ekonominę krizę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir dėl Å¡ios priežasties nebÅ«tų visiÅ¡kai teisinga, jei jos padariniai iÅ¡ esmės gultų ant silpnesniųjų (lyginant su bankais) rinkos dalyvių ir bÅ«tų ginamas tik didžiausiojo kreditoriaus (banko) interesas, nors jis formaliai ir bÅ«tų teisėtas, juo labiau, kai tokio kreditoriaus interesas faktiÅ¡kai yra užtikrintas hipoteka. Todėl spręstina, kad nebÅ«tų teisinga, jog vien dėl to, kad nagrinėjamu atveju didžiausias įmonės kreditorius Å¡iuo metu nepritaria restruktÅ«rizavimo procesui, Å¡is procesas besÄ lygiÅ¡kai ir negali bÅ«ti pradėtas nepaisant, kad kitais aspektais įmonė iÅ¡ esmės atitinka Ä®RÄ® 4 straipsnyje iÅ¡dėstytas sÄ lygas ir nebuvo pažeisti Ä®RÄ® 5 straipsnio reikalavimai (Ä®BÄ® 7 str. 4 d.).

Taigi, tuomet, kai pati įmonė siekia bÅ«ti restruktÅ«rizuota ir iÅ¡ esmės atitinka reikalavimus, reikalingus restruktÅ«rizavimo procesui pradėti, bei nėra jos akivaizdaus nemokumo ir yra tikėtina veiklos perspektyva, prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas restruktÅ«rizavimui.Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu ir dėl galimo kreditoriaus AB SEB banko reikalavimo teisės perleidimo naujam investuotojui. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad nors reikalavimo teisės perleidimo sutarties sÄ lygos buvo suderintos, tačiau dėl investuotojo ligos sandoris nepasiraÅ¡ytas (nesudarytas).

Tai, kad yra galimybė sudaryti reikalavimo teisės perleidimo sutartį pripažįsta ir apeliantas AB SEB bankas teigdamas, kad jis informavo projekto partnerius, jog sutinka parduoti savo reikalavimo teises. Taigi, jei tokia galimybė bÅ«tų realizuota, atsakovas galėtų įgyti papildomÄ kreditoriaus paramÄ . Todėl negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai sutikti su apelianto AB SEB bankas atskirojo skundo argumentu, kad investuotojo suradimas nekeistų faktinės situacijos dėl atsakovo veiklos tęstinumo.Apeliantai, kvestionuodami pirmosios instancijos teismo nutartį, taip pat teigia, kad UAB „Plienas“ nevykdo veiklos.

Su Å¡iuo argumentu sutikti visiÅ¡kai taip pat nebÅ«tų pagrindo. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad Ä®RÄ® nenumato, kokia konkrečia veikla turi užsiimti restruktÅ«rizavimo siekiantis juridinis asmuo. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kad atsakovas Å¡iuo metu, nors ir nevykdo statybinės veiklos, tačiau jo vykdoma veikla yra susijusi su „GandraliÅ¡kės“ projekto įgyvendinimu: butų (patalpų) pardavimas (nuoma), nekilnojamojo turto priežiÅ«ra, administravimu, aplinkos tvarkymu. Tai, kad atsakovas atlieka minėtÄ veiklÄ , neginčija ir apeliantai.

Taigi, atsakovo vykdomos veiklos sfera yra susiaurėjusi, tačiau nėra byloje duomenų, kad atsakovas bÅ«tų veiklÄ iÅ¡ viso nutraukęs. Tai patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – restruktÅ«rizavimo plano metmenys, finansinės atskaitomybės dokumentai, audito iÅ¡vados, įmonės finansinės padėties apibendrinimas nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (t. 7, b.l. 130-131), atsakovo praÅ¡ymai dėl leidimų parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ ir kt. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas yra nenutraukęs veiklos.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto AB SEB bankas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino AB SEB bankas iÅ¡dėstytų motyvų, susijusių su restruktÅ«rizavimo plano metmenų ydingumu. Teismas, spręsdamas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, turi patikrinti ne vien tai, kaip restruktÅ«rizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka Ä®RÄ® nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkÅ«rimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus (Ä®RÄ® 1 str. 2 d.), bet ir įvertinti, ar numatomos restruktÅ«rizavimo priemonės yra realios, galinčios bendrovės Å«kinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumÄ , normaliÄ veiklÄ , kartu sumažinti skolas, iÅ¡saugoti bendrovės konkurencingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje padarė iÅ¡vadÄ , kad restruktÅ«rizavimo plano metmenų įgyvendinimas yra realus. Pažymėtina, kad metmenyse nurodomas tik preliminarus įmonės verslo planas, taip pat ir preliminarios priemonės, kurios bus detalizuotos restruktÅ«rizavimo plane. Konkrečios ir iÅ¡samios priemonės restruktÅ«rizavimo laikotarpiui nustatomos restruktÅ«rizavimo plane (Ä®RÄ® 12 str.). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ UAB „Plienas“ restruktÅ«rizavimo plano metmenų matyti, kad atsakovas pateikė iÅ¡samų savo numatomos vykdyti veiklos apibÅ«dinimÄ ir tiksliai įvardino, kokių ekonominių priemonių ketina imtis įmonės finansinei padėčiai pagerinti.

IÅ¡ atsakovo restruktÅ«rizavimo plano metmenyse iÅ¡vardintų atsakovo mokumui atkurti priemonių turinio darytina iÅ¡vada, kad atsakovo nurodytos ekonominės priemonės yra pakankamai konkrečios ir aiÅ¡kios, jog teismas galėtų iÅ¡ jų spręsti apie tikėtinai teigiamas atsakovo restruktÅ«rizavimo perspektyvas (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Taigi, nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad UAB „Plienas“ turi finansinių sunkumų ir nėra nutraukęs veiklos, t. y. atitinka Ä®RÄ® 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytas restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygas.

Byloje nekyla abejonių, kad UAB „Plienas“ atitinka ir likusias Ä®RÄ® 4 straipsnio 3-5 punktuose nurodytas restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygas. Taip pat byloje nustatyta, kad nepažeisti Ä®RÄ® 5 straipsnio reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyti pagrindai, kuriems esant teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonei restruktÅ«rizavimo bylÄ (Ä®RÄ® 7 str. 5 d.), darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai iÅ¡kėlė atsakovui UAB „Plienas“ restruktÅ«rizavimo bylÄ (Ä®RÄ® 7 str. 4 d.).

Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).IÅ¡ byloje esančio Ä®monių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos raÅ¡to matyti, kad skundžiama nutartimi restruktÅ«rizavimo plano rengimo laikotarpiui paskirta administratorė V. L. 2013 m. birželio 20 d. iÅ¡braukta iÅ¡ asmenų, teikiančių įmonių restruktÅ«rizavimo administravimo paslaugas, sÄ raÅ¡o (t. 9, b.l. 75). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas apskųstos nutarties dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo pagrįstumo klausimas bei į tai, kad nėra pasiÅ«lyta kitos administratoriaus kandidatÅ«ros, administratoriaus atstatydinimo ir kito asmens paskyrimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme Ä®RÄ® nustatyta tvarka (Ä®RÄ® 21 str. 3 d., 6 d.).

IÅ¡ skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad yra pasibaigęs teismo nustatytas terminas (2013 m. liepos 16 d.) kreditoriams pareikÅ¡ti savo reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo dienos. Todėl kreditorių reikalavimams pareikÅ¡ti nustatytinas naujas terminas (Ä®RÄ® 7 str. 8 d. 3 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais, n u t a r i a: Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nustatyti, kad RUAB „Plienas“ kreditoriai turi teisę iki 2013 m. rugsėjo 22 d. pareikÅ¡ti savo reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo dienos.

Pavesti pirmosios instancijos teismui spręsti administratoriaus atstatydinimo/paskyrimo klausimÄ . Teisėjas                                                                                                            Alvydas PoÅ¡kus