2021-11-17 Nr. AB-24410-3-61-3-02735-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-696-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02735-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. D. skundą atsakovams valstybinės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriui, valstybinei įmonei Registrų centras, Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybinės įmonės Registrų centras, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kretingos rajono trečiojo notaro biuro notarei V. K. ir V. J. dėl raštų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja G. D. (toliau – ir pareiškėja) teismui padavė skundą, kuriame prašė:

1) įpareigoti atsakovą valstybinę įmonę Registrų centrą (toliau – ir VĮ Registrų centras) atsakyti, kodėl, kada, kokiu teisiniu pagrindu išregistruotas namų valdos 7972 kv. m. žemės sklypas su pastatais (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) ir kodėl Žemės sklypo duomenų nėra Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenyse. Pareiškėja prašo tokį VĮ Registrų centro veikimą pripažinti neteisėtu, nes Žemės sklypas išregistruotas be teisinio pagrindo, o VĮ Registro centras 2020 m. birželio 4 d. raštu „Dėl pateikto prašymo/skundo“ į šiuos pareiškėjos klausimus neatsakė;

2) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą Žemės sklypo dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise pareiškėjai G. D. ir jos mirusiems tėvams, kurios buvo nustatytos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr.(duomenys neskelbtini) (versijos data 2003 m. liepos 7 d.) pripažinti teisėtomis, o dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise, kurios buvo nustatytos po 2003 m. liepos 7 d. (įrašyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose iki 2019 m. liepos 11 d. iki dabar), pripažinti neteisėtomis. Pareiškėjai pateikus 2020 m. gegužės 7 d. prašymą, atsakovas 2020 m. birželio 4 d. raštu „Dėl pateikto prašymo/skundo“ nesiėmė veiksmų dėl pareiškėjos nuosavybės teisės atstatymo, todėl ji prašo tokį VĮ Registrų centro veikimą/neveikimą pripažinti neteisėtu;

3) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą pateikti Žemės sklypo Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą su istorinėje dalyje esančiais dokumentais (pradėtą 1987 m. liepos 2 d.). Pareiškėja prašo VĮ Registrų centro 2019 m. spalio 23 d. raštą Nr.S-71354(1.10E) ir 2020 m. birželio 4 d. raštą, kuriais pareiškėjai atsisakyta suteikti prašomą informaciją, pripažinti negaliojančiais ir juos panaikinti;

4) pripažinti pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjos prašymą VĮ Registrų centro pateiktą Žemės sklypo Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia ir ją panaikinti, kadangi šios bylos duomenys neatitinka pareiškėjos gautos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro Nr. (duomenys neskelbtini) bylos duomenų bei 1996 m. gegužės 2 d. paveldėjimo teisės liudijimo registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų. Pareiškėjai paprašius paaiškinti, kodėl nesutampa Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylų duomenys, atsakovas VĮ Registrų centras 2020 m. birželio 4 d. raštu atsakymo nepateikė. Pareiškėja prašo tokį atsakovo VĮ Registrų centro veikimą/neveikimą pripažinti neteisėtu;

5) įvertinti atsakovo VĮ Registrų centro veiksmų teisėtumą, nustatyti, kad atsakovas viršijo jam suteiktus įgaliojimus, įpareigoti VĮ Registrų centrą pateikti trečiojo suinteresuoto asmens Žemės sklypo Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinant minėtoje byloje esančių duomenų atitikimą 1997 m. sausio 29 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenims, jų kitimą iki dabar bei šių duomenų atitikimą duomenims, esantiems Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke;

6) pripažinti atsakovo VĮ Registrų centro nuo 2003 m. liepos 7 d. iki 2019 m. liepos 11 d. (ir vėliau) duomenų įrašymą į Nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką neteisėtu veikimu, nes tokių duomenų nėra nei 2003 metais pareiškėjos gautos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nei į pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 1 d. prašymą pateiktoje byloje, nei Paveldėjimo teisės liudijimų (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenyse;

7) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių (toliau – ir Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrius) atsakyti, kokiu teisiniu pagrindu išregistruoti pareiškėjos mamos V. V. žemės sklypai ir tokius veiksmus pripažinti neteisėtu veikimu. Pareiškėja mano, kad atsakovas VĮ Registrų centras 2020 m. birželio 4 d. raštu „Dėl pateikto prašymo/skundo“ ir atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrius 2020 m. birželio 10 d. raštu „Dėl atsakymo į skundą“ Nr. l4SS-5-(14.14.45.) į paklausimus – kokiu teisiniu pagrindu – pareiškėjai neatsakė, todėl prašo tokį veikimą pripažinti neteisėtu neveikimu;

8) įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrių atsakyti, kokiu teisiniu pagrindu 2004 m. gruodžio 15 d. buvo išformuota buvusi pareiškėjos mirusių tėvų namų valda ir 2004 m. gruodžio 15 d. preliminariais matavimais suformuota nauja ir 0,19 ha mažesnė namų valda 0,61 ha žemės ploto, dar ir padidinant trečiojo suinteresuoto asmens V. J. kiemo dalį, paliekant pareiškėjai faktiškai apie 0,25 ha (prie jos pastatų), suteikiant pareiškėjai tik formalią teisę 0,41 ha daliai iš bendro 0,61 ha namų valdos žemės sklypo, pasiūlant nusipirkti, sumokant už 0,11 ha dalį 910 litų, esančią V. J. kiemo pusėje, užimtą jos statiniais ir apie 2000 m. užsodintu sodu, be pareiškėjai priklausančių neįregistruotų asmeninio ūkio žemės sklypų. Pareiškėja prašo tokius veiksmus pripažinti neteisėtais. Dėl to, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrius 2020 m. birželio 10 d. raštu „Dėl atsakymo į skundą“ Nr.l4SS-5-( 14.14.45.) neatsakė į pareiškėjos šį paklausimą, pareiškėja prašo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus veiksmus pripažinti neteisėtu neveikimu;

9) įpareigoti atsakovus VĮ Registrų centrą ir Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrių atlikti veiksmus daiktinei teisei įregistruoti į pareiškėjos nurodytus žemės sklypus, kurių nesiėmė atlikti po pareiškėjos pateikto 2020 m. gegužės 7 d. prašymo/skundo (taip pat ankstesnių prašymų), nepagrindė tokio neveikimo teisėtumo. Pareiškėja prašo pripažinti tokius atsakovų veiksmus neteisėtu neveikimu pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2013 m. gegužės 15 d. nutarimą, kuris paliktas galioti 2013 m. liepos 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (Bylos Nr.IS-739-360/2013) ir pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-1116-206/2013. Pareiškėja prašo įpareigoti trečiąjį suinteresuotą asmenį Kretingos rajono trečiojo notaro biuro notarę V. K. ištaisyti 2003 m. rugpjūčio 28 d. Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, kuris atitiktu 1996 m. gegužės 2 d. Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, naikinant 2012 m. spalio 31 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą papildomą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. birželio 23 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą papildomą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašo atsakovų veikimą pripažinti neteisėtu, kadangi 2003 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjos priimtas palikimas, t. y. 2003 m. kovo 25 d. tėvų valda su asmeniniu ūkiu 3,00 ha ir neatlygintinai 2,89 ha, turėjo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, o ne įregistruota namų valda 0,41 ha iš 0,61 ha bei 0,41 ha namų valdos savininkas nustatytas Lietuvos Respublika;

10) taikyti restituciją natūra kadastro duomenų nustatymo data 2004 m. gruodžio 15 d. preliminariais matavimais suformuotiems namų valdos ir žemės ūkio paskirties žemės sklypams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), naikinant 2004 m. gruodžio 15 d. kadastro duomenų nustatymo data atliktus preliminarius matavimus ir administracinius aktus dėl V. J. nuosavybės teisės į 2,92 ha asmeninio ūkio žemės (svetimu vardu P. G.) ir dalies 0,20 ha namų valdos pardavimo iš 0,61 ha namų valdos žemės sklypo;

11) įpareigoti atsakovus VĮ Registrų centrą, Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrių atsakyti – kokių dokumentų pagrindu atliktas įregistravimas ir vėliau tokių duomenų išregistravimas (2012 m. lapkričio 7 d. „Paieška pagal fizinį asmenį” su istorija nuosavybė Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) - pareiškėja G. D. nuosavybės neturėjo ir neturi). Pareiškėjos nuosavybė – pastatai (2/3 gyvenamo namo su ūkiniais pastatais ir priklausiniais be žemės/namų valdos, dalis 0,41 ha iš 0, 61 ha savininkas yra Lietuvos Respublika, be asmeninio ūkio), todėl pareiškėja prašo tokį atsakovų veikimą pripažinti neteisėtu. Taip pat prašo pripažinti neteisėtu neveikimu, atsakovo VĮ Registrų centro 2020 m. birželio 4 d. raštą „Dėl pateikto prašymo/skundo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus 2020 m. birželio 10 d. raštą „Dėl atsakymo į skundą“ Nr. l4SS-5-(14.14.45.), jiems neatsakius į šį pareiškėjos paklausimą;

12) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą atsakyti, kokiu teisiniu pagrindu 2003 metais gautos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypas pagal esantį byloje žemės sklypo planą, kurio plotas 0,7972 kv. m., iš kurio 0,6100 kv. m. priklausė pareiškėjai (tėvų buvo valdomas) su pasibaigusia bendrąja daline nuosavybe buvo neįregistruotas ir atsakyti, kodėl įregistruotas tik 0,6100 kv. m. ploto, o ne 0,7972 kv. m. Pareiškėja taip pat prašo atsakyti, kokiu pagrindu ir kas pageidavo žemės sklypo (0,61 ha) plano sudaryto pagal 2010 m. balandžio 22 d. matavimų duomenis. Pareiškėja prašė pripažinti neteisėtu neveikimu atsakovo VĮ Registrų centro 2020 m. birželio 4 d. raštą, kuriuo atsakovas pareiškėjai į šiuos paklausimus neatsakė. Taip pat pareiškėja prašė 0,61 ha žemės sklypo plano sudarymą (pagal 2010 m. balandžio 22 d. matavimų duomenis) pripažinti neteisėtu veikimu;

13) įpareigoti VĮ Registrų centrą atsakyti, kokiu teisiniu pagrindu 2010 m. gegužės 20 d. buvo įregistruotas 0,41 ha dalis namų valdos Žemės sklype, kurio plotas neatitiko pareiškėjos disponuojamoje Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje nurodyto žemės sklypo ploto duomenų, taip pat 1996 m. gegužės 2 d. Paveldėjimo teisės liudijimo Nr.(duomenys neskelbtini) duomenų, tokį veikimą pripažįstant neteisėtu veikimu. Pareiškėja prašo pripažinti neteisėtu neveikimu atsakovo VĮ Registrų centro 2020 m. birželio 4 d. raštą, kuriuo atsakovas pareiškėjai į šiuos klausimus neatsakė;

14) priteisti pareiškėjai iš atsakovų VĮ Registrų centro ir Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus solidariai už per daugelį metų patirtą ir sistemingai patiriamą 230 000 Eur turtinę ir 600 000 Eur neturtinę žalą;

15) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą ir trečiąjį suinteresuotą asmenį Kretingos rajono trečiojo notarų biurą notarą pateikti VĮ Registrų centro 2003 m. rugpjūčio 14 d. pažymą Nr. 44-60269 Kretingos rajono Notarų biurui, taip pat įpareigoti notarą atsakyti, kodėl 2003 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 1996 m. gegužės 2 d. paveldėjimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra be namų valdos 7972 kv. m. (asmeninio ūkio) ir su priklausiniais, kitais statiniais/kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi 2/3, o ne 1/1. Pareiškėja prašė minėtos 2003 m. rugpjūčio 14 d. pažymos Nr. 44-60269 keletą kartų, tokį VĮ Registrų centro veikimą pripažinti neteisėtu neveikimu;

16) įpareigoti atsakovus VĮ Registrų centrą ir Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrių pateikti dokumentus, kurių pagrindu V. J. 2010 m. gegužės 20 d. įregistravo savo dalį 0,2000/0,6100 ha namų valdos žemės sklypo su asmeniniu ūkiu svetimu vardu (P. G.), t. y. asmens, kuris toje vietovėje niekada negyveno, vardu, kartu pateikiant šio sklypo planą. Taip pat pareiškėja prašė nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo V. J. suteikta išskirtinė teisė užimti beveik 0,4000 ha vietoje įteisinto įregistruoto 0,2000 ha iš bendro 0,6100 ha namų valdos žemės sklypo ploto savo statiniais ir užsodintu sodu, kuri yra kaip valstybinė žemė apie 0,2000 ha žemės sklypo ploto. Pareiškėja prašė tokius veiksmus pripažinti neteisėtu veikimu. Taip pat pareiškėja prašo pripažinti neteisėtu neveikimu, atsakovo VĮ Registrų centro 2020 m. birželio 4 d. raštą „Dėl pateikto prašymo/skundo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus 2020 m. birželio 10 d. raštą „Dėl atsakymo į skundą“ Nr.l4SS-5-(14.14.45.), jiems neatsakius į pareiškėjos paklausimą;

17) panaikinti atsakovo VĮ Registrų centro 2019 m. spalio 23 d. ir 2020 m. birželio 4 d. raštus bei Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus 2020 m. birželio 10 d. raštą kaip iš esmės neteisėtus, kuriais nebuvo priimami sprendimai, atliekami veiksmai pagal pareiškėjos 2020 m. gegužės 7 d. prašyme/skunde įvardintas aplinkybes ir tokį atsakovų veikimą pripažinti neteisėtu neveikimu;

18) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą atsakyti, kokiu teisiniu pagrindu (po 2003 m. liepos 7 d.) pareiškėjos kitų statinių/kiemo statinių dalis 1/1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tapo 2/3 dalimi (pareiškėjos) su 1/3 dalimi J. Z. (mirusiu (duomenys neskelbtini) m.), tokį veikimą pripažįstant neteisėtu veikimu. Pareiškėja prašo pripažinti neteisėtu neveikimu atsakovo VĮ Registrų centro 2020 m. birželio 4 d. raštą, kuriuo atsakovas pareiškėjai į šį klausimą neatsakė;

19) pripažinti neteisėtu veikimu Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus 2020 m. birželio 10 d. raštą „Dėl atsakymo į skundą“ Nr.l4SS-5-(14.14.45.), kuriame nurodyta, kad atsakovas negali pateikti J. V. 1995 m. spalio 12 d. prašymo kopiją, kuriame išreikšta valia nuomoti asmeninio ūkio žemę, kadangi archyve tokio prašymo nėra išlikę.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2021 m. rugsėjo 8 d. skundo trūkumams pašalinti. Susipažinęs su pareiškėjos skundu, teismas nustatė, kad skundas yra didelės apimties, surašytas labai painiai ir neaiškiai, jame pateikiama daug įvairių faktinių aplinkybių, susijusių su galimai nagrinėtais civiliniais ginčais, skunde cituojamos pareiškėjos galimai institucijoms rašytų prašymų ištraukos su galimai formuluotais pareiškėjos prašymais institucijoms, pridėtų dokumentų sąrašais bei institucijų atsakymų ištraukos, taip pat teismų procesinių sprendimų citatos su pareiškėjos komentarais, pareiškėjos teismams teiktų procesinių dokumentų ištraukos su reikalavimais, aptarti pareiškėjos trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtrauktos V. J. veiksmai, Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus veiksmai ir pareiškėjos teikti prašymai, laikraščių ištraukos.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja skunde dėstė aplinkybes, susijusias su galimai jos nuosavybės teisių netekimu, nesutiko su žemės sklypų suformavimu, V. J. veiksmais padidinant jos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, tačiau iš skundo turinio nėra aišku, kaip tai susiję su atsakovų veiksmais. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad pareiškėjos skunde suformuluoti reikalavimai dėl aplinkybių pripažinimo daiktinei teisei įregistruoti (1 pareiškėjos skundo reikalavimas) negali būti nagrinėjimo administraciniame teisme objektu, todėl pasiūlė pareiškėjai tokių reikalavimų nereikšti.

Dėl pareiškėjos reikalavimų įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą atsakyti į tam tikrus klausimus ir pateikti tam tikrus duomenis ar dokumentus, teismas nurodė, kad VĮ Registrų centras ir 2019 m. spalio 23 d. raštu, ir 2020 m. birželio 4 d. raštu atsakė į pareiškėjos 2020 m. gegužės 13 d. prašymą. Pareiškėja skundo septynioliktuoju reikalavimu prašo teismo panaikinti šiuos raštus, tačiau iš skundo turinio nėra aiškūs nesutikimo su šiais raštais motyvai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja turi patikslinti skundą, nurodydama nesutikimo su skundžiamais aktais motyvus ir prašydama įpareigoti VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti jos konkrečius skundus/prašymus.

Taip pat teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį skundai dėl viešojo administravimo subjektų aktų teisėtumo administraciniam teismui gali būti pateikti per vieną mėnesį nuo jų įteikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja turi pateikti teismui skundžiamų raštų gavimo datą patvirtinančius įrodymus, o praleidus terminą dėl šių raštų apskundimo, pateikti teismui motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą šį terminą atnaujinti.

Teismas sprendė, kad pareiškėja privalo patikslinti skundo reikalavimus, nurodydama konkrečius atsakovus, kurių atžvilgiu jie yra reiškiami bei aiškiai išdėstyti aplinkybes, iš kurių jie yra kildinami (nurodyti, kada kreipėsi į konkretų viešojo administravimo subjektą dėl duomenų pateikimo ir ar buvo priimtas sprendimas atsisakyti juos pateikti pareiškėjai).

Taip pat teismas vertino, kad reikšdama reikalavimą priteisti 70 000 Eur turtinę ir 230 000 Eur neturtinę žalą, pareiškėja turi patikslinti šį skundo reikalavimą, nurodydama, kuri (kurios) konkrečiai institucijos (institucijos) turėtų atsakyti pagal šiuos reikalavimus bei pateikti įrodymus, patvirtinančius prašomos priteisti turtinės žalos dydį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pareiškėjos G. D. atskirąjį skundą atsisakė priimti, pareiškėjai nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.). Teismas, aptaręs 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, konstatavo, kad jų pareiškėja nepašalino. Teismas nelaikė pareiškėjos pateikto patikslinto skundo trūkumų tinkamu šalinimu.

III. Pareiškėja G. D. atskirajame skunde nurodo, kad skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartį.

Pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir teigia, kad neteikė patikslinto skundo, šalindama nustatytus trūkumus, todėl teismas nepagrįstai nustatė tokią aplinkybę. Pareiškėja teigia, kad pirmuoju skundo reikalavimu nėra suformulavusi reikalavimo dėl aplinkybių pripažinimo daiktinei teisei įregistruoti, o prašė teismo įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą atsakyti kodėl, kada, kokiu teisiniu pagrindu buvo išregistruota buvusi įregistruota namų valda (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad ji nepašalino skundo trūkumų. Ji teigia, kad pateiktame skunde aiškiai nurodė nesutikimo su skundžiamais aktais motyvus ir aplinkybes, nurodė konkrečius atsakovus, kurių atžvilgiu reiškiami reikalavimai. Pasak pareiškėjos, nesutikimo su skundžiamais aktais motyvus, t. y. atsakovų neteisėtas veikimas/neveikimas, ji pagrindžia pridedamais dokumentais, teisės aktų nuostatomis, teismine praktika.

Pareiškėja tvirtina, kad teismo nutartyje nurodyta materialinė ir moralinė žala neatitinka skunde prašomų priteisti žalų dydžio. Anot jos, žalos dydis skunde yra išsamiai pagrįstas, nurodant tokios žalos kilmę ir trukmę.

Pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartį kaip iš esmės neatitinkančią pareiškėjos skundo turinio. Ji taip pat tvirtina, kad dėl teisėjo, priėmusio minėtą nutartį, veiksmų padavė skundą Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkui.

Pareiškėja taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo išnagrinėti pareiškėjos skundą iš esmės. Šį savo prašymą pareiškėja grindžia tuo, kad tokiu būdu bus užtikrinta jos teisė į veiksmingą teisminę gynybą teisme, teisė į nepriklausomą ir nešališką teismo atliekamą viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų patikrą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, jai nepašalinus nustatytų skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Vadovaujantis anksčiau pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-604-624/2018). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus).

Byloje nustatyta, kad didelės apimties skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, pareiškėja suformulavo 19 reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo trūkumai buvo nustatyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjai išaiškino, kad nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjai. O 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad pareiškėja nepašalino skundo trūkumų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui turinį ir reikalavimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjai terminą nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi visuma teismo įvardytų pareiškėjos skundo trūkumų (pasiūlant tiksliai ir aiškiai suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą; atsisakyti kelti administraciniame teisme reikalavimus dėl aplinkybių pripažinimo daiktinei teisei įregistruoti; nurodyti nesutikimo su skundžiamais aktais motyvus, praleidus terminą dėl šių raštų apskundimo, pateikti teismui motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą šį terminą atnaujinti; patikslinti skundo reikalavimus, nurodant konkrečius atsakovus ir su šiais reikalavimais susijusias aplinkybes; pateikti įrodymus, patvirtinančius prašomos priteisti turtinės žalos dydį, nurodyti, kuri konkrečiai institucija turėtų atsakyti pagal šiuos reikalavimus) buvo esminiai ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjos skundą, ypač trūkumai, susiję su administracinio ginčo dalyko formulavimu ir reikalavimų pagrindu.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Įstatyme yra nustatytas reikalavimas pareiškėjui pagal jo pasirinktą pagrindo ir reikalavimų apimtį tinkamai suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą, t. y. juos išdėstyti procesiniame dokumente aiškiai ir nuosekliai, kad jie būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Iš skundo turi būti aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš konkretaus atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019).

Priešingai nei nurodo pareiškėja atskirajame skunde, pareiškėjos skundo (114 lapų), paduoto pirmosios instancijos teismui, turinys surašytas neaiškiai. Iš skundo neaišku, kaip procesiniame dokumente dėstomi faktai susiję su skunde reiškiamais reikalavimais. Pareiškėjai nesuformulavus tinkamai skundo dalyką ar pagrindą, teismas neturėjo galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėja faktines aplinkybes skunde, patikslintame skunde išdėstė neaiškiai, skunduose minima daug įvairių faktų, susijusių su galbūt nagrinėtais civiliniais ginčais, į skundo turinį „įkeltos“ pareiškėjos galbūt institucijoms rašytų prašymų ištraukos su galbūt formuluotais pareiškėjos prašymais institucijoms, pridėtų dokumentų sąrašais bei institucijų atsakymų ištraukos, taip pat teismų procesinių sprendimų citatos su pareiškėjos komentarais.

Pareiškėja, formuluodama reikalavimus dėl VĮ Registrų centro 2019 m. spalio 23 d., 2020 m. birželio 4 d. raštų panaikinimo, nurodo painius argumentus, neišskiria faktinio šių raštų panaikinimo pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja skunde nekonkretizavo, kuo remiantis ji nesutinka su šiais sprendimais.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nagrinėjamu atveju iš prie skundo pridėtų priedų matyti, kad yra praėjęs vieno mėnesio terminas skundui paduoti (VĮ Registrų centro 2019 m. spalio 23 d. raštas įteiktas 2019 m. spalio 25 d., o 2020 m. birželio 4 d. raštas įteiktas 2020 m. birželio 16 d.). Konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė teismui prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, nenurodė svarbių priežasčių, kodėl buvo praleistas terminas skundui paduoti. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą vertina, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nepagrįstai nustatė pareiškėjai reikalavimą šalinti skundo trūkumą ir pateikti dokumentus patvirtinančius pateikti VĮ Registrų centro 2019 m. spalio 23 d., 2020 m. birželio 4 d. raštų gavimą, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad dokumentai buvo pateikti kartu su skundu. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja su byla nepateikė prašymo atnaujinti termino dėl šių raštų apskundimo, taigi teismas 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iš esmės priėmė teisingą sprendimą atsisakydamas priimti reikalavimus dėl raštų apskundimo.

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015). Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015). Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006), o prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Nesant nuginčytiems sprendimams, kuriais klausimas išspręstas iš esmės, taip pat nesant vilkinimo atlikti veiksmus, teismas neturi pagrindo įpareigoti atlikti veiksmus.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje nurodyta turinė ir neturtinė žala neatitinka skunde prašomų priteisti žalų dydžio. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėja skundo 13 reikalavime prašė priteisti 230 000 Eur turtinę ir 600 000 Eur neturtinę žalą, o pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėja prašė priteisti 70 000 Eur turtinę ir 230 000 Eur neturtinę žalą. Teisėjų kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą nurodydamas turtinės ir neturtinės žalos sumas.

Pareiškėja žalos atlyginimą prašė priteisti iš dviejų institucijų solidariai, taigi šis pareiškėjos reikalavimas yra aiškus ir teismas neturėjo pagrindo nepriimti šio pareiškėjos reikalavimo. Pareikšto reikalavimo įrodinėjimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, teismas negali atsisakyti priimti reikalavimą dėl žalos atlyginimo vien dėl to, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų reikalavimams pagrįsti arba dėl to, kad prašo žalos ne iš tų institucijų, kurios teismo vertinimu, turėtų atsakyti pagal reikalavimą, arba prašo žalos solidariai, kai teismo vertinimu, atsakomybė turėtų būti dalinė. Visi šie klausimai turėtų būti sprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės, nes jie susiję su reikalavimų patenkinimu ir reikalavimų pagrįstumu, kas nėra priskirta prie procesinio pobūdžio aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti priimti skundą ar pareiškimą remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalimi, nes minėti pagrindai šiame baigtiniame procesinio pobūdžio aplinkybių sąraše nėra įtvirtinti.

Todėl nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti reikalavimą dėl žalos atlyginimo naikinama ir skundo priėmimo klausimas šioje dalyje perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl kitos nutarties dalies teisėjų kolegija, įvertinusi skundą ir pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nustatė skundo trūkumus, įvardino kaip juos pataisyti ir nustatė terminą šiems skundo trūkumams pataisyti. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad terminas skundo trūkumams pataisyti, kaip jau minėta, yra palanki pareiškėjai aplinkybė, suteikianti pareiškėjai galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą. Kadangi pareiškėja šia palankia aplinkybe nepasinaudojo, todėl prisiėmė iš to kilusias teisines pasekmes.

Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartimi sprendė, kad skundo trūkumai nėra pašalinti, todėl nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad atsisako priimti skundą. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino minėtų skundo trūkumų, nurodytų teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje, turėjo pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, o ne atsisakyti priimti skundą. Todėl atitinkamai keistina skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis.

Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjos prašymas išnagrinėti bylą iš esmės yra nepagrįstas, kadangi šioje bylos stadijoje sprendžiamas tik procesinio sprendimo (kuriuo byla nėra išnagrinėta iš esmės pirmosios instancijos teisme) – atsisakymo priimti pareiškėjos skundą – teisėtumas ir pagrįstumas, todėl teisėjų kolegija toliau apie tai nepasisako.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės analogiški pareiškėjos skundo reikalavimai buvo įvertinti ir dėl jų pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-148-662/2021 ir 2020 m. spalio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-690-602/2020.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama nurodant, kad pareiškėjos skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi.

Nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti reikalavimą dėl žalos atlyginimo naikinama ir skundo priėmimo klausimas šioje dalyje perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. D. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti reikalavimą dėl žalos atlyginimo panaikinti ir skundo priėmimo klausimą šioje dalyje perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį pakeisti, skundą šioje dalyje laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan