67185cb6-ced2-45bd-bb18-ce348b59a37b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S  U Ž  A K I ŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 9 d.Vilnius         Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui V. D. dėl įsiskolinimo priteisimo,          n u s t a t ė:              ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 283,97 Eur skolÄ , 51,52 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinys buvo priimtas 2016 m. spalio 12 d. teisėjos rezoliucija, Å¡i diena laikoma bylos iÅ¡kėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis.              Atsakovui ieÅ¡kinio ir jo priedų kopijos bei teismo praneÅ¡imas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniÅ¡kai 2016 m. spalio 20 d. (el. b. l. 26). Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ 14 dienų terminÄ , o ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priimti sprendimÄ už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimÄ už akių.              Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t.y.

įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ .             IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.              IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad tarp UAB „Tele2“ ir atsakovo V. D. 2005 m. balandžio 29 d. buvo sudaryta Mobiliojo skaitmeninio korinio ryÅ¡io (GSM) paslaugų sutartis Nr. R.125 67095927 A4903, pagal kuriÄ UAB „Tele2“ įsipareigojo teikti atsakovui judriojo ir/ar fiksuoto telefono ryÅ¡io paslaugas ir kitas paslaugas bei SIM kortelę ir/ar judriojo/fiksuoto ryÅ¡io telefonÄ , o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir judriojo/fiksuoto ryÅ¡io telefonÄ (el. b. l. 6-7, 11).

Už suteiktas paslaugas atsakovui 2009 m. sausio 31 d. buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Serija M Nr. 30802224, suma – 992,50 Lt (287,48 Eur) (el. b. l. 15-17).              Tarp UAB „Tele2“ ir ieÅ¡kovo 2015 m. vasario 27 d. buvo sudaryta Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartis, pagal kuriÄ UAB „Tele2“ perleido ieÅ¡kovui reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimÄ (283,97 Eur) (el. b. l. 4-5, 14, 18-22). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo prievolėje bÅ«dų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimÄ galiojantį reikalavimÄ sutarties arba įstatymo pagrindu.

Perleidus reikalavimÄ pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė iÅ¡lieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimÄ atsakovas buvo informuotas raÅ¡ytiniu praneÅ¡imu, siųstu paÅ¡tu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ , kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali bÅ«ti praneÅ¡ta bet kokia forma ir bet kokiu bÅ«du, svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacija apie pradinio kreditoriaus turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ Ä¯vardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 iÅ¡aiÅ¡kino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos bÅ«du įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikÅ¡tas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimÄ ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.             Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis).

Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Byloje nėra duomenų apie tai atsakovas bÅ«tų ieÅ¡kovui sumokėjęs reikalaujamÄ sumÄ (CPK 178 straipsnis), todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 283,97 Eur skolÄ yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis).               CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai.

CK 6.101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Mobiliojo skaitmeninio korinio ryÅ¡io (GSM) paslaugų sutarties 7.5 punkte numatyta, kad jeigu klientas nustatytu laiku neapmoka sÄ skaitos, jis privalo mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo laiku nesumokėtos sumos. IeÅ¡kovas atsakovui už neapmokėtÄ 283,97 Eur sumÄ už 184 dienas, taikydamas 0,1 procento delspinigių normÄ , paskaičiavo 51,52 Eur dydžio delspinigius.

             IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tarp atsakovo ir UAB „Tele2“ buvo sudaryta vartojimo paslaugų sutartis. Kadangi reikalavimas kildinamas iÅ¡ vartojimo sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio Å¡alies, interesų pažeidimo apsaugos. Netesybos turi atlikti kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai Å¡aliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai Å¡aliai (kreditoriui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies (skolininko) sÄ skaita.

Nors Å¡alys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi bÅ«ti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumo, sÄ Å¾iningumu ir teisingumu, o Å¡aliai praÅ¡ant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti Å¡alių elgesį ir tikrinti netesybų dydį, kad viena Å¡alis nepagrįstai nepraturtėtų kitos Å¡alies sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktikÄ , kad įstatyme sÄ vokos „aiÅ¡kiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Vertindamas, ar netesybos yra „aiÅ¡kiai per didelės“ arba „aiÅ¡kiai neprotingos“, konkrečiÄ bylÄ nagrinėjantis teismas turi atsižvelgti į nagrinėjamos bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remtis teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principais bei nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Teismas, atsižvelgdamas į sutartinių teisinių santykių pobÅ«dį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, jis, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties Å¡alis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų, taip pat ir į negrÄ Å¾intos skolos dydį, sprendžia, kad 26,13 Eur (paskaičiavimas: 283,97 Eur x 0,05 proc. x 184 d. / 100) dydžio delspinigiai yra pakankami kompensuoti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius, tuo pačiu, neleidžiantys nukentėjusiajai Å¡aliai (ieÅ¡kovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies (atsakovo) sÄ skaita.

Taigi ieÅ¡kovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo iÅ¡ atsakovo tenkintinas iÅ¡ dalies.CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Å ios palÅ«kanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminÄ piniginei prievolei įvykdyti, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (310,10 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2016 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 92,43 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovo ieškovui priteistina 13,86 Eur žyminio mokesčio (el. b. l. 13) (paskaičiavimas: 15 Eur x 92,43 / 100) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).Vadovaudamasis CPK 285-287 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iÅ¡ atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo Lindorff Oy, juridinio asmens kodas 0140351-4, veikiančio per Lindorff Oy filialÄ , filialo kodas 111882842, naudai 283,97 Eur (dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trijų eurų ir 97 euro centų) skolÄ , 26,13 Eur (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 13 euro centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (310,10 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2016 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 13,86 Eur (trylikos eurų ir 86 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Atsakovas negali Å¡io sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimÄ už akių priėmusiam teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.IeÅ¡kovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimÄ apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                       Kristina Lysionok