67176432-9d5b-4599-a626-e4d33d3af437 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. Iv-813-554/2013.Teismo proceso Nr. 3-62-3-00184-2013-3.Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 74.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 27 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,           sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,           dalyvaujant pareiškėjo – Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS atstovui advokato padėjėjai V.B.,           atsakovo - Kauno miesto savivaldybės atstovei R.

B.,           trečiajam suinteresuotam asmeniui – R.P.,            vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS skundÄ atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS naudai iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės:- 737,77 Lt turtinės žalos atlyginimui;- 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4-7) nurodė, taip pat pareiÅ¡kėjo atstovė paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad 2010-04-09 apie 20 val. automobilio VW NEW BEETLE (duomenys neskelbtini) vairuotoja R.P. (duomenys neskelbtini), Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančiÄ duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Dėl Å¡ių priežasčių galimybė pastebėti duobę kelyje buvo ypatingai apsunkinta. Transporto priemonė buvo apgadinta.

Draudėjos R. P. 2009-06-20 sutartimi transporto priemonė buvo apdrausta Automobilių savanoriÅ¡kuoju draudimu. Ä® eismo įvykio vietÄ atvykus policijos pareigÅ«nams ir apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , transporto priemonės vairuotojos veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nebuvo nustatyta. Draudėjas informavo pareiÅ¡kėjÄ (draudikÄ ), kad dėl įvykusio eismo įvykio jai nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei buvo padaryta žala ir prašė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯monei, kuri remontavo transporto priemonę.

PareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis žalÄ pagrindžiančiais dokumentais, atlygino dėl eismo įvykio patirtÄ turtinę žalÄ - viso 737,77 Lt, kuriuos pervedė automobilį remontavusiai įmonei. IÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ pareiÅ¡kėjas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį CK 6.1015 str. pagrindu. Turtinė žala iki Å¡ios dienos nėra atlyginta, nors dėl to buvo kreiptasi į atsakovÄ ir todėl turi bÅ«ti priteista teismine tvarka. Atsakovo – Kauno miesto savivaldybės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl privalo atlyginti žalÄ .

Kadangi nagrinėjamu atveju yra visos bÅ«tinosios vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygos, praÅ¡o skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės žalos atlyginimÄ , taip pat 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.           Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .           Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 49-52) nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė atsiradusios žalos priežastinio ryÅ¡io su atsakovo veiksmais (neveikimu).

Kauno apskrities VPK KPV 2010-04-09 nutarime konstatuota tik deÅ¡inės pusės priekinio rato apgadinimas, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog sugadinimai atsirado bÅ«tent nuo įvažiavimo į duobę, nes jokie liudytojai to nepatvirtina. PareiÅ¡kėjo reikalavimas visiÅ¡kai nepagrįstai grindžiamas jo paties sudarytomis preliminariais paskaičiavimais bei remonto įmonės sÄ matomis, į paskaičiavimus yra nepagrįstai įtrauktas PVM, taip pat keistinų detalių nusidėvėjimo procentas. Be to, nei viename iÅ¡ pateiktų dokumentų nėra jokios iÅ¡vados, kad bÅ«tent ginčo duobė galėjo sukelti ir tik ji sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus, bei kad bÅ«tent tik to pasėkoje buvo patirta reikalaujama atlyginti turtinė žala.

Dėl eismo įvykio yra atsakingas pats vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, kelio bÅ«klę, nebuvo atidus ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nestabdė transporto priemonės, ar neapvažiavo kliÅ«ties. IÅ¡ to seka, kad esminės reikÅ¡mės eismo įvykiui turėjo paties vairuotojo veiksmai, o ne duobės buvimas. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ , byloje nėra. PareiÅ¡kėjas, nenustatęs visų reikÅ¡mingų aplinkybių, reikalingų atsakomybei už žalÄ pagrįsti, savo rizika iÅ¡mokėjo apgadinto automobilio savininkui žalos atlyginimÄ , pervesdamas jį remonto įmonei, ir dabar nepagrįstai siekia Å¡ios sumos priteisimo regreso tvarka iÅ¡ atsakovo.

Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, kadangi, atsakovo nuomone, CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju neturėtų būti taikomos, kadangi šiuo atveju žala yra kildinama iš viešosios teisės normos, o atsakovas nėra nei verslininkas, nei privatus juridinis asmuo.            Tretysis suinteresuotas asmuo – R.P. teismo posėdžio metu iš esmės pritarė pareiškėjo ir jo atstovo argumentams, taip pat akcentavo, jog faktiškai automobiliu naudojasi, taip pat rūpinasi jo priežiūra bei remontu dukra R.

P. PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas visiÅ¡kai.Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas subrogacijos pagrindu, vadovaudamasis CK 6.1015 str. nuostatomis (jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens), reikalauja, kad atsakovas atlygintų padarytÄ turtinę žalÄ â€“ 737,77 Lt (sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ ).Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad 2009-06-20 pareiÅ¡kėjas (draudikas) su trečiuoju suinteresuotu asmeniu (draudėju) sudarė transporto priemonių draudimo sutartį (Draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini))(b.l. 8).

Å ia sutartimi buvo apdraustas automobilis VW NEW BEETLE (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2009-06-20 iki 2010-06-20. 2010-04-09 apie 20 val. Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio pasėkoje draudėjo dukra (apklausta proceso metu kaip liudytoja), vairuodama paminėtÄ automobilį, įvažiavo į duobę, esančiÄ kelio važiuojamoje dalyje, kuri buvo nepažymėta jokiais skiriamaisiais ženklais ir jÄ vizualiai pamatyti buvo sunku (prijungtos ATP bylos Nr. 07-10-4786785 dokumentų duomenys).

Eismo įvykio pasėkoje automobilis buvo apgadintas. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba nustatė, kad vairuotoja Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Å is procesinis sprendimas (nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ pagal ATPK 250 str. 1 p.) objektyviai žinomas atsakovui ir yra įsiteisėjęs. Automobilis įvykio metu buvo apdraustas Seesam Insurance AS Automobilių savanoriÅ¡kuoju draudimu, todėl transporto priemonės draudėjas pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti patirtÄ Å¾alÄ (b.l. 19, 47).

Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimÄ bei paskaičiavus remonto darbus buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl Å¡io eismo įvykio metu apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudarė 737,77 Lt (b.l. 14-17, 36-38, ), todėl pareiÅ¡kėjas 2010-06-02 iÅ¡mokėjo transporto priemonės savininko nurodytai remonto įmonei (b.l. 19, 20) 737,77 Lt (b.l.

21) pagal Å¡ios įmonės pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (b.l. 18). ABTÄ® 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str.). Valstybės (Å¡iuo atveju savivaldybės) pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų (savivaldybės) neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės (savivaldybės) atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų (savivaldybės) neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė (savivaldybė) iÅ¡ valstybės (savivaldybės) biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės ir, tuo pačiu, savivaldybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir, tuo pačiu, priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (ABTÄ® 57 str.).

Teismas taip pat pabrėžia, kad Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSÄ®) 6 str. yra numatytos savarankiÅ¡kosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos. VSÄ® 6 str. 32 p., kaip viena iÅ¡ savivaldybių priskirtųjų savarankiÅ¡kųjų funkcijų, yra numatytas vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo užtikrinimas. Savivaldybių funkcijos – tai Konstitucijos nustatytos, Å¡io ir kitų įstatymų savivaldybėms priskirtos vietos valdžios, vieÅ¡ojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos. (VSÄ® 3 str. 8 d.). Ši savivaldybės funkcija įtvirtinta ir specialiame įstatyme - Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., kuriame konstatuota, kad užtikrindamas eismo saugumÄ , savivaldybės administracijos direktorius rÅ«pinasi vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, transporto infrastruktÅ«ros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimÄ eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. 2004-02-11 LRV nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 6 p. numatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių priežiÅ«ros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ .

Å ios Tvarkos apraÅ¡o 12 p. numato, jog kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasÄ , važiuojamÄ jÄ dalį, kelkraščius, skiriamÄ jÄ juostÄ , kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikÅ¡teles, poilsio aikÅ¡teles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kitus kelio įrenginius su Å¡ių objektų užimama žeme, kad Å¡ie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiÅ«rėti, kad kelias, jo statiniai (iÅ¡ jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi, estetiÅ¡ki, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiÅ«rėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, paÅ¡alinti iÅ¡džiÅ«vusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, Å¡alikelės ir ženklų matomumÄ .

Neleisti, kad pakelėje bÅ«tų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, o medžiai ir krÅ«mai turi bÅ«ti Å¡alinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiÅ«rÄ atsakingi asmenys ir pareigÅ«nai, pažeidę Å¡ios Tvarkos apraÅ¡o reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku bÅ«tų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Tvarkos apraÅ¡o 42 p.).

Å iame LRV nutarime taip pat konstatuota, kad kelio priežiÅ«ra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismÄ ir numatytÄ kelio bei jo statinių tarnavimo laikÄ . Kelių įstatymo 4 str. 3 d. nurodo, kad vietinės reikÅ¡mės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. CK 6.266 str. apibrėžta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d.

įtvirtintos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Teismas konstatuoja, kad sistemiÅ¡kai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas, atsiranda pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, jog praÅ¡oma atlyginti turtinė žala kilo (yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje) iÅ¡ atsakovo veiklos (neveikimo) vieÅ¡ojo administravimo srityje (ABTÄ® 57 str.). Be to, atsižvelgiama ir į tai, jog CK 6.1015 str. 1 d., reglamentuojančioje draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacijÄ ), nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis Taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. IÅ¡ to seka, kad nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT 2011-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A492–3550/2011 ir kt.). Å ioje administracinėje byloje analizuojant, ar yra vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – neteisėti veiksmai (neveikimas), bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiÅ¡kėjo nurodomus veiksmus (neveikimÄ ), iÅ¡ kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, turi būti vertintini teisės aktų reikalavimai, kuriais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, taip pat ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų.

Teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visetÄ , taip pat pabrėžia, kad administracinėje byloje nėra pakankamo pagrindo objektyvių duomenų iÅ¡vadai, kad ir transporto priemonės vairuotoja, įvykio metu vairavusi transporto priemonę, pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, Kelių eismo taisyklų nuostatas (ABTÄ® 57 str.). Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime (prijungtos ATP bylos dokumentų duomenys), kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, automobilio vairuotojos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis nenustatyta.

Å is nutarimas priimtas nepažeidžiant esminių ATPK nuostatų, yra motyvuotas ir, tuo pačiu, procesiÅ¡kai įsiteisėjęs. Byloje taip pat nėra ginčo, kad konkreti kelio duobė (arba kelio atkarpa), esanti Ateities plento gatvės važiuojamojoje dalyje ir kurioje buvo apgadintas automobilis, nebuvo paženklinta, neaptverta ar kitaip pažymėta ir dėl to objektyviai buvo apsunkintas jos matomumas vairuotojui bei galimybė jos iÅ¡vengti staigiai manevruojant. Tai duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog transporto priemonės vairuotojos veiksmuose nebuvo jokių didelio neatsargumo, nerÅ«pestingumo požymių, taip pat nėra jokio pagrindo svarstymui apie nenugalimos jėgos egzistavimÄ ginčo situacijoje.

Policijos pareigÅ«nai įvykio vietoje betarpiÅ¡kai apžiÅ«rėjo sugadintÄ transporto priemonę, taip pat eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietÄ , nepažymėtÄ gatvėje esančiÄ duobę, jos iÅ¡matavimus, dislokacijÄ automobilio atžvilgiu, kitus reikÅ¡mingus atstumus. Å ių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina patį eismo įvykio faktÄ . Proceso Å¡alys privalo teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTÄ® 23 str., 57 str.).

Atsakovo argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo iÅ¡vengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien tik prielaidomis, tačiau jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie bÅ«tų sÄ lygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl iÅ¡vadai, jog pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar atliko kitus veiksmus, kurie bent iÅ¡ dalies įtakojo žalos atsiradimÄ , nėra jokio pagrindo (ABTÄ® 57 str.).

Dar kartÄ pažymėtina, kad duobė buvo intensyvaus transporto priemonių judėjimo gatvės važiuojamojoje dalyje, ji buvo nepažymėta, todėl galimybė pastebėti kliÅ«tį (duobę) kelyje buvo ypatingai apsunkinta. Å ias aplinkybes patvirtina ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos (transporto priemonės vairuotojos) parodymai (ABTÄ® 57 str.). Ä®vertinęs pareiÅ¡kėjo pateiktų įrodymų visumÄ , teismas konstatuoja, kad turtinės žalos dydis visiÅ¡kai įrodytas pateiktų dokumentų duomenimis, kurie patvirtina realias automobilio remonto iÅ¡laidas.

Ä®rodymų, paneigiančių nurodytas remonto iÅ¡laidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainÄ , ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės iÅ¡laidos, nei tos, kurios bÅ«tinos sugadinto turto bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti, teismui taip pat nebuvo pateikta. Atsakovas ir jo atstovė tik deklaratyviai nurodė, jog remonto kaina per didelė, tačiau jokiais objektyviais duomenimis (įrodymais) savo teiginių nepagrindė. Foto nuotraukų, Remonto sÄ matos, ATP bylos dokumentų duomenys, liudytojo parodymai neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp kliÅ«ties (duobės gatvės, kurios savininkas atsakovas, važiuojamojoje dalyje), eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų (ABTÄ® 57 str.).

Kelių transporto priemonių savanoriÅ¡kojo visų rizikų draudimo taisyklių Nr. 006, patvirtintų UADB ,,Seesam Lietuva“ generalinio direktoriaus 2009-03-20 įsakymu Nr. Ä®S-B-11-2009, 11.4 p. numato, kad franÅ¡izė iÅ¡ draudimo iÅ¡mokos neiÅ¡skaičiuojama, kai aiÅ¡kus įvykio kaltininkas. Teismui pateiktų įrodymų visetas duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad duotoje situacijoje nėra jokios draudėjo, taip pat ir transporto priemonės vairuotojo kaltės dėl kilusių pasekmių (atsiradusių apgadinimų), o kaltininkas – kelio savininkas (atsakovas) yra žinomas.

Be to, CK 6.251 str. 1 d. įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 str. 2 d., suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamos administracinės bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių šiuo aspektu sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta.

Be to, SÄ matos, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros duomenys, proceso dalyvių paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog sugadintos detalės buvo keičiamos prastesnės kokybės (neoriginaliomis) detalėmis, sumontuotos padėvėtos padangos, todėl nusidėvėjimo procentas pagrįstai neiÅ¡skaičiuotas iÅ¡ keičiamų detalių vertės. Pažymėtina ir tai, kad atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rÅ«Å¡is ir tvarkÄ apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (LAT Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27).

Jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto darbų išlaidas, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį nurodyti darbai nebuvo techniškai būtini ir nebuvo susiję su patirtais automobilio sugadinimais, ar remonto darbai buvo mažesnės kainos, atsakovas nepateikė, taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti. Pagal CK 6.249 str. 1 d., jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus.

Å i nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 str. 1 d., turi paisyti visuotinai pripažinto Å¡alių rungimosi procese principo. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo Å¡alių pareiga. Todėl, remiantis bylose dėl civilinės atsakomybės delikto pagrindu taikytinu rungtyniÅ¡kumo principu, atsakovui nesutikus su pareiÅ¡kėjo pateiktai duomenimis dėl drausimo iÅ¡mokos dydžio, pats atsakovas turėjo teikti įrodymus, paneigiančius pareiÅ¡kėjo pateiktus duomenis.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 str., 27 str., 46 str., taip pat LVAT bei LAT suformuotos teismų praktikos (Teismų įstatymo 33 str.) analizė duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog priteistina suma nemažintina PVM dalyje. Pagal PVM įstatymo 3 str. 1 d. PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklÄ - t.y. veikdamas kaip toks. LAT 2006-06-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, taip pat 2008-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008 ir kt., vertindamas, ar į minimalias iÅ¡laidas transporto priemonei suremontuoti (t. y. draudimo iÅ¡mokÄ ) turi bÅ«ti įtraukta PVM suma, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, kai automobilis neremontuojamas, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetÄ PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, todėl tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM.

Ginčo atveju automobilis buvo suremontuotas UAB ,,Autofortas“. Be to, vertinant argumentus dėl PVM susigrÄ Å¾inimo, akcentuotina, jog aukščiau paminėtų teisės aktų analizė taip pat duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad draudimo paslaugos PVM neapmokestinamos (PVM įstatymo 27 str.). Kadangi nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilis buvo suremontuotas, pateikta apmokėjimui PVM sÄ skaita faktÅ«ra, todėl PVM priteistinas iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjo naudai (Teismų įstatymo 33 str.).

Dėl Å¡ių aplinkybių draudėjui pagrįstai buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka (kuri tiesiogiai buvo pervesta automobilį remontavusiai įmonei) netaikant iÅ¡skaitos ir PVM. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ teismų praktikÄ formuoja ir LVAT (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT 2012-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1997/2012, 2012-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2757/2012 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, jog automobilis buvo visiÅ¡kai suremontuotas ir pateikti visi remonto iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai, atsakovas savo argumentams pagrįsti jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl duotoje situacijoje teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi atsakovo argumentai dėl vertintojų teisinio statuso (ABTÄ® 57 str.). Kaip jau buvo paminėta, turtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ atsakovo neveikimo - t. y. nevykdymo teisės aktuose aiÅ¡kiai apibrėžtos imperatyvios pareigos užtikrinti vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , taisymÄ , tokiu bÅ«du užtikrinant saugų eismÄ .

Kauno miesto savivaldybė, aukščiau paminėtų teisės aktų pagrindais bÅ«dama atsakinga už gatvių priežiÅ«rÄ , taisymÄ , tiesimÄ bei saugaus eismo užtikrinimÄ , privalėjo bÅ«ti rÅ«pestinga bei aktyvi - t.y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytÄ pareigÄ dėl gatvių remonto, užtikrinti, kad vairuotojams, turtui nekeltų grėsmės. Taigi, teisės aktuose nustatytos minėtos pareigos atsakovas tinkamai neatliko, tuo pažeisdamas ir CK 6.246 str. 1 d. numatytÄ bendro pobÅ«džio pareigÄ - elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Tai duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsakovo argumentai, jog rizikÄ už automobilio sugadinimus turi prisiimti tik pats vairuotojas, sudarytų dar didesnes prielaidas atsakovui ir toliau elgtis neatsakingai, ignoruoti teisės aktuose numatytas pareigas dėl kelių priežiÅ«ros bei remonto, taip keliant grėsmę eismo saugumui, neprisiimti atsakomybės, nepagrįstai perkeliant jÄ patiems eismo dalyviams (ABTÄ® 57 str.). Ä®vertinęs aukščiau aptartų įrodymų visumÄ , bei atsižvelgdamas į teisės aktų normų analizę, teismas konstatuoja, kad atsakovas neužtikrino Ateities plento gatvės atitinkamos važiuojamosios dalies tinkamos priežiÅ«ros (taip pat jos remonto ir, to pasėkoje, saugaus eismo), todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta draudėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė.

PareiÅ¡kėjas, remdamasis draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, kompensavo materialines iÅ¡laidas, kurios buvo bÅ«tinos sugadinto automobilio bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti. Pabrėžtina, kad sprendžiant iÅ¡kilusį ginÄÄ , teismui nekilo jokių abejonių dėl tiesioginio priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (Å¡iuo atveju – neveikimo) ir patirtos bei atlygintos turtinės žalos. Taigi, esant visoms bÅ«tinosioms vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygoms, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas visiÅ¡kai (ABTÄ® 57 str., 88 str. 5 p., CK 6.271 str.). PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Å is pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas taip pat tenkintinas.CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl pareiÅ¡kėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo 2013-03-06 (skundo priėmimo diena) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.). PalÅ«kanų priteisimas kyla iÅ¡ įstatymu nustatytos deliktinės prievolės, todėl atsakovo argumentai dėl palÅ«kanų nepriteisimo yra nepagrįsti bei atmestini (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195-10, 2012-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1578/2012 ir kt.).

         Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V.H.v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiÅ¡kėjo Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS naudai 737,77 Lt (septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt septynis litus 77 cnt.) turtinės žalos atlyginimui.Priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiÅ¡kėjo Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013-03-06) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

        Teisėjas                                                              Algis Markevičius