6716c8bf-7813-4826-808a-eae9cc6da3b4 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-3457-505/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00051-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.4; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 7 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. (A. L.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. L. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1–3) ir patikslintame skunde (b. l. 62–64) nurodė, kad nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. atliekant bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje jis neteisėtai ir nepagrįstai pagal Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«no nurodymus buvo uždarytas, t. y. laikinai izoliuotas 48 valandoms į kamerų tipo patalpas.

Teigė, kad nors jis buvo izoliuotas lengvosios grupės sÄ lygomis, kur priklauso 4 valandos pasivaikščioti gryname ore, tačiau nei karto nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. nebuvo iÅ¡vestas į laukÄ pasivaikščioti, tik vienÄ kartÄ buvo vedamas į duÅ¡Ä nusiprausti, taip pat negalėjo žiÅ«rėti televizoriaus. Pažymėjo, kad dėl galimybės nesuteikimo pasivaikščioti lauke jam sutriko (duomenys neskelbtini), taip pat patyrė neigiamų emocinių iÅ¡gyvenimų.

Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime į skundÄ (b. l. 7–10, 54–55) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į kamerų tipo patalpas buvo perkeltas vadovaujantis 2020 m. lapkričio 27 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. LV(l)-625, kuriame nurodyta, jog siekiant iÅ¡vengti konfliktų bÅ«ryje tikslinga nuteistÄ jį A.

L. izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Paaiškino, jog pareiškėjas buvo laikomas izoliuotas kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d., kadangi pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, kuriuose nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo:

1) laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos;

2) vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Pažymėjo, kad nuteistieji pasivaikščiojimams į laukÄ vedami vadovaujantis PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2018 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V-258 „Dėl nuteistųjų dienotvarkių 1-ame sektoriuje patvirtinimo“. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas lengvosios grupės laikymo sÄ lygomis, jam pasivaikščioti gryname ore leidžiama 4 valandas, todėl pareiÅ¡kėjas buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelį pagal nustatytÄ grafikÄ dienos metu 1 valandai, po to likusias 3 valandas jam buvo suteikiama galimybė iÅ¡eiti į grynÄ orÄ , vakare po vakarienės maitinimo.

Mano, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl nevedimo pasivaikščioti yra nepagrįstos ir turėtų bÅ«ti atmestos. Atsakovės atstovo įsitikinimu, byloje nėra jokių duomenų, jog bÅ«tų buvę atlikti neteisėti veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindžia neturtinės žalos fakto, tai, kad pareiÅ¡kėjas savo nepasitenkinimÄ reiÅ¡kia skundais, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti neturtinės žalos atsiradimo. Atsakovės atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalų dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė suimtajam žalos, todėl jo skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti atlyginimÄ neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu) laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) nepagrįstai jį izoliuojant į kamerų tipo patalpas, neužtikrinant jam 4 val. pasivaikščiojimo lauke, taip pat galimybės pasinaudoti duÅ¡u bei žiÅ«rėti televizorių.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 27 str., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d., toliau – ir BVK) reglamentuoja bausmių vykdymo įstaigų pareigÅ«nų teises ir pareigas. Å io kodekso 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bausmės vykdymo institucija arba pareigÅ«nas gali veikti tik įstatymų nustatytais bÅ«dais ir priemonėmis. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigų ir pareigÅ«nų konkrečias teises ir pareigas atitinkamose bausmių vykdymo sÄ lygų bei nuteistųjų teisių ir pareigų vykdymo užtikrinimo srityse nustato atitinkami BVK skyriai.

Nuteistųjų laikinÄ izoliavimÄ reglamentuoja BVK 70 straipsnis. Nagrinėjamos bylos kontekste pažyminėtina, kad nuteistieji pataisos įstaigose skirstomi pagal nustatytus kriterijus siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobÅ«džio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ ; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ ; bei padėti užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (BVK 70 str. 1 d.).

Pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis, kai gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio Å¡iurkščiam teisės aktų pažeidimui ir bÅ«tina pažeidimÄ darantį ar padariusį nuteistÄ jį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigÅ«no sprendimu gali bÅ«ti ne ilgiau kaip keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Bylos duomenys patvirtina, kad vadovaujantis 2020 m. lapkričio 27 d.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. LV(l)-625, kuriame nurodyta, jog siekiant iÅ¡vengti konfliktų bÅ«ryje tikslinga nuteistÄ jį A. L. izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, pareiÅ¡kėjas buvo laikinai izoliuotas PravieniÅ¡kių PN-AK pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus nutarimais dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus laikotarpiais nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. lapkričio 29 d., nuo 2020 m. lapkričio 29 d.2020 m. gruodžio 1 d., nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d., nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 5 d., nuo 2020 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d., nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d., nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d., nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 13 d., nuo 2020 m. gruodžio 13 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d., nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d., 2020 m. gruodžio 17 d. iki 2020 m. gruodžio 19 d., nuo 2020 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d., nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. (b. l. 20, 21–22, 23–24, 25–26, 27–28, 29–30, 31–32, 33–34, 35–36, 37–38, 39–40, 41–42, 43–44, 45–46).

Pažymėtina, jog nuteistasis turėjo teisę BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka skųsti nutarimus dėl jo laikino izoliavimo, tačiau aukščiau įvardinti PravieniÅ¡kių PN-AK pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus nutarimai įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais bei nebuvo panaikinti BVK 183 straipsnyje nurodytų pareigÅ«nų, taip pat teismo. Tai suponuoja, kad PravieniÅ¡kių PN-AK administracijos veiksmai nėra pripažinti neteisėtais. PareiÅ¡kėjas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekia paneigti įkalinimo įstaigos administracijos veiksmų teisėtumÄ skiriant jam laikinÄ izoliacijÄ Ä¯rodinėdamas pirmÄ jÄ privalomÄ sÄ lygÄ valstybės deliktinei atsakomybei kilti (neteisėtus veiksmus), nors specialia BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka minėti nutarimai nėra panaikinti.

Dėl Å¡ių teisinių aplinkybių teismas konstatuoja, kad įstatymų nustatyta tvarka nenuginčijus įkalinimo įstaigos administracijos priimtų nutarimų, kuriais pareiÅ¡kėjas laikinai izoliuotas perkeliant jį į kamerų tipo patalpas, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, teisėtumo, sprendžiant ginÄÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog administracijos veiksmai laikinai izoliuojant pareiÅ¡kėjÄ buvo neteisėti. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad ginčo laikotarpiu jis nei karto nebuvo iÅ¡vestas pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelį, nors pagal BVK 74 straipsnio 5 punktÄ jam priklausė 4 valandos pasivaikščiojimo gryname ore.

BVK 145 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiÅ¡kų (iÅ¡skyrus atvejus, kai jie įgyvendina Å¡io Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, iÅ¡skyrus higienos reikmenų įsigijimÄ , turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Å ioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitÄ literatÅ«rÄ , kasdien vienÄ valandÄ , o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo iÅ¡vadÄ ) – dvi valandas pasivaikščioti.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), atsižvelgdamas į BVK 145 straipsnio 1 dalies normos adresatus, pobÅ«dį (specialioji norma) ir 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo vertinimÄ konstatavo, jog nuteistiesiems, laikinai perkeltiems į kameros tipo patalpas (laikino izoliavimo metu), taikomos BVK straipsnyje aptartos nuteistųjų laikymo sÄ lygos kamerų tipo patalpose bei padarė iÅ¡vadÄ , jog BVK 145 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardinti apribojimai – gauti pasimatymus, smulkiuosius paketus, siųsti laiÅ¡kus (iÅ¡skyrus atvejus, kai jie įgyvendina Å¡io kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), paskambinti telefonu, apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, iÅ¡skyrus higienos reikmenų įsigijimÄ , vienÄ valandÄ pasivaikščioti ir kt.

– taikytini ne tik pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kurie perkeliami į kamerÄ atlikti paskirtÄ nuobaudÄ , bet ir nuteistiesiems, kurie dėl Å¡iurkÅ¡taus nustatytos tvarkos pažeidimo perkelti į kameras laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no (žr. LVAT 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2020, 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1566-662/2020). Kaip aukščiau minėta, siekiant iÅ¡vengti konfliktų bÅ«ryje, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu PravieniÅ¡kių PN-AK pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus nutarimais dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, buvo laikinai izoliuotas uždarant jį į kamerų tipo patalpas (b. l. 20, 21–22, 23–24, 25–26, 27–28, 29–30, 31–32, 33–34, 35–36, 37–38, 39–40, 41–42, 43–44, 45–46).

Atsižvelgdamas į paminėtas BVK nuostatas bei aktualiÄ LVAT praktikÄ , teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjui esant laikinai izoliuotam BVK 70 straipsnio 6 dalies pagrindu, turėjo bÅ«ti suteikiamas 1 valandos pasivaikščiojimas. IÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 56-1536 dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, matyti, jog pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas 2020 m. lapkričio 27 d. buvo tik 15 val. 30 min, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiÅ¡kėjo neiÅ¡vedimo į pasivaikščiojimo kiemelį minėtÄ dienÄ , kadangi, kaip nurodė pats pareiÅ¡kėjas, (b. l. 55, 86) jam, atliekant bausmę kamerų tipo patalpose, skirtas laikas pasivaikščioti buvo nuo 10 val. iki 11 val.

Nors į bylÄ pateiktoje PravieniÅ¡kių PN-AK 1-ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021 m. vasario 11 d. pažymoje Nr. 41-1358 nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į pasivaikščiojimo kiemelį buvo vedamas dienos metu 1 valandai pasivaikščioti (b. l. 52), tačiau atsakovės atstovas nepateikė į bylÄ duomenų, nors ir buvo įpareigotas Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi (b. l. 71), iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad pareiÅ¡kėjui teisė į pasivaikščiojimÄ gryname ore bÅ«tų buvusi suteikta 2020 m. gruodžio 1, 2, 5, 6, 9 ir 10 dienomis, todėl nepaneigus pareiÅ¡kėjo teiginių, konstatuotini atsakovo atstovo neteisėti veiksmai.

Teismas atkreipia dėmesį, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris nurodo, jog laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1905-520/2018, 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2303-442/2018). Byloje esantis PravieniÅ¡kių PN-AK 1-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus Uždarosios zonos nuteistųjų pasivaikščiojimų bei paskirtų kamerų budinčiaisiais apskaitos žurnalas patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui teisė į pasivaikščiojimÄ gryname ore kitomis dienomis buvo suteikta (b. l. 74–84).

Taip pat iÅ¡ minėto žurnalo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2020 m. gruodžio 17 ir 18 dienomis pasivaikščioti gryname ore, atsisakė (b. l. 82). PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas ir dėl to, kad ginčo laikotarpiu dėl Covid-19 ligos jis tik vienÄ kartÄ , t. y. 2020 m. gruodžio 5 d., galėjo pasinaudoti duÅ¡u. Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 32 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).

Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Byloje esantis PravieniÅ¡kių PN-AK 1-ojo sektoriaus Uždarosios zonos nuteistųjų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä Å¾urnalas patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui teisė pasinaudoti duÅ¡u buvo suteikta, tačiau jis jos atsisakė, iÅ¡skyrus 2020 m. gruodžio 5 d. pareiÅ¡kėjas Å¡ia jam suteikta teise pasinaudojo (b. l. 61–65), tai patvirtino ir pats pareiÅ¡kėjas (b. l. 55).

Atsižvelgus į teisinį reglamentavimÄ ir įvertinus byloje esančius įrodymus, daroma iÅ¡vada, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, kadangi pareiÅ¡kėjas pats savo noru tris kartus atsisakė pasinaudoti jam suteikta galimybe nusiprausti duÅ¡e. Nors pareiÅ¡kėjas akcentavo, kad kameroje nebuvo galimybės žiÅ«rėti televizoriaus, tačiau pažymėtina, jog pagal BVK 145 straipsnio 1 dalį perkeltiems į kamerų tipo patalpas nuteistiesiems neleidžiama įsigyti ir (ar) turėti asmeninių daiktų, iÅ¡skyrus drabužius, avalynę, higienos reikmenis ir kanceliarines prekes, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinėja. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d.

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Ä®vertinus iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui 2020 m. gruodžio 1, 2, 5, 6, 9 ir 10 dienomis (6 dienas) nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti 1 valandÄ gryname ore. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl galimybės nesuteikimo pasivaikščioti lauke grindžia patirtais emociniais iÅ¡gyvenimais, miego bei Å¡irdies veiklos sutrikimais. Byloje nėra duomenų pagrindžiančių, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į psichologus dėl patiriamų emocinių iÅ¡gyvenimų, kuriuos galėjo sukelti 6 dienų pasivaikščiojimo gryname ore neužtikrinimas.

Taigi, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurie galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylÄ Nr. A143-1966/2008, administracinę bylÄ Nr. A502-734/2009, administracinę bylÄ Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Apibendrindamas iÅ¡vardytas nuostatas teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ , atsižvelgia į tai, kad pagal teisinį reglamentavimÄ nuteistiesiems, nepaisant to, kokioje įkalinimo įstaigoje ar kokiose patalpose jie laikomi, turi bÅ«ti suteikiamas pasivaikščiojimas.

Teismo vertinimu, įstatymas numato tik skirtingÄ pasivaikščiojimo trukmę bei sÄ lygas, priklausomai nuo grupės, kuriai priskirtas nuteistasis, arba esant kitoms iÅ¡imtinėms aplinkybėms, tačiau pataisos įstaigoms yra numatyta pareiga nuteistiesiems Å¡iÄ teisę suteikti. Taigi, įvertinęs nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, jų trukmę (6 dienos), pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, nesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sÄ lygų su skundais ar praÅ¡ymais bÅ«tų kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas, atsižvelgdamas į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.) bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1623-442/2019, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-250-815/2021), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti jo nurodyta 8 000 Eur suma.

PareiÅ¡kėjas nenurodo tokio pobÅ«džio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog jam turėtų bÅ«ti priteistas bÅ«tent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis. Byloje nebuvo nustatyta, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiÅ¡kėjui vertintu laikotarpiu atsirado kokios nors itin sunkios pasekmės. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 12 Eur, kuri priteistina iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. L. (A. L.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 12 Eur neturtinei žalai atlyginti. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Daina Kukalienė