2022-08-25 Nr. AB-20740-4-69-3-00218-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3685-492/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00218-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Renatai Latvaitienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui K. J. M. A., jo atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovui Vitalij Kovaliov,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio K. J. M. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 18 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas skirti (duomenys neskelbtini) piliečiams K. J. M. A. (toliau – ir Užsienietis), S. M. R. A. ir jų nepilnamečiams vaikams A. K. J. A., D. K. J. A. ir D. K. J. A. (toliau visu kartu – ir Užsieniečiai) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, šešių mėnesių laikotarpiui (nuo 2022 m. kovo 16 d.), bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl Užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. VSAT teikime nurodė, kad:

2.1. 2021 m. liepos 26 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės, Gintaro Žagunio užkardos veikimo teritorijoje Varėnos r. sav., Šalčininkų sen., Liudvinavo k. prieigose, 1 kilometras nuo valstybės sienos buvo pastebėta ir sulaikyta penkiolikos asmenų grupė. Sulaikytoje grupėje buvo ir Užsieniečiai. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 26 d. ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, turėdami asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, tačiau neturėdami dokumentų, pagrindžiančių buvimo šalyje teisėtumą, ir esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

2.2. Užsieniečiai pateikė prašymus suteikti prieglobstį. VSAT pareigūnai 2021 m. rugpjūčio 26 d. iš Užsieniečio priėmė prašymą suteikti prieglobstį jam ir jo šeimai ir atliko pirminius prieglobsčio prašytojų apklausos veiksmus.

2.3. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6 dalimi, apgyvendino Užsieniečius VSAT. Vėliau Užsieniečių šeima buvo perkelta į Pabėgėlių priėmimo centrą, kur gyvena iki šiol. Departamentas 2021 m. spalio 13 d. dėl Užsieniečių priėmė sprendimą Nr. 21M32048 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“. Sprendimą dėl Užsieniečių išsiuntimo yra pavesta vykdyti VSAT. Užsieniečiai nesutiko su priimtu Departamento sprendimu ir jį apskundė Departamento 2-ajai skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, kuri 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 6K-1312 Užsieniečių skundą atmetė. Užsieniečiai nesutiko su priimtu sprendimu ir padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. sausio 18 d. sprendimu Užsieniečių skundą tenkino iš dalies – sutrumpino uždraudimo atvykti terminus; kitus skundo reikalavimus atmetė. Užsieniečiai šį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi užsieniečių skundą atmetė. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarčiai, kuri yra galutinė ir neskundžiama, pasikeitė Užsieniečių teisinis statusas Lietuvoje, jie nėra prieglobsčio prašytojai, Užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2.4. Departamentas 2022 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 22S61629 įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo jo užregistravimo MIGRIS nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendinti asmenį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Departamentas 2022 m. sausio 24 d. priėmė analogišką sprendimą Nr. 22S60510 dėl likusių Užsieniečių.

2.5. Užsieniečiai akivaizdžiai piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kertant valstybės sieną, ir tik sulaikyti pateikė prašymus suteikti prieglobstį. Užsieniečiai neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika.

II. 3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 18 d. sprendimu VSAT teikimą tenkino iš dalies – skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, o likusiems Užsieniečiams – alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, visą šeimą apgyvendinant kartu, šešių mėnesių laikotarpiui nuo 2022 m. kovo 18 d. iki 2022 m. rugsėjo 18 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl Užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

4. Teismas nustatė, kad Užsieniečiai 2021 m. liepos 26 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų. Užsieniečiai buvo apgyventi VSAT, o vėliau perkelti į Pabėgėlių priėmimo centrą. Užsieniečiams pateikus prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Departamentas 2021 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą dėl Užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Su šiuo sprendimu Užsieniečiai nesutiko ir jį apskundė, tačiau Departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 9 d. skundą atmetė. Užsieniečiams apskundus minėtos komisijos sprendimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 18 d. skundą tenkino iš dalies, skundą dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. galutine ir neskundžiama nutartimi Užsieniečių skundą atmetė, taigi, Užsieniečiai prarado prieglobsčio prašytojų statusą.

5. Teismas vertino, kad atsižvelgus į faktines aplinkybes (pasikeitė Užsieniečių statusas; byloje nėra duomenų, kad Užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai; nuo atvykimo į Lietuvą Užsieniečiai nebandė pasislėpti arba pabėgti iš Lietuvos Respublikos; Užsieniečiai priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, kadangi turi nepilnamečius vaikus), alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymas užsienietei S. M. R. A. ir nepilnamečiams vaikams negalėtų būti pripažintas proporcinga priemone, kadangi tinkamas nepilnamečių vaikų interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas, kuris gali būti užtikrinamas paskyrus S. M. R. A. ir jos nepilnamečiams vaikams A. K. J. A., A. K. J. A., D. K. J. A. ir D. K. J. A. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teismo vertinimu, ši alternatyvi sulaikymui priemonė yra pakankama ir proporcinga nagrinėjamoje individualioje situacijoje. Siekdamas sumažinti Užsieniečių išvykimo iš Lietuvos Respublikos riziką, taip pat užtikrinti visų šeimos narių apgyvendinimą kartu, teismas Užsieniečiui skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

III. 6. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 18 d. sprendimą – palikti apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau netaikyti judėjimo laisvės apribojimų.

7. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos Nr. 2013/33/ES 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sulaikymas gali būti taikomas, vykdant grąžinimo procedūrą. Minėtos direktyvos 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad gali būti taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės, kaip įpareigojimas reguliariai prisistatyti į atitinkamas institucijas, užstatas finansinės garantijos pavidalu arba pareiga neišvykti iš nustatytos vietos. Užsieniečiui gali būti taikomos alternatyvios priemonės, numatytos tarptautiniuose teisės aktuose.

7.2. Pagrindų riboti Užsieniečio judėjimo galimybę nėra. Nors Užsienietis ir atvyko į Lietuvos Respubliką galimai neteisingu būdu, tačiau jam netikslinga taikyti pačią griežčiausią alternatyvią priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje.

7.3. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčių prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse nurodė, kad nelegalus prieglobsčio prašytojų atvykimas ar buvimas nesuteikia valstybei automatinės galios sulaikyti ar kitais būdais apriboti judėjimo laisvę. Nors teismas nurodė, kad laisvės apribojimas nevaržo Užsieniečio pagrindinių laisvių, iš tiesų jis varžo teisę judėti, kas neigiamai atsiliepia Užsieniečio psichinei ir fizinei būsenai.

7.4. 2022 m. liepos 26 d. sueis 12 mėnesių kaip apribota Užsieniečių judėjimo laisvė. Europos Sąjungos pabėgėlių agentūra nerekomenduoja judėjimo laisvės apribojimų tęsti ilgiau nei 12 mėnesių.

8. VSAT atsiliepimu į apeliacinį skundą jam neprieštarauja.

9. VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytas faktines aplinkybes bei nurodo, kad atsižvelgiant į Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo laikotarpį, taip pat į tai, jog nėra duomenų, kad Užsienietis ketintų pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, teikimą pateikusi institucija neprieštarauja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų pakeistas, pritaikant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Apeliacijos dalykas ‒ Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. rugsėjo 18 d. pagrįstumas ir teisėtumas.

11. Pirmosios instancijos teismas Centro teikimą tenkino iš dalies (Užsieniečiui skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, o likusiems Užsieniečiams – alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, šešių mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 18 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl Užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos), motyvuodamas tuo, jog tinkamas nepilnamečių vaikų interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas, kuriam proporcinga ir pakankama priemonė yra apgyvendinimas netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Siekdamas sumažinti Užsieniečių išvykimo iš Lietuvos Respublikos riziką, taip pat užtikrinti visų šeimos narių apgyvendinimą kartu, teismas Užsieniečiui (Užsieniečių šeimos tėvui) skyrė griežtesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

12. Užsienietis apeliaciniame skunde nesutinka su jam taikomais judėjimo laisvės apribojimas.

13. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl Užsieniečiui taikytinos švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės, pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., todėl nagrinėjamu atveju taikomos Įstatymo X2 skyriaus normos (Įstatymo 1407 str.).

14. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje yra numatytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kita. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką minėtų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, t. y. teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3609-662/2022).

15. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

16. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių asmenų, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3359-520/2022).

17. Atkreiptinas dėmesys, kad Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, kad reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai asmenys turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi.

18. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien neteisėtas užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką savaime neturėtų reikšti jų netinkamo bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos pareigūnais fakto ir pagrindo taikyti griežtesnę alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2960‑756/2022).

19. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje prieglobsčio prašytoju laikomas užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Departamentas 2021 m. spalio 13 d. dėl Užsieniečių priėmė sprendimą Nr. 21M32048, kuriuo, be kita ko, nusprendė nesuteikti Užsieniečiams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje bei išsiųsti juos į kilmės valstybę. Užsieniečiai su aptariamu sprendimu nesutiko ir skundu kreipėsi į Departamento 2-ąją skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisiją, vėliau į Vilniaus apygardos administracinį teismą bei į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria Užsieniečių apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį, pasikeitė Užsieniečių teisinis statusas, t. y. jie nebėra prieglobsčio prašytojai Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme. Šiuo metu vykdoma Užsieniečių išsiuntimo procedūra. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 2 dalį straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Taigi, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju Užsieniečio prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma.

20. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu tai, kad, kaip minėta, Užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje jau yra išnagrinėti, vykdoma jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Įvertinus tai, jog Užsieniečių tapatybės nustatytos (bylos medžiagoje yra Užsieniečių asmens dokumentai), nėra duomenų, jog Užsieniečiai būtų pažeidę apgyvendinimo tvarką, siekę pabėgti ar pasislėpti, taip pat atsižvelgus į geriausius vaiko interesus, teisėjų kolegija sprendžia, jog Įstatymo tikslas – išsiuntimo procedūros įvykdymas – gali būti pasiektas ir taikant mažiau Užsieniečio teises ribojančias priemones, taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo diferencijuoti Užsieniečiui ir likusiems jo šeimos nariams (Užsieniečiams) taikomų alternatyvių sulaikymui priemonių. Konstatuotina, jog Užsieniečiui taikytina tokia pat alternatyvi sulaikymui priemonė kaip ir likusiems Užsieniečiams – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama jau ilgiau kaip 6 mėnesius. Kadangi Įstatyme numatytų aplinkybių, leidžiančių ilgesnį laikotarpį (iki 18 mėn.) riboti užsieniečio judėjimo laisvę (žr. šios nutarties 15 p.), nagrinėjamu atveju nenustatyta, spręstina, jog tolesnis Užsieniečio apgyvendinimas pirmosios instancijos teismo paskirtu režimu negali būti laikomas proporcingu. Be to, akcentuotina ir tai, jog VSAT neprieštarauja aptariamos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui Užsieniečio atveju.

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartas bylos aplinkybes bei teisinį reguliavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo ginčijama dalis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, skiriant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio K. J. M. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiams K. J. M. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), S. M. R. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir jų nepilnamečiams vaikams A. K. J. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), A. K. J. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), D. K. J. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir D. K. J. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, visą šeimą apgyvendinant kartu, 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui nuo 2022 m. kovo 18 d. iki 2022 m. rugsėjo 18 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė