2024-07-09 Nr. CB-4435-2-68-3-33199-2019-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2491

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33199-2019-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2024 m. birželio 21 d. paduotu ieškovo A. C. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už jo kasacinį skundą arba atidėti iki bylos išnagrinėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 21 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartis atmetant ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir yra objektyvus būtinumas (poreikis) ją keisti (modifikuoti). Teismai nukrypo ir nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, nes 2023 m. kovo 2 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) byloje Nr. C-268/21 priėmė svarbų sprendimą (Sprendimas), kuris turėjo reikšmę įrodinėjimui ir šiame civiliniame procese.

Kasaciniame skunde taip pat keliami klausimai:

1) ar teismų precedento netaikymas turi būti laikomas ir kaip aiški teisės normos taikymo klaida, nes teismų praktikos taikymą lemia būtent klaidingas ir neteisingas įstatymų ir aiškinimas ir taikymas;

2) ar tai, kad iš ieškovo (kasatoriaus) reikalaujama grąžinti skolos ir įkeisto turto rinkos vertės suma viršija suteiktos paskolos sumą beveik 7 kartus pažeidžia protingumo ir sąžiningumo principus;

3) ar teismų praktika, kuri cituojama Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-553-407/2023, ir kuri turėjo būti žinoma būtent teismams pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu, buvo pakankama priežastis šiuo atveju teismui įvertinti esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintiems proceso atnaujinimo pagrindams, nes esminė aplinkybė;

4) ar pareiškėjui, tai buvo žinoma, ar galėjo būti žinoma tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų kreipęsis teisinės pagalbos į teisininkus pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, negalėjo būti esminė priežastis atmesti prašymą, nes šios esminės aplinkybės turėjo būti žinomos būtent teismams, kurie nagrinėjo bylą;

5) ar teismų pareiga buvo nagrinėjant bylą (2020 m. rugpjūčio 14 d. ir 2020 m. lapkričio 17 d.) remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais ankstesnėse bylose ir suformuota teismų praktika;

6) ar pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms (pavyzdžiui, kad ieškovas nėra silpnesnioji proceso šalis; jis nėra vartotojas ir kt.) nėra pagrindas savo iniciatyva mažinti priskaičiuotų delspinigių sumos, yra nepagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje turėjo būti pakeistas;

7) ar delspinigiai, kurie sudaro net 182,50 proc. per metus (365 d. x 0,5 proc.) gali būti pripažintini protingais ir pagrįstais;

8) ar pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė (tik apeliacinio) teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, nes vadovaujantis ekonomiškumo, teisingumo, proporcingumo, asmenų lygybės principais yra suponuota teismo pareiga, įvertinti visus pareikštus reikalavimus, pateiktus prašymus ir įrodymus ir priedus;

9) ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai turėjo (tai jo pareiga) išnagrinėti visas esmines faktines ir teisines aplinkybes (jų visumą), visus byloje pateiktus argumentus ir prašymus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymai dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo mokėjimo atidėjimo nespręstini.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas