Legislator Case Law & Legislation
67100747-5603-4c3d-928f-77e2adff441e AI generated

67100747-5603-4c3d-928f-77e2adff441e · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 67100747-5603-4c3d-928f-77e2adff441e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Pranešėja B Civilinė byla Nr. e2S-884-372/2020 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00094-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.2.13.; 3.1.18.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 16 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo K. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5907-476/2020 pagal ieÅ¡kovės O.

Legislator headnote

AI generated

67100747-5603-4c3d-928f-77e2adff441e · Å iaulių apygardos teismas: bendravimo su vaikais tvarkÄ : užtikrinti atsakovui bendravimÄ su vaikais (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ tai suderinus iÅ¡ anksto atvykimo laikÄ su ieÅ¡kove; atsakovo vizito pas vaikus metu (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė visiÅ¡kai padengia atsakovo skrydžio bilietų kainas ir pasirÅ«pina jo nakvyne (apgyvendinimu).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pranešėja B Civilinė byla Nr. e2S-884-372/2020 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00094-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.2.13.; 3.1.18.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 16 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo K. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5907-476/2020 pagal ieÅ¡kovės O.

J. ieÅ¡kinį atsakovui K. J. dėl leidimo suteikimo iÅ¡vežti nepilnamečius vaikus nuolat gyventi į užsienį, iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius R. rajone, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. I. O. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui K. J., teismo prašė: suteikti leidimÄ iÅ¡vežti nepilnamečius vaikus V.

J. ir A. J. nuolatiniam gyvenimui į užsienį; padidinti 2017 m. rugpjūčio 16 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymo dydį, kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis mokamÄ kiekvienam vaikui po 300 Eur, priteista? suma? kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant i? infliacija?, ir mokant Å¡ias lėšas i? ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ iki mėnesio, už kuri? teikiamas iÅ¡laikymas, 15 dienos, įpareigojant atsakovÄ griežtai laikytis nustatyto mokėjimo termino; pakeisti 2017 m. rugpjūčio 16 d.

Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytÄ atsakovo K. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ . 2. 2020 m. spalio 28 d. ieÅ¡kovė O. J. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė: iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje leisti jai iÅ¡vykti su vaikais (V. J. ir A. J.) i? (duomenys neskelbtini), kad bÅ«tų užtikrinta galimybė vaikams tęsti mokslus; iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje nustatyti atsakovo su vaikais bendravimo tvarkÄ : užtikrinti atsakovui bendravimÄ su vaikais (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ tai suderinus iÅ¡ anksto atvykimo laikÄ su ieÅ¡kove, atsakovo pas vaikų vizito metu ieÅ¡kovė sutinka visiÅ¡kai padengti skrydžio bilietų kainas ir pasirÅ«pinti nakvyne (apgyvendinimu).

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad bandė su atsakovu susitarti taikiai, siekdama rasti abejoms pusėms palankų sprendimo variantÄ , užtikrinantį abiejų Å¡alių interesus, iÅ¡ esmės sutiko su atsakovo siÅ«lomomis sÄ lygomis dėl jo siÅ«lomos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, sutiko su jo sÄ lygomis ir dėl iÅ¡laidų dengimo lygiomis dalimis vaikų lankymo metu, siÅ«lė pasirÅ«pinti atsakovo nakvyne ir pan., tačiau dėl ieÅ¡kovei nesuprantamų priežasčių susitarti iki galo nepavyksta.

4. IeÅ¡kovė akcentavo, jog praÅ¡o leisti dukras iÅ¡sivežti į (duomenys neskelbtini), nes prasidėjus mokslo metams, ir vaikams bÅ«nant Lietuvoje, nesuteikiant galimybės grįžti į (duomenys neskelbtini) lankomas mokyklas, yra pažeista vaikų interesų pusiausvyra, pažeistos sÄ lygos visapusiÅ¡kam ir harmoningam vaikų vystymuisi bei lavinimuisi, pažeista esminė ir pamatinė teisė į mokslÄ . IeÅ¡kovė pažymėjo, kad vaikų teisių specialistai pagal pateiktas byloje iÅ¡vadas laikosi tos pačios pozicijos; be to, vaikai yra aiÅ¡kiai ir neabejotinai iÅ¡reiÅ¡kę norÄ grįžti, vaikams ten patinka, gerai sekasi mokytis ir pan. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡iuo metu pamokos vyksta gyvai klasėse ir mokykla laukia vaikų atvykstant, tai patvirtina teismui teikiami įrodymai.

5. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas ne tik, kad nevykdo 2017 m. rugpjūčio 16 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, nededa jokių pastangų dėl laiko praleidimo su vaikais, jiems esant Lietuvoje, bet ir tyčia, dėl ieÅ¡kovei nesuprantamų priežasčių, iki galo neapsispręsdamas dėl bendravimo tvarkos, nesuteikia galimybės vaikams normaliai tęsti mokslų, atlikti skiepus ir t.t. Tokiais veiksmais atsakovas elgiasi piktybiÅ¡kai, veikia prieÅ¡ingai vaikų interesams, nesistengia dėl vaikų gerovės, neužtikrina sÄ lygų tęsti vaikams mokslus.

Atsakovas nuo pat grįžimo į LietuvÄ nededa jokių pastangų dėl ryÅ¡io su vaikais palaikymo, nerodo jokio noro su vaikais susitikti, su jais bendrauti, nors jam yra suteiktos visos galimybės bendrauti su vaikais, o vaikai skatinami tai daryti. Atsakovas nekreipia dėmesio į vaikų norus ir jų interesus, kad vaikams bÅ«tina užtikrinti tinkamas mokslo sÄ lygas, užtikrinti sveikatos priežiÅ«rÄ .

6. IeÅ¡kovė nurodė, kad susitarus su mokykla, kol kas vaikams yra užtikrintas nuotolinis mokymasis, tačiau teisminiam procesui užsitęsus dėl nepaprastos padėties, Å¡ių metų spalio mėn. numatytas teismo posėdis neįvyko, todėl byla užsitęsė, dėl tokios situacijos nepilnamečių vaikų interesai vis labiau pažeidžiami, nes mokymosi vieta (duomenys neskelbtini) jų laukia, mokykla siunčia praneÅ¡imus dėl vietos iÅ¡saugojimo, taip pat ieÅ¡kovė gavo praneÅ¡imÄ dėl privalomų vaikams atlikti skiepų.

7. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovas, atsisakydamas suteikti galimybę dukroms su jų mama iÅ¡vykti, pažeidžia Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintÄ tėvų valdžios lygybės principÄ . Nagrinėjamoje civilinėje byloje pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas yra nusiÅ¡alinęs nuo vaikų auklėjimo, nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, nesidomi vaikų mokslais, jų sveikatos bÅ«kle, kasdiene veikla, nelanko jų, ne tik, kad vėluoja mokėti iÅ¡laikymÄ vaikams, tačiau neprisideda papildomai prie vaikų poreikių tenkinimo, neperka vaikams jokių dovanų, žaislų ir pan.

Esant tokiam atsakovo požiÅ«riui, vaikų interesai, jiems iÅ¡vykus, pažeidžiami nebus. IeÅ¡kovė akcentavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad suteikus jai teisę iÅ¡vežti nepilnamečius vaikus, ieÅ¡kovė Å¡iai dienai negalėtų užtikrinti nepilnamečių vaikų interesų į stabiliÄ , saugiÄ bei vaikų interesus atitinkančiÄ aplinkÄ ar bÅ«tų pažeisti nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai; kad ieÅ¡kovė netinkamai rÅ«pintųsi vaikų sveikata, jų auklėjimu, priežiÅ«ra, ugdymu, tinkamų buitinių sÄ lygų sudarymu, darytų vaikams žalingÄ Ä¯takÄ savo elgesiu ar kitaip veiktų jas psichologiÅ¡kai neigiamai ir pan.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 8. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi nutarė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti; taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje leisti ieÅ¡kovei O. J. iÅ¡vykti su vaikais V. J. ir A. J. i? (duomenys neskelbtini), kad bÅ«tų užtikrinta vaikams galimybė tęsti mokslus; iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje nustatyti atsakovo K.

J. bendravimo su vaikais tvarkÄ : užtikrinti atsakovui bendravimÄ su vaikais (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ tai suderinus iÅ¡ anksto atvykimo laikÄ su ieÅ¡kove; atsakovo vizito pas vaikus metu (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė visiÅ¡kai padengia atsakovo skrydžio bilietų kainas ir pasirÅ«pina jo nakvyne (apgyvendinimu).

9. Teismas nurodė, kad įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo motyvus, atsižvelgęs į vaikų iÅ¡sakytÄ nuomonę, sprendžia, kad patenkinus ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, bus užtikrintos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai. Teismas pažymėjo, jog mergaitės galės tęsti mokslÄ savo mokykloje, o nustačius laikinÄ vaikų bendravimo tvarkÄ su tėvu, bus užtikrinta ir vaikų teisė bei interesas bendrauti su abiem tėvais; tokiu bÅ«du nebus apribotas ir atsakovo bendravimas su dukterimis iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 10. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsakovas (apeliantas) K. J. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2020 m. spalio 29 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės O. J. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 10.1.

Bylos duomenys patvirtina, kad Å¡alių nepilnametės dukros su ieÅ¡kove 2019 m. rugpjūčio mėnesį buvo iÅ¡vykusios į (duomenys neskelbtini) kurti naujo gyvenimo be atsakovo leidimo (sutikimo). Atsakovas, po to, kai jam tapo žinomas vaikų iÅ¡vykimo faktas, kreipėsi dėl dukrų grÄ Å¾inimo į LietuvÄ pagal Hagos konvencijÄ . D. B. 2020 m. vasario 12 d. Aukščiausiojo teisingumo teismo Å¡eimos skyrius nusprendė, kad nepilnamečiai vaikai turi bÅ«ti grÄ Å¾inti į LietuvÄ ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 13 d.

Vykdydama D. B. Aukščiausiojo teisingumo teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovė su nepilnametėmis dukterimis grįžo į LietuvÄ , apsigyveno savo tėvų namuose, kuriuose gyveno ir iki iÅ¡vykimo į užsienį. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, kad dabartinė aplinka, kurioje ji su vaikais gyveno iki 2019 metų rugsėjo mėnesio ir kurioje nuo 2020 metų kovo mėnesio gyvena iki Å¡iol, vaikams bÅ«tų nesaugi ar netinkama. 10.2. IeÅ¡kovė identiÅ¡kus praÅ¡ymus dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių teikė ne vienÄ kartÄ , ieÅ¡kovės praÅ¡ymai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų buvo atmesti. 10.3.

PraÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieÅ¡kovė grindė nauja siÅ«loma tėvo bendravimo su dukterimis tvarka. Teismas, tenkindamas tokį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir nustatydamas ieÅ¡kovės pasiÅ«lytÄ atsakovo bendravimo su dukterimis tvarkÄ , neproporcingai pažeidė tėvo, negyvenančio kartu su vaikais, asmeninio pobÅ«džio teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus.

Teismas neatsižvelgė, kad dėl pasaulinės pandemijos dėl Covid19, tiek asmeniui atvykus į (duomenys neskelbtini), tiek asmeniui grižus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į LietuvÄ , privalomos papildomos patikros ir privalomas saviizoliacijos laikotarpis. Atsakovas fiziÅ¡kai ir objektyviai negali ir negalės pasinaudoti skundžiamoje nutartyje nustatyta laikina tėvo bendravimo su dukterimis tvarka, tokiu bÅ«du yra visiÅ¡kai užkertamas kelias skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su savo dukterimis ir dalyvauti jas auklėjant.

Nutartimi nustatyta laikina tėvo bendravimo tvarka yra abstrakti ir priverstine tvarka neįgyvendinama. 10.4. Teismas ignoravo faktÄ , kad nuo 2020 metų kovo mėnesio ieÅ¡kovei su dukterimis grižus į LietuvÄ , mergaitės visÄ laikÄ ugdymo ir mokymo įstaigose mokėsi nuotoliniu bÅ«du. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė taip pat nurodė, kad 2020 metų pavasario sesijÄ mergaitės baigė nuotoliniu bÅ«du ir nuo rugsėjo tokiu pačiu bÅ«du mergaitės tęsia mokslus. SkundžiamÄ nutartį teismas grindė ieÅ¡kovės pateikta „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. spalio 27 d. pažyma, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡alių dukra A.

J. bÅ«tų kada nors lankiusi Å . T. pradinę mokyklÄ (duomenys neskelbtini). 10.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio iki 2020 metų kovo mėnesio bÅ«dama (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė neturėjo jokių pajamų ir gyveno vien savo sugyventinio iÅ¡laikoma pastarojo bute, t. y. per pastaruosius 14 mėnesių ieÅ¡kovė, bÅ«dama jauno ir darbingo amžiaus, neturėdama jokių sveikatos problemų, dėl kurių ji negalėtų dirbti, nei (duomenys neskelbtini), nei grižus į LietuvÄ , nesiėmė jokių žingsnių gauti legalų darbÄ ir legalias pajamas.

Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, iš kokių pajamų (duomenys neskelbtini) gyvens ji ir šalių dvi nepilnametės dukrelės; byloje nėra jokių duomenų, iš kokių lėšų bus dengiami nepilnamečių mergaičių kasdieniniai poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

2. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė O. J. praÅ¡o atsakovo atskirÄ jį skundÄ atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 11.1. IeÅ¡kovės pasiÅ«lyta ir teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka niekaip nepažeidžia atsakovo, kaip tėvo, teisių. Atsakovas, vaikams dar bÅ«nant Lietuvoje, nesilaikė teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, neiÅ¡reiÅ¡kė jokio noro ir nedėjo jokių pastangų dėl tiesioginio matymosi su vaikais, pas vaikus atvažiuodavo labai retai.

Atsakovo teiginiai apie tai, kad jam bus užkertama galimybė matytis su vaikais, neatitinka faktinės situacijos. Atsakovas turės visas galimybes atvykti į (duomenys neskelbtini) ir pasimatyti su vaikais. 11.2. Å iuo metu ieÅ¡kovė su vaikais jau yra iÅ¡vykusi, apie iÅ¡vykimÄ atsakovÄ informavo ir nurodė adresÄ , kuriuo gyvens, vaikai lanko Å . T. pradinę mokyklÄ ir gyvena sau įprastoje aplinkoje, mokosi, jų socialiniai ryÅ¡iai su mokymosi ir gyvenamÄ ja aplinka yra tvirti. Atsakovas, teikdamas skundÄ , neatsižvelgė į vaikų interesus, kurie Å¡iuo atveju yra svarbiausi, t. y. vaikams yra užtikrinta galimybė mokytis, gyventi įprastoje aplinkoje.

Panaikinus laikinÄ sias apsaugos priemones, bÅ«tų neproporcingai pažeisti vaikų interesai, kadangi vaikai ir vėl bÅ«ti iÅ¡plėšti iÅ¡ jiems įprastos gyvenamosios ir mokymosi aplinkos, sutrikdytas gyvenimo stabilumas ir jų įprastas gyvenimo bÅ«do tęstinumas. 11.3. Atskirajame skunde nėra jokių svarių argumentų, kodėl ir kaip buvo pažeisti atsakovo ir vaikų teisėti interesai, kodėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir suvaržo atsakovo teises daugiau, nei bÅ«tina teisėtam interesui pasiekti.

Atsakovas nekonkretizuoja, kaip konkrečiai teismo nutartimi nustatyta laikinojo bendravimo tvarka trukdys ar apribos jo bendravimo galimybes su vaikais, kaip konkrečiai tai pažeidžia vaikų interesus. 11.4. Vaikai nuosekliai nuo pat teisminio proceso pradžios, apklausiami vaikų teisių specialistų ir psichologų, laikėsi vieningos nuomonės dėl ryšio su tėvu ir jų noro gyventi bei mokytis (duomenys neskelbtini). Atsakovas ignoruoja aplinkybę, jog tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaikais turi būti vykdoma vaikų interesais, atsižvelgiant į vaikų norus ir juos tinkamai įvertinus.

Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys, tokie kaip atsakovo nenoras bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų gyvenime, bei vaikų iÅ¡reikÅ¡ta nuosekli ir argumentuota nuomonė dėl santykio su tėvu bei jų noro gyventi bei mokytis (duomenys neskelbtini), tik patvirtina ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumÄ . Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų bandęs susitarti iÅ¡ anksto dėl kitos bendravimo su vaikais datos, taip pat nėra duomenų, kad su vaikais jis bendrautų kita, nei nustatyta taikos sutartimi forma (pvz., telefonu, internetu ir pan.), kad apskritai bÅ«tų dėjęs ir dėtų maksimalias pastangas dėl ryÅ¡io su vaikais atkÅ«rimo, bendravimo su jais ir t.t.

PrieÅ¡ingai, byloje esantys duomenys (vaikų nuomonė, specialistų iÅ¡vados, susiraÅ¡inėjimai ir kt.) tik patvirtina pareigos bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais nevykdymÄ . 11.5. IeÅ¡kovės pasiÅ«lyta laikina bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarka, kuria nėra konkretizuotas vaikų pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo laikas, kaip tik suponuoja tai, kad atsakovas turės visas galimybes rinktis konkretų bendravimo laikÄ su vaikais taip, kaip patogu jam, praneÅ¡us apie tai iÅ¡ anksto ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovė visada skatindavo ir toliau skatina vaikus palaikyti ryšį su atsakovu, ragina patį atsakovÄ bendrauti su vaikais. 11.6. Atsakovo teiginys, kad teismas net neturi duomenų apie ieÅ¡kovės pajamas, galimybes iÅ¡laikyti vaikus, neturi jokio loginio ir teisinio pagrindimo, kadangi atsakovas su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų (įrodymų), kurie sudarytų prielaidas abejoti ieÅ¡kovės galimybėmis pasirÅ«pinti vaikais. IeÅ¡kovė, teikdama papildomus paaiÅ¡kinimus, į bylÄ pateikė ir pažymÄ iÅ¡ potencialios darbovietės (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios matyti, jog ji turi darbo vietÄ .

Byloje taip pat pateikti duomenys apie vaikų gyvenamÄ jÄ aplinkÄ ir bÅ«stÄ , ieÅ¡kovė turi sužadėtinį, su kuriuo planuoja Å¡eimÄ ir t.t. NatÅ«ralu, kad kol vyko teisminis procesas, esant pasaulinei krizei dėl Covid19 ir ribotoms galimybėms rajone susirasti laikinÄ darbÄ , ieÅ¡kovė neturėjo galimybės įsidarbinti Lietuvoje, ginčo tarp Å¡alių dėl negalėjimo ar netinkamo pasirÅ«pinimo vaikais niekada nebuvo. Todėl tokie atsakovo argumentai vertinami kritiÅ¡kai, kaip pasirinkta gynybinė pozicija, kadangi byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovo teiginius.

Be to, atsakovas nemoka laiku alimentų, taip pat nemoka indeksavimo įstatymo nustatyta tvarka, pats atsakovas tinkamai neužtikrina vaikų poreikių. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atsakovo (apelianto) atskirasis skundas netenkintinas.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje leisti ieÅ¡kovei iÅ¡vykti su vaikais i? (duomenys neskelbtini), kad bÅ«tų užtikrinta vaikams galimybė tęsti mokslus; iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ ), teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

12. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

13. Sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡eimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti nukreiptos ne tik į bÅ«simu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimÄ , bet ir į laikinÄ ginčo situacijos sureguliavimÄ .

14. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinÄ sias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Å ios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iÅ¡ Å¡eimos santykių kilusioms byloms.

15. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinÄ sias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali taikyti kitas, teismo manymu, reikalingas priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir taikė byloje laikinÄ sias apsaugos priemones – iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje leido ieÅ¡kovei iÅ¡vykti su vaikais i? (duomenys neskelbtini), kad bÅ«tų užtikrinta vaikams galimybė tęsti mokslus; iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ .

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. CK 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ , nagrinėjant ginčus Å¡eimos santykiuose. Å ių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės, todėl, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ , susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

Dėl leidimo iÅ¡vykti 18. CK 3.174 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teisę nepilnametį vaikÄ , kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, iÅ¡vežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs raÅ¡ytinį antrojo iÅ¡ tėvų sutikimÄ . Jeigu antrasis iÅ¡ tėvų atsisako duoti šį sutikimÄ , ginÄÄ sprendžia teismas. Kaip matyti iÅ¡ minėtos įstatymo nuostatos, vienas iÅ¡ tėvų, vykdamas su vaiku gyventi į užsienio valstybę, turi informuoti apie tai kitÄ iÅ¡ tėvų bei gauti jo pritarimÄ .

19. PraÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kovė akcentavo, jog praÅ¡o leisti dukras iÅ¡sivežti į (duomenys neskelbtini), nes prasidėjus mokslo metams, ir vaikams bÅ«nant Lietuvoje, nesuteikiant galimybės grįžti į (duomenys neskelbtini) lankomas mokyklas, yra pažeista vaikų interesų pusiausvyra, pažeistos sÄ lygos visapusiÅ¡kam ir harmoningam vaikų vystymuisi bei lavinimuisi, pažeista esminė ir pamatinė teisė į mokslÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad susitarus su mokykla, kol kas vaikams yra užtikrintas nuotolinis mokymasis, tačiau teisminiam procesui užsitęsus dėl nepaprastos padėties, nepilnamečių vaikų interesai vis labiau pažeidžiami, nes mokymosi vieta (duomenys neskelbtini) jų laukia, mokykla siunčia praneÅ¡imus dėl vietos iÅ¡saugojimo, be to, ieÅ¡kovė gavo praneÅ¡imÄ dėl privalomų vaikams atlikti skiepų.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos duomenis, konstatuoja, kad ieÅ¡kovė yra pateikusi savo argumentus patvirtinančius įrodymus. Ä® nagrinėjamÄ bylÄ pateiktas 2020 m. spalio 27 d. ugdymo įstaigos laiÅ¡kas, kuriame patvirtinta, kad (duomenys neskelbtini) yra skirtos vietos abiem mergaitėms 5 ir 3 mokymo metams ir laukiama atsakymo, kada jos pradės mokyklÄ lankyti, kadangi kiti mokiniai į ugdymo įstaigÄ grįžo jau rugsėjo mėnesį, o mergaitėms tikslinga grįžti kuo greičiau, kad jos galėtų pasivyti praleistas pamokas. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai psichologo apklausos metu iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę – buvo iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kus mergaičių noras grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini).

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, asmeninės neturtinės vaikų teisės (teisė į visapusiÅ¡kÄ ir harmoningÄ vaikų vystymÄ si bei lavinimÄ ) gali nukentėti. Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo motyvus, atsižvelgęs į vaikų iÅ¡sakytÄ nuomonę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad patenkinus ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių bus užtikrintos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, mergaitės galės tęsti mokslÄ savo mokykloje.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos 10. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CPK 3.175 straipsnio 2 dalis).

11. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama iÅ¡laikyti, atkurti, jei jis yra nutrÅ«kęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. BÅ«tent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iÅ¡ tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iÅ¡ jų elgesio, vaiko patirties, iÅ¡gyvenimų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

13. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nutarė – iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ : užtikrinti atsakovui bendravimÄ su vaikais (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ tai suderinus iÅ¡ anksto atvykimo laikÄ su ieÅ¡kove; atsakovo vizito pas vaikus metu (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė visiÅ¡kai padengia atsakovo skrydžio bilietų kainas ir pasirÅ«pina jo nakvyne (apgyvendinimu).

14. Atsakovas atskirajame skunde pažymėjo, jog teismas, nustatydamas ieÅ¡kovės pasiÅ«lytÄ atsakovo bendravimo su dukterimis tvarkÄ , neproporcingai pažeidė tėvo, negyvenančio kartu su vaikais, asmeninio pobÅ«džio teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Atsakovas nurodė, kad teismas neatsižvelgė, kad dėl pasaulinės pandemijos dėl Covid19, tiek asmeniui atvykus į (duomenys neskelbtini), tiek asmeniui grižus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į LietuvÄ , privaloma papildoma patikra ir privalomas saviizoliacijos laikotarpis. Atsakovo vertinimu, jis fiziÅ¡kai ir objektyviai negali ir negalės pasinaudoti skundžiamoje nutartyje nustatyta laikina tėvo bendravimo su dukterimis tvarka, tokiu bÅ«du yra visiÅ¡kai užkertamas kelias skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su savo dukterimis ir dalyvauti jas auklėjant.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikinÄ atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ , kreipė dėmesį į tai, kad bÅ«tų užtikrinta vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais, kad tėvo ir vaikų bendravimo bÅ«das bÅ«tų parinktas kuo paprastesnis, grįstas tėvų tarpusavio susitarimu ir bendradarbiavimu, kad ginčo Å¡alims bÅ«tų nesudėtinga jo laikytis ir tinkamai jį vykdyti, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka jokiomis aplinkybėmis nedarytų neigiamos įtakos vaikų įprastiniam gyvenimo ritmui, režimui, nedarytų neigiamos įtakos jų vystymuisi, sveikatos bÅ«klei ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo atskirojo skundo argumentai, jog teismas neproporcingai pažeidė tėvo, negyvenančio kartu su vaikais, asmeninio pobÅ«džio teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, yra nepagrįsti ir neįrodyti.

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimÄ Å¡iuo klausimu, atsižvelgė iÅ¡imtinai į nepilnamečių vaikų interesus bei poreikius, įvertino ir ginčo Å¡alių galimybes bei turimas sÄ lygas. Teismas atsižvelgė ne tik į ieÅ¡kovės galimybes sudaryti sÄ lygas tėvo ir vaikų bendravimui, bet ir į tai, kad nustatytas atsakovo bendravimas su dukterimis iki teismo sprendimo byloje priėmimo nebus apribotas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju iÅ¡laikė ginčo Å¡alių teisių ir interesų pusiausvyrÄ , nei atsakovo, nei nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai pažinoti savo tėvÄ , augti mylimiems ir globojamiems, nėra pažeidžiami.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sÄ lygas vaikui augti ir vystytis, tėvų norÄ matytis su vaiku, taip pat apie vaiko poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais. Å ias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra iÅ¡nagrinėjama iÅ¡ esmės.

18. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus turi abu tėvai, o teismo pareiga yra užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai turtiniai ir neturtiniai interesai bei iÅ¡laikyta vaikų tėvų interesų pusiausvyra. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, besÄ lygiÅ¡kai vadovavosi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu; teismas sprendė dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas, kaip jau minėta, į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ .

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagÄ , atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutÄ , priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ nutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju buvo taikyta tinkama ir pagrįsta laikina priemonė, kuri apsaugo ir užtikrina nepilnamečių vaikų teises bei interesus.

23. Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovė identiÅ¡kus praÅ¡ymus dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių teikė ne vienÄ kartÄ , ieÅ¡kovės praÅ¡ymai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų buvo atmesti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybÄ , bet pačios jos nėra materialiojo pobÅ«džio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios.

Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, tiria ir nagrinėja konkrečios bylos aplinkybes, ir sprendimÄ jas taikyti arba netaikyti priima, atsižvelgęs į Å¡ių aplinkybių visumÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 24. Tiek atsakovas savo atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, tiek ieÅ¡kovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

26. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iÅ¡ CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sÄ lygų – teismo sprendimas, priimtas Å¡alies naudai. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ turi teisę tik ta proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) Å¡alies naudai, ir Å¡iuo remdamasis.

Aptariamos teisės normos prasme proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip Å¡alis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginÄÄ byloje (pavyzdžiui, ieÅ¡kovas, kurio ieÅ¡kinys patenkintas). Ji paaiÅ¡kėja teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ ir priėmus (priimant) sprendimÄ dėl ginčo esmės. Tokiai proceso Å¡aliai pagal aptariamÄ teisės normÄ pralaimėjusioji Å¡alis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai iÅ¡leistas lėšas – patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

27. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese iÅ¡sprendžia vien tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimÄ , o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygos, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas pagal Å¡iÄ teisės normÄ yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

28. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinė byla pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovui K. J. dėl leidimo suteikimo išvežti nepilnamečius vaikus nuolat gyventi į užsienį, išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo jau yra išnagrinėta. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, terminas apeliaciniam skundui paduoti dar nesuėjęs.

29. Apeliacinės instancijos teismas, atžvelgdamas į nurodytÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad kol nėra įsiteisėjęs priimtas teismo sprendimas, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2020 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Birutė Simonaitienė