2016-11-09 Nr. AB-21325-3-62-3-01183-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-775-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01183-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų N. Ž., L. Ž., F. D., A. P., uždarosios akcinės bendrovės A. A. ir partneriai, uždarosios akcinės bendrovės „Infraplanas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „VADASA“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. Ž., L. Ž., F. D., A. P., uždarosios akcinės bendrovės A. A. ir partneriai, uždarosios akcinės bendrovės „Infraplanas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „VADASA“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjų N. Ž., L. Ž., F. D., A. P., uždarosios akcinės bendrovės A. A. ir partneriai, uždarosios akcinės bendrovės „Infraplanas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „VADASA“ (toliau – ir pareiškėjai) skundas, kuriame prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 24 d. sprendimo „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų ir Kauno miesto vietų, kuriose renkama ši rinkliava, sąrašo patvirtinimo“ Nr. T-256 priėmimo dienos šio Sprendimo dalį, kuria patvirtinta Kauno miesto vietų, kuriose renkama vietinė rinkliava už naudojimąsi nustatytomis vietomis transporto priemonėms statyti, sąrašo dalis, kuria geltonajai zonai priskirta „teritorija, kurios ribos prasideda nuo Maironio g. ir K. Donelaičio g. sankirtos, tęsiasi K. Donelaičio g. iki sankirtos su A. Mickevičiaus g, A. Mickevičiaus g. iki sankirtos su Kęstučio g., Kęstučio g. iki sankirtos su Maironio g., Maironio g. iki sankirtos su K. Donelaičio g. (išskyrus teritoriją aplink pastatą K. Donelaičio g. 65P)“.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai šioje situacijoje neturi teisės prašyti teismo ištirti norminio teisės akto (jo dalies) teisėtumo ar jį naikinti, kadangi nėra vienu iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.; toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnyje nurodytų subjektų, o ABTĮ 113 straipsnyje reglamentuotos nuostatos šioje situacijoje negali būti taikomos, kadangi Kauno apygardos administraciniame teisme nėra nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjų teisių pažeidimo.

III. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjų teisių pažeidimo, kadangi ginčijamu sprendimu atsakovas pažeidžia pareiškėjų subjektines teises – teisę į nuosavybę, teisėtus lūkesčius, lygiateisiškumo principą ir kt. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti ištaisyti skundo trūkumus.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, motyvuojant tuo, jog pareiškėjai neturi teisės kreiptis į administracinį teismą dėl norminio teisės akto ištyrimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjai į teismą kreipėsi, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 24 d. sprendimo „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų ir Kauno miesto vietų, kuriose renkama ši rinkliava, sąrašo patvirtinimo“ Nr. T-256 priėmimo dienos šio sprendimo dalį, kuria patvirtinta Kauno miesto vietų, kuriose renkama vietinė rinkliava už naudojimąsi nustatytomis vietomis transporto priemonėms statyti, sąrašo dalis, kuria geltonajai zonai priskirta „teritorija, kurios ribos prasideda nuo Maironio g. ir K. Donelaičio g. sankirtos, tęsiasi K. Donelaičio g. iki sankirtos su A. Mickevičiaus g, A. Mickevičiaus g. iki sankirtos su Kęstučio g., Kęstučio g. iki sankirtos su Maironio g., Maironio g. iki sankirtos su K. Donelaičio g. (išskyrus teritoriją aplink pastatą K. Donelaičio g. 65P)“.

Pareiškėjai atskirajame skunde neginčija tos aplinkybės, jog jų siekiamas apskųsti administracinis aktas yra norminio pobūdžio, tačiau teigia, kad nagrinėjamu atveju norminio akto teisėtumo klausimas yra susijęs su individualia byla dėl pareiškėjų teisių pažeidimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Nurodyti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti konkrečios bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą. Šioje dalyje nurodyti subjektai, išskyrus bendrosios kompetencijos ir specializuotus teismus, kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu. Bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą išdėsto nutartyje.

ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.

Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Kaip matyti iš išdėstyto teisinio reguliavimo, į administracinį teismą asmenys gali kreiptis dėl viešojo administravimo subjektų priimto teisės akto, veiksmo, neveikimo ar vilkinimo. ABTĮ įtvirtina atskirą institutą dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo ir apibrėžia konkretų subjektų ratą, kurie gali kreiptis dėl tokio pobūdžio aktų ištyrimo į administracinį teismą.

Nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjai neturi teisės kreiptis į teismą, prašydami įvertinti atsakovo norminio administracinio akto teisėtumą. Pažymėtina, kad nuostatos dėl tokią teisę turinčių subjektų negali būti netaikomos ir pareiškėjams suteikiama teisė kvestionuoti atsakovo norminį administracinį aktą vien tuo pagrindu, jog, pareiškėjų įsitikinimu, šis norminis teisės aktas pažeidžia pareiškėjų teises, inter alia – nuosavybės teisę.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad būtina sąlyga tam, jog pareiškėjai galėtų kreiptis į teismą ir kartu kelti norminio administracinio akto teisėtumą klausimą, yra galbūt padarytas pareiškėjų teisių pažeidimas dėl realaus norminio administracinio akto pritaikymo (nesvarbu, kurios kompetencijos teisme byla būtų nagrinėjama), pvz., nepagrįstas apmokestinimas, transporto priemonės nutempimas ir pan., kuomet pareiškėjai į teismą kreiptųsi dėl tokio konkretaus individualaus sprendimo, priimto norminio akto pagrindu (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1415/2011).

Šiuo atveju pareiškėjai į teismą kreipėsi dėl hipotetinio savo teisių pažeidimo, neginčydami nei vieno teisės akto, tiesiogiai pažeidžiančio jų teises. Atsižvelgus į tai, toks pareiškėjų prašymas dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo ištyrimo ABTĮ nustatyta tvarka negali būti priimamas nagrinėti, kadangi jis nėra tiesiogiai susijęs su konkrečiu pareiškėjų teisių pažeidimu.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų N. Ž., L. Ž., F. D., A. P., uždarosios akcinės bendrovės A. A. ir partneriai, uždarosios akcinės bendrovės „Infraplanas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „VADASA“ atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas