670fb805-162e-4ecc-a381-39147d29f91f · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-825-723/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00206-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 35.5.; 36.1.; 42.10.; 99.5.;113.1.; 114.9.3.;114.11.; 116.4. VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 29 d.Vilnius              Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant Danguolei Dubakienei,nedalyvaujant Å¡alims,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Swedbank“ ieÅ¡kinį atsakovei R.

C. dėl skolos priteisimo,n u s t a t ė:              IeÅ¡kovas AB „Swedbank“ ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ atsakovės R. C. priteisti 3004,79 Lt skolos, 17,50 proc. sutartines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ 2677,02 Lt dydžio kredito sumÄ , skaičiuojant nuo 2013-01-19 iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo, 5 proc. procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas AB „Swedbank“ (buvęs pavadinimas AB bankas ,,Hansabankas“) ir atsakovė R.

C. 2012-03-29 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kuria bankas atsakovui suteikė 3147,53 Lt sumos kreditÄ . Atsakovė nevykdė paimto kredito dalinių grÄ Å¾inimų kredito sutartyje numatytomis dalimis ir terminais. Atsakovė buvo įspėta apie kredito sutarties nevykdymo pasekmes banko raÅ¡tais, tačiau kredito sutarties pažeidimų nepaÅ¡alino. Atsakovės skola bankui pagal kredito sutartį skolos paskaičiavimo dienÄ yra 3004,79 Lt (2,677,02 Lt negrÄ Å¾into kredito; 268,02 Lt nesumokėtų palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ ; 48,01 Lt nesumokėtų delspinigių už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ ; 11,74 Lt nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palÅ«kanas).

Taip pat nurodo, kad remiantis LR CK 6.37 str., 6.210 str., 6.872 str., 6.874 str., 6.881 str., Lietuvos teismų praktika ir sutarčių teisės teorija, taip pat kredito sutarties sÄ lygomis atsakovė privalo mokėti bankui 17,50 proc. (kredito sutartyje pagrindinėse kredito sÄ lygose nurodyta metinė palÅ«kanų norma) mokėjimo funkcijÄ atliekančias metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo negrÄ Å¾intos praÅ¡omos priteisti kredito sumos ir toliau skaičiuojamas nuo kitos dienos, einančios po skolos paskaičiavimo dienos iki viso kredito grÄ Å¾inimo Bankui dienos (Kredito sutarties 5.1 punktas), bei kompensavimo funkcijÄ atliekančias 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.IeÅ¡kovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, gautas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant (b.l. 23), todėl byla nagrinėjama ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 1 d.).Atsakovė R.

C. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka (vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, b.l. 19-21), praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.). Atsiliepimo nepateikė.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o jei nurodymų nėra, - pagal paprastai reiÅ¡kiamus reikalavimus (LR CK 6.38 str.).

Paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.).Teismas, nustatęs prielaidas ar aplinkybes, leidžiančias konstatuoti vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio Å¡alies, interesų pažeidimÄ , privalo ex officio imtis tokio asmens apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje nr.3K-3-527/2011).Europos SÄ jungos direktyva 93/13/EEB – „Su vartotojais sudarytose sutartyse esančios nesÄ Å¾iningos sÄ lygos“ - Å¡ios direktyvos 3 straipsnio 1 dalis numato:

„Ta sutarties sÄ lyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, yra laikoma nesÄ Å¾ininga, jeigu pažeidžiant sÄ Å¾iningumo reikalavimÄ dėl jos atsiranda ryÅ¡kus neatitikimas tarp iÅ¡ sutarties kylančių Å¡alių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai.“Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pagal 2012-03-29 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ieÅ¡kovas AB „Swedbank“ atsakovei R. C. suteikė 3147,53 Lt kreditÄ ; sutartyje nustatyta 17,50 % dydžio metinė palÅ«kanų norma, 0,05 procentų delspinigių dydis; (b.l. 5-7).

Atsakovei nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį, ieÅ¡kovas 2012-12-03 praneÅ¡imu Nr. (duomenys neskelbtini)informavo atsakovÄ apie įsiskolinimo dydį bei įspėjo, jog iki 2012-12-27 atsakovei neįvykdžius įsipareigojimų, bankas 2012-12-28 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks sutartį ir kreipsis į teismÄ dėl visos skolos ir delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo (b.l. 8). Po įspėjimo atsakovė su ieÅ¡kovu neatsiskaitė - iÅ¡ pateiktos skolos paskaičiavimo lentelės matyti, kad R. C. skola AB „Swedbank“ 2013‑01‑18 pagal 2012‑03‑29 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra 3004,79 Lt, iÅ¡ jų 2,677,02 Lt negrÄ Å¾into kredito; 268,02 Lt palÅ«kanų, 48,01 Lt delspinigių už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 11,74 Lt delspinigių už nesumokėtas palÅ«kanas (b.l. 10).

Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, pripažintina, kad atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutarties prisiimtus įsipareigojimus, todėl reikalavimai dėl skolos, taip pat dėl sutartyje numatytų palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo tenkintini, iÅ¡ atsakovės R. C. priteistina 2677,02 Lt negrÄ Å¾into kredito; 268,02 Lt palÅ«kanų ir 59,75 Lt delspinigių (CK 6.37 str., 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.870 str., 6.873 str., 6.874 str., 6.71 str., 6.256 str.).Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui teismas priteisia viskÄ kÄ atsakovas turėtų sumokėti pagal sutartį,t.y. iÅ¡ieÅ¡kojimo atveju ieÅ¡kovas nepatiria jokių nuostolių pagal sutartį.

PrieÅ¡ingai, nuostolius patiria atsakovė, nes dėl sutarties nevykdymo jai papildomai priteisiami delspinigiai ir ji privalo įvykdyti sutartį ankščiau laiko. Å alių valios autonomijos bei sutarčių sudarymo laisvės principai sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose lemia Å¡ių santykių dalyvių pareigÄ Ä¯gyvendinant pasiektus abipusius susitarimus laikytis sulygtų sutarties sÄ lygų (pacta sunt servanda). Kita vertus, tiek sutartis, kaip jos Å¡alių atitinkamų veiksmų teisinis pagrindas, tiek iÅ¡ jos tarp Å¡alių kilę sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai turi atitikti civiliniame įstatyme esančių imperatyviųjų teisės normų (ius cogens) reikalavimus.

Tai reiÅ¡kia, kad sutarties Å¡alys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sÄ lygų, taip pat gali savarankiÅ¡kai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sÄ lygas ar sutarties formÄ nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sÄ lygų reikalauja gera moralė, vieÅ¡oji tvarka, teisės principai. Pirma, tam, kad sutartis galiotų, Å¡alys turi susitarti dėl visų esminių jos sÄ lygų (CK 6.162 straipsnis). Antra, sutarties dalykas neturi prieÅ¡tarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t.y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys).Ä®statyme yra nustatytas netesybų ir nuostolių santykis.

Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t.y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rÅ«Å¡ių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (t.y. ir delspinigiai) įskaitomos į nuostolių atlyginimÄ (analogiÅ¡ka taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , tai jis privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarties ir įstatymo nustatytas palÅ«kanas.

Jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Dėl termino praleidimo minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t.y. iÅ¡ anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartÄ ar įstatymo numatytÄ tarifÄ (CK 6.210 straipsnis). Kreditorius turi teisę į visiÅ¡kÄ nuostolių, padarytų dėl termino praleidimo, atlyginimÄ , bet didesnius už minimalius nuostolius kreditorius turi įrodyti (CK 6.261 straipsnis).Pagal CK 6.256 str. 1 ir 2 dalis, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jeigu skolininkas prievolės neįvykdo arba jÄ Ä¯vykdo netinkamai, jis privalo atlyginti kreditoriui tuo padarytus nuostolius.

CK 6.261 straipsnis nustato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. NegrÄ Å¾inus skolos iki nustatyto termino, Å¡alia paskolos teisinių santykių tarp sutarties Å¡alių atsirado nauji teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai, kurie tęsiasi iki skolininkas įvykdo prievolę. Skolininkui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naujÄ teisę – teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o skolininkas naujÄ pareigÄ â€“ pareigÄ atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu.

Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam bÅ«tų atlyginti visi nuostoliai, padaryti per visÄ prievolės pažeidimo laikotarpį. Kreditorius nutraukė vartojimo kredito sutartį, nes atsakovė pažeidė paskolos dalių grÄ Å¾inimo terminus. KompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atlieka palÅ«kanos. Jos yra numatomos sutartyje (sutartinės) arba nustatomos įstatymuose (įstatyminės). Vienos iÅ¡ įstatymų nustatytų palÅ«kanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Jos dar vadinamos procesinėmis palÅ«kanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kiami teisme reikalavimai dėl skolos priteisimo ir Å¡ių palÅ«kanų priteisimo. Jeigu civilinėje byloje pareikÅ¡ti reikalavimai priteisti skolÄ , kurios mokėjimo terminas suėjo, ir procesines palÅ«kanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tai su pagrindinės skolos reikalavimu yra reikalaujama ir nuostolių, patiriamų dėl skolininko praleisto termino, priteisimo. Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o tik remiasi įstatymo nustatytu procesinių palÅ«kanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių.

Tokiu atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius.Teismas konstatuoja, kad palÅ«kanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo) funkcijÄ , o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iÅ¡ skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Å iuo atveju nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palÅ«kanos, apima netesybas (CK 6.258 str. 2 d., 6.251 str., 6.261 str.) (LAT civ. bylos Nr.3K-7-751/2003, 3K-3-830/2003).Å iuo atveju palÅ«kanos yra nustatytos Å¡alių susitarimu ir jos yra paskaičiuotos tam tikram terminui, t.y. kreditorius jų apimtimi nepatiria nuostolių, nes jam priteistina skola už kreditÄ su sutartinėmis palÅ«kanomis ir delspinigiais.Jeigu Å¡alių sutartimi nenumatyta mokėti netesybų iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, o kreditorius dėl praleisto prievolės įvykdymo kreipiasi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti pagrindinę skolÄ ir procesines palÅ«kanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tai nuo kreipimosi į teismÄ dienos kreditoriaus minimalÅ«s nuostoliai yra padengiami procesinių palÅ«kanų skaičiavimu ir priteisimu, o nuo kreipimosi į teismÄ dienos netesybos nepriteisiamos.Teismų praktikoje suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2004, iÅ¡aiÅ¡kinta dėl netesybų teisinės prigimties, jų, kaip sutartinės atsakomybės, formos.

Nurodytoje nutartyje iÅ¡dėstyta nuostata, kuriÄ pakartojo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, t. y. kad pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimÄ (AT civ. byla Nr.3K-3-860/2006).Tuo atveju, kai iÅ¡ieÅ¡komos palÅ«kanos, kompensuojančios kreditoriaus patirtus nuostolius, atsiradusius dėl piniginės prievolės neįvykdymo per nustatytÄ terminÄ , esant ginčui dėl palÅ«kanų dydžio, teismas turi nustatyti ar priteistinų palÅ«kanų dydis nėra per didelis.

Å ioje byloje minimaliais nuostoliais, kurių atsiradimÄ Ä¯statymų leidėjas preziumuoja, galima pripažinti negautas pajamas. Kitokių nuostolių kreditorius neįrodinėjo. Nustatant palÅ«kanas Å¡alių susitarimu, iÅ¡lieka grėsmė, kad ekonomiÅ¡kai stipresnė Å¡alis – kreditorius – gali siekti nesÄ Å¾iningai pasinaudoti savo pranaÅ¡esne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palÅ«kanas. Susitarimų dėl palÅ«kanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir vieÅ¡o intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palÅ«kanų normos gali peraugti į lupikavimÄ , kas prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerajai moralei.

Todėl teismas, nagrinėdamas Å¡alių ginčus dėl palÅ«kanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palÅ«kanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iÅ¡ esmės Å¡alių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 straipsniai leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Å ios teisės normos taikytinos ir palÅ«kanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sÄ Å¾iningumo principÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 22 d. nutartis, priimta AKB “Nida” v.

S. L. byloje; bylos Nr. 3K-3-908/2001m., kategorija 52.2).IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti Å¡alių nustatytas palÅ«kanas – 17,50 proc. nuo negražinto kredito sumos, kai jau bus patenkintas reikalavimas priteisti likusiÄ skolÄ su palÅ«kanomis pagal sutartį ir dar papildomai 5 proc. įstatyminių palÅ«kanų, kurios Å¡iuo atveju yra ne tik minimali kompensacija už naudojimÄ si pinigais dabartiniu ekonominiu laikotarpiu. Å iuo laiku bankai ima kreditus ir moka piniginių lėšų davėjams nedaugiau kaip 1 procentÄ metinių palÅ«kanų.

Bankas (ieÅ¡kovas) gi duoda 0,20 proc. metinių palÅ«kanų, o praÅ¡o gauti kompensacijÄ ir pagal sutartį ir pagal įstatymÄ kai beveik 22 kartus mažiau pats moka,o praÅ¡o dar daugiau kaip 85 kartus didesnių palÅ«kanų - 17,50 procentų nuo negražintos sumos,kuri jam bus iÅ¡ieÅ¡kota ir dar su palÅ«kanomis (t.y. jis nepatirs nuostolių). Sutarties 5.3 p., 7.4 p. sÄ lygos dėl palÅ«kanų mokėjimo visÄ laikotarpį iki bus gražintas kreditas, kai sutartis nutraukiama ir prisiteisiama visa skola su palÅ«kanomis, kai pirma eile mokama už palÅ«kanas, ir tik po to už kredito skolÄ yra nesÄ Å¾ininga vartotojo atžvilgiu.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas pagal ieÅ¡kinį nori atgauti ne tik skolÄ su sutartinėmis palÅ«kanomis (teismas patenkina šį reikalavimÄ ), bet ir gauti papildomai dvigubÄ naudÄ - naujÄ sutarties formalų pratęsimÄ , nes praÅ¡o tų pačių sutartinių palÅ«kanų iki bus gražinta paskola už nenustatytÄ laikotarpį nuo 2013-01-19, kad nekompensuoti ieÅ¡kovui už skolininko naudojimÄ si pinigais,o dar papildomai uždirbti, ir be to dar papildomai 5 procentus įstatyminių palÅ«kanų. IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti sutartines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos yra nesÄ Å¾iningas ir neteisingas, iÅ¡kreipia teisinius principus (CK 1.5 str.), sudaro negerÄ teisinę praktikÄ geros moralės, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo aspektu, kadangi tai yra elementarus kreditoriaus lupikavimo atvejis,todėl toks reikalavimas netenkinamas (CK 1.2 str., 1.5 str., CPK 12 str., 21 str.).

Teismas mato nepagrįstÄ tokį ieÅ¡kovo reikalavimÄ Å¡ioje dalyje ir Å¡ioje byloje. CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 3004,79 Lt kredito sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Patenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 90 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1) (CPK 79 str., 93 str. 1 d.).              Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185, 259, 263-270 str., n u s p r e n d ė :

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovės R. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui AB „Swedbank“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 2677,02 L Lt negrÄ Å¾into kredito, 268,02 Lt palÅ«kanų ir 59,75 Lt delspinigių, iÅ¡ viso 3004,79 Lt (tris tÅ«kstančius keturis litus 79 ct), 5 (penkis) procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ 3004,79 Lt sumÄ nuo 2013-01-29 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 90 Lt (devyniasdeÅ¡imt) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitoje dalyje ieÅ¡kinys netenkinamas.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                       Vilmantas Ambrulevičius