670fb415-dbdc-418f-9d24-92f67b9be356 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1-17-616/2016                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00488-2013-0                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                       1.1.3.2.;1.1.7.2.6; 1.1.7.2.7. 1.1.8.6.2; 1.1.9.5;               1.1.10.1;1.1.12.1; 1.2.14.5.2; 1.2.14.6.2; 1.2.18.8; 1.2.18.10; 1.2.17.13; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.6; 2.3.6.4.5 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 13 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei, Audronei Peleckienei, Redai Jončienei, Dijanai Drizgienei, Sonatai Paplauskienei, Renatai Kovierei, Irenai Skaringienei, Vilmai Armalytei, Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorui Donatui Micevičiui, Renatai Vilčinskaitei, Ričardui Bendikui, Astai Mickevičiūtei,kaltinamiesiems A.

G. ir M. N.,kaltinamųjų gynėjams advokatams DrÄ sučiui Narmontui, Gražinai Mauručaitienei,civilinio ieÅ¡kovo UAB „T.“ atstovams L. T., V. G., V. M.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kelmėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau ir BK) 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį;M.

N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kelmės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis įmonėje (duomenys neskelbtini) AS, meistru, vedęs, gyvenantis Norvegijoje, (duomenys neskelbtini), paÅ¡to kodas (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau ir BK) 183 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : A. G., bÅ«damas UAB ,,A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Å iauliai, direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 str. bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2009 m. gegužės 27 d. apgaulingai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent: pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, numatančius, kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, numatančius kad „apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 2008 m. rugsėjo iki 2009 m. gegužės mėnesių laikotarpiu į UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ â€“ pajamas neįtraukė 8 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kuriuose įformintos paslaugų pardavimo Å«kinės operacijos už 291590,91 Lt sumÄ , tai yra 2008 m. rugsėjo mėn. serija AGM Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 spalio mėn. 24 d. serija AGM Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atliktų statybos darbų UAB „N. S.“, 2008 m. lapkričio mėn. 05 d. be numerio dėl atliktų statybos darbų UAB „Av.“, 2009 m. sausio mėn. 7 d., serija AG Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atliktų statybos darbų UAB „Av.“, 2009 m. sausio mėn. 26 d., serija AGM Nr. (duomenys neskelbtini) ir serija AGM Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. vasario 27 d., serija AGM Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. gegužės 27 d. serija AGM Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atliktų statybos darbų UAB „N. S.“, dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2008 ir 2009 metus.A.

G. laikotarpiu nuo 2008-11-05 iki 2009-08-24, bÅ«damas UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Å iauliai, direktoriumi, iÅ¡ bendrovės kaip atskaitingas asmuo gavo piniginių lėšų sumoje 166422,33 Lt (48199,24 Eur), kurių juridinę galiÄ turinčiais dokumentais iÅ¡laidų nepateisino, bendrovei pinigų negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du pasisavino jam patikėtÄ svetimÄ UAB „A.“ priklausantį didelės vertės turtÄ â€“ sumoje 166422,33 Lt (48199,24Eur ) sumai.M.

N. laikotarpiu nuo 2008-10-29 iki 2009-07-21, iÅ¡ UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Å iauliai, kaip atskaitingas asmuo gavo piniginių lėšų 182516,97 Lt (52860,57 Eur), kurių juridinę galiÄ turinčiais dokumentais iÅ¡laidų nepateisino, bendrovei pinigų negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du pasisavino jam patikėtÄ svetimÄ UAB „A.“ priklausantį didelės vertės turtÄ â€“ 182516,97 Lt (52860,57 Eur) sumÄ . A. G. pareikÅ¡tas kaltinimas, jog jis, bÅ«damas UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Å iauliai, direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 str. bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , nuo 2008 metų rugsėjo iki 2009-05-27 apgaulingai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ , nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1, 4 d. reikalavimus, tai yra 2008 m. rugsėjo iki 2009 m. gegužės mėnesių laikotarpiu į bendrovės „A.“ buhalterinę apskaitÄ â€“ pajamas neįtraukė 8 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kuriuose įformintos paslaugų pardavimo Å«kinės operacijos už 291590,91 Lt sumÄ , tai yra 2008 m. rugsėjo mėn. serija AGM Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 spalio mėn. 24 d. serija AGM Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atliktų statybos darbų UAB „N. S.“, 2008 m. lapkričio mėn. 05 d. be numerio dėl atliktų statybos darbų UAB „Av.“, 2009 m. sausio mėn. 7 d., serija AG Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atliktų statybos darbų UAB „Av.“, 2009 m. sausio mėn. 26 d., serija AGM Nr. (duomenys neskelbtini) ir serija AGM Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. vasario 27 d., serija AGM Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. gegužės 27 d. serija AGM Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atliktų statybos darbų UAB „N. S.“, 2008 m. rugsėjo –spalio mėn., 2009 m. sausio – kovo, gegužės mėn. 71032,01 Lt, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių į pridėtines vertės mokesčių deklaracijas (forma FR0600) už 2008 m. rugsėjo – spalio mėn., 2009 m. sausio – kovo, gegužės mėn., į metinę pelno mokesčio deklaracijÄ už 2008 metus įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pridėtinės vertės mokesčius, pelnÄ bei pateikė Å¡ias deklaracijas 2008-10-24, 2009-09-21, 2009-05-24, 2009-05-24, 2009-04-24, 2009-07-23, 2009-09-29 Å iaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Vilniaus g. 265, Å iauliuose, be to, pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002-03-05 Nr. IX-751 90 str. 4 d. iki 2009-07-23 d. nesumokėjo 47632,01 Lt pridėtinės vertės mokesčio, pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2001-12-20 Nr. IX-675 53 str. 1 d. iki 2009-10-01 d. nesumokėjo 16936,00 Lt pelno mokesčio, taip apgaule iÅ¡vengė UAB „A.“ naudai didelės vertės turtinės prievolės mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ viso 64568,01 Lt už 2008 m. rugsėjo – spalio, 2009 m. sausio – spalio mėnesius.

A. G. pareikÅ¡tas kaltinimas, jog jis, bÅ«damas UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Å iauliai, direktoriumi ir atsakingu pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 str. už apskaitos organizavimÄ , Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-575 28 str. už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymÄ ir pateikimÄ laiku, siekdamas iÅ¡vengti: 54096,32 Lt pridėtinės vertės mokesčio nuo 2008-10-24 iki 2009-07-23 įrašė į UAB „A.“ pridėtines vertės mokesčių deklaracijas (forma FR0600) už 2008 m. rugsėjo –spalio mėn., 2009 m. sausio –kovo, gegužės mėn. žinomai neteisingus duomenis, tai yra UAB „A.“ pagal iÅ¡raÅ¡ytas 8 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už 291590,91 Lt, apskaičiavo 54096,32 Lt PVM, tačiau Å iaulių apskrities VMI už 2008 m. rugsėjo –spalio mėn., 2009 m. sausio –kovo, gegužės mėn. pateiktose PVM deklaracijoje nedeklaravo apmokestinamų suteiktų paslaugų ir taip bendrovė PVM deklaracijose po perskaičiavimo sumažino mokėtinÄ PVM už 2008 m. rugsėjo mėn. 11495,04 Lt, už 2008 m. spalio mėn. – 6211,27 Lt (11121,27-4910), už 2009 m. sausio mėn. – 4594,65 Lt (10536,65-5942,00), už 2009 m. vasario mėn. – 14025,57 Lt (17018,57-2993,00), už 2009 m. kovo mėn. – 9761,21 Lt (10012,21-251,00), už 2009 m. gegužės mėn. – 1544,27 Lt (3033,27-1489) ir padidino grÄ Å¾intinÄ iÅ¡ biudžeto PVM už 2008 m. lapkričio mėn. 172,00 Lt (1063,00-891,00).

IÅ¡ viso bendrovė 2008 rugsėjo mėn. – 2009 m. gegužės mėn. sumažino mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM 47632,01 Lt (11495,04+6211,27+4594,65+ +14025,57+9761,21+1544,27) ir 2008 m. lapkričio mėn. padidino grÄ Å¾intinÄ iÅ¡ biudžeto PVM 172,00 Lt, 16936,00 Lt pelno mokesčio bei 2009-09-29 įrašė į metinę pelno mokesčio deklaracijÄ už 2008 metus žinomai neteisingus duomenis apie UAB „A.“ pelnÄ , nes į Å¡iÄ deklaracijÄ neįtraukė gautų pajamų už 130596,17 Lt, neapskaičiavo 112909,00 Lt mokestinio laikotarpio veiklos pelno bei neapskaičiavo 16936,00 Lt pelno mokesčio, mokėtino į valstybės biudžetÄ , ir Å¡iuos žinomai neteisingus duomenis apie UAB „A.“ 2008 m. pajamas, pelnÄ 2008-10-24, 2009-09-21, 2009-05-24, 2009-05-24, 2009-04-24, 2009-07-23, 2009-09-29 pateikė elektroninio deklaravimo bÅ«du Å iaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Vilniaus g. 265, Å iauliuose.A.

G. ir M. N. pareikÅ¡ti kaltinimai, jog jie: A. G.,  bÅ«damas bendrovės UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Å iauliai, direktoriumi ir akcininku, veikdamas kartu su UAB „A.“ akcininku M. N., pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 10 dalį bei UAB „A.“, įstatų 5.30.1 punktÄ bÅ«dami atsakingi už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , atlikdami bendrovės valdymo funkcijas, nesilaikydami UAB „A.“ įstatų 8.3.1, 8.3.3 punktuose nustatytų sÄ lygų – visuotinio akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti – iÅ¡simokėti dividendus jei: bendrovė yra nemoki ar iÅ¡simokėjus dividendus taptų nemoki, bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba iÅ¡simokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomo rezervo, perkainojamo rezervo bei rezervo savoms akcijoms įsigyti sumÄ , bÅ«dami UAB „A.“ akcininkais, sÄ moningai blogai valdydami – priimdami sprendimÄ sau iÅ¡simokėti dividendus ir pelnÄ po apmokestinimo, UAB „A.“ padarė 357332 Lt nuostolį, o bÅ«tent M.

N. 2010-01-04 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 3 iÅ¡mokėjus 110816, Lt dividendų, A. G. 2010-01-04 pagal kasos pajamų orderį Nr. 2 110816 Lt iÅ¡mokėjus dividendų ir pagal 2010-01-05 kasos pajamų orderį Nr. 1 135700 Lt iÅ¡mokėjus pelnÄ po apmokestinimo, Å¡iais sÄ moningais veiksmais lėmė UAB „A.“ nemokumo atsiradimÄ ir bankrotÄ , todėl UAB „A.“ kreditoriams buvo padaryta didelė 357332 Lt turtinė žala. Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ pagal BK 222 str. 1d. pripažino visiÅ¡kai, pagal kitus pareikÅ¡tus kaltinimus- kaltės nepripažino.

Kaltinamasis paaiÅ¡kino, jog jis ir M. N. įkÅ«rė UAB „A.“, kurioje abu turėjo po 50% akcijų. Pats kaltinamasis buvo Å¡ios įmonės direktorius, įmonėje buvo buhalterė M. Å .. Dėl buhalterinės apskaitos vedimo gali paaiÅ¡kinti, jog buvo vykdomi statybos darbai įvairiuose miestuose: Å iauliuose, Vilniuje, Å ventojoje. Buvo darbuotojams nuomojami butai, sÄ skaitos už darbus, prekes bÅ«davo iÅ¡raÅ¡omos ir kituose miestuose, ne vien Å iauliuose, dokumentus ne visada parveždavo, kai kurie dokumentai buvo užsimetę nuomojamose butuose, todėl ne visos sÄ skaitos įtrauktos į buhalterinę apskaitÄ .

Buhalterė praÅ¡ydavo sÄ skaitų, bet kaltinamasis jai pateikdavo ne visas sÄ skaitas. Ä® buhalterinę apskaitÄ nebuvo įtrauktos 8 PVM sÄ skaitos- faktÅ«ros, Å¡ios sÄ skaitos faktÅ«ros buvo likusios Vilniuje, nuomojamame bute, todėl ir nebuvo pateiktos buhalterei, tačiau Å¡ias sÄ skaitas- faktÅ«ras pateikė VMI darbuotojai. Taip pat buvo ir su 29 apskaitos dokumentais, kurie nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitÄ , nurodo, jog per neatsargumÄ iÅ¡laidų nepastebėjo, pačių dokumentų neturėjo, todėl nepateikė įmonės buhalterei.

Supranta, kad dėl nepateiktų sÄ skaitų buvo neteisingai sumokėti mokesčiai valstybei. Kaltinamasis nurodo, jog jo manymu buhalterė turėjo matyti sumas iÅ¡ banko iÅ¡rašų ir tvarkyti buhalterijÄ . Kadangi buhalterei buvo suraÅ¡ytas įgaliojimas teikti įmonės vardu deklaracijas elektroniniu bÅ«du, tai kaltinamojo manymu, pati buhalterė, matydama įmonės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, galėjo tinkamai pateikti deklaracijas ar jas patikslinti. Kaltinamasis nurodo, jog pateiktų deklaracijų netikrino, nesidomėjo, neturėjo prisijungimo prie elektroninės pajamų deklaracijos, bet manė, kad viskas buvo daroma pagal įstatymÄ .

IÅ¡ biudžeto jų įmonei nebuvo grÄ Å¾intas PVM. Supranta, kad buvo įmonės vadovas ir už buhalterinę apskaitÄ atsakingas jis pats. Jis teigia, jog nesiekė apgaule iÅ¡vengti mokesčių sumokėjimo, nes kaip aukščiau minėjo, dėl savo nerÅ«pestingumo, nepasižiÅ«rėjimo nepateikė laiku buhalteriai PVM sÄ skaitų faktÅ«rų. Nevengė jokių valstybei prievolių, taip pat nepasisavino UAB „A.“ pinigų: nurodo, jog su darbuotojais, dirbusiais UAB „A.“ buvo pasiraÅ¡ytos darbo sutartys, kuriuose numatyti gerokai mažesni darbo užmokesčiai, nei buvo realiai mokami.

Grynais darbuotojams buvo mokama po 2000- 6000 Lt., tačiau Å¡ie pinigai buvo mokami grynais, jų nebuvo apskaitoje. Kaltinamasis nurodo, jog jis ir kitas akcininkas M. N. turėjo priėjimÄ prie bedrovės sÄ skaitų, t.y. galėjo naudotis bendrovės sÄ skaitoje esančiais pinigais. IÅ¡ bendrovės sÄ skaitų pasiimdavo grynus pinigus ir jais mokėdavo darbuotojams darbo užmokestį. Supranta, jog darė pažeidimus, tačiau tuo laiku taip visi statybos sektoriuje darė, t. y. mokėjo didesnius atlyginimus grynais pinigais, kad nereikėtų mokėti didelių mokesčių už darbuotojus: pagal darbo sutartis buvo numatytas minimalus ar vidutinis atlygis, buvo sutarta mokėti virÅ¡ tÅ«kstančio litų.

Visiems atlyginimas bÅ«davo mokamas skirtingas. Daugiausia atlyginimus mokėjo kaltinamasis, kartais M. N.. Ä®monė turėjo tris sÄ skaitas, jas visas matė buhalterė. Kaltinamasis nurodo, jog buhalterei sakė, kad darbuotojams yra mokami dienpinigiai, buhalterė neprašė darbo sutarčių. Apie dienpinigių nuraÅ¡ymÄ jis su buhaltere neaptarė. Iki krizės darbuotojams iÅ¡mokėjo labai dideles sumas. Brigadininkai pateikdavo duomenis apie darbuotojus ir jų atliktus darbus. 13–17 žmonių dirbo ir jiems buvo mokami neoficialÅ«s atlyginimai.

Brigadininkais buvo T. G., G. ir K. B.. Kaltinamasis nurodo, jog vedė užraÅ¡us apie iÅ¡mokamus atlyginimus, bet negali jų pateikti, nes nežino, kur jie yra. Taip pat paimtais iÅ¡ sÄ skaitos grynaisiais pinigais mokėjo už benzinÄ , telefonus, buto nuomÄ , pirkdavo prekes, įrankius. Å ie paimti pinigai iÅ¡ sÄ skaitos buvo panaudoti bendrovės reikmėms, tačiau suforminti kaip grynieji esantys kasoje. Todėl 2010-01-04 ir 2010-01-05 dienomis buvo suformintas iÅ¡simokėjimas pagal kasos iÅ¡laidų orderius tiek kaltinamajam, tiek M.

N.: M. N. 2010-01-04 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 3 110816 Lt dividendų, 2010-01-04 pagal kasos pajamų orderį Nr. 2 išmokėti 110816 Lt dividendų kaltinamajam A. G., taip pat pagal 2010-01-05 kasos pajamų orderį Nr. 1 135700 Lt A. G. pelno po apmokestinimo, tačiau realiai grynų pinigų kasoje nebuvo ir jie nebuvo išmokėti- tai buvo tik pinigų nurašymas. Buvo „išmokėti“ viso 359929,59 Lt dividendai, nes nebuvo išlaidas pateisinančių dokumentų, taip įformino išlaidas.

Dividendų iÅ¡simokėjimo laikui turėjo skolÄ tik bankui, su kitais kreditoriais buvo atsiskaitę. IÅ¡simokėdami dividendus manė, kad įmonė dirbs toliau, turėjo pasiruošę sutartis su „Š. N. S. K“, „M. S.“, „N. F.“. Dividendų iÅ¡mokėjimo dienai jokių registrų neanalizavo, nepripažįsta, kad padarė bendrovei nuostolius, nes dividendus iÅ¡simokėjo pagal įstatymus. Nurodo, jog iÅ¡ įmonės sÄ skaitos buvo pervedęs savo sutuoktinei V. G. 20000 Lt., kuriuos ji vėliau grÄ Å¾ino į jo sÄ skaitÄ .Kaltinamasis M.

N. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog savo kaltės pagal jam pareikštus kaltinimus nepripažįsta ir paaiškino, jog jis buvo UAB „A.“ akcininku ir UAB „A.“ priklausančių pinigų – 188293,48 Lt nepasisavino, visi pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje. Kaltinamasis parodė, jog jis su A. G. įkūrė įmonę UAB „A.“, joje dirbo apie 30 asmenų, darbas vyko statybų sektoriuje. Objektai buvo ne viename mieste, buvo Vilniuje, Šventojoje, todėl teko nuomoti darbuotojams būstus, mokėti jų kelionės išlaidas, nupirkti telefonų korteles.

Dažniausiai buvo nuomojami trys butai, už nuomÄ mokėjo 800–2200 Lt. į mėnesį. Viskas buvo mokama grynais pinigais, viskÄ prižiÅ«rėdavo jie patys, t.y. A. G. ir M. N.. Jis UAB „A.“ kasininku niekada nedirbo, tik turėjo kartu su A. G. banko generatorių, todėl galėjo iÅ¡ UAB „A.“ sÄ skaitos persivesti pinigus į savo asmenines sÄ skaitas ir juos iÅ¡gryninti. Pinigus 188293,48 Lt panaudojo bendrovės reikmėms. Už apmokėtÄ kurÄ , telefonų korteles ir kitas iÅ¡laidas darbuotojai kartais duodavo čekius, tačiau kaltinamasis jų nerinko, nesaugojo.

Kaltinamasis nurodo, jog darbininkams duodavo naudotis savo automobiliu. Buvo kabėta su buhaltere, kad bus padaryta automobilių panaudos sutartis. Visa pinigų suma, kuri yra kaltinamajam inkriminuota ir dar daugiau, yra panaudota įmonei. Kadangi nežinojo kaip reikia vesti buhalterinę apskaitÄ , nebuvo susipažinęs su įstatymais, nežinojo, kad visas iÅ¡laidas reikia pagrįsti dokumentais. Be to įmonėje buvo direktorius, buhalterė ir kaltinamasis manė, jog tinkamai vedama buhalterinė apskaita. Pats kaltinamasis teigia, jog yra daręs kelis pavedimus už nuomÄ , kitais atvejais mokėdavo už nuomÄ grynais, nepraÅ¡ydavo, kad nuomotojai iÅ¡duotų dokumentus.

Neoficialus darbo užmokestis buvo mokamas, nežino, dėl ko nebuvo dokumentuose rodomas toks nedidelis atlyginimas. Pats kaltinamasis teigia, jog yra mokėjęs grynus pinigus darbuotojams. Negalėtų tiksliai nurodyti asmenų dirbusių įmonėje ir tiksliai pasakyti, kokios algos jiems buvo mokamos. SÄ skaitas faktÅ«ras gaudavo tada, kai pirkdavo medžiagas, po to sÄ skaitas faktÅ«ras A. G. pateikdavo buhalterei. PasiraÅ¡inėjo dokumentus kaip direktoriaus pavaduotojas, nors juo nedirbo, darė pavedimus UAB „A.“ vardu.

Dėl antro epizodo gali paaiÅ¡kinti, kad jokios tyčios sukelti UAB „A.“ bankrotÄ nenorėjo ir nesiekė. Nurodo, jog dividendai buvo iÅ¡mokėti tik dokumentuose. A. G., pasikalbėjęs su buhaltere, pasakė, kad reikia įforminti dividendų iÅ¡mokėjimÄ . Nežinojo, kad pinigai paimti iÅ¡ banko sÄ skaitos yra įforminami kaip esantys grynieji pinigai kasoje. A. G. pasakė, kad buhalterijai reikia, kad bÅ«tų įformintas dividendų iÅ¡mokėjimas. Ikiteisminio tyrimo metu  nesuprato kasos sÄ vokos esmės, grynųjų pinigų kasoje nebuvo, pinigai jau buvo iÅ¡leisti įmonės reikmėms.

Nurodo, jog su visais kreditoriais buvo atsiskaitę, mokėjo paskolÄ tik bankui. Kad buvo su visais atsiskaitę žino iÅ¡ A. G. žodžių, pats jokių buhalterinių dokumentų nežiÅ«rėjo. Liudytojas D. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog yra kaltinamojo M. N. brolis , dirbo UAB „A.“ apie metus laiko. Kiek bendrovėje viso dirbo asmenų - nežino, tačiau objekte, kur atliekami darbai buvo apie 5, kartais 10 asmenų. Darbo sutartis su UAB „A.“ buvo sudaryta, tačiau jis gaudavo didesnį atlyginimÄ grynais pinigais.

Nurodo, jog gaudavo apie 4000 Lt. į mėnesį, papildomai dienpinigiai nebuvo mokami, juos gaudavo atlyginimo sumoje. Mokėdavo algÄ kas mėnesį, kartais už du mėnesius, kartais – už pusę mėnesio. Pinigus iÅ¡mokėdavo A. G., kuris paimdavo pinigus iÅ¡ bankomato ir paduodavo liudytojui. IÅ¡ kieno sÄ skaitos pinigai buvo imami- liudytojas neklausė. Gavęs grynus pinigus „ į rankas‘, niekur nepasiraÅ¡ydavo, į liudytojo sÄ skaitÄ buvo pervesti pinigai, tačiau tie pinigai buvo ne atlyginimas, o suma už medžiagas, kurias liudytojas buvo nupirkęs. Nurodo, jog dirbo keliuose objektuose:

Å iauliuose „S. m.“, Å ventosios mieste, Vilniuje. Dirbant komandiruotėse, buvo iÅ¡nuomoti butai, kurių nuomÄ mokėjo darbdavys. Taip pat duodavo pinigų kurui, bei telefono sÄ skaitoms apmokėti. Pateikti sÄ skaitas ar čekius už paslaugas- neprašė ir liudytojas nepateikdavo. Už gautus Å¡iuos pinigus taip pat niekur nepasiraÅ¡ydavo. Mano, jog darbo sutartyje galimai buvo nurodytas atlyginimo minimumas, tačiau liudytojas nurodė, jog jis norėjo uždirbti po 4000 litų į mėnesį. Kiek mokėti liudytojui, tarėsi M.

N. ir A. G.. Nuo pat pradžių jie sutarė, kad liudytojui mokės 4000 litų, o oficialus atlyginimas buvo 800 litų. Bendrovėje dirbo statybos darbus, bei pirkdavo ir veždavo prekes, reikalingas statybose. Pirkdavo prekes, įrankius įvairiomis sumomis, būdavo ir už 100 litų, ir už 2000 litų. Už nupirktas prekes ne visada pateikdavo čekius, sumas pasakydavo žodžiu ir A. G. jam sumokėdavo, nes juo pasitikėjo.Liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog UAB „A.“ dirbo apie du metus.

Dirbo objekte Vilniuje, tuo metu gyveno nuomojamame bute FabijoniÅ¡kėse, kartu su juo gyveno viso 6-8 žmonės. Už buto nuomÄ mokėjo darbdavys, telefonui buvo nupirkta iÅ¡ankstinio mokėjimo kortelė. Å iÄ kortelę nupirko brigadininkas T. G.. AtlyginimÄ gaudavo į rankas grynais 3000 Lt., tačiau darbo užmokestis priklausė nuo atlikto darbo kiekio, papildomai jokių dienpinigių negaudavo. Pinigus iÅ¡mokėdavo brigadininkas T. G.. Mokant pinigus, niekur nepasiraÅ¡ydavo, nežino ar įmonės pinigai buvo mokami jo atlyginimui.

Kokiai sumai buvo pasiraÅ¡yta darbo sutartis- nematė. Objekto statyboms vadovavo M. N.. Keliones iÅ¡ namų Kelmės rajone į darbo vietÄ organizavo autobusiuku darbdavys, kuris už tai ir apmokėdavo. Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirbo bendrovėje „A.“ 2009 metais dvi savaites darbininku, tiksliniams darbams - atlikti staliaus darbus name, esančiame Vilniuje. AtlyginimÄ sutarė mokėti už atliktus darbus, kokio dydžio- nepamena, nes jau praėję 5 metai. Pamena, jog atliko darbus, už juos buvo sumokėta objekte, sumokėjo A.

G., nepamena ar pasirašė kokiame nors žiniaraÅ¡tyje ar buvo suraÅ¡yta darbo sutartis.             Liudytojas T. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirbo UAB „A.“ laikotarpyje nuo 2007 m. iki 2009 m. brigadininku. Dirbo keliuose miestuose, daugiausia dirbo Vilniuje. Gaudavo atlyginimÄ â€ž į rankas“ 2500 Lt. - žiemos metu, bet kartais gaudavo ir 5000 Lt. Šiuos pinigus atveždavo į objektÄ arba A. G., arba M. N.. Liudytojas, už gautus pinigus, niekur nepasiraÅ¡ydavo.

Atlyginimas buvo skaičiuojamas pagal atliktÄ darbÄ , t. y. už padarytus kvadratus. Jam, kaip brigadininkui, paduodavo pinigus, tuomet objekte dirbę asmenys, pagal darbo valandas ir padarytus kvadratus, pasidalindavo pinigus. Pagalbiniams darbuotojams buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, tiksliai pasakyti negali kiek mokėdavo. Kartais, pasidalinus pinigus, likdavo M. N. ir A. G. duotų pinigų, tuomet jie tarpusavyje pasidalindavo, papildomai duodavo tiems, kas geriau dirbo. Pamena, jog buvo pasirašęs su bendrove darbo sutartį, kurioje buvo numatytas mažesnis nei 1000 Lt. atlyginimas, tikslesnių duomenų nepamena.

Visas iÅ¡laidas, susijusias su buto nuoma, jo iÅ¡laikymu, benzinu, atlygindavo UAB „A.“, t. y. duodavo benzinui 100 Lt. ir niekur nereikėjo pasiraÅ¡yti. Nurodo, jog kartu su juo dirbo V. K., D. K., kitų asmenų nepamena. A. O., K. B. nepažinojo. Jokių pinigų liudytojui į sÄ skaitÄ bendrovė nepervesdavo, Sodrai mokesčius mokėjo bendrovė.             Liudytoja M. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji tvarkė buhalterijÄ UAB „A.“ laikotarpyje nuo 2007 m. iki 2010 m.

Liudytoja parodė, jog UAB „A.“ buveinės neturėjo, todėl ji darbus atlikdavo savo namuose, turėjo kompiuterinę buhalterinę programÄ . 2007 m. liudytojai buvo suraÅ¡ytas įgaliojimas pateikti deklaracijas mokesčių inspekcijai, deklaracijas pildydavo pagal turimus duomenis, prieÅ¡ pateikdama deklaracijas mokesčių inspekcijai, direktoriui nerodydavo. Liudytoja nurodė, jog ji prie bendrovės banke esančių duomenų neturėjo galimybės prisijungti, tik žinojo apie bendrovės esamÄ vienÄ sÄ skaitÄ â€žS.“, sÄ skaitos numerio nepamena.

Prieigos prie bendrovės kasos, banko sÄ skaitų neturėjo. Kai bÅ«davo priimami darbuotojai į darbÄ , liudytojai jų duomenis pasakydavo direktorius A. G., darbuotojų atlyginimai buvo numatyti minimalÅ«s, liudytoja jiems nemokėdavo algų, darbo sutarčių nematė, darbo sutartis pildydavo direktorius A. G.. Kiek kuris darbuotojas uždirbo, jai pasakydavo A. G. žodžiu. Atlyginimai dažniausiai bÅ«davo minimalÅ«s, apie darbuotojus žinodavo tik iÅ¡ „Sodros“ duomenų, nežinojo, kÄ jie dirba.

Apie jokius priedus, premijas, dienpinigius, niekas liudytojai nėra sakęs, nurodo, jog tvarkė dokumentus tik tuos, kuriuos gaudavo iÅ¡ direktoriaus A. G.. Atlyginimų mokėjimo žiniaraščiai buvo pas direktorių, ne visada direktorius liudytojai grÄ Å¾indavo tuos žiniaraščius, tačiau minėjo, kad visos sumos yra iÅ¡mokėtos. Gali bÅ«ti, kad dalies žiniaraščių trÅ«ksta. Nieko nežino apie „neoficialaus“ atlyginimo mokėjimÄ , dienpinigių apskaitos bendrovėje nebuvo.

Matė tik vienoje banko sÄ skaitoje esančių pinigų judėjimÄ , pagal kuriÄ praÅ¡ydavo direktoriaus A. G. pateikti dokumentus, tačiau jis nuolat žadėjo atneÅ¡ti sÄ skaitas, bet taip ir neatneÅ¡davo. Nieko negali papasakoti apie pinigų iÅ¡davimÄ avansu, liudytoja jų neiÅ¡duodavo, direktorius dirbo su grynaisiais pinigais, jis buvo kasininkas. IÅ¡eidama iÅ¡ darbo buvo sudariusi 2009 m. registrÄ , pati ji dirbo iki 2010 sausio pabaigos. Matė bendrovės kasos likutį 2009 m. pabaigai tik dokumentuose, prie kasos su pinigais neprieidavo ir negali pasakyti ar realiai tiek buvo pinigų.

Nežino, ar dividendai pagal iÅ¡laidų orderius Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, buvo iÅ¡mokėti tÄ pačiÄ dienÄ kaip buvo nurodyta dokumentuose. UAB „ A.“ buhalterinėje apskaitoje gautos sumos, jei nebÅ«davo sÄ skaitos, bÅ«davo įtraukiamos kaip avansu gautos sumos. Grynieji pinigai, kuriuos iÅ¡imdavo direktorius iÅ¡ banko, bÅ«davo pajamuojami į kasÄ , kaip grynieji pinigai, esantys kasoje. Kasos knygÄ tvarkė liudytoja. Išėjimo dienÄ buvo iÅ¡mokėti dividendai, todėl mano, tačiau tiksliai pasakyti negali, kad grynųjų pinigų kasoje nebebuvo.

IÅ¡gryninti pinigai buvo iÅ¡mokėti kaip dividendai, t. y. liudytojos nuomone pinigai buvo imami grynais per ilgÄ laikotarpį, nebuvo dokumentų patvirtinančių iÅ¡laidas, todėl jie ir likdavo nurodyti kasoje, o 2010 sausio mėn. buvo suraÅ¡yti kaip dividendai bei pelnas po apmokestinimo, iÅ¡mokant akcininkams, tačiau tiksliai pasakyti negali , nes realiai kasos netvarkė. Mokesčio deklaracijos bÅ«davo pateikiamos elektroniniu bÅ«du iÅ¡ liudytojos namų kompiuterio. 2008-10-24, 2009-09-21, 2009-05-24, 2009-04-24, 2009-07-23, 2009-09-29 deklaracijoje nurodytus duomenis, visus skaičius suskaičiuodavo programa, liudytoja pati tuos skaičius pertikrindavo, bÅ«davo, kad reikėdavo patikslinti deklaracijas.

Pagal įstatymÄ deklaracijas galima tikslinti 5 metus. Ä®monė mokėdavo PVM valstybei ir nė karto nėra jo susigrÄ Å¾inusi. Nematydavo dirbančių darbuotojų, nematydavo, kur jie dirbdavo, nežino kokiuose miestuose. Ä®monės balanso nesudarydavo, nes direktorius nenorėjo vieÅ¡inti duomenų. Liudytoja R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog, atliekant UAB „N. S.“ PVM mokestinį tyrimÄ pastebėjo, kad UAB „A.“, pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, deklaravo mažesnį pardavimo PVM.

Todėl buvo pereita į prieÅ¡prieÅ¡inį operatyvų patikrinimÄ ir pradėjo patikrinimÄ UAB „A.“. 2009-12-30–2014-01-04 buvo atliktas prieÅ¡prieÅ¡inis patikrinimas dėl nustatytų PVM deklaravimų pažeidimų: sausio 4 d. buvo pradėtas mokestinis patikrinimas, o sausio 29 d. buvo suraÅ¡ytas patikrinimo aktas. Buvo atlikti dokumentų poėmiai, suraÅ¡yti poėmio aktai. PrieÅ¡ pradedant mokestinį patikrinimÄ , įteikiamas praneÅ¡imas apie mokestinį patikrinimÄ , kuriame nurodomas preliminarus mokesčių administratorių teikiamų dokumentų sÄ raÅ¡as, iÅ¡ UAB „A.“ buvo pareikalauta pateikti visus apskaitos dokumentus.

Pagal dokumentų poėmio aktus matyti, jog 2009-12-31, dokumentai buvo pateikti, pasirašė M. Å .. Paskui teikė kitus dokumentus: 2010-01-05 pateikė A. G. sÄ skaitas-faktÅ«ras, rangos sutartis, po to dar kelis kartus nešė dokumentus. A. G. pateikdamas vėliau nei reikalauta dokumentus, nurodė, jog Å¡ių dokumentų nepastebėjo, jie buvo užsimetę Vilniuje, nuomojamame bute. Ä®monės „Av.“ prieÅ¡prieÅ¡inio patikrinimo liudytoja neatliko. „Av.“ sÄ skaitas pateikė arba A. G. arba buhalterė.

Ar pateiktos sÄ skaitos- apmokėtos, pasakyti negali, viskas suraÅ¡yta patikrinimo akte.Specialistė N. S. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog ji atliko bendrovės „A.“ tyrimÄ , surašė iÅ¡vadas. IÅ¡vadoje Nr. 5-4/13, 2014-02-20d. užfiksuota, jog A. G. 2010-01-28 skolos likutis bendrovei buvo 224 613 Lt. Tai nustatyta pagal pateiktus iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ „D.“ ir „H.“ banko sÄ skaitų. Skola 140 0100,67 Lt. susidarė išėmus pinigus iÅ¡ banko sÄ skaitos. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokiu bÅ«du susidarė dar 84.446 Lt skola, nebuvo pateiktos avansų apyskaitos, todėl ir nebuvo nagrinėjama Å¡i suma.

Norint nustatyti Å¡iÄ skolÄ reikėtų suvesti visos įmonės buhalterinę apskaitÄ . Tyrimui nebuvo pateiktos avansų apyskaitos iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, kaip susidarė 84.446 Lt skola. 2010-01-28 įmonės apskaitoje yra užfiksuota skola. Pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus galima tikslinti laikotarpį per kurį susidarė A. G. skola įmonei. A. G. iÅ¡ kasos gavo ir dokumentais nepateisino pinigų paimtų laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio iki 2009 m. rugpjūčio, pagal bankų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us pasižiÅ«rėjus į įmonės dokumentus, mano, kad Å¡is laikotarpis didėtų, t. y. nuo kada pateikti banko iÅ¡raÅ¡ai nuo tada pradedamas žiÅ«rėti laikotarpis.

Norint tiksliai nustatyti laikotarpį reikia žiÅ«rėti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir koks likutis persikelia. Nustatant 2010-01-28 skolÄ buvo vertinami sÄ skaitos atskaitingų asmenys duomenys. Tyrimo metu sÄ skaitos likutis su darbo apskaitos žiniaraščiuose esančiais duomenimis nebuvo vertinamas. Teisme buvo apklausti liudytojai, kurie patvirtino gavę darbo užmokestį. Kaip specialistė gali įvertinti jų gautas sumas kaip iÅ¡mokėtas, tačiau A. G. ir M. N. skolos bendrovei nebus mažinamos, todėl, kad iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡mokėti pinigai, kurie nėra pateisinti.

Å iuo atveju laikytina, jog pinigai iÅ¡imti iÅ¡ įmonės kasos, jie yra pas atskaitingus asmenis, jeigu jie pateiks dokumentus, kur juos panaudojo tada skolos bendrovei galėtų bÅ«ti mažinamos. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 5-4/ 13 matyti, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnį už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (2008-06-28 Nr. X-1633 redakcija) 27 str. už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymÄ ir pateikimÄ laiku atsako įmonės vadovas.

Bendrovei „A.” nuo 2007-07-02 vadovavo direktorius A. G.. Bendrovė „A.“ neįrašė į 2008 m. ir 2009 m. pajamų apskaitÄ statybos darbų pardavimų už 291590,91 Lt (130596,17+160994,74) pagal 2008 m. rugsėjo mėn. – 2009 m. gegužės 27 d. iÅ¡raÅ¡ytas 8 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir taip nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 str. 2 dalies, kurioje nurodyta, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros pasikeitimu, 12 str. 4 dalies, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti (galioja nuo 2003-12-30 pagal 2003-12-18 LR įstatymÄ Nr. IX-1914) nuostatų.

Dėl neįraÅ¡ytų į apskaitÄ 291590,91 Lt pajamų, iÅ¡ jų: neįraÅ¡ytų į 2008 m. apskaitÄ už 130596,17 Lt ir į 2009 m. – 160 994,74 Lt nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 str. 2 d. ir 12 str. 4 d. nuostatų tyrimo metu negalima iÅ¡ dalies nustatyti BUAB „A.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2008 ir 2009 metus. Tiriamuoju laikotarpiu bendrovei „A.“ vadovavo direktorius A.

G.. Bendrovė „A.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 3 str. 1 d. 1 p. – PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų tiekimas, prekės tiekiamos ir paslaugos teikiamos už atlygį, 14 str. 1 d. – prievolė apskaičiuoti PVM už Å¡alies teritorijoje tiekiamÄ prekę arba teikiamÄ paslaugÄ atsiranda, kai Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka iÅ¡raÅ¡oma PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kuria įforminamas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, 89 straipsnio – apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM sumÄ , iÅ¡ per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas (iÅ¡skyrus PVM, kurį Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka privalo iÅ¡skaityti ir sumokėti prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas) sumos, taip pat iÅ¡ priklausančios mokėti į biudžetÄ PVM sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokėtojas Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka įpareigotas šį PVM apskaičiuoti (arba iÅ¡skaityti) ir sumokėti, bei iÅ¡ importo PVM sumos, įskaitytos vadovaujantis Å¡io Ä®statymo 94 straipsnio nuostatomis, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma, nuostatų, nes PVM deklaracijose už 2008 m. rugsėjo – lapkričio mėn. ir 2009 m. sausio – kovo ir gegužės mėn. nedeklaravo 2008 m. rugsėjo mėn. – 2009 m. gegužės 27 d. iÅ¡raÅ¡ytose bendrovėms „N. S.“ ir „Av.“ 8 PVM sÄ skaitose faktÅ«rose užfiksuotų 291590,91 PVM apmokestinamų sandorių ir 54096,32 Lt pardavimo PVM.

Kadangi Å iaulių AVMI 2010-01-29 suraÅ¡ytame patikrinimo akte Nr. 35-1 priskaičiavo papildomai sumokėti Å¡iÄ 54096,32 Lt PVM sumÄ , tai dėl tyrimo metu pagal bendrovės „A.“ dokumentų duomenis nustatytų Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 3 str. 1 d. 1 p., 14 str. 1 d. ir 89 str. nuostatų nesilaikymo papildomai mokėtinas į biudžetÄ PVM neskaičiuojamas. Bendrovė „A.“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d.

Nr. IX-675) 4 straipsnio 1 dalies – Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje, nuostata, nes pateiktose Šiaulių AVMI metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2008 ir 2009 m. nedeklaravo atitinkamai 130596,17 Lt ir 234660,58 Lt pajamų. Šiaulių AVMI 2010-01-29 surašytame patikrinimo akte Nr. 35-1 priskaičiavo papildomai sumokėti 16936,00 Lt pelno mokesčio nuo 112909,00 Lt apmokestinamojo pelno, todėl tyrimo metu pagal bendrovės „A.“ dokumentų duomenis nustatyto Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d.

Nr. IX-675) 4 straipsnio 1 dalies nuostatos nesilaikymo papildomai mokėtinas į biudžetÄ pelno mokestis už 2008 m. neskaičiuojamas. BUAB „A.“ 2009 m. sudaryto registro „Didžioji knyga“ duomenimis bendrovės leidžiami atskaitymai 2009-12-31 buvo 238438,35 Lt. IÅ¡ 2009 m. gautų 234660,58 Lt (160994,74+73665,84) pajamų atskaičius leidžiamus atskaitymus tyrimo metu apskaičiuojamas 2009 m. veiklos rezultatas – nuostolis 3777,77 Lt (234660,58-238438,35). Kadangi tyrimo metu nustatytas bendrovės 2009 m. veiklos rezultatas – nuostolis 3777,77 Lt, tai papildomai į valstybės biudžetÄ pelno mokesčio neapskaičiuojama.

Tiriamuoju laikotarpiu bendrovei „A.“ vadovavo direktorius A. G.. IÅ¡nagrinėjus BUAB „A.“ 2007 m. veiklos pajamų apskaitÄ pagal pateiktus pirminius dokumentus – bendrovės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, neatitikimų tarp 2007 m. gautų pajamų ir 2008-09-25 užpildytoje ir pateiktoje Å iaulių AVMI Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2007 metus deklaruotų pajamų nenustatyta. Bendrovė „A.“ tiriamuoju laikotarpiu pateiktose Å iaulių AVMI PVM deklaracijose sumažino mokėtinÄ už 2008 m. rugsėjo mėn. PVM 11495,04 Lt, už 2008 m. spalio mėn. – 6211,27 Lt (11121,27-4910), už 2009 m. sausio mėn. – 4594,65 Lt (10536,65-5942,00), už 2009 m. vasario mėn. – 14025,57 Lt (17018,57-2993,00), už 2009 m. kovo mėn. – 9761,21 Lt (10012,21-251,00), už 2009 m. gegužės mėn. – 1544,27 Lt (3033,27-1489) ir padidino grÄ Å¾intinÄ iÅ¡ biudžeto PVM už 2008 m. lapkričio mėn. 172,00 Lt (1063,00-891,00).

IÅ¡ viso bendrovė 2008 m. rugsėjo mėn. – 2009 m. gegės mėn. sumažino mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM 47632,01 Lt (11495,04+6211,27+4594,65+ +14025,57+9761,21+1544,27) ir taip nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 3 str. 1 d. 1 p., 14 str. 1 d. ir 89 str. nuostatų. IÅ¡nagrinėjus BUAB „A.“ 2008-2009 m. veiklos pajamų apskaitÄ pagal pateiktus pirminius dokumentus – bendrovės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, nustatyta, kad bendrovė į pateiktas Å iaulių AVMI Metines pelno mokesčio deklaracijas neįrašė:už 2008 m.

II dalies 18 laukelyje neįrašė gautų pajamų 130596,17 Lt, neapskaičiavo 112909,00 Lt mokestinio laikotarpio veiklos pelno ir jo neįrašė į deklaracijos III dalies 56 laukelį ir 16936,00 Lt pelno mokesčio, mokėtino į valstybės biudžetÄ , kurio neįrašė į III dalies 73 laukelį,už 2009 m. II dalies 18 laukelyje neįrašė gautų pajamų 234660,58 Lt ir III dalies 1 ir 44 laukeliuose neužfiksavo 3777,77 Lt mokestinio laikotarpio veiklos nuostolio, ir tokias Metines pelno mokesčio deklaracijas pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai ir taip nesilaikė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d.

Nr. IX-675) 4 straipsnio 1 dalies nuostatos. Bendrovei „A.“ tiriamuoju laikotarpiu vadovavo direktorius A. G.. BUAB ,,A.” 2007, 2008 m. tvarkytų apyvartos žiniaraščių „Skolos tiekėjams“ duomenimis bendrovės skolos tiekėjams likutis 2007-01-01 buvo 20607,89 Lt, 2007-12-31 – 32395,29 Lt ir 2008-12-31 - 16017,16 Lt. Tyrimo metu negalima nustatyti bendrovės „A.“ 2007-01-01, 2007-12-31 ir 2008-12-31 skolos dydžio kiekvienai bendrovei užfiksuotai apyvartos žiniaraštyje „Skolos tiekėjams“, nes bendrovė 2007, 2008 m. tvarkytoje buhalterinėje apskaitoje kreditorinių įsiskolinimų likučio neužfiksavo pagal atskirus tiekėjus ir nesudarė įsipareigojimų inventorizacijos už 2007, 2008 m.

Bendrovė „A.“ 2009 m. tvarkytame registre „Didžioji knyga“ 2009-12-31 užfiksavo skolÄ tiekėjams 23731,29 Lt ir pirkėjams 337292,51 Lt. Tyrimui nepateiktas registras, kuriame bÅ«tų apibendrinti duomenys apie bendrovės skolų tiekėjams ir pirkėjams sudėtį. Todėl tyrimo metu negalima nustatyti kokioms įmonėms bendrovė 2009-12-31 skolinga 361023,80 Lt (23731,29+337292,51). BUAB „A.“ įsiskolinimų dinamika tyrimo metu nustatyta laikotarpiui nuo 2007-01-01 iki 2010-01-28, nes bendrovė paskutinį registrÄ iki bankroto paskelbimo, t.y. iki 2013-04-16, sudarė 2010 m. sausio 28 dienai.

Bendrovės „A.“ 2007-01-01 įsiskolinimas tiekėjams, VMI ir VSDFV Å iaulių skyriui buvo 51425,05 Lt ir nuo 2007-01-01 iki 2010-01-28 padidėjo 542145,31 Lt, t.y. sudarė 593570,39 Lt. Bendrovės skolos bankui, tiekėjams, darbuotojams, VMI ir VSDFV Å iaulių skyriui lyginant 2007-01-01 su 2010-01-28 iÅ¡augo 11,54 karto. Pagal bendrovės „A.“ 2010 m. sausio mėn. tvarkytÄ kasos apskaitÄ nustatyta, kad bendrovė iÅ¡rašė:2010-01-04 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 2, kuriame užfiksuoti A.

G. iÅ¡mokėti 110816,00 Lt dividendų,2010-01-04 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 3, kuriame užfiksuoti M. N. iÅ¡mokėti 110816,00 Lt dividendų,2010-01-05 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 1, kuriame užfiksuoti A. G. iÅ¡mokėti 135700,00 Lt pelno po apmokestinimo.IÅ¡ viso iÅ¡ bendrovės kasos 2010 m. sausio 4, 5 d. iÅ¡mokėti 357332,00 Lt (110816,00+110816,00+135700,00).Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 60 str. 3 dalyje nurodyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir iÅ¡mokėti dividendus, jei bendrovė yra nemoki ar iÅ¡mokėjusi dividendus taptų nemoki (galiojo nuo 2004-01-01 pagal 2003-12-11 LR įstatymÄ Nr. IX-1889 iki 2012-02-29).

BUAB „A.“ sudaryto registro „Didžioji knyga“ už 2010 m. sausio 1-28 d. duomenimis 2010-01-28 bendrovė buvo nemoki – negalėjo laiku ir visiškai atsiskaityti su kreditoriais. Tiriamoji bendrovė, 2010 m. sausio 4, 5 d. išmokėdama iš kasos M. N. ir A. G. 357332,00 Lt, nesilaikė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 60 str. 3 d. nuostatos, nes bendrovė 2010 m. sausio 4, 5 d. išmokėjusi 357332,00 Lt nebegalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams minėta suma.

Pagal bendrovės „A.“ 2010-01-28 tvarkytos sÄ skaitos Nr. 2135 „Atskaitingi asmenys“ duomenis atskaitingi asmenys M. N. ir A. G. bendrovei skolingi 418656,00 Lt, iÅ¡ jų: bendrovei 2010-01-28 skolingi M. N. 194043,00 Lt ir A. G. – 224613,00 Lt.Kadangi bendrovės „A.“ atskaitingiems asmenims M. N. ir A. G. 2010-01-28 buvo iÅ¡mokėti atitinkamai 194043,00 Lt ir 224613,00 Lt ir Å¡ios lėšos nebuvo panaudotos atsiskaitymams su bendrovės kreditoriais, tai dėl Å¡ių lėšų nepanaudojimo bendrovės veikloje BUAB „A.“ sumažino galimybes kitiems bendrovės kreditoriams atgauti skolÄ 418656,00 Lt.Bendrovė „A.“ netvarkė pradelstų įsipareigojimų apskaitos ir nevedė sudarytuose registruose „Didžioji knyga“ už 2007, 2008, 2009 ir 2010 m. sausio mėn. pradelstų įsipareigojimų atskira eilute.

Todėl tyrimo metu negalima nustatyti bendrovės „A.“ pradelstų įsipareigojimų 2007-12-31, 2008-12-31, 209-12-31 ir 2010-01-28 ir apskaičiuoti bendrovės mokumÄ pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001-03-20 Nr. IX-216) 2 str. 8 dalies nuostatÄ .Tiriamosios bendrovės mokumas nustatytas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamus santykinius rodiklius bendrovės finansinių ataskaitų pagrindu, taikant bendrovės finansinių rodiklių analizę.Tyrimui pateiktų UAB „A.“ registrų „Didžioji knyga“ už 2007, 2008, 2009 ir 2010 m. sausio 1-28 d. duomenimis nustatyta, kad:bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nevirÅ¡ijo pusė bendrovės turto vertės tiriamojo laikotarpio 2007, 2008 ir 2009 metais, t.y. bendrovė laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 buvo moki: bendrovei užteko turto deklaruotų mokesčių mokėjimui ir atsiskaitymui su kreditoriais,per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2010-01-28 virÅ¡ijo pusę bendrovės turto vertės 110220,95 Lt (155681,28-45460,33), todėl laikoma, kad 2010-01-28 bendrovė „A.“ buvo nemoki,bendrovės „A.“ grynojo apyvartinio kapitalo (grynasis apyvartinis kapitalas rodo, kokia suma trumpalaikis turtas virÅ¡ija trumpalaikius įsipareigojimus, t.y. ar bendrovė pajėgi turimu trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus.

Neigiama grynojo apyvartinio kapitalo reikšmė apibūdina tai, kad bendrovė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų) reikšmė tiriamuoju laikotarpiu buvo neigiama 72546,21 Lt, t.y. nuo 2010-01-28 bendrovė nebegalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. BUAB „A.“ tiriamuoju laikotarpiu sudarytų registrų „Didžioji knyga“ už 2007, 2008, 2009 m. duomenimis bendrovė laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 buvo moki ir užteko turto deklaruotų mokesčių mokėjimui ir atsiskaitymui su kreditoriais.

Tiriamosios bendrovės sudaryto registro „Didžioji knyga“ už 2010 m. sausio 1-28 d. duomenimis 2010-01-28 bendrovė buvo nemoki – negalėjo laiku ir visiÅ¡kai atsiskaityti su kreditoriais. Pagal bendrovės „A.“ sudarytÄ registrÄ â€žDidžioji knyga“ už 2010 m. sausio 1-28 d. nustatyta, kad bendrovės „A.“ dokumentinis pinigų likutis 2010-01-28 buvo iÅ¡ viso 2459,61 Lt, iÅ¡ jų: 2010-01-01 kasoje buvo 0,49 Lt ir banko sÄ skaitose – 2459,12 Lt. Bendrovės atsiskaitomosiose sÄ skaitose laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 28 d. lėšų judėjimo nebuvo, sukauptų 2459,12 Lt tiriamoji bendrovė 2010 m. sausio mėn. nepanaudojo atsiskaitymams su kreditoriais.

Bendrovė „A.“ turėjo finansines galimybes sumokėti įmokas valstybės biudžetui laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2013-02-19. Nustatyta, kad bendrovės atskaitingiems asmenims M. N. ir A. G. iÅ¡mokėtų lėšų likutis 2010-01-28 buvo atitinkamai 194043,00 Lt ir 224613,00 Lt. Å ios lėšos nebuvo panaudotos atsiskaitymams su bendrovės kreditoriais. Kadangi 418656,00 Lt (194043,00+224613,00) nepanaudojimo bendrovės veikloje, tai BUAB „A.“ sumažino galimybes kitiems bendrovės kreditoriams atgauti skolÄ 418656,00 Lt.

Tiriamoji bendrovė 2010 m. sausio 4, 5 d. iÅ¡mokėjo iÅ¡ kasos M. N. 110816,00 Lt ir A. G. 246516,00 Lt ir taip nebegalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams minėta suma (b. l. 1- 46, 3 t..). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 5-4/ 64 matyti, jog tyrimui papildomai pateikti 66 dokumentai iÅ¡ viso už 67057,85 Lt. Patikrinus Å¡ių dokumentų fiksavimÄ bendrovės buhalterinėje apskaitoje nustatyta, kad M. N. 194043,00 Lt skola bendrovei „A.“ (skolos dydis nustatytas 2014-02-20 specialisto iÅ¡vadoje Nr.5-4/13) Å¡io tyrimo metu pagal tyrimui papildomai pateiktus 29 apskaitos dokumentus sumažinama 5749,52 Lt, o pagal tyrimui papildomai pateiktus 37 apskaitos dokumentus nemažinama 61308,33 Lt.Dėl tyrimui papildomai pateiktų bendrovės „A.“ vardu gautų ir neįraÅ¡ytų į 2007-2009 m. buhalterinę apskaitÄ 29 apskaitos dokumentų už 5749,52 Lt 2014-02-20 specialisto iÅ¡vada Nr. 5-4/13 nesikeičia: dėl neįraÅ¡ytų į apskaitÄ 291590,91 Lt pajamų, iÅ¡ jų: neįraÅ¡ytų į 2008 m. apskaitÄ už 130596,17 Lt ir į 2009 m.

– 160994,74 Lt nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 str. 2 d. ir 12 str. 4 d. nuostatų tyrimo metu negalima iÅ¡ dalies nustatyti BUAB „A.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2008 ir 2009 metus.2014-02-20 specialisto iÅ¡vadoje Nr.5-4/13 keičiasi M. N. skolos bendrovei suma: įvertinus bendrovės vardu gautus 29 apskaitos dokumentus M. N. skola bendrovei 2010-01-28 buvo 188293,48 Lt.Tyrimo metu papildomai nustatyta, kad neužfiksuodama 2007-2009 m. veiklos buhalterinėje apskaitoje bendrovėms sumokėtų 5749,52 Lt pagal bendrovės vardu gautus 29 apskaitos dokumentus (PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kasos aparato čekius ir mokėjimo pavedimÄ ) bendrovė „A.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 dalies, kurioje nurodyta, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros pasikeitimu, ir 12 str. 1, 4 dalių, kuriose nurodyta, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais (pinigų iÅ¡mokėjimas – kasos iÅ¡laidų orderiu), apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus ir apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti, nuostatų.Dėl neįraÅ¡ytų į buhalterinę apskaitÄ Å«kinių operacijų už 5749,52 Lt tyrimo metu negalima iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2007 m. rugpjūčio mėn., 2008 m. balandžio, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn. ir už 2009 m. sausio, vasario mėn. ( b. l. 86-103, 3 t.).IÅ¡Â 2016-01-22 specialisto iÅ¡vados 5-4/6 matyti, jog UAB ,,A.“ atskaitingų asmenų M.

N. ir A. G. 2010-01-28 skolos bendrovei dydis nustatytas pagal laikotarpiu nuo 2007-01-201 iki 2009-12-31 UAB „A.“ vardu gautas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir jų apmokėjimÄ Â patvirtinančius dokumentus, kasos apskaitos dokumentus, sÄ skaitos Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“ apyvartos žiniaraščius, bendrovės naudotų sÄ skaitų AB banko „H.“ (duomenys neskelbtini) LTL, AB Å . b. – Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, AB S. b. – Nr. (duomenys neskelbtini) LTL ir D. b. – Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡us.

Å ių dokumentų duomenimis bendrovei „A.“ atskaitingo asmens A. G. 224 613,00 Lt skola 2010-01-28 susidarė laikotarpiu nuo 2008-03-29 iki 2009-12-31. Atskaitingo asmens M. N. 194 043,00 skola 2010-01-28 dienai susidarė laikotarpiu nuo 2008-10-29 iki 2009-07-21.UAB „A.“ atskaitingas asmuo A. G. tyrimui nepateikė pagal buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus nustatyto nepanaudoto atskaitingų asmenų avanso likučio 224.613,00 Lt., kuris susidarė laikotarpiu nuo 2008-03-29 iki 2009-12-31, panaudojimÄ pagrindžiančių dokumentų.

M. N. nepateikė pagal buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus nustatyto nepanaudoto atskaitingų asmenų avanso likučio 188 293,48 Lt. ,kuris susidarė laikotarpiu nuo 2008-10-29 iki 2009-07-11. Dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti Å¡ių pinigų panaudojimo. Liudytojų parodymų duomenimis ir įvertinus bendrovės „A.“ apskaitoje užfiksuotÄ iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį nustatyta, kad bendrovės 6 darbuotojams 2007-2009 m. buvo iÅ¡mokėti neįraÅ¡yti į bendrovės buhalterinę apskaitÄ iÅ¡ viso 197 892,23 Lt darbo užmokesčio.

Tyrimo metu nuo skirtumo gauto iÅ¡ perskaičiuoto darbo užmokesčio 350 753,69 Lt. Atėmus apskaitoje parodytÄ Â apskaičiuotÄ darbo užmokestį 73 359,49 Lt. nustatytas iÅ¡ viso 277 394,20 Lt. Apskaičiuotas darbo užmokestis už 2007-2009 m. Duomenys apie papildomo darbo užmokesčio apskaičiavimÄ 6 darbuotojams parodyti 4 priede ( b. l. 17- 34, 6 t.).IÅ¡ 2014-10-08 AB „S.“ raÅ¡to r. S/11540 ir priedų matyti užfiksuoti piniginių lėšų pervedimai iÅ¡ UAB „A.“ sÄ skaitos į A.

G., M. N. sÄ skaitas ( b. l. 47-49, 59-72 , 4 t.). Dokumentai pagal UAB „A.“ iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas- faktÅ«ras UAB „Av.“ ir „N. S,“, iÅ¡ kurių matyti, jog pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros yra apmokėtos ( b. l. 5368, 117-150, 5 t.).IÅ¡ Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-01-29 patikrinimo akto Nr. 35-1 su priedais, bei sprendimo dėl Å¡io akto patvirtinimo, matyti, jog buvo atliktas UAB „A.“ mokestinis patikrinimas, kurio metu priskaičiuotos papildomos įmokos į valstybės biudžetÄ ( b. l. 116-158, 174- 177, 1 t.)IÅ¡Â Sodros pažymų matyti UAB „A.“ darbuotojai, bei jų gautos pajamos laikotarpyje nuo 2007 m. iki 2009 m. spalio mėnesio ( b. l.78-116, 5 t.).Mokesčių deklaracijų formų teikimo elektroniniu bÅ«du sutartis ( b. l.193-195, 5 t.) ir įgaliojimas M.

Å . ( b. l. 196, 6 t.).Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolas ( b.l. 81, 3 t.), užduoti atlikti papildomÄ objektų tyrimÄ ( b.l. 82, 3 t.),iÅ¡ kurio matyti, jog A. N. pateikęs papildomus UAB „A.“ apskaitos dokumentus civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios UAB „A.“ bankroto administratoriaus UAB „T.“ pateiktÄ ieÅ¡kinį atsakovams A. G. ir M. N..A. G. 2010-01-09 paaiÅ¡kinimas Å iaulių valstybinei mokesčių inspekcijai, kuriame nurodoma, jog statybos darbai buvo atliekami Vilniuje, Klaipėdoje, 8 PVM sÄ skaitos buvo paliktos Vilniuje nuomojamame bute, darbuotojams buvo mokamas 1000-1500 Lt atlyginimas ( b.l. 35-37, 5 t.). 2013-02-19 Å iaulių apygardos teismo nutartis, kuria iÅ¡kelta bankroto byla UAB „A.“ ( b. l. 86-87, 2 t.); 2013-04-16 Å iaulių apygardos teismo nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai ( b. l. 88, 2 t.), bankroto administratoriaus ataskaita ( b. l. 90-106, 2t.).

                          A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos Veika, numatyta   Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė,sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros...“.Å i norma numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymÄ :

1) apgaulingÄ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ;

2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ ;

3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimÄ ;

4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimÄ . Be to, padarius Å¡ias veikas, bÅ«tinos pasekmės – dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo arįsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančiųbuhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių, iÅ¡reikÅ¡tų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informacijÄ ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau-BAÄ®) 2 straipsnio 5 punktas).

Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymÄ apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis Å«kinę operacijÄ arba Å«kinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio tapatumÄ (BAÄ® 2straipsnio 1 punktas). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumÄ Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti Å¡io įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko Å«kio subjekto apskaitÄ .

Å io įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu, o 12 straipsnio 1 dalyje – kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį; 4 dalyje- kad apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti.

Vertindamas surinktus baudžiamojoje byloje ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, remiantis iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. G. , bÅ«damas UAB ,,A.“ direktoriumi, ir bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ Â ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ pagal BAÄ® 21 str. , pažeidė  2001-11-06  BAĮ Nr. IX-574 6 str. 2 d. ir 12 str. 4 d.,  laikotarpyje nuo 2008 rugsėjo iki 2009 gegužės mėnesių  į UAB ,,A.” buhalterinę apskaitÄ neįtraukė pajamų pagal 8 PVM sÄ skaitas- faktÅ«ras, kuriose įformintos paslaugų pardavimo Å«kinės operacijos už 291590,91 Lt sumÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB ,,A.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2008 m. ir 2009 m., taip pat pažeisdamas jau minėtus BAĮ straipsnius.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ Å¡iame epizode nurodė, jog pripažįsta savo kaltę visiÅ¡kai, tačiau apklausiant teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis ne apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , o aplaidžiai, t.y. Å¡ios 8 PVM sÄ skaitos- faktÅ«ros buvo likusios nuomojamame bute ir buto savininkas, radęs Å¡iuos dokumentus, atidavė kaltinamajam A. G., kuris pateikė mokesčių inspekcijos darbuotojui, kuomet buvo jų papraÅ¡ytas. Nurodo, jog tuo metu jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nebuvo pradėtas ir mokestinis patikrinimas, nepateikdamas Å¡ių sÄ skaitų faktÅ«rų buhalterei M.

Å ., kuri jų neįtraukė į buhalterinę apskaitÄ , nesiekė jokių pasekmių, juolab iÅ¡vengti mokesčių. Pripažįsta, jog dokumentus nepateikdavo laiku buhalterei, tačiau mano, jog patikslinti buhalterinę apskaitÄ ir teikiamas mokesčių inspekcijai deklaracijas galėjo ir vėliau, t.y. atsiradus Å¡ioms PVM sÄ skaitoms –faktÅ«roms, t.y. neturėjo tyčios neįtraukti į buhalterinę apskaitÄ , todėl mano, jog buhalterinę apskaitÄ vykdė aplaidžiai. Be to kaltinamasis teigia, jog buhalterė privalėjo tiksliai vykdyti buhalterinę apskaitÄ , nes galėjo matyti bendrovės sÄ skaitas ir pagal jose esamus duomenis sutvarkyti buhalterijÄ .

Kaip matyti iÅ¡ nustatyti faktinių aplinkybių, ginčo dėl to, jog 8 PVM sÄ skaitos- faktÅ«ros, pagal kurias gautos pajamas, nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitÄ - nėra. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 2014-02-20 Nr. 5-4/13 nustatyta aplinkybė (3t., b.l. 1-79), Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-01-29 patikrinimo akte Nr. 35-1 (1t., b.l. 116-158), nustatyta, jog į bendrovės UAB ,,A.“ buhalterinę apskaitÄ neįtrauktos 8 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros dėl gautų pajamų už atliktus darbus iÅ¡ bendrovių UAB ,,Av.” ir UAB ,,N. S.” už 291590,91 Lt sumÄ , Nors kaltinamasis A.

G. nurodė, jog įmonė turėjo buhalterę, kuri ir privalėjo tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitÄ , tačiau teisiamojo posėdžio metu UAB ,,A.“ apklausta buhaltere dirbusi M. Å . nurodė, jog tvarkė apskaitÄ pagal tuos dokumentus, kuriuos pateikdavo direktorius A. G.. Galimybės kaip nors kitaip gauti dokumentus ji negalėjo, matė tik vienÄ Ä¯monės sÄ skaitÄ elektroninėje erdvėje, todėl nuolatos praÅ¡ydavo iÅ¡ direktoriaus dokumentų, kai matydavo, jog atliktos kokios nors finansinės operacijos.

Tačiau ir praÅ¡ant – dokumentai nebuvo pateikiami. Pagal tai, kokius turėjo dokumentus, taip ir tvarkė buhalterinę apskaitÄ - DidžiÄ jÄ knygÄ , bei pateikdavo elektroniniu bÅ«du deklaracijas. Tai, kad nepateikdavo visų dokumentų buhalterei, neneigia ir pats kaltinamasis A. G.. Atsižvelgiant į tai atmestina kaltinamojo versija, jog buhalterė galėjo ir turėjo tinkamai tvarkyti dokumentus pagal matomÄ elektroninėje erdvėje įmonės banko sÄ skaitÄ , kadangi buhalterija tvarkoma pagal pirminius dokumentus.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , esant tam tikroms sÄ lygoms, atsako įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitÄ tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimÄ jam.

Todėl, jei įmonės vadovas sÄ moningai nepateikia apskaitÄ tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas Å¡io nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/ 2013). Kadangi nustatyta, jog A. G. žinojo apie atliktus mokėjimus pagal 8 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, Å¡ias sÄ skaitas faktÅ«ras buvo gavęs, laikė jas, nepateikė buhalterei, jog jos bÅ«tų įtrauktos į buhalterinę apskaitÄ , tai atliko tiesiogine tyčia, t.y. norėjo pasekmių, kurios ir kilo, t.y. negalima iÅ¡ dalies nustatyti BUAB „A.“ veiklos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktÅ«ros už 2008-2009 m., todėl pripažintina, jog A.

G. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ . Nors A. G. nurodo, jog Å¡ios 8 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo užsilikusios nuomojamame bute, jas rado vėliau, tai yra tik deklaratyvus kaltinamojo nurodymas, kadangi nepateikta jokių duomenų apie tai, kokiame bute buvo laikomos sÄ skaitos, kiek laiko buvo laikoma, nepateikta buto nuomos sutartis, nėra galimybės apklausti buto savininkÄ , t.y. nesant jokios galimybės patikrinti kaltinamojo versijÄ ,ji atmestina. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas kaltinamojo nurodymas, jog UAB „A.” bendrovės veiklÄ buvo galima nustatyti pagal atliktÄ patikrinimÄ UAB „N. S.“, kadangi atliekant minėtos įmonės mokestinį patikrinimÄ , buvo inicijuotas UAB „A.“ operatyvus patikrinimas dėl sandorių su UAB „N. S.“.

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktikÄ bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realiÄ asmens veiklÄ , jo Å«kinę, komercinę, finansinę bÅ«klę, nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ turi bÅ«ti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus.

Jei to padaryti tokiu bÅ«du (o ne atliekant prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus, ikiteisminį tyrimÄ ir pan.) negalima, atsiranda Å¡iame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-234/2015). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , matyti, jog byloje pateikta 2014-02-20 specialisto iÅ¡vada Nr. 5-4/13 ( b.l. 1-13, 3t.) iÅ¡ kurios matyti, jog, atliekant UAB ,,A.” Å«kinės finansinės veiklos patikrinimÄ , pagal bendrovės UAB ,,A.“ dokumentus nustatyti BAĮ 6 str. 2d. ir 12 str. 4d. nuostatų pažeidimai, dėl ko iÅ¡ dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2008-2009 metus.

             Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos požymius, įvertinus kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, kaltės formÄ - tiesioginę tyčiÄ , A. G. veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.Kaltinamajam A. G. taip pat inkriminuota, jog jis pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, numatančius, kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1, 4 dalies reikalavimus, numatančius kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais (pinigų iÅ¡mokėjimas – kasos iÅ¡laidų orderiu), apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus ir apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 2007 m. rugpjūčio mėn., 2008 m. balandžio iki 2009 m. vasario mėnesių laikotarpiu į UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ â€“iÅ¡laidas neįtraukė bendrovės vardu gautų 29 apskaitos dokumentų, kuriuose įformintos turto ar paslaugų įsigijimo Å«kinės operacijos už 5749,52 Lt sumÄ , tai yra 11 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir jų apmokėjimÄ patvirtinančių kasos aparatų kvitų iÅ¡raÅ¡ytų: 2007-08-24 UAB „S.“ serija PER Nr. (duomenys neskelbtini) už 141,60 Lt, 2008-10-01 UAB „Ma.“ serija MAK Nr. (duomenys neskelbtini) už 23,94 Lt, 2008-10-01 UAB „L.“ serija AVI Nr. (duomenys neskelbtini), už 67,65 Lt, 2008-10-29 UAB „V.“ serija VYT Nr. (duomenys neskelbtini) už 336,60 Lt, 2008-04-03 UAB „Š.

I.“ serija SINZ Nr. (duomenys neskelbtini) už 230,00 Lt, 2008-06-30 UAB „V.“ serija SINZ Nr. (duomenys neskelbtini) už 230,00 Lt, 2008-06-30 UAB „V.“ serija JSP Nr. (duomenys neskelbtini) už 40,80 Lt, 2008-08-06 UAB „Ma.“ serija MAK Nr. (duomenys neskelbtini) už 287,67 Lt, 2008-06-30 P. R. įmonė „Ag.“ serija AGR Nr. (duomenys neskelbtini) už 2756,52 Lt, 2009-01-21 UAB „K. k. p.“ serija KRIS Nr. (duomenys neskelbtini) už 29,20 Lt, 2009-01-22 UAB „K. k. p.“ serija KRIS Nr. (duomenys neskelbtini) už 34,43 Lt, 2009-01-28 UAB „S. p. c.“ serija SS Nr. (duomenys neskelbtini) už 44,96 Lt, 2009-01-28 UAB „S. p. c.“ serija SS Nr. (duomenys neskelbtini) už 909,79 Lt, 6 kasos aparatų čekių už kurÄ : 2009-01-08 Nr. 211/1264 už 97,94 Lt, 2009-01-16 Nr. 38/1272, už 98,47 Lt, 2009-01-13 Nr. 30,34 už 97,52 Lt, 2009-01-12 Nr. 73353 už 98,14 Lt, 2009-01-11 Nr. 98352 už 98,21 Lt, ir 2009-02-19 mokėjimo nurodymo UAB „Li.“ už 3012,60 Lt, dėl ko tyrimo metu negalima iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2007 m. rugpjūčio mėn., 2008 m. balandžio, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn. ir už 2009 m. sausio, vasario mėn. Teismas Å¡iÄ dalį Å¡alina iÅ¡ pareikÅ¡to A.

G. kaltinimo. 2014-08-11 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-4/64 ( b.l. 86-91, 3 t.) nustatyta, jog į bendrovės UAB ,,A.“ buhalterinę apskaitÄ neįtraukti 29 apskaitos dokumentai, pagrindžiantys UAB „A.“ turėtas iÅ¡laidas, ko pasekoje negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB ,,A.” turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2008 ir 2009 metus bei 2007 m. rugpjūčio mėnesį. UAB „A.“ buvo du akcininkai, t.y. A. G. ir M. N. ( b.l. 32-33, 1t.), kurie abu disponavo UAB „A.“ sÄ skaitose esančiomis lėšomis.

Tai patvirtina abu kaltinamieji, bei jų sÄ skaitose užfiksuoti duomenys apie piniginių lėšų judėjimÄ ( b.l. 136-152, 2 t.). IÅ¡ byloje esančių duomenų: praÅ¡ymo pateikti dokumentus, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, užduoties atlikti papildomÄ Â objektų tyrimÄ , bei 2014-08-11d. specialisto iÅ¡vados Nr. 5-4/64 ( b.l. 80-91, 3 t.), matyti, jog 29 UAB „A.“ apskaitos dokumentus, patvirtinančius įmonės iÅ¡laidas, pateikė M. N. civilinėje byloje, iÅ¡ kurios ir buvo iÅ¡reikalauti Å¡ie dokumentai atliekant ikiteisminį tyrimÄ , bei pateikti specialistei.

Specialistė, įvertinusi Å¡iuos dokumentus, sumažino bÅ«tent akcininko M. N., nurodydama kaip atskaitingo asmens skolÄ UAB „A.“ pateikdama 2014- 08-11d. iÅ¡vadÄ . Akivaizdu, jog dokumentai buvo pateikti ir vertinami jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, pateikti akcininko M. N., dokumentai pateikti ne direktoriui A. G. ar buhalterei, kuomet dar buvo vykdoma įmonės veikla, pateikti į vykstantį procesÄ civilinėje byloje, todėl vienareikÅ¡miÅ¡kai ir neginčijamai teigti, jog A. G. žinojo apie patirtas bendrovės iÅ¡laidas, tyčia jų nepateikė buhalterei ar tyčia neįtraukė Å¡ių dokumentų į buhalterinę apskaitÄ - negalima.

Å iuo atveju matyti, jog galimybė įtraukti į buhalterinę apskaitÄ kaltinamajam A. G. atsirado tuomet, kai Å¡iuos dokumentus pateikė M. N., tačiau dokumentų pateikimo metu buhalterinė apskaita jau nebuvo vedama, bendrovei pradėtos bankroto procedÅ«ros. Akivaizdu, jog A. G. veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos sudėties visų elementų, bÅ«tent tyčios, jam nėra Å¡ioje dalyje pareikÅ¡tas koks nors kaltinimas dėl aplaidžios buhalterinės apskaitos ar netinkamo bendrovės Kasos darbo organizavimo, dalyje dėl pareigos pateikti dokumentus ( bendrovėje nebuvo priimti lokaliniai teisės aktai), todėl dalis veikos, kuri inkriminuota A.

G. dėl 29 apskaitos dokumentų- Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo.             PaÅ¡alinus iÅ¡ kaltinimo inkriminuotus A. G. 29 apskaitos dokumentus, tikslintinas kaltinime nurodytas laikotarpis, kuriuo buvo tvarkoma apgaulinga apskaita, t.y. nurodant jog laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2009-05-27. Kadangi siaurintinas kaltinimo laikotarpis, Å¡is kaltinimo patikslinimas teismo nuomone kaltinimo esmės nekeičia, kaltinamojo teisių nepažeidžia. Veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetinimÄ turtÄ ar turtinę teisę.

Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiÅ¡kiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas. Å iuo atveju kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalÄ turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiÅ¡kai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis jÄ Ä¯gyvendino.Visuma byloje esančių ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų duomenų nustatyta, jog A.

G. pasisavino UAB „A.“ priklausantį turtÄ pinigines lėšas 166422,33 Lt (48199,24 Eur ) sumai. Kaip jau minėta dėl nusikalstamos veikos pagal BK 222 str. 1d., A. G. buvo direktoriumi UAB „A.“. Pateiktose teismui specialistės iÅ¡vadose: 2014-02-20 Nr. 5-4/13, 2014-08-11 Nr. 5-4/64, 2016-01-22 Nr. 5-4/6 ( 3 t., b.l. 1-46, 86-103, 6t., b.l. 15-34.) nurodoma A. G. skola UAB „A.“ 224613,00 Lt, už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 ( iÅ¡vada 2016-01-22 Nr. 5-4/6, 3 t., b.l. 23). Kaip matyti iÅ¡ pateiktos iÅ¡vados A.

G. skolÄ sudaro iÅ¡ bendrovės bankų naudotų sÄ skaitų nuo 2008-11-05 iki 2009-08-24 pervesti 160313,00 Lt., nuimtų pinigų laikotarpis, iÅ¡ banko sÄ skaitų nuo 2008-03-29 (specialisto iÅ¡vados priedas 1, 6t., b.l.

26) iki 2009-03-06 iÅ¡mokėtos lėšos tretiesiems asmenims: V. G.-20000 Lt., T. G. -1500 Lt., R. K.- 1500 Lt., G. Č.-9000 Lt., K. B. – 3300 Lt.– viso 35300 Lt , bei kasos nepanaudotų likutis 29000 Lt. Specialistės pateiktoje minėtoje iÅ¡vadoje nurodoma iÅ¡ bendrovės bankų naudotų sÄ skaitų A. G. skola, t. y. iÅ¡mokėtos lėšos, laikotarpiu nuo 2008-11-05 iki 2009-02-05 ( iÅ¡vados 3 lapas, 6t., b.l. 19), tačiau pagal iÅ¡vados 1 priedÄ nustatyta, jog skola susidarė nuo 2008-11-05 iki 2009-08-24 ( 6t., b.l. 26-27).

UAB „A.“ naudojosi banko sÄ skaitomis: AB banko „H.“ (duomenys neskelbtini) LTL, AB Å . b. – Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, AB S. b. – Nr. (duomenys neskelbtini) LTL ir D. b. – Nr. (duomenys neskelbtini), D. N. b. – (duomenys neskelbtini) ( specialisto iÅ¡vada 2014-02-20 Nr. 5-4/13, 2 lapas), o kaltinamojo A. G. asmeninė sÄ skaitÄ AB „S.“ Nr. (duomenys neskelbtini) ( 2t., b.l. 135-143,170-171, 6 t. b.l.19) neginčijamai nustatyta, jog į asmeninę kaltinamojo A. G. sÄ skaitÄ iÅ¡ bendrovės UAB „A.“ buvo pervestos lėšos 160313,00 Lt.

Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog visas lėšas panaudojo įmonės reikmėms, nėra pasisavinęs UAB „A.“ priklausančių pinigų: mokėjo nelegalius darbo užmokesčius, mokėjo butų nuomas, už kurÄ . Analizuojant A. G. pavedimus iÅ¡ asmeninės sÄ skaitos ( 2t. b.l. 170-171) matyti , jog dalis lėšų buvo panaudota, t.y. : 12100 Lt UAB „A.“ skola; 1090,67 UAB „D. L.“ klojinių nuoma; 700,00 Lt AB „H.“ palÅ«kanos už UAB „A.“ paskolÄ , bei iÅ¡ bendrovės UAB „A.“ sÄ skaitų pervestos lėšos tretiesiems asmenims V.

G., T. G., R. K., G. Č., K. B. – viso 15300 Lt. ( 6t. b.l. 26-27) Akivaizdu, jog iÅ¡ įmonės sÄ skaitos pervesdamas lėšas asmenims, kurie nebuvo susiję darbiniais santykiais: R. K.- 1500 Lt., G. Č.- 9000 Lt., bei asmenims susijusiais darbiniais santykiais: T. G. – 1500 Lt., K. B. 3300 Lt., viso 15300 Lt., bei atlikęs iÅ¡ asmeninės sÄ skaitos mokėjimus už UAB „A.“ 13890,67 Lt. sumai, viso 29190,67 Lt., minėtų lėšų nepasisavino, o galimai iÅ¡vaistė, be to pervesdamas iÅ¡ asmeninės sÄ skaitos bankui palÅ«kanas bei skolÄ už UAB „A“ tik galimai pažeidė buhalterinės apskaitos įstatymÄ , tačiau Å¡iose dalyse kaltinimas nepareikÅ¡tas, todėl nenustačius, jog A.

G. minėtas lėšas pasisavino, mažintina kaltinimo apimtis nurodytai sumai, t.y. 29190,67 Lt. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2008-10-28 iÅ¡ UAB „A.“ sÄ skaitos buvo pervesta 20000 Lt A. G. sutuoktinei V. G. ( 6t., b.l. 26). Atsižvelgiant į tai, jog lėšos buvo pervestos sutuoktinei, A. G. UAB „A“ turėjo 50 procentų akcijų, kurios nėra padalintos tarp sutuoktinių, nėra duomenų, jog santuoka nutraukta, todėl preziumuojama, jog A. G. ir V. G. turtas yra bendra jungtinė nuosavybė ( LR CK 3.87 str. ).

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog A. G., pervesdamas svetimas UAB „A“ bendrovės lėšas sutuoktinei, pasisavino svetimÄ turtÄ -20000 Lt., nes jo ir sutuoktinės V. G. turtas nėra atskirtas ar padalintas. Taip pat, iÅ¡nagrinėjus visumÄ Ä¯rodymų, iÅ¡ dalies pasitvirtino A. G. versija, jog buvo mokami atlyginimai, didesni nei nurodyti sutartyse su darbuotojais, mokami grynais, nenurodant jokiose apskaitos dokumentuose. Å iuos duomenis patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai buvę UAB „A.“ darbuotojai:

T. G., D. K., D. N.. Nors D. N. yra kito kaltinamojo M. N. brolis, tačiau teismui abejoti jo parodymais nėra pagrindo, kadangi jie neprieÅ¡tarauja kitų liudytojų ( D. K., T. G.) nurodytoms faktinėms aplinkybėms. Vadovaujantis liudytojų duotais parodymais, specialistė, gavusi papildomÄ užduotį, paskaičiavo galimai gautus neapskaitytus bendrovės buhalterinėje apskaitoje darbuotojų atlyginimus (( iÅ¡vada 2016-01-22 Nr. 5-4/6, 4 priedas- jau atėmus gautÄ atlyginimÄ pagal žiniaraščius, 6t., b. l. 31-34):

T. G. gavo papildomo darbo užmokesčio- 23185,45; D. K.- 23381,78; D. N.- 23186,73, bendra suma- 69753,96 Lt. Tačiau paskaičiuotos sumos nėra aktualios nustatant A. G. kaltę dėl jam inkriminuotų pasisavintų lėšų dydžio, kadangi iš byloje esančių dokumentų ( 6t., b. l. 106- 116, ir specialistės 2016-01-22 d. išvados Nr. 5-4/6 3 priede, 6t. b.l.29-30) nustatyta, jog A. G. liudytojams išmokėti darbo užmokesčiai T. G. 2008 m. 05 mėn., D. N. 2008 m. 01 mėn., D. K. 2008 m. 07 mėn. Tuo tarpu A.

G. inkriminuotas ir teismo nustatytas bendrovės lėšų pasisavinimo laikotarpis yra nuo 2008-11-05 iki 2009-08-24, t. y. vėliau nei baigti darbiniai santykiai su minėtais darbuotojais: T. G., D. N., D. K.. Kitoje dalyje dėl mokėto neapskaityto darbo užmokesčio pateikti raÅ¡ytiniai K. B., A. O., G. B. paaiÅ¡kinimai (4 t., b.l. 188-190), tačiau teismas nepripažįsta Å¡ių duomenų įrodymais, kadangi Å¡ie asmenys nebuvo apklausti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu, teismui nebuvo galimybės patikrinti nurodomų duomenų teisingumÄ .

Iš A. G. inkriminuotos pasisavinimo sumos šalintinos lėšos 29000 Lt, kurios specialistės išvadoje nurodomos kaip iš kasos- nepanaudotų lėšų likutis. Kasoje ( buhalteriniuose dokumentuose) nurodomas piniginių lėšų likutis, kuris beje bendrovėje užfiksuotas ir 2010-01-01, nurodant, jog kasoje yra 357332,49 Lt ( po ko buvo išsimokėti dividendai ir pelnas po apmokestinimo - specialisto išvada 2014-02-20 Nr. 5-4/13, 8 lapas, 3 t., b.l. 8 ) yra susijęs ne su turto (piniginių lėšų) tapimu nuosavybe, bet su jo apskaita, todėl nesant jokių duomenų apie šių lėšų neteisėtu, neatlygintinu pavertimu nuosavomis, ši suma šalintina iš pareikšto A.

G. kaltinimo. Apibendrinant visumÄ , mažintina 58190,67 Lt A. G. pareikÅ¡tas kaltinimas dėl pasisavintų jam patikėtų UAB „A.“ lėšų.Kiti kaltinamojo A. G. tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iÅ¡ tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje, nepatvirtinta kitais įrodymais, todėl nėra pakankamas pagrindas paneigti, kad įmonės turtas buvo pasisavintas ( kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-P-78/2012, 2K-163/2009). Akivaizdu, jog lėšas sumoje 166422,33 Lt ( 224613 Lt.- 15300 ( pavedimai tretiesiems asmenims) -12100 Lt(UAB „A.“ skola)- 1090,67 (UAB „D.

L.“ klojinių nuoma)- 700,00 Lt (Lt AB „H.“ palÅ«kanos už UAB „A.“ paskolÄ ) – 29000 Lt ( kasos nepanaudotų lėšų likutis)) A. G. užvaldė neteisėtai ir neatlygintinai, t. y. pasisavino jam patikėtÄ turtÄ , todėl akivaizdu, jog bendrovei buvo padaryta atitinkamo dydžio žala, t. y. 166422,33 Lt (48199,24 Eur). Pasisavinto turto suma virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės kaltinamajam patikėto svetimo turto pasisavinima.

IÅ¡ pareikÅ¡to kaltinimo Å¡alintina aplinkybė, jog A. G. pasisavino jam patikėtas lėšas iÅ¡ kasos, avansu Å«kio iÅ¡laidoms, kadangi tai buhalterinė formuluotė, tai užfiksuota specialisto iÅ¡vadose, vadovaujantis tyrimo metu naudotais Å¡altiniais, t. y. sÄ skaitos Nr. 2135 „Atskaitingi asmenys“ duomenimis, bei liudytojos M. Å . parodymuose, jog gryni pinigai, paimti iÅ¡ įmonės sÄ skaitų, kurie nepateisinti iÅ¡laidas pateisinančiais dokumentais, buvo fiksuojami kasoje kaip skola, tačiau realiai Å¡ie pinigai buvo pervedami iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos į asmeninę A.

G. sÄ skaitÄ , todėl tikslintinas kaltinimas, jog A. G. lėšas pasisavino iÅ¡ bendrovės.Patikslinus kaltinimÄ paÅ¡alinant iÅ¡ kaltinimo nurodytÄ formuluotę ir auksčiau nurodytas sumas, tikslintinas padarytos nusikalstamos veikos laikotarpis, nurodant, jog veika padaryta laikotarpiu nuo 2008-11-05 iki 2009-08-24. Teismo nuomone kaltinimo patikslinimas kaltinimo esmės nekeičia, kaltinamojo teisių nepažeidžia. Veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje  Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės iÅ¡vengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę.

Pagal teismų praktikÄ apgaulė iÅ¡vengiant PVM, pelno mokesčio ar panaikinant prievolę juos mokėti reiÅ¡kiasi suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip jÄ suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų bÅ«du arba jos iÅ¡vengti ateityje.IÅ¡ byloje nustatytų duomenų matyti, jog A. G., bÅ«damas UAB „A.“ direktoriumi, vykdydamas apgaulingÄ buhalterinę apskaitÄ laikotarpyje nuo 2008 m. rugsėjo iki 2009 m. gegužės mėnesio į bendrovės „A.“ buhalterinę apskaitÄ â€“ pajamas neįtraukė 8 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kuriuose įformintos paslaugų pardavimo Å«kinės operacijos už 291590,91 Lt sumÄ .

Neįtraukus į buhalterinę apskaitÄ Â Å¡ių sÄ skaitų, minėtos 8 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nebuvo įtrauktos ir į PVM bei pelno deklaracijas, ko pasekoje nesumokėta 47632,01 Lt PVM ir 16936,00 Lt pelno mokesčių sumokėjimo. Kaltinamasis A. G. nepripažįsta savo kaltės Å¡ioje dalyje dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo, nurodydamas, jog neturėjo apgaulės sukčiauti, be to įgaliojimÄ deklaruoti mokesčių inspekcijoje jis buvo parašęs buhalterei M. Å . ir ji, turėdama pareigÄ tinkamai pateikti deklaracijas, matydama sÄ skaitose pinigų judėjimÄ , turėjo tinkamai deklaruoti.

Kaip nurodo kaltinamasis, pagal pateiktas buhalterės M. Å . deklaracijas Mokesčių inspekcija pati nusiraÅ¡ydavo nuo bendrovės sÄ skaitos pinigus. Teigia nežinojęs, jog buhalterė netinkamai vykdo pareigas, todėl nebuvo jo tyčios vengti nurodytos turtinės prievolės Nustatyta, jog UAB „A.“ įgaliojimas teikti UAB „A.“ deklaracijas Mokesčių inspekcijai elektroniniu bÅ«du buvo iÅ¡duotas UAB „A.“ buhalterei M. Å . ( b. l. 196, 5 t.), bei pasiraÅ¡yta mokesčių deklaracijų formų teikimo elektroniniu bÅ«du sutartis ( b. l. 193-195, 5 t.).

Å ių faktinių aplinkybių niekas ir neginčija. Kaip jau minėta motyvuojant dėl nusikalstamos A. G. veikos pagal BK 222 str. 1d., dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, nustatyta, jog jis sÄ moningai nepateikė UAB „A.“ buhalterei M. Å . 8 PVM sÄ skaitų- faktÅ«rų, pagal kurias gavo pajamų. Norint nustatyti sukčiavime apgaulę, t.y. kaltinamojo tiesioginę ir iÅ¡ankstinę tyčiÄ ( nes veika dėl sukčiavimo PVM srityje gali bÅ«ti daroma apgalvojant iÅ¡ anksto, turint tam tikrÄ , konkretų tikslÄ , atliekant keletÄ veiksmų), nepakanka nustatyti, jog, nepateikiant kaltinamajam 8 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, jų neįtraukiant į deklaracijas ir pateikiant Å¡ias deklaracijas buvo susiformavusi kaltinamojo A.

G. iÅ¡ankstinė tiesioginė tyčia., nenustatytas bÅ«tinas Å¡iai nusikalstamai veikai konstatuoti apgaulės elementas. Byloje nėra jokių duomenų, taip pat teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu nėra galimybės vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog A. G. tyčia klaidino mokesčių administratorių, turėdamas tikslÄ UAB „A.“ naudai iÅ¡vengti didelės vertės turtinės prievolės. Liudytoja M. Å . patvirtino, jog bendrovė nėra susigrÄ Å¾inusi PVM , tokių duomenų nėra ir byloje.

A. G. duodamas parodymus apie tai, jog mokėjo neapskaitytus darbo užmokesčius nurodė, jog elgėsi taip tik todėl, jog norėjo iÅ¡vengti mokesčių, kas patvirtina jo tyčios kryptingumÄ siekiant iÅ¡vengti mokesčių. Neteisingų duomenų į PVM ar Pelno mokesčio deklaracijų įraÅ¡ymas ir kartu mokėtino į biudžetÄ pridėtinės vertės, pelno mokesčio ( jų dalies) iÅ¡vengimÄ gali lemti ir netinkamas juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymas, kai inter alia apskaitos dokumentuose, kuriais grindžiamos PVM ir Pelno mokesčio deklaracijos, nėra nurodomos visos Å¡io mokesčio apskaičiavimui ir sumokėjimui reikÅ¡mingos ūkinės operacijos, pvz. susijusios su pajamų gavimu.

Nustatyta, jog Mokesčių inspekcijai UAB „A.“ teikė deklaracijas, Å¡ias deklaracijas teikė buhalterė M. Å . pagal tai, kiek jai dokumentų buvo davęs direktorius A. G.. Neįtraukus dalies dokumentų į buhalterinę apskaitÄ , buvo netinkamai deklaruotos UAB „A.“ pajamos ir pelnas ir tokiu bÅ«du buvo nesumokėta mokėtino į biudžetÄ pridėtinės vertės 47632,01 Lt ir pelno mokesčio 16936,00 Lt. Tai yra objektyvÅ«s požymiai, nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 str. 1d., o ne BK 182 str. 2d. ( 2K-120/2013).

SistemiÅ¡kai analizuojant BK normas, deklaracijos nepateikimas, netikslus pateikimas, negali bÅ«ti vertinamas kaip apgaulės bÅ«das PVM sukčiavimo bylose ( 2K-7-398/2013). Visos aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, jog įmonės vadovas padarė sukčiavimÄ , t. y. siekė fiktyviu pagrindu gauti turtinės naudos valstybės biudžeto sÄ skaita ir kad bÅ«tent taip suvokė savo veikÄ . Ä®monės Å«kinių operacijų nefiksavimas buhalterinėje apskaitoje, neteisingų duomenų nurodymas mokesčių deklaracijose ir jų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai –savaime nereiÅ¡kia turtinio sukčiavimo pagal požymį „iÅ¡vengė turtinės prievolės apgaule“, ir neatitinka turtinių bei finansinių nusikalstamų veikų atskyrimo pagrindų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015).

Atsižvelgiant į visumÄ nustatytų faktinių aplinkybių, kaltinamasis A. G. iÅ¡teisintinas dėl jam inkriminuotos veikos pagal BK 182 str. 2 d., dėl didelės vertės turtinės prievolės iÅ¡vengimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. M. N. inkriminuota veika, numatyta  Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje Vertindamas surinktus baudžiamojoje byloje ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, nustatyta,jog M. N., laikotarpiu nuo 2008-10-29 iki 2009-07-21 pasisavino UAB ,,A.” priklausančių lėšų 182516,97 Lt. (52860,57 Eur) sumai.

Nors kaltinamasis M. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog visas gautas lėšas iÅ¡ UAB ,,A.” jis panaudojo įmonės veiklai, lėšų nepasisavino, tačiau šiuos jo paaiÅ¡kinimus paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės: nustatyta, jog M. N. buvo UAB ,,A.” akcininku kartu su A. G., kiekvienas turėjo po 50% akcijų ( 1t., b.l. 32-33, 2t. b.l. 60 ). IÅ¡ specialistės iÅ¡vadų 2014-02-20 Nr. 5-4/13, 2014-08-11 Nr. 5-4/64, 2016-01-22 Nr. 5-4/6 ( 3 t., b.l. 1-46, 86-103, 6t., b.l. 15-34.), matyti, jog pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis, t.y. endrovės UAB ,,A.” 2010-01-28 tvarkytos sÄ skaitos Nr. 2135 “Atskaitingi asmenis” duomenis, M.

N. bendrovei buvo skolingas 194 043,00 Lt., tačiau specialistė sumažino M. N. skolÄ bendrovei pagal pateiktus paties M. N. 29 apskaitos dokumentus 5749,52 Lt ir sumažino M. N. skolÄ bendrovei iki 188293,48 Lt. ( specialisto iÅ¡vada 2014-08-11 Nr. 5-4/64, 3 t., b.l. 91). Duomenis kaip susidarė M. N. buhalteriniuose dokumentuose fiksuojama skola specialistė detalizavo lentelėse,prieduose prie iÅ¡vadų : 2016-01-22 iÅ¡vados Nr,. 5-4/6 priedas 2, 2014-02-20 Nr. 5-4/13. IÅ¡ Å¡ių duomenų ( 2t. b.l. 172-174, 6 t., b.l.

28) matyti, jog M. N. iÅ¡ bendrovės UAB ,,A.” sÄ skaitų AB Å . b. – Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, AB S. b. – Nr. (duomenys neskelbtini) LTL ir D. b. – Nr. (duomenys neskelbtini), persivedinėjo pinigus į savo sÄ skaitÄ AB ,,S.“ Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje pasiimdavo grynais, jų panaudojimo nepagrindė jokiais dokumentais, bendrovės lėšas pavertė nuosavomis, t.y. pasisavino. Tiesioginę jo tyčiÄ patvirtina tai, jog pinigai buvo pervedami į asmeninę sÄ skaitÄ pakankamai didelėmis sumomis, jie po to buvo iÅ¡imami grynais,, perkama valiuta ( 2008-11-06 keitimas 34610,00Lt.

į 10000 Eur), kuomet įmonė neturėjo darbinių ar sutartinių santykių su užsienio elementu, be to įmonė turėjo kreditorinių įsiskolinimų , kurių nemokėjo ( specialisto iÅ¡vada 2014-02-20 Nr. 5-4/13, 6 lapas, 3 t., b.l. 6 ). Kaltinimas M. N. pateiktas, jog jis pasisavino 188293,48 Lt., tačiau teismas mažina pateikto kaltinimo dydį 5776,51 Lt, nes nustatyta, jog M. N. 2009-01-16 atlikto pavedimÄ IÄ® ,,Ag.” už UAB ,,A.” degalus- 2800 Lt. ir 2009-03-31 atliko pavedimÄ už UAB ,,A.” soc.

DraudimÄ - 2976,51 Lt. Kadangi matyti, jog buvo atlikti pavedimai įmonės vardu tretiesiems asmenims, todėl M. N. veiksmuose nebuvo tyčios pasisavinti nurodytas sumas, o kad buvo atlikti fiktyvÅ«s sandoriai, ko pasekoje Å¡ios lėšos bÅ«tų M. N. pasisavintos- nenustatyta. IÅ¡ asmeninės sÄ skaitos, detalizuotos specialistės ( 2t., b.l. 172-174), taip pat matyti, jog buvo atliktas 2009-02-19 pavedimas 3012,60 Lt UAB ,,L.” už UAB ,,A.”, tačiau Å¡ia suma specialistė, pateikdama iÅ¡vadÄ 2014-08-11d., Nr. 5-4/64, jau buvo sumažinusi M.

N. skolÄ bendrovei ,,A.” ( iÅ¡vados 4 lapas, 3t., b.l. 89), todėl pakartotinai neiÅ¡skaitytina Å¡i suma.Nors M. N. teigia, jog jis nėra subjektas, kuris galėjo pasisavinti įmonės lėšas, tačiau tiek iÅ¡ paties kaltinamojo paaiÅ¡inimo teisiamojo posėdžio metu, tiek iÅ¡ A. G., kuris buvo UAB ,,A.“ akcininku ir direktoriumi, nustatyta, jog tiek A. G., tiek M. N. naudojosi prieiga prie bendrovės UAB ,,A.“ sÄ skaitų, t.y. naudojosi kodų generatoriais, prieiga prie sÄ skaitų buvo perduota įmonės direktoriaus, todėl pripažintina, jog M.

N. buvo patikėta bendrovės turtinė teisė, o, pasinaudojus turtine teise, buvo pasisavintas neatlygintinai svetimas UAB ,,A.” turtas ( akcininkui bendrovės turtas yra svetimas), taip M. N. gavo naudos turto savininko, Å¡iuo atveju UAB ,,A.“ sÄ skaita. M. N. nemažintina pasisavinto turto suma dėl mokėto neapskaityto darbo užmokesčio UAB ,,A.” darbuotojams, analogiÅ¡kais motyvais kaip ir kaltinamajam A. G., kadangi nustatytas laikotarpis M. N., kuomet jis pasisavino bendrovės ,,A.” lėšas, t.y. nuo 2008-10-29 iki 2009-07-21, kaip nustatyta vėliau nei nutraukti darbiniai santykiai su darbuotojais D.

N., D. K. ir T. G.. Kiti duomenys, t.y. raÅ¡ytiniai A. O., K. B., G. B. paaiÅ¡kinimai nepripažintini objektyviais ir neginčytinais įrodymais, analogiÅ¡kai kaip nurodyta apraÅ¡ant A. G. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 str. 2d.Pasisavinto turto suma virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės kaltinamajam patikėto svetimo turto pasisavinimas. Kaip ir minėta konstatuojant įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ A. G. taip ir M.

N. iÅ¡ pareikÅ¡to kaltinimo Å¡alintina aplinkybė, jog M. N. pasisavino jam patikėtas lėšas iÅ¡ kasos, avansu Å«kio iÅ¡laidoms, kadangi tai buhalterinė formuluotė, tai užfiksuota specialisto iÅ¡vadose, vadovaujantis tyrimo metu naudotais Å¡altiniais, t. y. sÄ skaitos Nr. 2135 „Atskaitingi asmenys“ duomenimis, kur konstatuotos M. N. skolos bendrovei „A.“, nustatant, jog lėšos pasisavintos iÅ¡ bendrovės UAB „A.“. Patikslinus kaltinimo formuluotę ir paÅ¡alinus iÅ¡ kaltinimo auksčiau nurodytas sumas, tikslintinas padarytos nusikalstamos veikos laikotarpis, nurodant, jog veika padaryta laikotarpiu nuo 2008-10-29 iki 2009-07-21 ( nustatyta pagal specialisto iÅ¡vados 2016-01-22 Nr. 5-4/6 2 priedÄ , 6t., b.l. 28).

Teismo nuomone kaltinimo patikslinimas kaltinimo esmės nekeičia, kaltinamojo teisių nepažeidžia. Dėl A. G. pareikÅ¡to kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalyje, bei A. G. ir M. N. pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 209 straipsnį  A. G. pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 220 str. 1d., nurodant, jog jis, siekdamas iÅ¡vengti PVM ir pelno mokesčių, 2009-09-29 įrašė į metinę pelno deklaracijÄ už 2008 m žinomai neteisingus duomenis, dėl ko neapskaičiavo pelno mokesčio 16936,00Lt, ir laikotarpyje nuo 2008-10-27 iki 2009-07-23 įrašė į UAB „A.“ pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas žinomai neteisingus duomenis ir laikotarpyje nuo 2008 rugsėjo- 2009 m. gegužės mėnesio sumažino mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ pridėtinės vertės mokestį 47632,01 Lt. , bei 2008 m. lapkričio mėnesį padidino grÄ Å¾intinÄ PVM 172,00 Lt. ir deklaracijas pateikė valstybės įgaliotai institucijai, t.y.

Å iaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.Taip pat A. G. ir M. N. pareikÅ¡tas kaltinimas, jog A. G., bÅ«nant bendrovės UAB „A.“ direktoriumi, veikiant kartu su UAB „A.“ akcininku M. N., pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 10 dalį bei UAB „A.“, įstatų 5.30.1 punktÄ bÅ«dami atsakingi už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , atlikdami bendrovės valdymo funkcijas, nesilaikydami UAB „A.“ įstatų 8.3.1, 8.3.3 punktuose nustatytų sÄ lygų – visuotinio akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti – iÅ¡simokėti dividendus jei: bendrovė yra nemoki ar iÅ¡simokėjus dividendus taptų nemoki, bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba iÅ¡simokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomo rezervo, perkainojamo rezervo bei rezervo savoms akcijoms įsigyti sumÄ , bÅ«dami UAB „A.“ akcininkais, sÄ moningai blogai valdydami – priimdami sprendimÄ sau iÅ¡simokėti dividendus ir pelnÄ po apmokestinimo, UAB „A.“ padarė 357332 Lt nuostolį, o bÅ«tent M.

N. 2010-01-04 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 3 iÅ¡mokėjus 110816, Lt dividendų, A. G. 2010-01-04 pagal kasos pajamų orderį Nr. 2 110816 Lt iÅ¡mokėjus dividendų ir pagal 2010-01-05 kasos pajamų orderį Nr. 1 135700 Lt iÅ¡mokėjus pelnÄ po apmokestinimo, Å¡iais sÄ moningais veiksmais lėmė UAB „A.“ nemokumo atsiradimÄ ir bankrotÄ , todėl UAB „A.“ kreditoriams buvo padaryta didelė 357332 Lt turtinė žala. A. G. kaltinamas pagal BK 220 str. 1d., t.y. padaręs nesunkų nusikaltimÄ pagal BK 11 str. 3 d.

Å iuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio redakcijoje nustatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, kai padarytas nesunkus nusikaltimas, terminas yra 8 metai. Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumÄ ir baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o 3 dalyje nustatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumÄ , griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Kaltinamajam A. G. pareikÅ¡tas kaltinimas dėl veikos pagal BK 220 str. 1d., kurios padarymo pabaiga yra 2009-09-29. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ buvo nustatytas 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Kadangi Å¡is įstatymas yra Å¡velnesnis, jis taikytinas veikai, kuria kaltinamas A. G.. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , byloje nusikalstamai veikai, kuria kaltinamas A.

G., apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas turėtų sueiti 2014-09-29. A. G. buvo pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 182 str. 2d., tačiau dėl Å¡ios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis iÅ¡teisintas. Vadovaujantis BK 95 str. 7d. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) , Å¡iuo metu galiojančioje redakcijoje 8d. ( 2014-05-21 įstatymo XII-892 red.) numatyta, jog „ jeigu asmuo iki šiame straipsnyje numatytų terminų pabaigos padaro naujÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , senaties eiga nutrÅ«ksta.

Å iuo atveju senaties eiga už pirmÄ nusikalstamÄ veikÄ pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Kaltinamajam A. G. pareikÅ¡tas kaltinimas ir pagal BK 209 str., kurio veikos laikotarpis kaltinime nurodomas 2010-01-04 ir 2010-01-05. Nusikalstamo bankroto (BK 209 straipsnis) normos dispozicijoje veika apraÅ¡yta kaip sÄ moningai blogas įmonės valdymas. Å i veika visada suponuoja tam tikrÄ trunkamumÄ . Tokiais atvejais nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, per kurį asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-68/2009), o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo veikos nutraukimo momento.

Nagrinėjamu atveju blogas įmonės valdymas truko iki 2010-01-05. Specialisto iÅ¡vadoje ( b. l. 12-13, 3t.) nustatyta, kad, iÅ¡simokėjus dividendus ir pelnÄ po apmokestinimo 2010-01-04- 2010-01-05d., bendrovės nebegalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Laikotarpyje nuo 2010-01-05 iki 2010-01-28 bendrovės atsiskaitomosiose sÄ skaitose lėšų judėjimo nebuvo, o mokesčių inspekcijos mokestinis patikrinimas pradėtas 2010-01-04 ( b.l. 116, 1t.) bendrovė nuo 2009-09-30 nevykdė ekonominės veiklos, buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ PVM mokėtojų registro ( b.l. 11-16, 1t.), duomenų, jog bendrovė buvo ir toliau blogai valdoma po 2010-01-05d.- nėra, todėl visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamos veikos laikas Å¡iuo atveju sietinas su blogo įmonės valdymo pabaiga, t. y. 2010-01-05d.

Nuo šio laiko skaičiuotinas ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. BK 209 str. taip pat priskiriamas prie nesunkių nusikalstamų veikų ir dėl taikomos apkaltinamojo nuosprendžio senaties taikytini analogiški motyvai, kurie išdėstyti ir dėl nusikalstamos veikos pagal BK 220 str. 1d., bei taikytinas analogiškas įstatymas , t.y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas 5 metus nuo veikos padarymo, t.y.

Å¡iuo atveju senaties terminas pagal BK 209 str. suėjo 2015-01-05d., todėl teismas pripažįsta, jog A. G. apkaltinamojo nuosprendžio senatis pagal BK 220 str. 1d. ir 209 str. suėjo 2015-01-05. Kadangi pagal bylos medžiagÄ teismui senaties trukmės nustatymui svarbios aplinkybės (veikos požymiai, jos baigtumo momentas) yra pakankamai aiÅ¡kios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-06-25 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343/2013), todėl baudžiamasis procesas dėl pareikÅ¡tų A. G. kaltinimų pagal BK 220 str. 1d. ir 209 str. nutrauktinas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senačiai.

Nustatyta, jog A. G. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 str. 1d ir 183 str. 2d., pastarosios veikos apkaltinamojo nuosprendžio senatis 10 metų. Tačiau teismo nustatytos padarytų nusikalstamų veikų laikotarpis yra: pagal BK 222 str. 1d.- nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2009-05-27, pagal BK 183 str. 2d. nuo 2008-11-05 iki 2009-08-24 t. y. veikos, numatytos BK 220 str. 1d., laikotarpio metu ( nuo 2008-10-24 iki 2009-09-29), todėl inkriminuotai veikai pagal BK 220 str. 1d. yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio senatis.M.

N. pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 209 str. Å ios veikos laikotarpis kaltinime nurodomas 2010-01-04 ir 2010-01-05. Kaip jau buvo minėta taikant senatį kaltinamajam A. G., kaltinamajam M. N. pareikÅ¡tas kaltinimas dėl veikos, kurios padarymo pabaiga yra 2010-01-05. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ buvo nustatytas 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

Kadangi Å¡is įstatymas yra Å¡velnesnis, jis taikytinas veikai, kuria kaltinamas M. N., nes nėra byloje jokių duomenų apie kokios nors dar vienos tyčinės veikos padarymo, dėl ko apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminai turėtų bÅ«ti skaičiuotini iÅ¡ naujo. Kaip ir kaltinamojo A. G. atžvilgiu, taip ir dėl kaltinamojo M. N. matyti, jog M. N. pripažintinas kaltu įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 str. 2d. ( apkaltinamojo nuosprendžio senatis 10 metų), tačiau pagal šį straipsnį nustatytas veikos padarymo laikotarpis nuo 2008-10-29 iki 2009-07-21, t.y. iki veikos, numatytos BK 209 str. nurodyto laikotarpio ( nuo 2010-01-04 iki 2010-01-05).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , baudžiamasis procesas dėl pareikÅ¡to M. N. kaltinimo pagal BK 209 str. nutrauktinas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senačiai. Vadovaujantis BK 95 straipsniu esant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo sÄ lygoms, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti priimamas. BPK 303 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo nuosprendis gali bÅ«ti apkaltinamasis arba iÅ¡teisinamasis. Be to, teismo nuosprendžiu gali bÅ«ti nutraukiama baudžiamoji byla. Taigi BPK nėra nustatyta atskiros nuosprendžio rÅ«Å¡ies, kuriuo, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamasis procesas nutraukiamas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams.

Vadovaujantis BPK 235 ir 253 straipsniais baudžiamoji byla gali bÅ«ti nutraukta nutartimi. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kada dėl vienų nusikalstamų veikų kaltininkas gali bÅ«ti pripažįstamas kaltu ir paskiriama bausmė, o dėl kitų yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, teismas priima atitinkamÄ procesinį sprendimÄ , t. y. dėl vienų nuskalstamų veikų kaltininkÄ pripažįsta kaltu pagal atitinkamÄ BK specialiosios dalies straipsnį ir paskiria bausmę, o dėl kitų, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamÄ jį procesÄ nutraukia suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui ir visi Å¡ie sprendimai suraÅ¡omi viename dokumente- nuosprendyje.

Bausmių skyrimasA. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, jog jis iÅ¡ esmės pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 str. 1d. Nors teisiamojo posėdžio metu nurodė, kitÄ kaltės formÄ , tačiau jis nėra teisininkas, kad teisiÅ¡kai vertinti tiksliai tyčios formÄ , todėl teismas laiko, jog jis iÅ¡ esmės pripažino savo kaltę ir dėl nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1d. 2p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.M.

N. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmes A. G. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vienÄ sunkų ir vienÄ apysunkį nusikaltimus, į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad A. G. nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas neteistas ( b.l. 64, 4 t.), vadovaujantis LR ATPK 36 str. laikomas baustu administracine tvarka, kadangi, nėra duomenų, jog bÅ«tų sumokėta 2012-02-2d. nutarimu paskirta 100 Lt ( 28 Eur) ( b.l. 70, 4 t.), VÅ¡Ä® Respublikinės ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesigydė ( b.l. 56, 4 t. ), VÅ¡Ä® Kelmės r. psichikos sveikatos centro konsultacijų kabinete nesilankė ir nesigydė ( b.l. 68-69, 4 t.), VÅ¡Ä® Å iaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro konsultacijų kabinete nesilankė ir nesigydė (b. l. 67, 4 t.), nėra neigiamai charakterizuojančių duomenų, į nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, skirtinos sankcijose numatytos bausmės, nustatant jų dydį mažesnį nei vidurkis.

Paskyrus bausmę, taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi bausmės tikslai bus pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės, nes A. G. turi Å¡eimÄ , nurodo, jog dirba Vokietijoje, bausmės vykdymo atidėjimas neprieÅ¡tarauja teisingumo principui. Atidėjus bausmės vykdymÄ , skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . A. G. atžvilgiu taikyti BK 62 str. ir skirti Å¡velnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta- nėra pagrindų visumos, nurodomų minėtame straipsnyje, o BK 54 str. 3d. taikymas netikslingas, nes bausmės paskyrimas Å¡iuo atveju aiÅ¡kiai neprieÅ¡tarauja teisingumo principui.Skiriant bausmę M.

N. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vienÄ sunkų nusikaltimÄ , į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad M. N. neteistas ( b.l. 51-52, 4 t.), vadovaujantis LR ATPK 36 str. laikytinas nebaustu administracine tvarka ( b.l. 62-63, 4t.), dirbantis ( b.l. 114-115, 4 t.) turi Å¡eimÄ , mažametį vaikÄ ( b.l., 198-199, 5 t.), VÅ¡Ä® Respublikinės ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesigydė ( b.l. 56, 4t.), VÅ¡Ä® Kelmės r. psichikos sveikatos centro konsultacijų kabinete nesilankė ir nesigydė ( b.l. 60- 61, 4t.), VÅ¡Ä® Å iaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro konsultacijų kabinete nesilankė ir nesigydė ( b.l. 58, 4t.), kitų, kaltinamÄ jį charakterizuojančių duomenų- nėra surinkta byloje.

Atsižvelgiant į visumÄ byloje nustatytų faktinių aplinkybių, už padarytÄ nusikaltimÄ M. N. skirtina bausmė, numatyta sankcijoje- laisvės atėmimas, nustatant dydį, mažesnį nei vidurkis, kadangi teismo nuomone, taip bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje. Paskyrus bausmę, taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi bausmės tikslai bus pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės, nes kaip jau minėta, M. N. turi nuolatinį darbÄ Norvegijoje, turi Å¡eimÄ , auginÄ mažametį vaikÄ , todėl bausmės vykdymo atidėjimas neprieÅ¡tarauja teisingumo principui ir ateityje, teismo nuomone, gali suponuoti teigiamÄ kaltinamojo socialinę savirealizacijÄ .

Padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . M. N. atžvilgiu taikyti BK 62 str. ir skirti Å¡velnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta- nėra pagrindų visumos, nurodomų minėtame straipsnyje, o BK 54 str. 3d. taikymas netikslingas, nes bausmės paskyrimas Å¡iuo atveju aiÅ¡kiai neprieÅ¡tarauja teisingumo principui. Civilinis ieÅ¡kinys Bankrutavusi UAB „A.“ pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu, pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys 357332 Lt sumai, kuriuo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ A.

G. 246 516,00 Lt. ir iÅ¡ M. N. 110 816,00 Lt. turtinės žalos BUAB „A.“ naudai (b. l. 39-41, 100, 1 t. ). BPK 109 straipsnyje pasakyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Taigi civilinis ieÅ¡kinys visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinamas tik priimant teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį ir tik kai:

1) fiziniam a juridiniam asmeniui padaryta žala;

2) kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

3) tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Tačiau BPK tiesiogiai nėra nustatyta, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties. Iš pareikšto civilinio ieškinio matyti, jog bankrutavusio UAB „A.“ vardu pateikė civilinį ieškinį bankroto administratorius UAB „T.“. Civiliniame ieškinyje pareikštas reikalavimas priteisti iš A.

G. 246 516,00 Lt., ir iÅ¡ M. N. 110 816,00 Lt. turtinės žalos bankrutavusios UAB „A.“ naudai, dėl M. N. ir A. G. veiksmų, kuomet buvo priimtas akcininkų sprendimas iÅ¡mokėti dividendus ir pelnÄ po apmokestinimo 2010-01-04 ir 2010-01-05. Kaltinamiesiems buvo pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 209 str. tiesiogiai priežastiniame ryÅ¡yje sietinas su reikalavimu civiliniame ieÅ¡kinyje, kuriame nurodomas bendras A. G. ir M. N. 357 332,00 turtinės žalos padarymas bendrovės kreditoriams. Tačiau baudžiamoji byla dalyje pagal BK 209 str., A.

G. ir M. N. atžvilgiu nutrauktina suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai. Priėmus teismo sprendimÄ dėl senaties taikymo, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrÅ«ksta, nes iÅ¡nyksta kaltininkų pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Taigi kaltinamųjų atžvilgiu baudžiamoji atsakomybė negali bÅ«ti įgyvendinama, t. y. negali bÅ«ti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, skiriama bausmė ir negali atsirasti teistumas. Kadangi civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis ( Å¡is civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tik kaltinimo, numatyto BK 209 str. ribose), Å¡iems santykiams pasibaigus, civilinio ieÅ¡kinio tenkinimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-260/2006).

Todėl, nutraukus baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl senaties civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas. Palikus civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ baudžiamojoje byloje, toks ieÅ¡kinys gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas civilinio proceso tvarka.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ bankrutavusio UAB „A.“ vardu bankroto administratoriaus UAB „T.“ pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos priteisimo iÅ¡ A. G. 246 516,00 Lt., iÅ¡ M. N. 110 816,00 Lt. , palikti nenagrinėtÄ .

Dėl turto konfiskavimo Kaip jau nustatyta, jog A. G. ir M. N. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 2d. Šio nusikaltimo rezultatas – pasisavintos UAB „A.“ priklausiusios lėšos: A. G. pasisavino 166422,33 Lt ( 48199,24 Eur), M. N.- 182516,97 Lt ( 52860,57 Eur). Pagal BK 72 str. 2d. turi būti konfiksuotas turtas kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Tačiau taikyti konfiskavimo netikslinga, kadangi UAB „A.“ yra iškeltas bankrotas ir bankroto administratorius turi teisę reikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į protingumo ir proporcingumo principus, šiuo atveju turto konfiskavimas netaikytinas.Kardomosios priemonės, paskirtos A. G. ir M. N., t. y. rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini. Daiktai turintys reikšmės: UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, sudėti į paketus Nr. 1 ir Nr. 2 ir pateikti kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini bankroto administratoriui UAB „T.“ ( LR BPK 94 str. 1d. 3p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235 str., 254 str. 4d., 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 5d. 1p., 304-305 str., 307 str. 1 d., 2d., 4d., 6-7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas, n u s p r e n d ž i a:

             A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę areÅ¡tÄ 50 (penkiasdeÅ¡imt ) parų.              A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 ( Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1d., 4 d.

A. G. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, paskirtÄ areÅ¡to bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę vadovaujantis BK 65 str. 1d. 1p.

a) p.p. ir galutinę subendrintÄ bausmę A. G. paskirti laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 7 ( septyniems) mėnesiams.              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. 2 d. 67 str. 2 d. 6 p., 71 str. A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 ( vieneriems) metams 6 ( Å¡eÅ¡iems) mėnesiams ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę 25 MGL ( 941,50 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per 3 ( tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

             A. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.             BaudžiamÄ jÄ bylÄ dalyje A. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir 209 straipsnį nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai.              M. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimÄ 1 ( vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. 2 d. 67 str. 2 d. 6 p. 71 str.

M. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 ( vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę 20 MGL ( 753,20 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per 3 ( tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.              BaudžiamÄ jÄ bylÄ dalyje M. N. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnį nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Bankrutavusio UAB „A.“ vardu bankroto administratoriaus UAB „T.“ pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos priteisimo iÅ¡ A. G. 246 516,00 Lt. (71395,97 Eur.) ir iÅ¡ M. N. 110 816,00 Lt. ( 32094,53 Eur.), palikti nenagrinėtÄ . KardomÄ sias priemonės paskirtas A. G. ir M. N., raÅ¡ytinius pasižadėjimus neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Daiktus turinčius reikÅ¡mės bylai: buhalterinės apskaitos dokumentus, esančius paketuose Nr. 1, Nr. 2, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti bankroto administratoriui UAB „T.“.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                                                 Ernesta Montvidienė