Legislator Case Law & Legislation
670e2a06-9fa6-4e92-8e80-8044b62bd5a9 AI generated

670e2a06-9fa6-4e92-8e80-8044b62bd5a9 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Case Number 670e2a06-9fa6-4e92-8e80-8044b62bd5a9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr       Administracinė byla Nr. I-378-386/2010       (Proceso Nr. 3-63-3-00205-2010-5)        Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5., 74. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                               2010 m. gegužės 20 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

Legislator headnote

AI generated

670e2a06-9fa6-4e92-8e80-8044b62bd5a9 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas: Proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimÄ praneÅ¡ta tinkamai, dalyvaujantys byloje asmenys ir jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 79 straipsnio 5 dalis).                          PraÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies (ABTÄ® 88 straipsnio 4 punktas).              Byloje spręstinas administracinis ginčas dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiÅ¡kėjui R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr       Administracinė byla Nr. I-378-386/2010       (Proceso Nr. 3-63-3-00205-2010-5)        Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5., 74. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                               2010 m. gegužės 20 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

M. praÅ¡ymÄ atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ ,nustatė:           pareiÅ¡kėjas R.

M. 2010-04-09 paÅ¡tu pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, viso – 342,63 Lt, už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų, ribojusių darbo užmokesčio priedų mokėjimÄ , taikymo.

Reikalavimo sumÄ Ä¯rodinėja darbuotojo asmeninių uždarbio kortelių duomenimis už 2007 m. balandžio - gruodžio mėn. ir už 2008 m. sausio - gruodžio mėn. (b.l. 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10). Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė atsiliepimu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad atsakovė apskaičiuodamas ir iÅ¡mokėdama pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį vadovavosi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatomis ir jas tinkamai taikė.

PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kada pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , todėl atitinkamai turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ir trejų metų senaties terminas pareikÅ¡tiems reikalavimus. PraÅ¡o, priėmus palankų pareiÅ¡kėjui sprendimÄ , sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams, nes 2010 m. įstaigos biudžetas jau yra patvirtintas, todėl įvykdžius teismo sprendimÄ , atsakovės padėtis taptų komplikuota ir tai atsiliepimų visiems įstaigos darbuotojams ir pareigÅ«nams. Informuoja, kad bylÄ nagrinėjant teismo posėdyje nedalyvaus.Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu nesutinka ir praÅ¡ymÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad Konstitucinio Teismo nutarimai nukreipiami į ateitį ir taikomi tiems sprendimams, kurie yra neįvykdyti. Taip pat praÅ¡o atsižvelgti į senaties terminus pareikÅ¡tiems byloje reikalavimams tenkinti. PraÅ¡o sprendimo vykdymÄ , patenkinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , atidėti vieneriems metams, įvertinus sunkiÄ Lietuvos valstybės turtinę padėtį. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei (valstybei) Å¡ios kategorijos bylose atstovauja Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (2010-02-17 Lietuvos Respublikos ministro pirmininko potvarkis Nr. 54).

Proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimÄ praneÅ¡ta tinkamai, dalyvaujantys byloje asmenys ir jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 79 straipsnio 5 dalis).                          PraÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies (ABTÄ® 88 straipsnio 4 punktas).              Byloje spręstinas administracinis ginčas dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiÅ¡kėjui R.

M. , iÅ¡ viso praÅ¡oma priteisti – 342,63 Lt, už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31, kai atsakovas (darbdavys) nemokėjo jam visos priedų ir priemokų sumos. Reikalavimas kyla iÅ¡ valstybės tarnybos teisinių santykių.             Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu į teismÄ kreipėsi 2010-04-09 (b.l. 4, 7). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 27 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatytas bendrasis trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas ir reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, teismas ginčo laikotarpiu laiko laikotarpį nuo 2007-04-09 iki 2008-12-31.

Vertinant tai, teismas ginčo laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2007-04-09 laiko nepagrįstu ir Å¡ioje dalyje praÅ¡ymÄ atmeta kaip nepagrįstÄ . Vertinant tai, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti ginčo sumos dydžio atsakovas iÅ¡ esmės neginčija, laikytina, kad ginčo suma nurodyta pagrįstai. Taigi, ginčo suma laikytina, viso - 342,63 Lt, susidariusi laikotarpiu nuo 2007-04-09 iki 2008-12-31.             RaÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad pareiÅ¡kėjas R.

M. ginčo laikotarpiu dirbo statutiniu valstybės tarnautoju Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkardos vado pareigose (b.l. 4, 8-10). IÅ¡ darbuotojo asmeninės uždarbio kortelių duomenų už 2007 m. balandžio - gruodžio mėn. ir 2008 m. sausio - gruodžio mėn., matyti, kad aktualiu ginčui laikotarpiu - nuo 2007-04-09 iki 2007-12-31, pareiÅ¡kėjui dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbÄ nesumokėta, viso – 342,63 Lt (b.l. 8-10).

Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjui buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.             Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau ? ir Įstatymas) VI skyriaus (23 - 26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

             Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti priedai (už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas).

Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Ä®statymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomi apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.             Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Toks Konstitucinio teismo aiÅ¡kinimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ . To nepadarius, laikytina, kad atsakovė (darbdavys) iki Å¡iol už faktiÅ¡kai už pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.             KT 2004-12-13 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku ir valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu.             LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte.

Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.              Pažymėtina, kad bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė.

Valstybė galėtų bÅ«ti tinkamų atsakovu byloje, jeigu pareiÅ¡kėjas formuluodamas savo reikalavimus praÅ¡ytų atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmais, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, todėl atsakove yra tiesioginis pareiÅ¡kėjo darbdavys, t.y. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė.             Kreipimasis į teismÄ teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismÄ kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais, kol neiÅ¡nyksta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004;

A1-638/2005).                          Atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens praÅ¡ymai atidėti sprendimo vykdymÄ , laikytini nepagrįstais, kadangi tai nenumatyta įstatymu (ABTÄ® 97 straipsnis). Sprendimo vykdymo tvarkos klausimas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas Å¡alių susitarimu, valstybinės valdžios ir (ar) valdymo organų sprendimais ar priverstinio vykdymo procese, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.             IÅ¡dėstytų ir įvertintų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies (ABTÄ® 88 straipsnio 4 punktas).                          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, teismasnusprendžia:             pareiÅ¡kėjo R.

M. praÅ¡ymÄ patenkinti iÅ¡ dalies, - priteisti R. M. iÅ¡ atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės nesumokėto darbo užmokesčio dalį, iÅ¡ viso – 342,63 Lt (trys Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt du litus ir 63 centai), už laikotarpį nuo 2007-04-09 iki 2008-12-31 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neiÅ¡skaičiuoti).Kitoje dalyje praÅ¡ymÄ atmesti.SprendimÄ per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.Teisėja                                                                                Laimutė Jokubauskaitė