670beddc-a25e-4d73-b1d2-142bee5dfaca · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-4952-595/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02351-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Agnės Stankevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės, dalyvaujant pareiškėjo G. M. (G. M.) atstovui advokatui M.

M., atsakovės valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei J. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. M. (G. M.) skundÄ atsakovei valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas G. M. (G. M.) kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2022 m. gegužės 17 d. sprendimÄ Nr. 22S66033 (toliau – ir Sprendimas). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad VSAT priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. VSAT, priimdamas SprendimÄ nevertino visų aplinkybių, reikÅ¡mingų priimant SprendimÄ , ko pasekoje priėmė neteisėtÄ SprendimÄ . Remiasi 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 1987/2006/EB Dėl antrosios kartos Å engeno informacinės sistemos (SIS II) sukÅ«rimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir Reglamentas) 21 straipsnio ir 24 straipsnio nuostatomis ir teigia, jog Sprendime nėra pateikti jo priėmimÄ pagrindžiantys motyvai, tokiu sprendimu siekiami tikslai.

PareiÅ¡kėjas akcentuoja, kad VSAT priimdama SprendimÄ vadovavosi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2022 m. gegužės 12 d. pateikta iÅ¡vada Nr. 5-S-9826 (toliau – ir IÅ¡vada), kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai, nes buvo nuteistas už nusikaltimo padarymÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone, toks VSAT vertinimas nagrinėjamu atveju pavirÅ¡utiniÅ¡kas ir nepakankamas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo galimai keliama grėsmė vieÅ¡ajai tvarkai yra susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, ir nagrinėjamu atveju uždraudimas atvykti į Lietuvos RespublikÄ bei Å engeno sutarties valstybes yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Pažymi, kad nors VSAT, priimdamas SprendimÄ , turėjo teisę remtis Policijos departamento pateikta IÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjo grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai vertinimo, tačiau VSAT, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktÄ , sukeliantį asmeniui materialaus pobÅ«džio teisines pasekmes, jį turėjo priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas, be kita ko, turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis.

PareiÅ¡kėjo nuomone, Å¡iuo atveju Sprendimas negalėjo bÅ«ti grindžiamas atsižvelgiant vien tik į Policijos departamento IÅ¡vadÄ dėl užsieniečio keliamos grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai. PaaiÅ¡kina, jog vien tik aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas buvo nuteistas už nusikaltimÄ , nagrinėjamu atveju neturi esminės reikÅ¡mės. Nurodo, jog sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) vieÅ¡ajai tvarkai, turi bÅ«ti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi bÅ«ti priimamas atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ bei laikantis VAÄ® 3 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas kartu su Lenkijos Respublikos piliete turi du nepilnamečius vaikus, kurie yra Lenkijos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lenkijoje. PareiÅ¡kėjo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu sugyventinė ir vaikai palaikė nuolatinį ryšį su pareiÅ¡kėju. Teigia, kad VSAT priimdama SprendimÄ , iÅ¡ esmės jokių su pareiÅ¡kėjo Å¡eimine padėtimi susijusių aplinkybių nevertino. Taip pat teigia, jog iÅ¡ Sprendimo turinio nematyti, kad VSAT bÅ«tų vertinusi, tėvo ir nepilnamečių vaikų ryšį bei kitas Å¡eimines aplinkybes.

Pažymi, kad Sprendime nepateikta ir jokių objektyvių duomenų apie pareiÅ¡kėjo realiai keliamÄ grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai. PareiÅ¡kėjo nuomone, nagrinėjamu atveju, įvertinus nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumÄ , yra pagrindas konstatuoti, kad priimant SprendimÄ , buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir Sprendimo pagrįstumÄ , todėl VSAT Sprendimas naikintinas. Atsakovė VSAT teigia, kad Sprendimas atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, kurios yra susietos su taikomomis teisės normomis.

Nurodo, kad įvertinus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Ä®statymas) 133 straipsnio 5 dalį įtvirtintÄ maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (5 m.), tai, kad pareiÅ¡kėjas kelia realiÄ grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, kompetentingos valstybės institucijos iÅ¡vadoje pateiktÄ informacijÄ , taip pat tai, kad nėra nustatyta jo giminystės ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, atsižvelgus į kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį arba iÅ¡braukiant duomenis apie užsienietį iÅ¡ Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d.

įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 38.2. papunktį. Teigia, jog Å¡is nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus. PaaiÅ¡kina, jog įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas yra iÅ¡siunčiamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos, nes jis į Lietuvos RespublikÄ atvyko ir yra joje neteisėtai, tai, kad jis kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, gali siekti atvykti į kitÄ Europos SÄ jungos valstybę narę pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir kelti nelegalios migracijos grėsmę, ir kad Sprendimas uždrausti jam atvykti į Lietuvos RespublikÄ atitinka 2006 m. gruodžio 20 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Å engeno informacinės sistemos (SIS II) sukÅ«rimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyje nustatytus pagrindus, jo duomenys, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu, iÅ¡ Nacionalinio sÄ raÅ¡o teikiami Centrinei antrosios kartos Å engeno sistemai (toliau – ir C.SIS II) ir įvedamas perspėjimas dėl draudimo pareiÅ¡kėjui atvykti ir apsigyventi Å engeno teritorijoje trejus metus nuo iÅ¡siuntimo dienos.

Nurodo, jog vieÅ¡oji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikÅ¡mę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl pareiÅ¡kėjui taikytini apribojimai laikytini proporcingais ir bÅ«tinais valstybės interesams. Teigia, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo teiginiais, jog VSAT turėjo individualiai įvertinti pareiÅ¡kėjo keliamÄ grėsmę visuomenei bei jÄ pagrįsti, o vien tik ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas buvo nuteistas už nusikaltimÄ , neturi esminės reikÅ¡mės. Pažymi, kad toks keliamos grėsmės vertinimas yra subjektyvi pareiÅ¡kėjo pozicija, neturinti teisinės reikÅ¡mės Sprendimo teisėtumui, nes tik kompetentinga institucija, vadovaudamasi teisės aktais, teikia iÅ¡vadÄ , ar užsienietis gali bÅ«ti vertinamas kaip keliantis grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai.

PaaiÅ¡kina, jog nagrinėjamu atveju, VSAT priimdamas SprendimÄ , atliko individualų vertinimÄ atsižvelgdamas į kompetentingos institucijos - Policijos departamento IÅ¡vadas. Taip pat paaiÅ¡kina, jog Sprendimas grindžiamas ne bendro pobÅ«džio VSAT spėjimais, bet tikrovėje egzistuojančiomis aplinkybėmis, kurias nulėmė paties pareiÅ¡kėjo veiksmai. Akcentuoja, kad duomenų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, kad siekiant apsaugoti pareiÅ¡kėjo interesus, turėtų bÅ«ti paminti Lietuvos Respublikos gyventojų interesai, nes yra rimtas pagrindas manyti, kad ir ateityje gali kilti pareiÅ¡kėjo grėsmė vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei.

Teigia, kad priimdama ginčijamÄ SprendimÄ , VSAT nenustatė jokio (-ų) pagrindo (-ų) taikyti pareiÅ¡kėjui ilgesnį ar trumpesnį, nei Kriterijų tvarkoje nustatytÄ draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ terminÄ , kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų faktÄ , kad jis yra dviejų nepilnamečių Europos SÄ jungos valstybės narės piliečių tėvas. Taip pat teigia, jog kadangi pareiÅ¡kėjas prašė VSAT kaip įmanoma greičiau jį grÄ Å¾inti į kilmės Å¡alį, VSAT neturėjo pakankamai laiko kreiptis į kompetentingas Lenkijos Respublikos institucijas minėtam giminystės faktui nustatyti bei įvertinti gautÄ atsakymÄ dar iki ginčijamo Sprendimo priėmimo.

Pažymi, jog VSAT sudarė sÄ lygas pareiÅ¡kėjui pačiam pateikti įrodymus (suteikė galimybę susisiekti su giminaičiais telefonu ir kitomis IT priemonėmis bei atsiųsti turimus dokumentus į VSAT el. paÅ¡tÄ ), tačiau pareiÅ¡kėjas jomis nepasinaudojo. VSAT nuomone, pareiÅ¡kėjo pateiktas skundas bei jame iÅ¡dėstyti argumentai dėl VSAT priimto Sprendimo iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į kilmės Å¡alį bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos RespublikÄ bei kitas Å engeno valstybes panaikinimo yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas, susipažinęs su pareiškėjo skundu, nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, kad, sprendžiant dėl jo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, jo teistumas neturi esminės reikšmės. Nurodo, kad vadovaujantis duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. 5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei, iÅ¡vados dėl grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ir ApraÅ¡as) 6.2 papunkčiu, patikrinus informacijÄ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendžiu G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ ir vienÄ apysunkį nusikaltimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį bei BK 265 straipsnio 1 dalį.

Taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas, veikdamas bendrininkų grupėje, savanaudiÅ¡kais tikslais, turėdamas tikslÄ disponuoti labai dideliu narkotikų kiekiu, padėjo neteisėtai auginti didelį kiekį ir gaminti bei laikyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių). Pažymi, jog pareiÅ¡kėjui paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas, įvertinęs informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo padarytus nusikaltimus ir jų pobÅ«dį, bei atsižvelgdamas į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, skirtÄ laisvės atėmimo bausmės trukmę, konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas atitinka ApraÅ¡o 12 punkto („Užsienietis kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iÅ¡ Å¡ių kriterijų:“) 12.4 papunktyje („jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir teistumas neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas;“), 12.2 papunktyje („jis buvo nuteistas už nusikaltimÄ , už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme“) ir 13 punkto („Užsienietis gali bÅ«ti vertinamas, kaip keliantis grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad:“) 13.1 papunktyje („jis buvo nuteistas už neatsargų nusikaltimÄ , baudžiamÄ jį nusižengimÄ , nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ ;“) nustatytus grėsmės vertinimo kriterijus, todėl pagal kompetencijÄ VSAT pateikė IÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas, kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei.

Trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento vertinimu, VSAT Sprendimas, kurio motyvuojamoji dalis yra Policijos departamento IÅ¡vada, yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus skunde iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu. Atsakovo atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu. Pažymėjo, kad nustačius draudimÄ atvykti į Lietuvos RespublikÄ privaloma įvesti perspėjimÄ Ä¯ C.SIS sistemÄ , tačiau perspėjimas nėra privalomas trečiajai valstybei, kuri sprendžia individualiai dėl leidimo atvykti.

Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje kilo ginčas dėl VSAT 2022 m. gegužės 17 d. Sprendimo, kuriuo: pareiÅ¡kėjas iÅ¡siunčiamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Sakartvelo (Gruzijos) valstybę; pareiÅ¡kėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ nuo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos 60 mėnesių; pareiÅ¡kėjas įtraukiamas į Å engeno informacinę sistemÄ nurodant perspėjimÄ dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos SÄ jungos valstybių narių ir Europos SÄ jungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Å engeno acquis (Å veicarija, Norvegijos Karalystė, LichtenÅ¡teinas, Islandija), teritorijoje) nuo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos 36 mėnesius.

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2012 m. vasario 25 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme. 2022 m. balandžio 15 d. iÅ¡ Marijampolės pataisos namų atlikus laisvės atėmimo bausmę pareiÅ¡kėjas buvo paleistas, bei tÄ pačiÄ dienÄ buvo sulaikytas ne ilgiau kaip iki 48 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir VSAT Užsieniečių registracijos centras), kadangi Lietuvos Respublikoje pareiÅ¡kėjas buvo neteisėtai, jis neturėjo galiojančio paso ar kitų dokumentų kurie leistų bÅ«ti Lietuvos Respublikoje. 2022 m. balandžio 15 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimu pareiškėjas buvo sulaikytas iki 2022 m. liepos 15 d. 2022 m. gegužės 9 d. VSAT Užsieniečių registracijos centras raštu kreipėsi į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyrių (toliau – ir Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyrius) su prašymu, nustatyti ar pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai arba visuomenei. 2022 m. gegužės 12 d. iš Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus buvo gautas atsakymas, kuriame buvo nustatyta, kad patikrinus įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nustatyta, kad 2015 m. vasario 25 d.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio „Bendrininkavimas ir bendrininkų rÅ«Å¡ys“ 6 dalį, BK 260 straipsnio „Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu“ 3 dalį bei pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 265 straipsnio „Neteisėtas aguonų ar kanapių auginimas“ 1 dalį.

Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas, veikdamas bendrininkų grupėje, savanaudiÅ¡kais tikslais, turėdamas tikslÄ disponuoti labai dideliu narkotikų kiekiu, padėjo neteisėtai auginti didelį kiekį ir gaminti bei laikyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių). PareiÅ¡kėjui paskirta 10 m. laisvės atėmimo bausmė. VieÅ¡osios policijos valdybos Licencijavimo skyrius nurodė, jog pareiÅ¡kėjo padaryta nusikalstama veika, už kuriÄ atsakomybė nustatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, pagal BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 6 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip labai sunkus nusikaltimas, o nusikalstama veika, už kuriÄ atsakomybė nustatyta 265 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 4 dalį kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas.

Pažymėjo, kad nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis yra itin pavojingos visuomenei dėl milžiniÅ¡ko žalingo poveikio žmonių sveikatai, saugumui ir socialinei gerovei. VieÅ¡osios policijos valdybos Licencijavimo skyrius pateikė iÅ¡vadÄ nurodydamas, kad pareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, todėl Å¡iuo atveju egzistuoja Ä®statymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkto numatyti iÅ¡siuntimo pagrindai. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

Ä®statymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsienietis iÅ¡siunčiamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba vieÅ¡ajai tvarkai. SprendimÄ dėl užsieniečio iÅ¡siuntimo Ä®statymo 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimÄ dėl vykdymo galimumo Å¡io Ä®statymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima institucija, nustačiusi užsieniečio iÅ¡siuntimo pagrindÄ , – Migracijos departamentas arba VSAT, o juos vykdo VSAT.

PrieÅ¡ priimdamos sprendimÄ Ä®statymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, Å¡ioje dalyje nurodytos institucijos dėl sprendimo vykdymo konsultuojasi su sprendimÄ užsienietį iÅ¡siųsti priėmusia valstybe (Ä®statymo 127 straipsnio 5 dalis.). Kaip nustato Ä®statymo 133 straipsnio 5 dalis, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis gali bÅ«ti ilgesnis negu penkeri metai.

Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinį sÄ raÅ¡Ä sudaro, tvarko ir duomenis iÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o skelbia ir centrinei antrosios kartos Å engeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (133 straipsnio 7 dalis). SprendimÄ uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ priima VSAT, jeigu ji priėmė Å¡io Ä®statymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ sprendimÄ , arba Migracijos departamentas. <...> Draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (Ä®statymo 133 straipsnio 8 dalis).

Pažymėtina, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei – policija arba VSAT (Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalis). Pagal ApraÅ¡o 12.1 papunktį, užsienietis kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir teistumas neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas; pagal 12.2 papunktį – kai jis buvo nuteistas už nusikaltimÄ , už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme; pagal 13.1 papunktį, užsienietis gali bÅ«ti vertinamas, kaip keliantis grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis buvo nuteistas už neatsargų nusikaltimÄ , baudžiamÄ jį nusižengimÄ , nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ .

Kriterijus, kurie turi bÅ«ti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį ar iÅ¡braukiant užsieniečio duomenis iÅ¡ Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o ir jų vertinimo tvarkÄ , taip pat Å¡ių kriterijų įtakÄ priimant sprendimÄ dėl draudimo atvykti laikotarpio apibrėžia Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį arba iÅ¡braukiant duomenis apie užsienietį iÅ¡ Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o, vertinimo tvarka.

Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nurodyta, kad priimant sprendimÄ uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai, atsižvelgiama į: kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotÄ iÅ¡vadÄ ar pateiktÄ informacijÄ dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai, ir į Å¡ios institucijos ar įstaigos siÅ«lomÄ Â draudimo atvykti laikotarpį; užsieniečio Å¡eiminius ryÅ¡ius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Šeiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai, nustatomi Å¡ie draudimo atvykti laikotarpiai: 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai; 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ; 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui (Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu.

BÅ«tent jų pagrindu ir galima daryti iÅ¡vadÄ , ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 11 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad VSAT Užsieniečių registracijos centras 2022 m. gegužės 9 d. kreipėsi į VieÅ¡osios policijos valdybos Licencijavimo skyrių su klausimu, ar pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei. 2022 m. gegužės 12 d. iÅ¡ VieÅ¡osios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus VSAT Užsieniečių registracijos centras gavo iÅ¡vadas, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei.

VieÅ¡osios policijos valdybos Licencijavimo skyrius nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nuteistas už 1 labai sunkų (BK 260 straipsnio „Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu“ 3 dalis)ir 1 apysunkį (265 straipsnio „Neteisėtas aguonų ar kanapių auginimas“ 1 dalis) nusikaltimÄ . Nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis yra itin pavojingos visuomenei dėl milžiniÅ¡ko žalingo poveikio žmonių sveikatai, saugumui ir socialinei gerovei.

Pagal BK 97 straipsnio „Teistumas“ 3 dalies 3 punkto c) papunktį asmuo laikomas turinčiu teistumÄ bausmės atlikimo laikotarpiu ir aÅ¡tuonerius metus po bausmės atlikimo, jeigu jis nuteistas už labai sunkų nusikaltimÄ . VieÅ¡osios policijos valdybos Licencijavimo skyrius, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo padarytų veikų visumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, kadangi jis buvo nuteistas už du nusikaltimus, iÅ¡ kurių vienas - labai sunkus nusikaltimas bei taip pat atsižvelgė, jog jis laikomas turinčiu teistumÄ aÅ¡tuonerius metus po bausmės atlikimo.

Remiantis Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų iÅ¡raÅ¡u apie fizinį asmenį – pareiÅ¡kėjÄ , nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, 2015 m. vasario 25 d. priėmė nuosprendį, kuriuo pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio („Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu“) 3 dalyje ir BK 265 straipsnio („Neteisėtas aguonų ar kanapių auginimas“) 1 dalyje.

Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. birželio 10 d. Nagrinėjamu atveju VSAT, atsižvelgdama į turėtus faktinius duomenis apie pareiÅ¡kėjo keliamÄ grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei, aptartas įstatymo ir Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatas, neturėjo pagrindo nepriimti sprendimo dėl draudimo pareiÅ¡kėjui atvykti, o nustatytas tokios priemonės terminas (5 metai) yra proporcingas veikai, dėl kurios tokia priemonė taikyta. IÅ¡ ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad VSAT, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi VieÅ¡osios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus pateikta iÅ¡vada, t. y. buvo įvertinta informacija, gauta iÅ¡ institucijos, kurios kompetencijai priskirta vertinti, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti vieÅ¡ajai tvarkai.

Taigi, VSAT neturėjo pagrindo abejoti pateiktų duomenų tikrumu. VieÅ¡osios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus pateiktoje iÅ¡vadoje nurodomi konkretÅ«s, objektyviai tikrovėje egzistuojantys, o ne numanomi duomenys, patvirtinantys pareiÅ¡kėjo keliamÄ grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jį su Lietuvos Respublika sieja esantys Å¡eiminiai ryÅ¡iai su Lenkijos Respublikos piliete su kuria pareiÅ¡kėjas turi du nepilnamečius vaikus, kurie yra Lenkijos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lenkijoje.

PareiÅ¡kėjo teigimu, VSAT priimdama sprendimÄ nevertino jokių su pareiÅ¡kėjo Å¡eimine padėtimi susijusių aplinkybių. PareiÅ¡kėjas taip pat teigė, kad iÅ¡ Sprendimo turinio nematyti, kad VSAT bÅ«tų vertinusi tėvo ir nepilnamečių vaikų ryšį bei kitas Å¡eimines aplinkybes. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, teisė į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti ribojama, remiantis vieÅ¡osios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju bÅ«tina įvertinti, ar toks teisės į Å¡eimÄ ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui.

Tokie sprendimai, jei jie gali apriboti Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies garantuojamas teises, turi bÅ«ti bÅ«tini demokratinėje visuomenėje ir proporcingi siekiamam teisėtam tikslui (žr. pvz., 1997 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ M. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Ä®statymo 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimant įpareigojimÄ iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, sprendimÄ grÄ Å¾inti užsienietį į užsienio valstybę arba iÅ¡siųsti užsienietį iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo:

1) buvimo Lietuvos Respublikoje laikÄ ;

2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje;

3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo Å¡vietimo programÄ (programas);

4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobÅ«dį ir mastÄ . Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad, priimant sprendimÄ uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotÄ iÅ¡vadÄ ar pateiktÄ informacijÄ dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai, ir į Å¡ios institucijos ar įstaigos siÅ«lomÄ draudimo atvykti laikotarpį, užsieniečio Å¡eiminius ryÅ¡ius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Pagal 38.2 papunktį, Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai, nustatomas 5 metų laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ . Teismas kritiÅ¡kai vertina pareiÅ¡kėjo argumentus dėl jį su Lietuvos Respublika siejančių ryÅ¡ių dėl to, kad jis su Lenkijos Respublikos piliete turi du nepilnamečius vaikus, kurie yra Lenkijos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lenkijoje.

Pagal aptartÄ teisinį reglamentavimÄ atsakovas neturėjo pagrindo vertinti pareiÅ¡kėjo Å¡eimyninių ryÅ¡ių su kitoje Europos SÄ jungos valstybėje gyvenančiais Å¡eimos nariais. Pažymėtina, kad galėjimÄ pareiÅ¡kėjui atvykti į Lenkijos RespublikÄ vertins atitinkamai Lenkijos kompetentingos institucijos. Pažymėtina, kad kitų duomenų apie pareiÅ¡kėjo esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika į bylÄ nepateikta. Teismas pabrėžia, kad tiek pagal Ä®statymo 128 straipsnio 1 dalį, tiek pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktÄ , yra vertinami užsieniečio ryÅ¡iai su Lietuvos Respublika, o nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo sugyventinė ir nepilnamečiai vaikai yra Lenkijos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lenkijoje, todėl pareiÅ¡kėjo nesieja jokie Å¡eiminiai ryÅ¡iai su Lietuvos Respublika.

Teismas, įvertinęs tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo nuteistas už labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus už kuriuos jam buvo paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė bei į tai, kad Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjui nėra iÅ¡nykęs teistumas, teigia, jog tai yra kriterijai nustatyti, kad užsienietis kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei ir pritaria VSAT vertinimui dėl pareiÅ¡kėjo keliamos grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei. PareiÅ¡kėjo keliama grėsmė vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei yra reali ir akivaizdi, todėl pareiÅ¡kėjo iÅ¡siuntimas iÅ¡ Lietuvos Respublikos; uždraudimas atvykti į Lietuvos RespublikÄ nuo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos 60 mėnesių (5 metus);

Ä®traukimas į Å engeno informacinę sistemÄ nurodant perspėjimÄ dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos SÄ jungos valstybių narių ir Europos SÄ jungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Å engeno acquis (Å veicarija, Norvegijos Karalystė, LichtenÅ¡teinas, Islandija), teritorijoje) nuo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos 36 mėnesius (3 metus) vertintina kaip proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti visuomenės interesus. Tai, kad galiojant sprendimui, pareiÅ¡kėjas galimai patirs tam tikrų nepatogumų ar neigiamų pasekmių, teismo nuomone, nėra svarbiau už valstybės tikslÄ užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – SÄ raÅ¡o taisyklės)12 punktÄ jeigu Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima sprendimÄ iÅ¡siųsti užsienietį iÅ¡ Lietuvos Respublikos, sprendimÄ uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ priima kartu su sprendimu iÅ¡siųsti užsienietį iÅ¡ Lietuvos Respublikos, jeigu nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama.

SÄ raÅ¡o taisyklių 15 punktas nustato, kad Duomenys iÅ¡ sÄ raÅ¡o teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ , kurio pagrindu duomenys įraÅ¡yti į sÄ raÅ¡Ä , atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Å engeno informacinės sistemos (SIS II) sukÅ«rimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

SprendimÄ Ä¯traukti į C.SIS įspėjimÄ dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ . Duomenys iÅ¡ sÄ raÅ¡o teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ , kurio pagrindu duomenys įraÅ¡yti į sÄ raÅ¡Ä , atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Å engeno informacinės sistemos (SIS II) sukÅ«rimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį duomenys apie trečiųjų Å¡alių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas dėl draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 2 dalies pirmÄ jÄ pastraipÄ perspėjimas įvedamas, kai Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme vieÅ¡ajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios Å¡alies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje.

Taigi įvertinus aptartÄ teisinį reglamentavimÄ teismas konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai priėmė sprendimÄ Ä¯vesti įspėjimÄ Ä¯ C.SIS, kadangi nustatė, jog pareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad VSAT ginčijamame Sprendime nustatė visas reikÅ¡mingas su pareiÅ¡kėju susijusias aplinkybes, iÅ¡samiai iÅ¡dėstė, kokios poveikio priemonės taikomos pareiÅ¡kėjui, nurodė visas aktualias teisės normas ir individualiai aptarė, kodėl pareiÅ¡kėjui taikytina konkreti teisės norma, todėl konstatuotina, kad VSAT priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , jo nėra pagrindo naikinti remiantis pareiÅ¡kėjo nurodytais ar kitais argumentais.

Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir (arba) niekaip nekeičia Å¡iame teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų, todėl dėl jų teismas nepasisako ir jų nevertina. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas atmestas, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo G. M. (G.

M.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Agnė Stankevičienė Vita Valeckaitė Eglė Žulytė-Janulionienė