6709ef52-8cb6-462d-a4cb-b33b736c5bcd · Panevėžio apylinkės teismas

?Byla Nr. 1-778-1083/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54370-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.12.; 1.2.4.4.1.; 1.2.26.2.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 25 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, sekretoriaujant Laurai Levickienei, dalyvaujant: prokurorei Sigitai Bieliauskaitei, nukentėjusiajam V.

K., jo atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei, kaltinamajam M. K., jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), įmonėje (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį nustatė:

1. M. K. 2019 m. gruodžio 22 d. apie 03.20 val. vieÅ¡oje vietoje – naktiniame klube „S.“ ((duomenys neskelbtini)) ir lauke, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. K. sveikatÄ : naktiniame klube „S.“ konflikto su nukentėjusiuoju V. K. metu tyčia sudavė nukentėjusiajam kumščiu ne mažiau dviejų smÅ«gių į veidÄ ; jiems abiems išėjus iÅ¡ klubo, lauke sudavė nukentėjusiajam ne mažiau dviejų smÅ«gių kumščiu į veidÄ , o nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, sudavė nukentėjusiajam ne mažiau keturių smÅ«gių kumščiu į galvÄ ; padarė nukentėjusiajam V.

K. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairiame smilkinyje, abiejuose skruostuose, junginių kraujosruvas abiejose akyse, pogleivio kraujosruvÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, nosies kaulų lūžį, virÅ¡utinio deÅ¡inės pusės trečio danties lūžį, virÅ¡utinių deÅ¡inės pusės pirmo, kairės pusės pirmo, apatinių deÅ¡inės pusės pirmo, antro, aÅ¡tunto ir kairės pusės pirmo, antro dantų nuskėlimus.

2. Ä®rodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimas 2.1. Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 22 d. apie 2 val. atvyko į naktinį klubÄ â€žS.“, esantį (duomenys neskelbtini). Ä® klubÄ atvyko savo automobiliu, buvo visiÅ¡kai blaivus. Ä® klubÄ atvyko vienas, o klube susitiko su savo pažįstamais. BÅ«damas klube iÅ¡gėrė vienÄ alkoholinių gėrimų kokteilį, tačiau buvo blaivus, alkoholio poveikio nejautė.

BÅ«damas klube su niekuo nekonfliktavo. Vėliau į klubÄ atėjo nukentėjusysis V. K. – jo (kaltinamojo) buvusios sutuoktinės draugas. Klube jiedu nebendravo, buvo vienas nuo kito per atstumÄ . Apie 3 val. jis (kaltinamasis) su nukentėjusiuoju V. K. susitiko prie klube esančios rÅ«binės. Tuo metu jiedu apsižodžiavo ir tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jiedu apsistumdė ir jis (kaltinamasis) sudavė nukentėjusiajam V. K. du kartus į veidÄ . Nukentėjusysis V. K. jam atgal smÅ«gių nesudavė.

Po to jie abu užlipo laiptais į viršų ir išėjo iÅ¡ klubo į laukÄ . Jis nesuėmė nukentėjusiojo už kaklo ir neiÅ¡vedė jo į laukÄ â€“ jie abu į laukÄ išėjo laisvai. Išėję į laukÄ paėjo kiek toliau nuo klubo durų, Å¡iek tiek kairiau (link J. M. knygyno). Lauke jiedu vėl apsižodžiavo, o jis (kaltinamasis) sudavė nukentėjusiajam V. K. smÅ«gius. Kur tiksliai ir kiek smÅ«gių sudavė lauke nepamena, tačiau pripažįsta, jog galėjo suduoti nukentėjusiajam kaltinime nurodytÄ smÅ«gių kiekį, sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir padaryti nukentėjusiajam kaltinime nurodytus sužalojimus.

Po to jis (kaltinamasis) sugrįžo į naktinį klubÄ , pasiėmė savo striukę ir iÅ¡važiavo į namus. Tuo metu, kai sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam V. K., aplinkui buvo kitų žmonių. Supranta, kad konfliktas vyko vieÅ¡oje vietoje, kurioje buvo ir į kuriÄ patekti galėjo paÅ¡aliniai žmonės, kad toks tarpusavio santykių aiÅ¡kinimasis nėra priimtas visuomenėje. Po įvykio praėjus 4–5 dienoms matė nukentėjusįjį, bendravo su juo, tačiau ne apie įvykį (jis (kaltinamasis) su buvusia sutuoktine turi du bendrus vaikus, kurie tuo metu gyveno su nukentėjusiuoju).

Matė, kad nukentėjusiojo akys buvo paraudę, matė kitus sužalojimus. Dėl aptariamo įvykio jam buvo nejauku žiÅ«rėti nukentėjusiajam į akis. Supranta, kad padarė turtinę ir neturtinę žalÄ , pripažįsta jÄ padaręs. Turtinę žalÄ Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam atlygino visiÅ¡kai, taip pat atlygino nukentėjusiajam dalį neturtinės žalos – sumokėjo 1000 eurų. Supranta, kad padarė nukentėjusiajam didesnę neturtinę žalÄ , nei atlygino, tačiau mano, jog 5000 eurų dydžio neturtinė žala yra per didelė.

Kokio dydžio neturtinę žalÄ padarė negali nurodyti, tačiau pasiruošęs atlyginti nukentėjusiajam teismo nustatytÄ neturtinę žalÄ ir teismo nustatytas atstovavimo iÅ¡laidas. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsipraÅ¡o nukentėjusiojo. Å iuo metu jis (kaltinamasis) reziduoja (dirba ir gyvena) užsienyje, jo pajamos yra virÅ¡ 1000 svarų, jis iÅ¡laiko du savo mažamečius vaikus. Lietuvoje jis neturi jokio darbo ir pajamų negauna. 2.2. Ä®rodymų tyrimas apklausus kaltinamÄ jį nutrauktas, nes kaltinamasis M.

K. nėra kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, nukentėjusysis, jo atstovė bei kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). 2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais: 2.3.1. nukentėjusiojo V.

K. parodymais apie tai, kad 2019 m. gruodžio 22 d. apie 3 val. įvykusio konflikto metu kaltinamasis M. K. naktiniame klube „S.“ ir lauke sudavė jam kaltinime nurodytÄ skaičių smÅ«gių, sukėlė jam fizinį skausmÄ ir jį sužalojo. Konflikto metu jis kaltinamajam M. K. smÅ«gių nesudavė. Po konflikto jo (nukentėjusiojo) draugas M. K. nuvežė jį į gydymo įstaigÄ , kur jam buvo suteikta medicininė pagalba. Dėl konflikto metu sužalotų dantų gydymo jis lankosi pas odontologÄ , taip pat jam 2020 m. sausio 9 d. buvo atlikta nosies operacija (1 t., 39–40, 46–47 b. l.); 2.3.2. liudytojo M.

K. parodymais apie tai, kad 2019 m. gruodžio 22 d. apie 02.30 val. jis su V. K. nuėjo į naktinį klubÄ â€žS.“. Kažkuriuo metu V. K. jam pasakė, kad eina į tualetÄ , o maždaug po 30 minučių jam paskambino V. K. ir pakvietė jį iÅ¡eiti į laukÄ . Išėjęs iÅ¡ klubo jis lauke pamatė V. K., o aplink jį buvo daug jam nepažįstamų jaunuolių. Pamatęs kruvinÄ V. K. veidÄ automobiliu nuvežė V. K. į gydymo įstaigÄ , kur V. K. buvo suteikta medicininė pagalba. Važiuojant į gydymo įstaigÄ V.

K. pasakė jam, kad jį sumušė draugės buvęs vyras – M. (1 t., 88–89 b. l.); 2.3.3. liudytojos A. P. parodymais apie tai, kad 2019 m. gruodžio 22 d. apie 3 val. dirbdama naktiniame klube „S.“ ir bÅ«dama Å¡alia striukių kabyklos pamatė, kaip vienas jaunuolis sudavė kitam jaunuoliui į veidÄ . Po to Å¡iems jaunuoliams išėjus į laukÄ ji nebematė, kas vyko lauke (1 t., 94 b. l.); 2.3.4. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad įvykio vieta yra naktiniame klube „S.“ ((duomenys neskelbtini)) ir lauke, prie įėjimo į šį naktinį klubÄ durų (1 t., 16–17, 19–20 b. l.); 2.3.5. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir pateikto daikto apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ kurių matyti, kad tyrimui buvo pateikta skaitmeninė laikmena su vaizdo įraÅ¡u.

Vaizdo įraÅ¡e matyti, kaip 2019 m. gruodžio 22 d. apie 3.20 val. naktiniame klube „S.“, rÅ«binėje (striukių kabykloje), tarp nukentėjusiojo V. K. ir kaltinamojo M. K. įvyko konfliktas, kurio metu kaltinamasis sugriebė nukentėjusįjį už kaklo, jiedu stumdė vienas kitÄ , o vėliau kaltinamasis M. K. kairės rankos kumščiu sudavė du smÅ«gius nukentėjusiajam V. K. į veidÄ . Po to jiedu išėjo iÅ¡ klubo (užlipo laiptais aukÅ¡tyn). Konflikto metu prie V. K. ir M. K. buvo paÅ¡alinių asmenų (1 t., 22, 23, 28–35 b. l.); 2.3.6. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, jog nukentėjusiajam V.

K. buvo padarytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairiame smilkinyje, abiejuose skruostuose, junginių kraujosruvos abiejose akyse, pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje, nosies kaulų lūžis, viršutinio dešinės pusės trečio danties lūžis, viršutinių dešinės pusės pirmo, kairės pusės pirmo, apatinių dešinės pusės pirmo, antro, aštunto ir kairės pusės pirmo, antro dantų nuskėlimai; duomenų, prieštaraujančių nurodytam įvykio laikui, nėra; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant kumščiu ar panašiai, penkių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje; tikimybė, kad nukentėjusysis V.

K. galėjo susižaloti pats griÅ«damas mažai tikėtina, tam prieÅ¡tarauja sužalojimų pobÅ«dis ir lokalizacija visumoje; tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusiajam V. K. buvo sukeltas fizinis skausmas; dėl nustatyto nosies kaulo lūžio nukentėjusiojo V. K. sveikata sutrikdyta nesunkiai (1 t., 65–66 b. l.); 2.4. Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis M. K. nukentėjusįjį V. K. iÅ¡ naktinio klubo į laukÄ iÅ¡sivedė sugriebęs pastarÄ jį už kaklo. Tačiau Å¡iÄ aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu nurodė tik liudytoja A.

P. (1 t., 94 b. l.). Kitų duomenų, galinčių patvirtinti Å¡iÄ aplinkybę, byloje nėra. PrieÅ¡ingai, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. parodė, jog į laukÄ jis išėjo (užlipo laiptais) pats, o jam iÅ¡ paskos ėjo kaltinamasis M. K. (1 t., 11, 39–40, 46–47 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. taip pat parodė, jog jiedu su nukentėjusiuoju iÅ¡ klubo į laukÄ išėjo patys, jis neiÅ¡vedė nukentėjusiojo V. K. iÅ¡ klubo. Susipažinus su byloje esančiu vaizdo įraÅ¡u taip pat matyti, jog tiek nukentėjusysis V.

K., tiek kaltinamasis M. K. iš klubo išėjo (užlipo laiptais) savarankiškai, tuo metu kaltinamasis nebuvo sugriebęs nukentėjusiojo už kaklo ir pastarojo neišvedė iš klubo (1 t., 28 b. l.). Atsižvelgiant į tai, paminėta kaltinime nurodyta aplinkybė – „sugriebęs už kaklo V. K. išsivedė iš klubo“ – tikslinama, nurodant „jiems abiems išėjus iš klubo“. 2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo.

Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Be paties kaltinamojo visiÅ¡ko prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis M. K. padarė nusikalstamas veikas, kurios pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.

3. Bausmių skyrimas 3.1. Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs abi jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir savo noru atlygino visÄ padarytÄ turtinę žalÄ (Privalomojo sveikatos draudimo fondui ir nukentėjusiajam V. K.) bei dalį padarytos neturtinės žalos (nukentėjusiajam V. K.) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. 3.2.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės – vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas. 3.3. Skirdamas kaltinamajam M. K. bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmių skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis M. K. padarė du nesunkius nusikaltimus, kuriais keliamas pavojus žmogaus sveikatai ir vieÅ¡ajai tvarkai. Nusikaltimų objektyvioji pusė pasireiÅ¡kė 6 smÅ«gių sudavimu nukentėjusiajam į gyvybiÅ¡kai pavojingÄ kÅ«no dalį – galvÄ . Kaltinamasis M. K. neteistas (ankstesnis teistumas iÅ¡nykęs), jis baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (paskutinis pažeidimas padarytas daugiau nei prieÅ¡ 4 metus – 2016 m. liepos 16 d.), jis neįraÅ¡ytas į psichiatro bei priklausomybės ligų kabinetų įskaitas, dirba (1 t., 116–120, 122–129, 132, 135–140 b. l.).

Kaltinamasis M. K. atsiprašė nukentėjusiojo V. K., atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytÄ turtinę žalÄ , nukentėjusiojo V. K. Å¡iuo metu praÅ¡omÄ priteisti turtinę žalÄ ir dalį nukentėjusiajam V. K. padarytos neturtinės žalos (2 t., 27, 28 b. l.). Be to, kaltinamasis M. K. dirba užsienyje (Jungtinėje Karalystėje), iÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio jis prisideda prie savo dviejų mažamečių vaikų, gyvenančių atskirai, materialinio iÅ¡laikymo, prie jų gerovės. Å iuo konkrečiu atveju kaltinamajam M.

K. paskyrus bent vienÄ iÅ¡ bausmių, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio sankcijose, kurios turėtų bÅ«ti vykdomos kaltinamajam bÅ«nant Lietuvos Respublikos teritorijoje (pavyzdžiui, vieÅ¡uosius darbus, laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ ), jam bÅ«tų apribota galimybė iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos ir tęsti savo darbÄ užsienyje, todėl jis prarastų turimÄ darbÄ , o tuo pačiu ir savo pragyvenimo Å¡altinį bei netektų galimybės tiek atlyginti nukentėjusiajam V.

K. padarytÄ Å¾alÄ , tiek prisidėti prie savo mažamečių vaikų iÅ¡laikymo ir jų gerovės. Todėl, teismo manymu, Å¡iuo konkrečiu atveju kaltinamajam M. K. tikslinga už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti bausmes, nesusijusias su jų vykdymu kaltinamajam bÅ«nant Lietuvos Respublikoje, t. y. baudas. 3.4. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos tik griežtesnės už baudÄ bausmės. Atsižvelgiant į prieÅ¡ tai paminėtas aplinkybes akivaizdu, jog Å¡iuo konkrečiu atveju bent vienos iÅ¡ BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių paskyrimas kaltinamajam M.

K. aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, tokios bausmės paskyrimas pažeistų ir paties nukentėjusiojo V. K. interesus kuo greičiau sulaukti patirtos žalos atlyginimo. Todėl teismas, nors ir itin griežtai vertindamas smurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, Å¡iuo konkrečiu atveju mato pareigÄ iÅ¡likti humaniÅ¡ku ir iÅ¡reikÅ¡ti pasitikėjimÄ kaltinamuoju M. K., taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skiriant jam bausmę, Å¡velnesnę už BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmes – baudÄ . 3.5.

Ä®vertinęs visas pirmiau paminėtas aplinkybes, svarbias kaltinamojo M. K. atsakomybės individualizavimui, teismas mano, jog pasiekti bausmių tikslus bus galima kaltinamajam M. K. už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus baudas, kurios yra artimos už nesunkius nusikaltimus numatytai minimaliai baudai (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta bauda nuo 50 MGL (2500 eurų) iki 2000 MGL (100000 eurų)). 3.6. Kaltinamasis M. K. abi nusikalstamas veikas padarė vienu metu, vienoje vietoje ir vedamas tų pačių paskatų, t. y. esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už Å¡ias nusikalstamas veikas kaltinamajam paskirtos bausmės tarpusavyje subendrinamos bausmių apėmimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). 3.7.

Taip pat kaltinamajam M. K. taikomos BK 641 straipsnio nuostatos. 3.8. Atsižvelgiant į kaltinamojo M. K. turimus finansinius įsipareigojimus (jis finansiÅ¡kai prisideda prie savo dviejų mažamečių vaikų iÅ¡laikymo ir jų gerovės; jis dirba ir gyvena užsienyje, kur moka už bÅ«sto nuomÄ ; jis įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ ir teismo nustatytÄ neturtinę žalÄ , o taip pat teismo nustatytas nukentėjusiojo patirtas proceso iÅ¡laidas), jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės – baudos, savanoriÅ¡kas mokėjimas iÅ¡dėstomas ilgesniam laikotarpiui – 12 mėnesių.

4. Civiliniai ieÅ¡kiniai 4.1. Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė 217,19 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytai turtinei žalai atlyginti. Tačiau kaltinamasis M. K. savanoriÅ¡kai atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytÄ turtinę žalÄ (2 t., 28 b. l.), todėl procesas dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio nutraukiamas. 4.2. Nukentėjusysis V. K. teisiamojo posėdžio metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 40,48 Eur dydžio turtinei žalai ir 5000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti (2 t., 21–26 b. l.). 4.2.1.

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu atlygino nukentėjusiajam V. K. jo praÅ¡omÄ priteisti 40,48 Eur dydžio turtinę žalÄ , tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino nukentėjusysis V. K. (2 t., 27 b. l.), todėl Å¡iuo metu priteisti Å¡iÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam iÅ¡ kaltinamojo nebėra pagrindo. 4.2.2. Nukentėjusysis V. K. savo patirtÄ neturtinę žalÄ civiliniame ieÅ¡kinyje grindžia patirtu fiziniu skausmu, dideliu iÅ¡gÄ sčiu, sunkiu dvasiniu iÅ¡gyvenimu, emociniu sukrėtimu, Å¡oku, dvasiniu sukrėtimu, nes jis buvo sumuÅ¡tas vieÅ¡oje vietoje, kilo grėsmė jo sveikatai, jam buvo iÅ¡muÅ¡ti dantys, bėgo kraujas iÅ¡ nosies, sumuÅ¡imo vietose iÅ¡ryÅ¡kėjo kraujosruvos.

Dėl sužalojimų jis ne tik kentė skausmÄ , bet patyrė didelį diskomfortÄ , jam buvo apsunkintas regėjimas, kvėpavimas, kalbėjimas. Be to, dėl patirtų sužalojimų jis praleido ne vienÄ nemigos naktį, juto didelį nuovargį. Jį nuolat kankino nerimas dėl jo sveikatos ateityje, jis negalėjo įprastai praleisti Å¡venčių – Å v. Kalėdų ir Naujųjų Metų, nes buvo sumažėjusios jo galimybės bendrauti su kitais asmenimis. Jam buvo atlikta nosikaulių repozicija, dėl ko jis buvo gydytas gydymo įstaigos stacionare 2 dienas, kentė skausmÄ ir diskomfortÄ ne tik operacijos metu, bet ir po jos, o sužalotų dantų gydymas tęsiamas iki Å¡iol. 4.2.2.1.

Teismas pažymi, kad nesunkÅ«s sveikatos sužalojimai gali bÅ«ti įvairÅ«s, todėl vienais atvejais nukentėjusysis gali pakankamai greitai pasveikti ir vėliau nejusti tokių sužalojimų pasekmių, o kitais atvejais sužalojimų atkuriamasis laikas yra žymiai ilgesnis ir jų pasekmės iÅ¡lieka ilgÄ laikÄ ar net visÄ likusį gyvenimÄ . 4.2.2.2. Å iuo konkrečiu atveju dėl įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo ir civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių nukentėjusysis V. K. neabejotinai kentė fizinį skausmÄ , nepatogumus kasdieniniame gyvenime, jis patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, jautė gėdÄ ir pažeminimÄ prieÅ¡ kitus asmenis.

Dėl akivaizdžių sužalojimų veido srityje (poodinių kraujosruvų akių vokuose, skruostuose, kairiame smilkinyje, junginių kraujosruvų akyse, nosies kaulų lūžio ir dėl to pakitusios nosies formos) nukentėjusiojo V. K. galimybės bendrauti su kitais žmonėmis neabejotinai buvo sumažėję, jis jautė dvasinį diskomfortÄ , todėl negalėjo įprastai praleisti Å¡venčių – Å v. Kalėdų ir Naujųjų Metų, pasak nukentėjusiojo, jis turėjo atÅ¡aukti Å¡iuo laikotarpiu suplanuotÄ kelionę su savo drauge (kaltinamojo M.

K. buvusia sutuoktine). Nukentėjusiajam 2020 m. sausio 9 d. buvo atlikta nosikaulių repozicija (1 t., 105 b. l.). Taip pat svarbu tai, jog kaltinamasis M. K. savo veiksmais nukentėjusiajam V. K. padarė vieno danties lūžį ir nuskėlė septynis dantis, didžioji dalis sužalotų dantų yra priekinėse abiejų žandikaulių dalyse (viršutinis dešinės pusės pirmas dantis; viršutinis kairės pusės pirmas dantis; apatinis dešinės pusės pirmas dantis; apatinis dešinės pusės antras dantis; apatinis kairės pusės pirmas dantis; apatinis kairės pusės antras dantis) ir turi didelę reikšmę tiek atsikandimo funkcijai, tiek estetinei nukentėjusiojo išvaizdai.

Jam buvo sužaloti iÅ¡ viso 8 nuosavi dantys, kurie neturi savybės atsinaujinti ir nukentėjusysis, kuris yra jauno amžiaus, likusį savo gyvenimÄ turės gyventi su sužalotais dantimis (vienas iÅ¡ jų turės bÅ«ti atstatytas implantu) ir jais nuolat atidžiau rÅ«pintis (1 t., 52 b. l.). Taigi, nukentėjusiojo V. K. patirtų sužalojimų pasekmės yra rimtos ir iÅ¡ dalies negrįžtamos. Ne mažiau svarbu ir tai, kad dantų gydymo procesas Å¡iuo metu dar nėra pasibaigęs, nukentėjusysis V.

K. tęsia gydymÄ ir dėl apsilankymų gydymo įstaigose trikdomas normalus jo gyvenimo ritmas, gydymo procedÅ«rų metu ir po jų nukentėjusysis neabejotinai jaučia fizinį skausmÄ ir nėra tiksliai žinomas gydymo efektyvumas bei rezultatas. Tačiau Å¡ioje vietoje teismas atkreipia dėmesį į paties nukentėjusiojo elgesį konflikto metu – iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, jog pats nukentėjusysis V. K. elgėsi pakankamai agresyviai, nes konflikto metu lygiai taip pat stumdė kaltinamÄ jį M.

K., jis pats, suėmęs kaltinamÄ jį M. K. už kaklo, prisitraukė pastarÄ jį prie savęs. Taip pat, matydamas agresyvų kaltinamojo M. K. elgesį (po dviejų smÅ«gių sudavimo), suprasdamas, jog kaltinamasis M. K. nėra nusiteikęs draugiÅ¡kai ir turėdamas galimybę likti naktinio klubo viduje, kreiptis pagalbos į naktinio klubo apsaugos darbuotojus ir taip iÅ¡vengti tolesnio konflikto eskalavimo, nukentėjusysis V. K. to nepadarė ir prieÅ¡ingai – pirmas savarankiÅ¡kai išėjo iÅ¡ naktinio klubo (užlipo laiptais aukÅ¡tyn), po ko kaltinamasis M.

K. išėjo jam iÅ¡ paskos (1 t., 28 b. l.). Akivaizdu, jog pats nukentėjusysis V. K. nevengė konfliktuoti su kaltinamuoju ir nors toks nukentėjusiojo elgesys neeliminuoja kaltinamojo M. K. kaltės, tai sudaro pagrindÄ sumažinti nukentėjusiojo V. K. praÅ¡omos priteisti neturinės žalos dydį. 4.2.2.3. Ä®vertinęs pirmiau paminėtas aplinkybes, o taip pat ir kaltininko kaltę, jo turtinę padėtį (jis dirba, prisideda prie savo dviejų mažamečių vaikų iÅ¡laikymo) bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju 3500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas Å¡iuo metu yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajam V.

K. už jo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus. Toks neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, neprieÅ¡tarauja suformuotai teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. 4.2.2.4. Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu atlygino dalį neturtinės žalos – 1000 Eurų, todėl iÅ¡ kaltinamojo M. K. nukentėjusiajam V. K. priteisiama likusi neatlyginta neturtinė žala – 2500 Eur. 4.3. Å ioje vietoje teismas pažymi, kad nukentėjusiojo V. K. civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimas Å¡iuo nuosprendžiu neeliminuoja nukentėjusiojo teisės ir galimybės vėliau, paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusioms su aptariamu įvykiu padaryta žala, surinkti visus patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius dokumentus ir kreiptis į civilinį atsakovÄ M.

K. dėl visos patirtos žalos atlyginimo, o jam atsisakius jÄ atlyginti – į teismÄ civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 ir 6.286 straipsniai). 4.4. Nukentėjusysis V. K. praÅ¡o priteisti jam 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos žalos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. Formuodamas teismų praktikÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teismai, priimdami apkaltinamÄ jį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palÅ«kanas nuo momento, kuris negali bÅ«ti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, 10 punktas).

Atsižvelgdamas į suformuotÄ teismų praktikÄ , į nukentėjusiojo V. K. reikalavimÄ ir vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, teismas priteisia iÅ¡ kaltinamojo M. K. nukentėjusiajam V. K. 5 % dydžio metines palÅ«kanas, jas skaičiuojant nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko priteistos žalos atlyginimo.

5. Nukentėjusiojo atstovavimo iÅ¡laidos 5.1. Nukentėjusysis V. K. praÅ¡o pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡koti jam iÅ¡ kaltinamojo M. K. iÅ¡laidas už įgaliotosios atstovės advokatės suteiktÄ teisinę pagalbÄ . 5.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip įgaliotasis atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo proceso iÅ¡laidų priežastis yra kaltinamojo M.

K. nusikalstamos veikos. Jeigu ne kaltinamojo M. K. nusikalstamas elgesys, nukentėjusysis nebÅ«tų patyręs su procesu susijusių iÅ¡laidų, jo turtas Å¡ia dalimi nebÅ«tų sumažėjęs. Nukentėjusiajam nukentėjus nuo nusikalstamų veikų, jis galėjo pasirinkti, kokiu bÅ«du jis gins savo teises. Jis galėjo tai daryti per advokatÄ , o advokatÄ jis galėjo pasirinkti tokį, kokiu pasitiki, koks jam yra tinkamas. Bendras nukentėjusiojo patirtų iÅ¡laidų atlyginimo principas turi bÅ«ti pilnas jų atlyginimas, su BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta iÅ¡imtimi, kad teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

NebÅ«tų teisinga, jeigu Å¡iuo konkrečiu atveju kaltinamasis M. K. visiÅ¡kai iÅ¡vengtų iÅ¡laidų atlyginimo, o jas prisiimtų nukentėjusysis. Itin svarbu tai, jog Å¡ioje byloje nukentėjusysis taip pat turi ir civilinio ieÅ¡kovo procesinį statusÄ , o kaltinamasis M. K. – civilinio atsakovo procesinį statusÄ . Todėl spręsdamas ne tik civilinio ieÅ¡kinio, bet ir proceso iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo (paskirstymo) klausimus teismas privalo vadovautis ne vien tik BPK, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis, reglamentuojančiomis Å¡iuos klausimus.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje (bylinėjimosi iÅ¡laidos) yra nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai <...>. Teismas pažymi, jog įstatymas gina abi proceso Å¡alis – tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovÄ , todėl CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatos, be kitų funkcijų atlikdamos ir prevencinę funkcijÄ , saugo asmenis nuo nepagrįstai didelių civilinių ieÅ¡kinių reiÅ¡kimo teisme bei įpareigoja asmenis, reiÅ¡kiančius civilinius reikalavimus, atidžiai ir rÅ«pestingai įvertinti tokių reikalavimų pagrįstumÄ , o tuo pačiu ir jų dydžius. 5.3.

IÅ¡ teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo V. K. atstovės pateiktų dokumentų matyti, jog nukentėjusysis V. K. už atstovės teisinę pagalbÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje iÅ¡ viso sumokėjo 2250,60 Eur. Å iÄ sumÄ sudaro užmokestis už advokatės darbÄ konsultuojant ir atstovaujant nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu (2 darbo valandos), dar vienÄ kartÄ atstovaujant nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu (2 darbo valandos), baudžiamosios bylos ir kliento pateiktų dokumentų analizavimÄ (2 darbo valandos), civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ (5 darbo valandos) ir atstovavimÄ teisiamajame posėdyje (4,5 darbo valandos).

Advokatų kontoroje nustatytas advokatės darbo valandos įkainis už vienÄ darbo valandÄ â€“ 120 Eur (be PVM) (2 t., 17–20 b. l.). IÅ¡ byloje esančio advokato orderio matyti, jog nukentėjusiojo atstovė į bylÄ Ä¯stojo nuo 2020 m. vasario 4 d. (1 t., 45 b. l.), t. y. neužilgo po ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ikiteisminio tyrimo metu ji dalyvavo nukentėjusiojo V. K. apklausoje (1 t., 46–47 b. l.), susipažino su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimÄ (1 t., 167 b. l.), parengė civilinį ieÅ¡kinį (2 t., 21–26 b. l.) ir atstovavo nukentėjusįjį 2020 m. lapkričio 18 d. vykusiame teisiamajame posėdyje.

Teisiamojo posėdžio metu advokatė nebuvo pasyvi, ji uždavinėjo klausimus kaltinamajam M. K., sakydama baigiamÄ jÄ kalbÄ rėmėsi suformuota teismų praktika, atstovaudama nukentėjusįjį ji aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis (pavyzdžiui, teise iÅ¡sakyti atsikirtimus ir pastabas po baigiamųjų kalbų), kas, kartu įvertinus kaltinamojo pozicijÄ ikiteisminio tyrimo metu (kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies ir parodymų nedavė) leidžia pagrįstai tvirtinti, jog advokatė tinkamai atstovavo nukentėjusįjį, ji atsakingai ruošėsi Å¡ios bylos nagrinėjimui teisiamajame posėdyje.

Taip pat teismui nekyla abejonių, jog atstovė konsultavo nukentėjusįjį klausimais, susijusiais su Å¡ia baudžiamÄ ja byla. Ä®vertinęs advokatės darbo atstovaujant nukentėjusįjį mastÄ , advokatų kontoroje nustatytus advokatės darbo įkainius ir atsižvelgęs į tai, kad Å¡iuo atveju kaltinamasis M. K. pripažįstamas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, teismas neturi pagrindo abejoti aptartų proceso iÅ¡laidų pagrįstumu. 5.4. Tačiau Å¡ioje vietoje teismas pažymi, jog, kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis M.

K. turi du mažamečius vaikus ir finansiÅ¡kai prisideda prie jų iÅ¡laikymo ir materialinės gerovės, jis dirba ir gyvena užsienyje, kur moka už bÅ«sto nuomÄ , jis įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ ir teismo nustatytÄ neturtinę žalÄ . Ne mažiau svarbu tai, jog M. K. skiriama finansinio pobÅ«džio bausmė – bauda. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, į tenkinamÄ nukentėjusiojo V. K. civilinio ieÅ¡kinio dalį (tenkinama civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti dalis – 70 % (vietoje praÅ¡omų priteisti 5000 Eur, priteisiama 3500 Eur)), teismas mano, jog Å¡iuo konkrečiu atveju nėra teisinga iÅ¡ kaltinamojo M.

K. priteisti nukentėjusiojo turėtas proceso iÅ¡laidas, atitinkančias du kaltinamojo mėnesinius atlyginimus. Todėl nukentėjusiajam V. K. iÅ¡ kaltinamojo M. K. priteistinų proceso iÅ¡laidų už įgaliotosios atstovės advokatės suteiktÄ teisinę pagalbÄ dydis mažinamas iki 1000 Eur.

6. Kiti klausimai 6.1. Kaltinamasis M. K. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo. 6.2. Kaltinamajam M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 155–156 b. l.), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama. 6.3. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti byloje nėra. 6.4. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo M. K. į valstybės pajamas išieškomos 7,60 Eur (septynių eurų 60 ct) dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas nusprendžia: M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas: - BK 138 straipsnio 1 dalyje ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, nubausti jį 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio bauda; - BK 284 straipsnyje ir nubausti jį 55 MGL (2750 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir M.

K. nubausti galutine subendrinta bausme – 60 MGL (3000 Eur (trijų tÅ«kstančių eurų)) dydžio bauda. Taikyti BK 641 straipsnį ir Å¡iÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 40 MGL (2000 Eur (dviejų tÅ«kstančių eurų)) dydžio baudos. M. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Priteisti iÅ¡ M. K. 2500 Eur (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus eurų) V.

K. neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , jas skaičiuojant nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko priteistos žalos atlyginimo. ProcesÄ dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ M. K.: - V. K. 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) advokatės pagalbai (už atstovavimÄ ) apmokėti; - į valstybės pajamas 7,60 Eur (septynis eurus 60 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡aiÅ¡kinti M. K., jog paskirtÄ baudÄ turi sumokėti ne vėliau kaip per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant jÄ visÄ ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vienÄ iÅ¡ surenkamųjų sÄ skaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Å iaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Proceso iÅ¡laidas (už procesinių dokumentų įteikimÄ ) M. K. turi sumokėti į vienÄ iÅ¡ pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)). Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi bÅ«ti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie baudos ir proceso iÅ¡laidų (už procesinių dokumentų įteikimÄ ) sumokėjimÄ , turi bÅ«ti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raÅ¡tinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teisme. Teisėjas Marius Jankauskas