R-502-6-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R502-6/2012

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00089-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugpjūčio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjai D. K. ir jos atstovei advokatei Viktorijai Čivilytei,

atsakovo atstovui Juliui Jasaičiui,

trečiajam suinteresuotam asmeniui V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. K. ir N. L. dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovė Lietuvos Respublikos vyriausioje rinkimų komisijoje (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija, VRK) D. K. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. Sp-124 ta apimtimi, kuria Senamiesčio rinkimų apygardos Nr. 2 rinkimų komisijos pirmininku paskirtas V. K., o Širvintų-Vilniaus rinkimų apygardos Nr. 55 rinkimų komisijos pirmininke – N. L., ir įpareigoti VRK paskirti naujus Senamiesčio rinkimų apygardos Nr. 2 ir Širvintų-Vilniaus rinkimų apygardos Nr. 55 rinkimų komisijų pirmininkus, turinčius didesnę rinkimų organizavimo patirtį.

Skunde (b. l. 1-2, 7-8) paaiškina, kad skiriant V. K. ir N. L. apygardų rinkimų komisijų pirmininkais, nebuvo atsižvelgta į įstatymų nuostatas bei į kitų asmenų, deleguotų į šias komisijas, patirtį bei užimtas pareigas įvairių rinkimų komisijose. Pasak pareiškėjos, VRK tendencingai ignoruoja Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono merų teikimus, šališkai priimdama sprendimus atskirų partijų naudai ir nevertindama į apygardų rinkimų komisijų pirmininkus teikiamų kandidatų patirties. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (toliau – ir Seimo rinkimų įstatymas) 15 straipsnio 7 dalies nuostata nedviprasmiškai įtvirtina pareigą VRK atsižvelgti į kandidato į apygardos rinkimų komisijos pirmininko pareigas patirtį, pirmenybę teikiant kandidatui, turinčiam darbo patirties aukštesnio lygio rinkimų komisijoje, t. y. apygardos komisijos pirmininku turėtų būti skiriamas kandidatas, turintis patirties Vyriausioje rinkimų komisijoje, po to apygardos ar savivaldybių ir tik galiausiai apylinkės rinkimų komisijoje.

Atsakovo interneto svetainėje paskelbtais duomenimis, Senamiesčio rinkimų apygardos Nr. 2 paskirtasis pirmininkas V. K. (Lietuvos socialdemokratų partijos teikimu) tris kartus (2007, 2009 ir 2011 m.) buvo Vilniaus miesto rinkimų apygardos (Nr.

57) Algirdo rinkimų apylinkės Nr. 17 pirmininku., o Širvintų-Vilniaus rinkimų apygardos Nr. 55 komisijos pirmininkė N. L. du kartus dalyvavo rinkimų komisijų veikloje: 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų Širvintų-Vilniaus apygardos Nr. 55 Šiaulių apylinkės Nr. 11 rinkimų komisijos nare (mero teikimu) ir 2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų tos pačios apygardos Vileikiškių apylinkės Nr. 15 rinkimų komisijos pirmininke (Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos teikimu). Tuo tarpu Vilniaus mero pasiūlytas kandidatas į Senamiesčio rinkimų apygardos Nr. 2 rinkimų komisiją J.

M. dirbo 2011 m. Savivaldybių tarybų rinkimuose Vilniaus miesto rinkimų apygardos Nr. 57 komisijos pirmininko pavaduotoju. Gi Vilniaus rajono savivaldybės mero pasiūlyta kandidatė į Širvintų-Vilniaus apygardos Nr. 55 rinkimų komisijos sudėtį ir teikta pirmininke M. A. turi kompetencijos ir patirties, kuri neginčytinai atitinka Seimo rinkimų įstatymo reikalavimus, t. y. M. A. nuo 1995 m. dalyvavo visuose Lietuvos Respublikoje vykusiuose rinkimuose, atliko pareigas apygardų rinkimų komisijose, buvo apygardų komisijos narė ir vadovė.

II. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija prašo atmesti D. K. skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškina, kad pareiškėja skunde nenurodo, kokius teisės aktus VRK pažeidė priimdama sprendimą Nr. Sp-124. Seimo rinkimų įstatymo 15 straipsnio 7 dalis suteikia VRK diskreciją skiriant apygardos rinkimų komisijos pirmininką, kuri yra ribojama tik tuo, kad pirmininkas turi būti skiriamas iš apygardos rinkimų komisijos narių ir turėti darbo atitinkamoje rinkimų komisijoje patirties. Sudarant apygardų rinkimų komisijas ir skiriant jų pirmininkus VRK yra sudaroma darbo grupė, kuri vertina kandidatų į apygardos rinkimų komisijų pirmininkus atitikimą Seimo rinkimų įstatymo keliamiems reikalavimams. Skiriant Širvintų-Vilniaus rinkimų apygardos Nr. 55 pirmininką reikalavimus apygardos rinkimų komisijos pirmininkui atitiko N. L., M. A. ir keletas kitų, tačiau VRK laikosi nusistovėjusios praktikos, kad apygardų rinkimų komisijos pirmininku merų pasiūlyti kandidatai (M. A.) skiriami tik išimtinais atvejais, kai nėra galimybės pasirinkti Lietuvos teisininkų draugijos, Teisingumo ministro ar partijų pasiūlyto kandidato, turinčio pakankami patirties. Nagrinėjamu atveju tiek Senamiesčio rinkimų apygardos Nr. 2 rinkimų komisijos pirmininku paskirtas Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas V. K., tiek Širvintų-Vilniaus rinkimų apygardos Nr. 55 rinkimų komisijos pirmininke paskirta Darbo partijos atstovė N. L. atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, todėl jų paskyrimas apygardų rinkimų komisijų pirmininkais yra teisėtas. Atsakovas pažymi, kad 2012 m. liepos 26 d. vykusio VRK posėdžio metu svarstant Senamiesčio rinkimų apygardos Nr. 2 komisijos pirmininko kandidatūrą D. K. nesiūlė J. M. kandidatūros ir V. K. kandidatūrai buvo pritarta vienbalsiai. Svarstant Širvintų-Vilniaus rinkimų apygardos Nr. 55 rinkimų komisijos pirmininko kandidatūrą pareiškėja siūlė minėtos apygardos komisijos pirmininke skirti M. A.. Posėdžio metu VRK nariai išsakė savo pozicijas dėl kandidačių N. L. ir M. A., ir balsuodami priėmė sprendimą Širvintų-Vilniaus rinkimų apygardos Nr. 55 komisijos pirmininku skirti N. L., o M. A. pasiūlyta skirti pirmininko pavaduotoja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš rinkimų teisinių santykių, susiklosčiusių Vyriausiajai rinkimų komisijai įgyvendinant savo kompetenciją apygardų rinkimų komisijų formavimo srityje.

Seimo rinkimų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad apygardos rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Apygardos rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties.

Galiojantis teisinis reglamentavimas patvirtina, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai suteikta gana plati diskrecija sprendžiant dėl apygardos rinkimų komisijos pirmininko paskyrimo. Realizuodama šią apsisprendimo teisę Vyriausioji rinkimų komisija yra saistoma objektyvių faktų, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo (toliau – ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas) 4 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išvardytų teisės principų bei Seimo rinkimų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos sąlygos pirmininku paskirti tik tą apygardos rinkimų komisijos narį, kuris atitinka specialųjį darbo patirties reikalavimą.

Į pareiškėjos argumentus dėl pretendentų į apygardos rinkimų komisijos pirmininkus patirties vykdant rinkimus pasakytina, kad iš Seimo rinkimų įstatymo 15 straipsnio 7 dalies antro sakinio, kaip sintaksinio vieneto, žodžių junginių sandaros ir jų jungimo ypatumų matyti, jog aptariama teisės norma yra sukonstruota alternatyvos principu. Lingvistinis jos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad apygardos rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo privalo būti bent kartą ėjęs nors vienas iš šių pareigų: 1) Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ar nario; 2) apygardos rinkimų komisijos pirmininko ar nario; 3) savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko ar nario; 4) apylinkės rinkimų komisijos pirmininko. Pažymėtina, kad Seimo rinkimų įstatymas neapibrėžia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaudamasi Vyriausioji rinkimų komisija turėtų vertinti visų rinkimų komisijos narių, atitinkančių minėtą reikalavimą, pranašumus ir remiantis jais sudaryti prioritetų eilę. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėja ir aptariamą Seimo rinkimų įstatymų 15 straipsnio 7 dalies nuostatą traktuoti taip, kaip įpareigojančią atsakovą apygardos rinkimų komisijos pirmininko vietą suteikti būtent tam asmeniui, kurio reikalaujama darbo patirtis yra didžiausia.

Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, Vyriausioji rinkimų komisija, įgyvendindama savo funkcijas ir priimdama sprendimus jos kompetencijai priklausančiais klausimais, yra nepriklausoma. Vyriausioji rinkimų komisija jos kompetencijai priklausančius klausimus svarsto ir sprendimus priima kolegialiai savo posėdžiuose (Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 11 str. 1 d.). Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Kai balsai pasidalija po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas (Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 str. 2 d.).

Administracinės bylos medžiaga nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. liepos 26 d. posėdį, kuriame buvo svarstomas sprendimo dėl apygardų rinkimų komisijų sudarymo projektas, stebėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovė Vyriausioje rinkimų komisijoje D. K.. Ginčų dėl Senamiesčio rinkimų apygardos Nr. 2 rinkimų komisijos sudėties ir šios komisijos pirmininko – V. K. – kandidatūros nekilo, todėl minėtam klausimui Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai pritarė bendru sutarimu. Tačiau, kaip rodo posėdžio protokolo Nr. P-15 duomenys, pareiškėjai išsakius abejones dėl Širvintų-Vilniaus rinkimų apygardos Nr. 55 rinkimų komisijos pirmininko, t. y. nurodžius, kad Lenkų rinkimų akcija pageidauja, jog vietoje Darbo partijos pasiūlytos N. L. komisijos pirmininke būtų skiriama mero teikta M. A., Vyriausioji rinkimų komisija, išklausiusi pareikštas nuomones, alternatyviai balsavo dėl komisijos pirmininko kandidatūros: už M. A. – 1, už N. L. – 9, susilaikė 2. Atsižvelgiant į tai, Širvintų-Vilniaus rinkimų apygardos Nr. 55 rinkimų komisijos pirmininke buvo patvirtinta N. L..

Pareiškėja teisme nesirėmė argumentu, kad priimdamas 2012 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. Sp-124 apskųstoje dalyje atsakovas nukrypo nuo pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Tokių pažeidimų teisėjų kolegija taip pat nenustatė. Todėl padaręs teisingą išvadą, jog V. K. ir N. L. atitinka Seimo rinkimų įstatymų 15 straipsnio 7 dalies reikalavimus, atsakovas (jo, kaip kolegialios valstybės institucijos, nariams laisvai nubalsavus) nebuvo varžomas skirti trečiuosius suinteresuotus asmenis apygardų rinkimų komisijų pirmininkais.

Konstatavus, kad Vyriausioji rinkimų komisija veikė teisėtai ir savo diskrecijos ribų neperžengė, D. K. skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas