6708797f-35be-4817-b2da-dfd2b86f119c · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr             Baudžiamoji byla Nr. 1A-52-366/2014                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00569-11-9Teisėjas Česlovas Kulikauskas             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6. (S)                                                                                                                                                                                                     PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 3 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Algirdo Gapučio, Bronės Vidzėnienės,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant: prokurorei G.

P.,nuteistajai L. N.,gynėjui advokatui Raimondui Garlauskui,nukentėjusiesiems S. Å ., M. Å ., S. B., F. B., G. B.,nukentėjusiųjų atstovei advokatei Ingai Radinienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L. N. gynėjo advokato Raimondo Garlausko bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų G. B., S. B. ir F. B. (atstovaujamos įstatyminių atstovų G. B. ir S. B.) apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo L.

N., a. k (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nubausta: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams; Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant L. N., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms.Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš L. N. nukentėjusiajam S. B. priteista 39000 Lt (trisdešimt devyni tūkstančiai litų); nukentėjusiajai G. B. – 25 684 Lt (dvidešimt penki tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt keturi litai); nukentėjusiajai F. B. – 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų); nukentėjusiajam M. Š. – 40 684 Lt (keturiasdešimt tūkstančių šeši šimtai aštuoniasdešimt keturi litai) neturtinės žalos atlyginimo.G. B. ieškinys, dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, atmestas.

M. Š. ieškinys draudimo kompanijai AAS „Gjensidige Baltic“ atmestas.  Iš L. N. nukentėjusiajai G. B. priteista 3400 Lt (trys tūkstančiai keturi šimtai litų) jos turėtų išlaidų advokatui. Iš L. N. priteista 145,75 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt penki litai 75 ct) proceso išlaidų valstybei.L. N. taikytas laikinas nuosavybių teisės apribojimas į:

1) gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus namo kieme, (turtas neregistruotas VÄ® „Registrų centras“), esančius adresu (duomenys neskelbtini), neregistruotus Valstybės įmonės „Registrų centras“, 2) 0,2498 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),  3) 1,2300 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 4480 Lt vertės, 4) 0,0100 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5) 1,0700 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 6) 0,4900 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 7) vieno kambario butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

8) automobilį Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 9) automobilį Volvo 460, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); paliktas galioti iki civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimo.Nukentėjusysis M. Å . apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nepateikė.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , N U S T A T Ė : L. N. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nuteista už tai, kad ji, 2011 metų rugsėjo 17 dienÄ , apie 19.30 val., Panevėžio rajone, kelio Panevėžys – Å iauliai, 23 km 900 m, vairuodama automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 158 punkto reikalavimus – nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje, važiuodama Å¡alutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu jai iÅ¡ kairės pusės važiavusiam motociklui „Honda NSR 125“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M.

Å ., bei su juo susidÅ«rė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo motociklo „Honda NSR 125“ keleivė R. B., - jai buvo padaryti Å¡ie sužalojimai: muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡yje, poodinės kraujosruvos smakre ir kairėje Å¡launyje, kraujosruvos pilvo kairės pusės minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujosruvos apie deÅ¡inį inkstÄ ir už pilvaplėvės, kairio gaktikaulio lūžis, kraujosruva pakauÅ¡io minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimas po minkÅ¡taisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių kaktinių ir momeninių skilčių dangalais, kraujosruva kairio pusrutulio momeninės skilties medžiagoje, pakauÅ¡kaulio ir kaukolės pamato užpakalinių duobių bei deÅ¡inės vidurinės duobės kaulų lūžiai, ir 2011-09-19 VÅ¡Ä® „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ R.

B. mirė nuo stipraus kÅ«no sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio muÅ¡tine žaizda pakauÅ¡yje, poodinėmis kraujosruvomis smakre ir kairėje Å¡launyje, kraujosruvomis pilvo kairės pusės minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujosruvomis apie deÅ¡inį inkstÄ ir už pilvaplėvės, kairio gaktikaulio lūžiu, kraujosruva pakauÅ¡io minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimu po minkÅ¡taisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių kaktinių ir momeninių skilčių dangalais, kraujosruva kairio pusrutulio momeninės skilties medžiagoje, pakauÅ¡kaulio ir kaukolės pamato užpakalinių duobių bei deÅ¡inės vidurinės duobės kaulų lūžiais, kas komplikavosi galvos smegenų koma ir trauminiu difuziniu aksoniniu smegenų pakenkimu (kliniÅ¡kai), galvos smegenų pabrinkimu, trauminiu Å¡oku ir anemija, ir buvo sunkiai sutrikdyta motociklo vairuotojo M.

Š. sveikata,- jam nustatyta muštinės žaizdos tarpvietėje, pilve, apatinėje lūpoje ir kakle, inkstų sumušimas, gaktikaulio kairės pusės abiejų šakų ir dešinės pusės viršutinės šakos lūžiai, kraujo išsiliejimas už pilvaplėvės, trauminis šokas, sunkaus laipsnio mažakraujystė dėl nukraujavimo.Apeliaciniu skundu nuteistosios L. N. gynėjas advokatas Raimondas Garlauskas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L.

N. buvo pripažinta kalta pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir nubausta laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams bei taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktÄ paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviems) metams, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – atleisti kaltinamÄ jÄ L. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ perduodant L. N. R. Ž. atsakomybei pagal laidavimÄ , o baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Taip pat pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinių ieÅ¡kinių priteisimo: nukentėjusiajam S. B. priteistÄ 39000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumÄ sumažinti iki 19000 Lt (devyniolikos tÅ«kstančių litų); nukentėjusiajai G.

B. priteistÄ 25 684 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumÄ sumažinti iki 5684 Lt (penkių tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturių litų); nukentėjusiajai F. B. priteistÄ 20000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumÄ sumažinti iki 5 000 Lt (penkių tÅ«kstančių litų); nukentėjusiajam M. Å . priteistÄ 40684 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumÄ sumažinti iki 20684 Lt (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturių litų).

Likusias nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.Nuteistosios L. N. gynėjas advokatas R. Garlauskas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ institutÄ , todėl netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , taip pat nepilnai įvertino kai kurias eismo įvykio aplinkybes, nepaÅ¡alino visų byloje nustatytų prieÅ¡taravimų, todėl nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka visų bylos aplinkybių bei lėmė neteisingÄ civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimÄ .Jo teigimu byloje yra nustatytos visos trys bÅ«tinosios sÄ lygos BK 40 straipsnio nuostatų taikymui, o pirmosios instancijos teismui, atsisakiusiam taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamÄ jÄ L.

N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , iÅ¡kilo abejonė tik dėl ketvirtosios sÄ lygos – manymo, kad nuteistoji visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , egzistavimo. Tačiau gynėjo advokato nuomone, aplinkybės, kad byloje yra pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai bei, kad L. N. nesutiko su ieÅ¡kinių sumomis, nors iÅ¡ dalies padarytÄ Å¾alÄ atlygino, negali bÅ«ti reikÅ¡mingomis sprendžiant ar padaryta žala bus ar nebus atlyginta, Å¡ie teismo argumentai formalÅ«s bei praktiÅ¡kai nemotyvuoti.

Atsižvelgiant į bylos pobÅ«dį, nei ieÅ¡kinių pareiÅ¡kimo faktas, nei ieÅ¡kinių skaičius ir jų dydis negali bÅ«ti aplinkybe, leidžiančia teismui atsisakyti taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, kiek tai susiję su ketvirtosios sÄ lygos buvimo nustatymu. Tuo labiau, kad byloje nustatyta, kad L. N. iki nuosprendžio priėmimo iÅ¡ dalies atlygino padarytÄ Å¾alÄ , t.y. sumokėjo nukentėjusiems 16 000 litų bei nesutiko ne su pareikÅ¡tais ieÅ¡kiniais, o su jų dydžiu ir kaltinamo asmens pozicija dėl jam pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dydžio (sumos) ginčijimu negali bÅ«ti pagrindas manyti, kad asmuo visiÅ¡kai neatlygins padarytos žalos.

Gynėjas advokatas pažymi, kad kaltinamoji L. N. teismui nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme nuosekliai teigė, kad ji atlygins nukentėjusiems padarytÄ Å¾alÄ , jeigu teismas tokiÄ priteis. Taip pat ir kiti bylos duomenys neleidžia abejoti L. N. pozicija dėl teismo priteistų ieÅ¡kinių atlyginimo – pagal turto apyraÅ¡Ä , sudarytÄ taikant laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ , L. N. ir jos sutuoktinio turtas įvertintas bemaž 200 000 Lt, taip pat dalis turto yra iÅ¡ viso neįvertinta.

Toliau apeliaciniame skunde gynėjas advokatas R. Garlauskas teigia, kad yra bÅ«tina įvertinti motociklo vairuotojo M. Å . ir motociklo keleivės R. B. elgesį KET laikymosi atžvilgiu. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu M. Å . parodė, kad jis važiavo nuo Panevėžio link Smilgių ir važiavo apie 90 km/h greičiu. Privažiuodamas Smilgius matė 70 km apribojimo ženklÄ ir sulėtino greitį iki 70 km/h. Po to pastebėjo, kad iÅ¡ deÅ¡inės iÅ¡važiavo automobilis ir sudarė jam kliÅ«tį, jis stabdė ir atsitrenkė į automobilio dureles.

M. Š. nurodė, kad motociklo žibintas degė, jis ir keleivė R. B. buvo užsidėję saugos šalmus. Anot gynėjo tokie M. Š. parodymai vertinti kritiškai, teismas turėjo nustatyti, kad sunkioms eismo įvykio pasekmėms turėjo įtakos ir nukentėjusiųjų: motociklo vairuotojo M. Š. ir motociklo keleivės R. B. veiksmai. Toliau gynėjas cituoja KET 20, 133, 134, 139 punktu reikalavimus bei teigia, kad M. Š. autoįvykio metu buvo pradedantysis vairuotojas, t.y. neturėjo 2 metų stažo, todėl jis negalėjo važiuoti didesniu kaip 70 km/h greičiu, o byloje nustatyta, kad M.

Å . virÅ¡ijo jam leistinÄ greitį ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Taip pat ekspertizės akto iÅ¡vadose nurodoma, kad motociklo greitis susidÅ«rimo metu buvo apie 70 km/h. (2 t., 13-19 b.l.) ir gynėjo nuomone, leidžia teigti, kad M. Å . arba nestabdė arba važiavo didesniu nei nurodė greičiu, taip pažeisdamas KET reikalavimus. Be to teismas neįvertino nukentėjusiųjų M. Å . ir R. B. saugos Å¡almų tinkamo dėvėjimo ir/ar segėjimo aplinkybių, kadangi nukentėjusiojo M.

Š. parodymai, kad jis ir keleivė įvykio metu buvo su šalmais ir tinkamai juos užsisegę, yra paneigti byloje esančių įrodymų – nuteistosios L. N., liudytojo S. N., mačiusių nukentėjusiuosius iš kart po įvykio, liudytojų Z. D., N. P., D. B., N. K., D. D. parodymais, daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad šalmai apžiūrėti (1 t., 76-79 b.l.) ir nustatyta, kad jie apgadinti, bet jokių šalmų užsegimų mechanizmų sugadinimo nenustatyta, o nurodyta, kad užsegimo mechanizmai tvarkingi, taip pat nenustatyta, kad šalmui, kurį dėvėjo R.

B., bÅ«tų padaryti apgadinimai, bÅ«dingi apgadinimams, kurie atsiranda, kuomet Å¡almas atsitrenkia į daiktÄ - važiuojamÄ jÄ dalį kartu su asmeniu juo dėvinčiu (asmens galva), R. B. dėvėto Å¡almo dalis, kuri apsaugo galva (pakaušį) sveika. Gynėjas pabrėžia ir tai, kad įvykio vietoje (jos apžiÅ«ros metu) nebuvo užfiksuotos abiejų Å¡almų buvimo vietos ir jie nebuvo tinkamai paimti iÅ¡ įvykio vietos, nors visgi jie yra įrodymai Å¡ioje byloje ir ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiÅ«rėti.

Taip pat ir nukentėjusiajai R. B. padaryti kÅ«no sužalojimai nulėmę jos mirtį, buvo galvos sužalojimai ir anot advokato, jie negalėjo atsirasti jeigu asmuo bÅ«tų dėvėjęs apsauginį Å¡almÄ , taip pat ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas ekspertas G. Serbenta negalėjo nurodyti ar sužalojimai nukentėjusios R. B. galvoje atsirado kai Å¡almas buvo ant galvos, ar ne ant galvos.Taigi, gynėjo advokato R. Garlausko teigimu, nukentėjusių elgesys iki įvykio ir įvykio metu (KET pažeidimai) vertintini kaip pačių nukentėjusiųjų rizikingas elgesys ir didelis neatsargumas, ir turėjo esminę įtakÄ R.

B. eismo įvykio metu padarytiems ir jos mirtį nulėmusiems kÅ«no sužalojimams, nežiÅ«rint, kad kaltinamosios L. N. veiksmai, t.y. KET pažeidimas buvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti, tačiau teigti, kad tarp L. N. veiksmų ir atsiradusių visų pasekmių (mirties) yra tiesioginis ryÅ¡ys, pagrindo nėra. Toliau gynėjas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ susijusiÄ su nukentėjusiojo elgesio įtakÄ neturtinės žalos dydžio nustatymui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio nuostatas bei teigia, kad civiliniai ieÅ¡kiniai, atsižvelgiant į iÅ¡vardintas aplinkybes, turėtų bÅ«ti sumažinti.Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu dėl nurodytų aplinkybių nustatymo ir abejonių paÅ¡alinimo buvo praÅ¡oma skirti ekspertizę, tačiau tai padaryta nebuvo.Apeliaciniu skundu nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai G.

B., S. B. ir F. B. praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės bei turtinės žalos atlyginimo civiliniams ieÅ¡kovams G. B., S. B. ir F. B. pakeisti ir civilinius ieÅ¡kinius patenkinti pilnai, taip pat priteisti iÅ¡ nuteistosios turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teigia, kad pirmos instancijos teismas iÅ¡ dalies tenkindamas civilinių ieÅ¡kovų ieÅ¡kinius netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei suformuotÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio panaÅ¡iose bylose.Civiliniai ieÅ¡kovai cituoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintÄ neturtinės žalos sÄ vokÄ , jos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes.

Nurodo, kad nustatant neturtinę žalÄ G. B., S. B., F. B. teismas įvertino tai, kad žuvusioji R. B. buvo nepilnametė G. ir S. B. duktė, F. B. sesuo. Dėl dukters mirties G. ir S. B., o F. B. – dėl sesers mirties, patyrė didžiulius dvasinius skausmus ir iÅ¡gyvenimus. G. B. po vaiko žūties paÅ«mėjo epilepsijos liga, žvynelinė liga, pablogėjo psichinė bÅ«sena, diagnozuotas depresijos paÅ«mėjimas adaptacijos ir nerimo sutrikimas, G. B. buvo gydyta ligoninėje. Byloje nustatyta, kad F.

B. su seserimi siejo itin artimi santykiai, glaudÅ«s dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai. Po sesers netekties F. B. nutraukė choro repeticijas, sustabdė sportavimÄ , pablogėjo jos psichologinė bÅ«sena, sunkiai iÅ¡gyveno sesers netektį, buvo konsultuota psichologo. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, nukentėjusiųjų praÅ¡omas neturtinės žalos sumas mažino ir nukentėjusiesiems S. B., G. B., priteisė po 40 000 Lt, F. B. 20 000 Lt, taip pat įskaitė draudimo ir kaltinamosios atlygintas sumas.Civilinės atsakovės nusikalstamos veikos pasekmės – R.

B. mirtis nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , tuÅ¡tumos ir praradimo jausmÄ , teisėtus lÅ«kesčius gyventi Å¡eimoje, džiaugtis dukros ir sesers R. B. pasiekimais, jos parama ir pagalba tėvams sulaukus senatvės. Apeliantai iÅ¡gyveno ir iÅ¡gyvena vieniÅ¡umo, gyvenimo prasmės praradimo jausmÄ . Dukros netektis G. B. sukėlė fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus – padažnėjo epilepsijos priepuoliai, atsinaujino žvynelinė liga (UAB (duomenys neskelbtini) 2011-12-07 pažyma).

Po patirtų iÅ¡gyvenimų paaÅ¡trėjo psichikos sveikatos sutrikimai, G. B. diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkus depresijos epizodas (Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro 2013-03-13 pažyma). G. B. laikotarpiu nuo 2006-10-05 iki 2011-10-02 buvo nustatytas 50 proc. netektas darbingumas, nuo 2011-10-02 iki 2014-10-22 nustatytas 55 proc. netektas darbingumas, buvusiÄ diagnozę G 40.20, papildant nauja diagnoze F33.2 (pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkus depresijos epizodas). Å ios aplinkybės dėl G.

B. fizinės ir psichinės sveikatos pablogėjimo teismo nebuvo įvertintos ir neturtinė žala nebuvo individualizuota, atsižvelgiant į Å¡ios žalos pasekmes. Tačiau įvertinus tai, kad neturtinė žala patiriama individualiai, o byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina faktÄ , kad nukentėjusieji patyrė skirtingo sunkumo padarinius, nors visi iÅ¡gyveno dvasinio pobÅ«džio pažeidimus, teismas neturtinės žalos atlyginimÄ turėjo individualizuoti ir spręsti dėl kiekvieno nukentėjusio asmens patirtos neturtinės žalos dydžio individualiai.Teigia, kad teismas neatsižvelgė į teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose – į priteistų civilinių ieÅ¡kinių dydžius (kasacinės bylos Nr. 2K-196/2009, 2K-322/2009, 2K-353/2009, 2K-399/2009) bei nagrinėjamoje byloje teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma priskirtina prie minimalių neturtinės žalos atlyginimo sumų.

Taip pat teismas nepagrįstai kaltinamosios įvykdytos nusikalstamos veikos kaltės formai, turimam turtui ir jos galimybėms atsiskaityti su nukentėjusiais suteikė prioritetÄ prieÅ¡ nukentėjusiųjų patirtus iÅ¡gyvenimus ir neturtinę žalÄ . Neturtinė žala turi bent iÅ¡ dalies kompensuoti nukentėjusiųjų neturtinius praradimus, o tuo pačiu užtikrinti socialinį teisingumÄ . Kaltinamoji turi atlyginti nukentėjusiųjų patirtÄ neturtinę žalÄ , o jos dydis neturi bÅ«ti iÅ¡ esmės suderintas su pastarosios gaunamomis pajamomis ir turimo turto verte.Skundžiamu sprendimu kaip nepagrįstas buvo atmestas G.

B. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti – kasmetinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Lt turtinės žalos atlyginimo už kapavietės tvarkymÄ iki L. N. gyvos galvos, kadangi teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų dėl praÅ¡omos priteisti žalos pagrįstumo. Apeliantai nurodo, kad palaidojus R. B., atsirado realios žalos dėl kapavietės priežiÅ«ros, civilinei ieÅ¡kovei G. B. tikimybė. Nors kapavietės priežiÅ«ros iÅ¡laidų dydis nėra pagrįstas objektyviais raÅ¡ytiniais įrodymais, yra kintamas ir nukreiptas į ateitį, tačiau teismas galėjo įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, kuri įvertinus lietuvių laidojimo ir kapavietės priežiÅ«ros tradicijas ir taisykles, kasmet sudaro 300 Lt sumÄ , į kuriÄ Ä¯eina kapavietės priežiÅ«ros darbai, želdiniai, žvakės, kelionės iÅ¡laidos ir remiantis CK 6.249 straipsnio 2 dalies nuostatomis Å¡i žala turi bÅ«ti priteisiama.

Apeliantų teigimu ieÅ¡kinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo atmetimas nepagrįstas, kadangi objektyviai žala dėl kapavietės priežiÅ«ros egzistuoja ir egzistuos, taip pat tikėtina, jog jei ne civilinės atsakovės neteisėti ir nusikalstami veiksmai, civilinė ieÅ¡kovė G. B. panaÅ¡aus pobÅ«džio žalos nebÅ«tų patyrusi, o savo ruožtu ieÅ¡kinio atmetimas atima iÅ¡ civilinės ieÅ¡kovės teisę pareikÅ¡ti tokio pobÅ«džio turtinį reikalavimÄ ateityje. Atsikirtimu į nuteistosios L.

N. gynėjo advokato R. Garlausko apeliacinį skundÄ nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M. Å . prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Teismo posėdžio metu nuteistoji L. N. ir jos gynėjas prašė gynėjo advokato R. Garlausko apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuketėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusieji ir civilinai ieÅ¡kovai G. B., S. B. bei F. B. prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistosios gynėjo apeliacinį skundÄ â€“ atmesti, nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M.

Å . prašė nuteistosios gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.Apeliaciniai skundai atmetami.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančiÄ medžiagÄ , konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino L. N. kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo.

Apeliaciniu skundu nuteistosios gynėjas iÅ¡ esmės neginčija veikos kvalifikavimo, tačiau tvirtina, jog esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, teismas turėjo atleisti jo ginamÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ bei kvestionuoja nukentėjusiųjų elgesio galimÄ Ä¯takÄ kilusių padarinių sunkumui bei civilinių ieÅ¡kinių dydžiui, nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai, pateikę apeliacinį skundÄ , nesutinka su civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamas teismo sprendimas patikrinamas tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, neperžengiant skundų ribų.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo ir kitų nuteistosios L. N. gynėjo advokato R. Garlausko apeliacinio skundo argumentų BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu yra Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visuma:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sÄ lygų nustatymu.

Tik įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas sprendžia, ar yra pagrindas taikyti kaltininkui BK 40 straipsnio nuostatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai baudžiamojoje byloje teismas įgyvendina įstatymo jam suteiktÄ galimybę apsispręsti dėl įstatymo nuostatos taikymo, turi bÅ«ti atsižvelgiama ne vien tik į formaliÄ sias teisines baudžiamajame įstatyme nustatytas sÄ lygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes.Apeliaciniame skunde nuteistosios L. N. gynėjas, aiÅ¡kindamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygas, ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ netaikyti L.

N. BK 40 straipsnio nuostatų. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio pirmosios instancijos teismas nustatė, jog egzistuoja Å¡ios BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos sÄ lygos – L. N. padarė neatsargų nusikaltimÄ , baudžiamojoje byloje buvo pateiktas laiduotojos R. Ž. praÅ¡ymas atiduoti L. N. jos atsakomybei pagal laidavimÄ (5 t., 40-42 b.l.), be to L. N. anksčiau teista nebuvo – tai yra nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ (1 t., 91 b.l.), visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kÄ pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pripažino jos baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat iÅ¡ dalies atlygino nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ â€“ nukentėjusiesiems G. ir S. B. atlygino iÅ¡ viso 11000 litų neturtinės žalos (4 t., 38-39 b.l.), o M.

Å . – 5000 litų neturtinės žalos (5 t., 39 b.l.), kas taip pat buvo pripažinta jos baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismui iÅ¡kilo abejonė tik dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto pagrindo – manymo, jog kaltininkė visiÅ¡kai atlygins padarytÄ Å¾alÄ , egzistavimo.BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas pagrindas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ .

Tokie įstatymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ priėmimo turi bÅ«ti iÅ¡spręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir bÅ«do ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-09 nutartis 2K-84/2010). Pažymėtina ir tai, jog žala privalo bÅ«ti paÅ¡alinta ar atlyginta jÄ padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai – vykdant teismo sprendimÄ .Nagrinėjamu atveju L.

N. nukentėjusiesiems, lyginant tiek su pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių dydžiais, tiek su pirmosios instancijos teismo priteistomis sumomis neturtinei žalai atlyginti, yra atlyginusi tik nedidelę dalį neturtinės žalos – nukentėjusiesiems G. ir S. B. atlygino iÅ¡ viso 11000 litų neturtinės žalos, o M. Å . – 5000 litų neturtinės žalos. Taip pat Å¡ios sumos nukentėjusiesiems buvo sumokėtos per gana ilgÄ laiko tarpÄ â€“ G. ir S. B. 2011-12-23, 2013-02-28 pavedimais bei 2013-04-12 pavedimu M.

Š. (4 t., 38-39 b.l., 5 t., 39 b.l.), be to įmokos padarytos tik po to kai nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje (G. ir S. B. ieškinį pareiškė 2011-11-16, M. Š. – 2013-03-07). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistoji L. N. po pirmosios instancijos teismo sprendimo būtų stengusis sumokėti priteistas sumas nukentėjusiesiems (atlikusi mokėjimus ar pan.), priešingai – ji ginčija priteistų civilinių ieškinių dydžius bei siekia, jog šie būtų žymiai sumažinti.

Nuteistosios L. N. gynėjo nurodomas argumentas, kad pagal turto apyraÅ¡Ä , sudarytÄ taikant laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ , L. N. ir jos sutuoktinio turtas įvertintas bemaž 200 000 Lt, taip pat dalis turto yra iÅ¡ viso neįvertinta, ir tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kiniai bus patenkinti yra nepagrįstas BK 40 straipsnio taikymo prasme, kadangi, kaip jau ir minėta, žalÄ turi bÅ«ti siekiama atlyginti gera valia, o ne vykdant teismo sprendimÄ . Tuo tarpu baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad L.

N. tiek proceso pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame teisme, metu bÅ«tų siekusi kokio nors susitarimo dėl padarytos žalos atlyginimo su nukentėjusiaisiais, o nedidelę dalį žalos atlygino tik po civilinių ieÅ¡kinių pareiÅ¡kimo. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir iÅ¡samiai neaptaręs, tačiau pagrįstai nusprendė, jog nėra nustatytas BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas pagrindas, o apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nėra pakankami pripažinti, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino BK 40 straipsnio nuostatas ir neteisingai iÅ¡sprendė galimybės atleisti L.

N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ klausimÄ , taigi nėra pagrindo Å¡ioje dalyje panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir bylÄ nutraukti. Apeliaciniu skundu nuteistosios L. N. gynėjas taip pat, kaip jau ir minėta, kvestionuoja galimÄ nukentėjusiųjų elgesio įtakÄ kilusių padarinių sunkumui, teigdamas, jog teismas turėjo nustatyti, kad sunkioms eismo įvykio pasekmėms turėjo įtakos ir nukentėjusiųjų: motociklo vairuotojo M. Å . ir motociklo keleivės R. B. veiksmai – M.

Å . virÅ¡ijo jam leistinÄ greitį, neįvertintos saugos Å¡almų tinkamo dėvėjimo ir/ar segėjimo aplinkybės, o nukentėjusiajai R. B. padaryti kÅ«no sužalojimai nulėmę jos mirtį, buvo galvos sužalojimai ir anot advokato, jie negalėjo atsirasti jeigu asmuo bÅ«tų dėvėjęs apsauginį Å¡almÄ .Å ie apeliacinio skundo argumentai, vertintini kaip deklaratyvÅ«s – jie nėra pagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis ir Å¡iomis prielaidomis, atsižvelgiant į apeliacinio skundo turinį, tik siekiama suÅ¡velninti ginamosios civilinę atsakomybę, be to, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Å¡ie teiginiai yra paneigti baudžiamojoje byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiai iÅ¡tirtų įrodymų, todėl atmetami.IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, jog nukentėjusysis M.

Å . viso proceso metu vieningai teigė eismo įvykio metu važiavęs apie 70 km/h greičiu, tai yra „privažiuodamas prie Smilgių sulėtino greitį iki 70 km/h, iki tol važiavo 90 km/h greičiu”, taip pat, jog tiek jis tiek R. B. buvo užsidėję bei užsisegę Å¡almus, iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (5 t., 56, 65-66 b.l., 1 t., 29, 31-32 b.l.). Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-03-30 specialisto iÅ¡vados Nr. 11-663(12), jos tyriamojoje dalyje buvo nustatyta, jog eismo įvykio vietos plane neužfiksuota motociklo „Honda NSR 125” stabdymÄ , judėjimÄ prieÅ¡ eismo įvykį ir eismo įvykio metu apibÅ«dinančių pėdsakų (motociklo ratų stabdymo, ratų Å¡oninio slydimo pėdsakų), todėl negalima apskaičiuoti motociklo „Honda NSR 125” važiavimo greičio.

Tačiau tuo pačiu konstatuota, jog „sprendžiant iš motociklo „Honda NSR 125” ir automobilio „Toyota Corolla“ sugadinimų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad dėl automobilio ir motociklo automobilio „Toyota Corolla“ judėjimo kryptis ženkliai nepakito, o motociklas ant dešinio šono nuvirto ties susidūrimo vieta (į tai nurodo šukės ir nuolaužos ant asfalto dangos ties motociklu), galima teigti, kad motociklo greitis susidūrimo metu buvo mažesnis nei 60 km/h, todėl tikėtina, kad prieš eismo įvykį motociklo vairuotojas stabdė“ (2 t., b.l. 17).

Taip pat Å¡ioje iÅ¡vadoje buvo konstatuota, jog automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. GPL 843, vairuotojos L. N. veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti, tai patvirtina ir kitų baudžiamojoje byloje esančių duomenų visetas – pačios nuteistosios, nukentėjusiojo parodymai, eismo įvykio schema ir kt., o objektyvių faktinių duomenų, kurie leistų teigti apie nukentėjusiojo M. Å . padarytus kokius nors KET pažeidimus, kuriuos galimai buvus svarsto nuteistosios gynėjas, baudžiamojoje byloje nėra.

Tuo labiau, jog, kaip jau ir minėta, nebuvo galimybės nustatyti tikrojo greičio, kuriuo iki įvykio važiavo M. Å . vairuojamas motociklas, o remiantis minėta specialisto iÅ¡vada motociklo greitis susidÅ«rimo metu galimai buvo mažesnis nei 60 km/h (o ne 70 km/h, kaip apeliaciniame skunde teigia nuteistosios gynėjas), o eismo įvykio vietos plane (shemoje) nesant užfikstuotiems transporto priemonių stabdymo, slydimo pėdsakams, gynėjo teiginiai apie galimÄ nukentėjusiojo M. Å . greičio virÅ¡ijimÄ yra niekuo nepagrįsti.Nuteistosios gynėjo teiginiai apie tai, jog nebuvo įvertintos saugos Å¡almų tinkamo dėvėjimo ir/ar segėjimo aplinkybės, o nukentėjusiajai R.

B. padaryti kÅ«no sužalojimai nulėmę jos mirtį, buvo galvos sužalojimai ir anot advokato, jie negalėjo atsirasti jeigu asmuo bÅ«tų dėvėjęs apsauginį Å¡almÄ , taip pat nepagrįsti jokia objektyvia bylos medžiaga, kadangi tiek iÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus 2011-09-20 specialisto iÅ¡vados Nr. M 393/11 (05), tiek iÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus teismo medicinos eksperto Gintauto Serbentos, atlikusio R.

B. autopsijÄ bei pateikusio 2011-09-20 specialisto iÅ¡vados Nr. M 393/11 (05), duotų paaiÅ¡kinimų matyti, jog R. B. mirties priežastis buvo visų nustatytų sužalojimų visuma, tai yra nebuvo dominuojančio sužalojimo nulėmusio jos mirtį (1 t., 57-58 b.l., 5 t., 101 b.l.), todėl plačiau Å¡iuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako. Dėl priteistų civilinių ieÅ¡kinių dydžių Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais neturtinės žalos dydžiais: nuteistosios L.

N. gynėjo teigimu pirmosios instancijos teismas nepilnai įvertino kai kurias eismo įvykio aplinkybes – bÅ«tent nukentėjusiųjų elgesio įtakÄ atsiradusioms pasekmėms, todėl neteisingai iÅ¡sprendė civilinių ieÅ¡kinių dydžio klausimus ir, atsižvelgiant į rizikingÄ nukentėjusiųjų elgesį, ieÅ¡kinių dydžiai turėtų bÅ«ti sumažinti, tuo tarpu nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų G. B., S. B. bei F. B. teigimu – pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nukentėjusiųjų patirtus skirtingo sunkumo padarinius bei neindividualizavo patirtos neturtinės žalos atlyginimo, taip pat neatsižvelgė į teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose – civilinių ieÅ¡inių dydžius, nepagrįstai L.

N. interesams suteikė prioritetÄ prieÅ¡ nukentėjusiųjų patirtus iÅ¡gyvenimus, bei nepagrįstai atmetė civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti – kasmetinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Lt turtinės žalos atlyginimo už kapavietės tvarkymÄ iki L. N. gyvos galvos.Apeliacinius skundus nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusieji M. Å ., G. B., S. B. bei F. B. dėl L. N. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinės žalos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatas neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , bei argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ .Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusieji G.

B. ir S. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo po 191 375 Lt kiekvienam iÅ¡ jų, nukentėjusioji G. B. taip pat prašė priteisti po 300 Lt mokamomis kasmetinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis turtinės žalos atlyginimo už kapavietės tvarkymÄ iki L. N. gyvos galvos, nukentėjusioji F. B. (atstovaujama įstatyminių atstovų G. ir S. B.) pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o M. Å . – dėl 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 156-158 b.l., 4 t., 8-10 b.l., 3 t., 150-157 b.l.).

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydžius, atsižvelgė į visus byloje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, tai yra į nukentėjusiesiems kilusias veikos pasekmes, nuteistosios kaltę bei turtinę padėtį ir kt, ir savo išvadas išsamiai motyvavo. Baudžiamojoje byloje esantys, nukentėjusiųjų pateikti, dokumentai – civiliniai ieškiniai, stacionare gydomo asmes statistinių kortelių kopijos, išrašai iš M.

Š. medicininių dokumentų (2 t., b.l. 78-80, 3 t., 158-162 b.l.), M. Š. darbingumo lygio pažymos ir su jomis susiję dokumentai (3 t., 163- 168 b.l.), įvairios pažymos apie G. B. sveikatos būklę bei jos darbingumo lygio pažymos ir su jomis susiję dokumentai (3 t., 173-174 b.l., 4 t., 15-25 b.l.), įvairios pažymos apie F. B. (4 t., 11-13 b.l.) taip pat ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų duoti parodymai patvirtina, jog visi nukentėjusieji patyrė skaudžius, įvairius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocines depresijas, tai yra dvasinio pobūdžio pasekmes; nukentėjusiajam M.

Å . eismo įvykio metu buvo padaryti daugybiniai sužalojimai, tai yra sunkiai sutrikdyta sveikata, kuri, net ir nuo veikos padarymo praėjus daugiau nei dviems metams, nėra visiÅ¡kai atstatyta ir iki Å¡iol (neteko 60 proc. darbingumo), dėl patirtų sužalojimų jam teko vieneriems metams atidėti mokyklos lankymÄ , buvo apribotos galimybės užsiimti norima veikla, atliktos keturios operacijos, tai yra, akivaizdu, jog jis patyrė tiek fizinį skausmÄ ir ilgo gijimo proceso sukeltus didelius nepatogumus, tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus;

G. ir S. B. bei F. B. dėl įvykusio eismo įvykio patyrė negrįžtamas pasekmes – žuvo jų dukra bei sesuo, ir dėl kurios patyrė didžiulius dvasinius skausmus ir iÅ¡gyvenimus, kurie skundžiamame nuosprendyje yra iÅ¡samiai nurodomi. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įstatymų nuostatų, taip pat atsižvelgė į tai, jog padaryta nusikalstama veika, nors ir sukėlusi itin skaudžias pasekmes – buvo neatsargi, tai yra nuteistoji sÄ moningai nesiekė sukelti nukentėjusiesiems dvasinių iÅ¡gyvenimų bei fizinių kančių, be to įvertino, jog kaltinamosios turtinę padėtį – turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bei gaunamas Å¡eimos pajamas, turimus įsipareigojimus (2 t., 106 – 116 b.l., 3 t., 51-55 b.l., 4 t., 28, 36-37 b.l.) bei pačios L.

N. interesus – galimybę realiai atlyginti neturtinę žalÄ .Taigi, atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog teismas nepagrįstai kaltinamosios įvykdytos nusikalstamos veikos kaltės formai, turimam turtui ir jos galimybėms atsiskaityti su nukentėjusiais suteikė prioritetÄ prieÅ¡ nukentėjusiųjų patirtus iÅ¡gyvenimus ir neturtinę žalÄ yra atmetamas, kadangi, kaip jau ir minėta, teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ atsižvelgė į visus, CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus, neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingus kriterijus bei savo sprendimÄ iÅ¡samiai motyvavo.

Taip pat atsižvelgė į tai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, dalį neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlygino draudimo bendrovė ir Å¡ia dalimi, bei L. N. jau nukentėjusiesiems sumokėtų sumų dalimis, sumažino neturtinės žalos atlyginimui priteisiamas sumas. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde nurodomu teiginiu, jog kaltinamoji turi atlyginti nukentėjusiųjų patirtÄ neturtinę žalÄ , tačiau pažymi ir tai, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus netekus artimųjų, tačiau artimo žmogaus netektis negali tapti pasipelnymo Å¡altiniu ir suteikti nepagrįstÄ pagrindÄ praturtėti, tuo labiau, jog, kaip ir minėta, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra realiÄ galimybę atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ .Dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų teiginio, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nukentėjusiųjų patirtus skirtingo sunkumo padarinius bei neindividualizavo patirtos neturtinės žalos atlyginimo, skundus nagrinėjanti teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusieji G.

B. ir S. B. pateiktu civiliniu ieškiniu patirtai neturtinei žalai atlyginti prašė jiems priteisti identiškas sumas, tai yra po 191 375 Lt kiekvienam iš jų (1 t., 156-157 b.l.). Taigi, patys nukentėjusieji dėl savo dukters žūties patirtus išgyvenimus įvertino vienodomis piniginėmis išraiškomis. Pažymėtina ir tai, jog kaip matyti iš pateiktų pažymų apie G. B. sveikatos būklę (3 t., 173-174 b.l., 4 t., 15-25 b.l.), ji nuo 1998 m. serga generalizuota epilepsija (vėliau diagnozės buvo keičiamos), 2009 m. taip pat buvo diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, gydyta psichiatrijos skyriuje, apie 20 metų sirgo žvyneline liga, 2006 metais nustytas 50 proc. darbingumo lygis – šios aplinkybės patvirtina, jog G.

B. jau iki eismo įvykio sirgo įvairiomis ligomis ir dėl jų buvo netekusi dalies darbingumo. Taip pat nurodoma, jog po eismo įvykio jai buvo diagnozuotas depresijos paÅ«mėjimas, keipėsi pas neurologÄ bei dermatologÄ , buvo gydyta VÅ¡Ä® Respublikinės Panevėžio ligoninės psichiatrijos skyriaus dienos stacionare, iÅ¡ darbingumo lygio pažymos (darbingumo lygis buvo nustatinėjamas 2011-10-02 bei 2012-10-23) matyti, jog G. B. darbingumo lygis po eismo įvykio sumažėjo 5 proc. – iki 45 proc., ir jį, kaip matyti iÅ¡ darbingumo lygio pažymose įraÅ¡ytos informacijos, nulėmė papildomos diagnozės (F33.2 – kas pagal pateiktus dokumentus yra pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkus depresijos epizodas) įraÅ¡ymas.

Žinoma, beveik nekelia abejonių tai, jog Å¡iuos pokyčius nulėmė dėl dukros žūties patirtas stresas, tačiau atsižvelgiant į G. B. fizinės bei psichinės sveikatos bÅ«klę iki eismo įvykio (2011 m. du kartus buvo gydyta psichiatrijos skyriuje, paskutinį kartÄ laikotarpiu nuo 2011-06-28 iki 2011-07-27), negali bÅ«ti atmetamas ir natÅ«ralus ligų progresavimas, tuo labiau, jog nėra pateikta iÅ¡rašų iÅ¡ G. B. ligos istorijos (pateikti tik informacinio pobÅ«džio raÅ¡tai), teisėjų kolegija nemano, jog dėl dukters žūties ji patyrė didesnius iÅ¡gyvenimus (sunkesnius padarinius) nei jos sutuoktinis.Dėl L.

N. gynėjo skundo argumentų apie nukentėjusiųjų elgesio įtakÄ atsiradusioms pasekmės jau buvo pasisakyta aukščiau, baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, jog bÅ«tent L. N. padarytas KET pažeidimas nulėmė atsiradusias skaudžias pasekmes dėl kurių nepilnametė mergina žuvo, o nepilnamečiui vaikinui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, kaip jau ir minėta mergina žuvo dėl sužalojimų visumos, o ne dėl galvos traumos, be to specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, jog važiuojant ir leistinu greičiu nukentėjusysis M.

Å . nebÅ«tų spėjęs laiku sustabdyti motociklo ir iÅ¡vengti eismo įvykio, taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindo teigti, kad eismo įvykio metu kilusias pasekmes nulėmė nukentėjusiųjų rizikingas ar neatsargus elgesys nėra, ir priteistų civilinių ieÅ¡kinių dydžių, L. N. gynėjo apeliaciniame skunde nurodomais motyvais, nėra pagrindo mažinti.Taigi, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai nukentėjusiesiems nagrinėjamu atveju atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktikoje tokio pobÅ«džio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, ir nėra nei per maži (kaip apeliaciniame skunde teigia nukentėjusieji) nei per dideli (kaip nurodo nuteistosios gynėjas), todėl nėra pagrindo jų mažinti ar didinti.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog G.

B. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti – kasmetinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Lt turtinės žalos atlyginimo už kapavietės tvarkymÄ iki L. N. gyvos galvos, pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai, kadangi nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, kuriais remiantis bÅ«tų galima spręsti apie iÅ¡laidų dydžius. Kaip matyti iÅ¡ civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ pateiktos G. B. praÅ¡ymo atlyginti žalÄ kopijos (4 t., 47 b.l.) ji praÅ¡iusi draudėjÄ atlyginti turtinę žalÄ , kuriÄ sudarė laidojimo, kapavietės sutvarkymo bei kitos (nurodoma „aukos bažnyčiai 200 Lt”) iÅ¡laidos, kÄ Å¡is ir padaręs iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ (4 t., 50-51 b.l.).

Kaip paaiÅ¡kino G. B. teisiamojo posėdžio metu (5 t., 61-62 b.l.) draudimo kompanija yra iÅ¡mokėjusi už kapavietės tvarkymÄ , laidojimo iÅ¡laidas, o jos praÅ¡omas priteisti turtinės žalos atlyginimas periodinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡ esmės bÅ«tų skirtas žvakėms bei gėlėms, teigė dar nerinkusi čekių už kapo priežiÅ«rÄ . Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog asmens, apdraudusio civilinę atsakomybę ir vairuojančio transporto priemonę, padaryta turtinė žala yra atlyginama pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės įstatymo nuostatas, tačiau įstatymas nenumato periodinių kasmetinių iÅ¡mokų kapavietės sutvarkymui atlyginimÄ .

Žinoma, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio nuostatomis, teismas gali įvertinti ir bÅ«simÄ Å¾alÄ , remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir priteisti jÄ konkrečia pinigų sumÄ , periodinėmis iÅ¡mokomis arba įpareigoti skolininkÄ užtikrinti žalos atlyginimÄ , tačiau Å¡iuo atveju nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė G. B. nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikusi jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima apskaičiuoti jos bÅ«simus nuostolius, kuriuos ji patirs tvarkydama kapavietę.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų atstovė apeliacinės instancijos teismui yra pateikusi kvitus dėl 1000 Lt (5 t., 187 b.l.) bei 500 Lt įmokų advokatui už apeliacinio skundo parengimÄ bei atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme ir praÅ¡o Å¡ias sumas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistosios L. N. nukentėjusiosios G. B. naudai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus pateikė tiek nuteistoji, tiek nukentėjusieji ir Å¡ie skundai yra atmetami ir kadangi G. ir S. B. bei F. B. apeliacinis skundas netenkinamas, minėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti jiems iÅ¡ L.

N. nepriteisiamos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, N U T A R I A: Nuteistosios L. N. gynėjo advokato R. Garlausko bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų G. B., S. B. ir F. B., atstovaujamos įstatyminių atstovų G. B. ir S. B., apeliacinius skundus atmesti.Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas             Sigitas Bagdonavičius Teisėjai:             Algirdas Gaputis              Bronė Vidzėnienė