6705e4e8-84cd-41a0-b2cf-06d2ca6414bc · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-482-267/2020 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01027-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 2.1.2.1; 2.1.2.4.3; 2.6.15; (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 3 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T.

B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-418-471/2020 pagal ieÅ¡kovės T. B. ieÅ¡kinį atsakovui V. B. ir tretiesiems asmenims VÄ® Registrų centrui, Raseinių 1-ojo notarų biuro notarėms K. Å . bei A. S. dėl dovanojimo sutarčių panaikinimo ir restitucijos taikymo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė T. B. 2019 m. spalio 25 d. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama panaikinti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono notarės K.

Å . sudarytÄ dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ji padovanojo V. B. du žemės sklypus – sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); panaikinti Registrų centre žemės sklypų įregistravimÄ V. B. nuosavybe; įregistruoti Registrų centre žemės sklypus T. B. nuosavybe ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė pateikė 2020 m. sausio 21 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo papildomai prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) notarės A.

S. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ji padovanojo V. B. 0,30 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžiuose ieÅ¡kovė T. B. paaiÅ¡kino, kad atsakovas V. B. yra jos su sutuoktiniu A. B. sÅ«nus. Ji su sutuoktiniu (duomenys neskelbtini) turėjo Å«kininko Å«kį, kurį nusprendė perleisti sÅ«nui V., todėl (duomenys neskelbtini) notarės A. S. patvirtinta sutartimi atsakovui dovanojo 0,30 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), žemės Å«kio veiklai.

Pagal 2012 m. atsakovo užsakymu atliktus matavimus Å¡io sklypo ribos buvo pakeistos taip, kad jame atsidÅ«rė jai nuosavybės teise priklausantis (duomenys neskelbtini) statytas gyvenamasis namas, kuriame ji su sutuoktiniu gyvena. Vėliau atsakovui dalį savo Å«kio dovanojo, o kitÄ dalį pardavė. (duomenys neskelbtini) dovanojo 14 žemės sklypų – iÅ¡ viso apie 74 ha ploto. (duomenys neskelbtini) dovanojo 3,26 ha sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vėliau atsakovas padalijo į du atskirus sklypus.

Susidarė situacija, kad ieškovės gyvenamasis namas su aplink naudojama sodybos reikmėms žeme yra atsakovui priklausančiame 0,30 ha žemės sklype, kuriame taip pat yra atsakovo garažai. Šalia esanti paveldėta jos tėvų sodyba, kaip paaiškėjo, yra laisvame valstybinės žemės sklype (jį proceso metu įteisina savo vardu). Vandens gręžinys, dėl kurio nuosavybės teisių vyksta teisminiai ginčai tarp A. ir V. B., bei jos sodas yra atsakovo 1,4 ha žemės sklype, kuriame yra atsakovo fermos.

IeÅ¡kinyje nurodomas trečias 1,82 ha žemės sklypas yra be statinių (dirbama žemė), kitoje kelio pusėje. Po sklypų padovanojimo jos ir atsakovo Å¡eimų santykiai iÅ¡ pradžių buvo geri, tačiau (duomenys neskelbtini), pradėjus fermose trÅ«kti darbininkų, vedėju dirbęs A. B. išėjo iÅ¡ darbo ir prasidėjo konfliktai. Atsakovas jÄ ne kartÄ iÅ¡keikė, grasino paÅ¡auti tėvÄ , nebeleido bendrauti su anÅ«kais, atsisakė iÅ¡ jų imti dovanas ir pan. (duomenys neskelbtini) jis apskundė tėvÄ policijai dėl tariamos vagystės; (duomenys neskelbtini) apgadino jų namų daiktus, prikrovė Å¡iaudų ritinių prie pat gyvenamojo namo sienų, užstodamas Å¡viesos patekimÄ per langus, nedavė traktoriaus parsivežti nukastų bulvių; (duomenys neskelbtini) perkeldamas sugadino jų Å¡iltnamį, užarė pasodintas braÅ¡kes, statė žemės Å«kio technikÄ prie pat gyvenamojo namo, trukdydamas juo ir žeme naudotis. (duomenys neskelbtini) po pokalbio su atsakovu A.

B. iÅ¡tiko infarktas, po kurio jis ilgÄ laikÄ gydėsi, tačiau atsakovas nei tėvo, nei ieÅ¡kovės nelankė, jais nesirÅ«pino. (duomenys neskelbtini) atsakovas kasinėjo trasÄ , kuria iÅ¡ gręžinio vanduo tiekiamas jos namui, užsukinėdavo vandenį, o (duomenys neskelbtini) vandens tiekimÄ iÅ¡vis iÅ¡jungė ir vėl įjungė tik (duomenys neskelbtini), kai teismas antstolio praÅ¡ymu pakartotinai paskyrė baudas. Naudotis vandeniu iÅ¡ gręžinio trukdoma iki Å¡iol (dažnai vandens tiekimas iÅ¡jungiamas).

Taip pat atsakovas (duomenys neskelbtini) užarė prie namo jos pasisodintas bulves, grasina iÅ¡rauti jos vaismedžius, neleidžia naudotis A. B. iÅ¡kastu, vėliau sÅ«nui dovanotu tvenkiniu, kažkada anksčiau užkasė jos Å¡ulinį ir pan. Jos Å¡eimÄ terorizuoja ir atsakovo fermos vedėjas. Ji nuo (duomenys neskelbtini) yra neįgali (dėl sÄ narių ligos darbingumas 40 proc.), sutuoktinis taip pat yra ligotas, todėl toks atsakovo elgesys juos ne tik skaudina, bet ir nuolat sudaro didelių sunkumų naudotis savo turtu.

Nori, kad ieÅ¡kinyje nurodytų žemės sklypų dovanojimo sutartys bÅ«tų panaikintos, kad netrukdomai galėtų naudotis savo namu, prie jo esančia žeme, sodu, daržu ir vandens gręžiniu. 1,8 ha sklypÄ , esantį kitoje kelio pusėje, nori susigrÄ Å¾inti, kad jame galėtų pasisodinti daržovių. Kitų atsakovui dovanotų sklypų atsiimti nenori, nes jie yra toliau nuo namų ir jai nereikalingi. Už naudojimÄ si vandens gręžiniu atsakovui nėra mokėjusi, nes jis to nereikalavo.

PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti. IeÅ¡kovė T. B. advokatė nurodė, kad ieÅ¡kovė neapsižiÅ«rėjusi padovanojo atsakovui ne tik kitus žemės sklypus, bet ir sklypÄ , kuriame Å¡iuo metu (po naujų matavimų) stovi jos gyvenamasis namas. Atlikusi tyrimÄ Nacionalinė žemės tarnyba konstatavo, kad yra pažeista sklypų formavimo tvarka. Dėl vandens gręžinio nuosavybės vyksta ginčai teisme, tačiau net ir teismui pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovas ilgÄ laikÄ netiekė vandens į ieÅ¡kovės sodybÄ ir tai padarė tik paskyrus baudas.

Be to, atsakovas ir toliau trukdo vandens tiekimÄ , neleidžia naudotis tvenkiniu, grasino A. B. perÅ¡auti kojas, sugadino aikÅ¡telę, pavėsinę, prie pat gyvenamojo namo sukrovė Å¡iaudų ritinius, pastatė vaikščioti draudžiančius ženklus; (duomenys neskelbtini) sugadino Å¡iltnamį, užarė braÅ¡kes ir pan. Å ie atsakovo veiksmai yra įvairÅ«s, pasikartojantys, tęsiasi ilgÄ laikÄ prieÅ¡ senyvo amžiaus neįgaliÄ motinÄ , pažeidžia Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau – CK) 3.162 str. nustatytas vaikų pareigas tėvų atžvilgiu, todėl pripažintini veiksmais, pagal CK 6.472 str. 1 d. neabejotinai griežtai smerktinais geros moralės požiÅ«riu, dėl to patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytos dovanojimo sutartys panaikintinos.

Kadangi tokie atsakovo veiksmai tęsiasi faktiÅ¡kai iki Å¡iol, CK 6.472 str. 4 d. nustatytas ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas V. B. 2019 m. lapkričio 29 d. atsiliepime ir 2020 m. vasario 10 d. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė taikyti CK 6.472 str. 4 d. nurodytÄ senaties terminÄ aplinkybėms, kurios nurodytos ieÅ¡kinyje; ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismo posėdžiuose atsakovas V. B. paaiÅ¡kino, kad jis (duomenys neskelbtini) įkÅ«rė atskirÄ Å«kininko Å«kį. Tada jam tėvai A. ir T. B. padovanojo 30 a. žemės sklypÄ , kuriame yra ne tik tėvų gyvenamasis namas, bet ir jo Å«kio garažas. (duomenys neskelbtini) pati ieÅ¡kovė atliko žemės matavimus, nes visi statiniai buvo neteisingai įregistruoti viename sklype. (duomenys neskelbtini) tėvai jam dovanojo daug žemės sklypų. Taip pat (duomenys neskelbtini) dovanojo sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o jame esančiÄ fermÄ pardavė.

Abu sandoriai buvo tokie, kaip juose nurodyta (pirkimo ir dovanojimo). Kodėl buvo taip padaryta (dalis turto dovanota, o dalis parduota), nežino. Vėliau sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padalytas į du atskirus sklypus. Viename iš jų (1,4 ha ploto) yra jo ferma, vandens gręžinys ir tėvų sodas. 1,82 ha ploto dirbamos žemės sklypas be statinių yra kitoje kelio pusėje. (duomenys neskelbtini) atsakovas nebeleido tėvui dirbti fermoje, nes šis nuolat girtaudavo su darbininkais ir trukdė darbui. Nuo tada prasidėjo konfliktai su tėvais – išgalvoti kaltinimai, nepagrįsti skundai, grasinimai ir pan.

Pripažįsta, kad tėvui pasakė perÅ¡ausiÄ s kojas, tačiau tik po to, kai Å¡is pasakė, jog iÅ¡sprogdins fermÄ . Taip pat pripažįsta, kad pats perkėlė tėvų Å¡iltnamį, tačiau jo nesugadino, nes Å¡iltnamis stovėjo jo žemėje, trukdė veiklai, o papraÅ¡ius tėvai patys jo nepersikėlė. Å iaudų rulonai prie tėvų namo buvo sudėti tik savaitę laikinai. Žemės Å«kio technikÄ prie tėvų namo laiko, nes prie pat namo yra garažo kiemas ir ten technika buvo laikoma visÄ laikÄ .

Vandens tiekimÄ iÅ¡ gręžinio iÅ¡jungia tik įvykus gedimams, nes iÅ¡ to paties gręžinio vanduo tiekiamas fermai, tėvų namui ir jo garažui. Dėl gręžinio nuosavybės iki Å¡iol vyksta teisminiai ginčai su tėvu, nors gręžinį iÅ¡ jo nupirko pagal sÄ skaitÄ . Tėvai vandeniu iÅ¡ gręžinio naudojasi, tačiau niekada už jį nėra nei mokėję, nei prisidėję prie gręžinio priežiÅ«ros iÅ¡laidų. IÅ¡tyrus paaiÅ¡kėdavo, kad visi tėvų kaltinimai yra nepagrįsti, atsakovas nė karto nebuvo baustas.

VienÄ kartÄ atsakovas buvo nubaustas dėl vandens netiekimo, bet to negalėjo daryti dėl gedimo, metų laiko (žiemÄ negalėjo suremontuoti trasÄ ) ir A. B. elgesio (apsiėmė pats sutaisyti gedimÄ , bet to nepadarė, o apkaltintas buvo atsakovas). Specialiai vandens trasos negadino, o jo samdyti darbininkai didino fermÄ ir įrengė dyzelino talpyklÄ , todėl žemė buvo kasama. NurodomÄ kaip jo užkastÄ Å¡ulinį užkasė pats A. B. dar (duomenys neskelbtini) Susitarti su tėvais nėra galimybių, nes jie nuolat kelia įvairius reikalavimus, patys nežinodami, ko nori.

Jiems siÅ«lė susitarti dėl naudojimosi žeme tvarkos, bet jie atsisakė. Å iuo metu taip pat sutinka sudaryti su tėvais žemės sklypų naudojimo sutartį, bet nuosavybės teisių į 30 a. sklypÄ perleisti nesutinka, nes Å¡iame sklype stovi jo garažas, yra įvažiavimas į garaÅ¾Ä ir fermÄ . Patikslina, kad sutiktų ieÅ¡kovei perleisti nuosavybę į tÄ 30 a. sklypo dalį, kuria ji faktiÅ¡kai naudojasi (t. y. kur stovi jos namas, yra aplink jos naudojama žemė). IeÅ¡kovės tėvų namas yra ne 30 a sklype, o laisvame valstybinės žemės sklype, su kuriuo jis niekaip nesusijęs. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.

Atsakovo V. B. advokatas nurodė, kad ieÅ¡kovė ne pirmÄ kartÄ teisme reikalauja panaikinti ieÅ¡kinyje nurodytus sandorius. Ankstesnėje byloje reikalavimas buvo grindžiamas dėl apsimestinių sandorių panaikinimo, tačiau teismo atmestas. Po to Å¡ioje byloje atsirado reikalavimas CK 6.472 str. 1 d. pagrindu. Pažymi, kad patys B. gyvenamÄ jį namÄ pasistatė (parinkdami jo vietÄ ) prie pat garažo, todėl galėjo ir turėjo numatyti, kad sklypÄ padovanojus atsakovui gali kilti nepatogumų, taip ir atsitiko prasidėjus konfliktams.

Atstovo nuomone, tokioje situacijoje ieÅ¡kovė galėjo reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl naudojimosi žeme tvarkos nustatymo, tačiau pati pasirinko savo teisių gynimo bÅ«dÄ , neprisidedantį prie socialinės taikos atkÅ«rimo. Nors ieÅ¡kovės reikalavimas suformuluotas CK 6.472 str. 1 d. pagrindu, faktiÅ¡kai jis grindžiamas ne atsakovo netinkamu elgesiu, o naudojimosi tvarkos trukdymu. Pats reikalavimas turi bÅ«ti vertinamas visų Å¡alių Å«kių objektų kontekste. Ä®vertintina, kad patenkinus ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei grÄ Å¾intuose žemės sklypuose atsirastų ne tik jos namas su sodu, bet ir atsakovo Å«kiui priklausantys garažas, ferma ir vandens gręžinys, dėl kurio nuosavybės sprendžiamas ginčas teisme.

Esant tokiems konfliktiniams šalių santykiams, atsakovo veikla minėtuose statiniuose vargu ar išvis būtų įmanoma ir tai galėtų privesti prie jo ūkio žlugimo. Be to, ieškovė reikalauja panaikinti ir 1,8 ha žemės sklypo, esančio kitoje kelio pusėje, kuriuo ji faktiškai nesinaudoja, perleidimo sutartį, todėl reikalavimas yra net teisiškai ydingas ir tam tikra prasme nelogiškas – dėl neva prieštaraujančio moralės normoms elgesio reikalaujama panaikinti tik dalį vienodų dovanojimo sandorių (o sklypų iš viso yra dovanota apie 15).

IeÅ¡kinys visų pirma atmestinas taikant CK 6.472 str. 4 d. nustatytÄ senaties terminÄ , nes visi ieÅ¡kovės skundai policijai yra pateikti daugiau kaip prieÅ¡ metus laiko. Visi reikalavimo argumentai, iÅ¡skyrus aplinkybes dėl vandens tiekimo, yra nepagrįsti įrodymais. Dėl ginčų, susijusių su vandens tiekimu, pripažintina, kad atsakovas nesiekė tyčia sÄ moningai kenkti ieÅ¡kovei dėl Å¡ių argumentų:

1) ginčas dėl nuosavybės teisių į gręžinį teisme nėra pasibaigęs;

2) ieÅ¡kovės Å¡eima ilgÄ laikÄ naudojasi vandeniu, tačiau visiÅ¡kai už jį nemoka;

3) problemos kyla ne dėl tyčinio vandens netiekimo, o dėl gedimų, dėl kurių atsiranda trikdžiai. Pažymi, kad ieÅ¡kinio pateikimo teismui metu gedimai buvo paÅ¡alinti ir vanduo ieÅ¡kovei tiekiamas. Tiek Konstitucijos 38 str., tiek CK yra nustatytos ne tik vaikų pareigos tėvams, bet ir tėvų pareigos vaikams, kurių privaloma laikytis. Net proceso metu atsakovas sutiko taikytis (nustatyti naudojimosi žeme tvarkÄ ar net dalį sklypo, kuriuo ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai naudojasi, perleisti jos nuosavybėn), tai patvirtina nesant jo siekio kenkti tėvams, bet tai padaryti sutrukdė į derybas pertraukos teismo posėdyje metu įsikišęs A.

B.. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tretieji asmenys VÄ® Registrų centro atstovas, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės K. Å . ir A. S. į teismo posėdžius neatvyko ir jokių įrodymų nepateikė. 2020 m. kovo 4 d. atsiliepimuose notarės K. Å . ir A. S. prašė bylÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra joms nedalyvaujant. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mai 2020 m. kovo 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: Reikalavimas grindžiamas ne konkrečiu veiksmu (pavyzdžiui, pasikėsinimo į gyvybę ar sunkaus sužalojimo atveju, kai galima tiksliai nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžios dienÄ ), o atlikimu tam tikrų veiksmų, kuriuos pats asmuo laiko smerktinais geros moralės požiÅ«riu. Akivaizdu, kad nuo Å¡ių veiksmų (pvz., nuo vandens tiekimo ieÅ¡kovei atnaujinimo (duomenys neskelbtini)) iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo (duomenys neskelbtini) vieni metai nėra praėję, todėl taikyti CK 1.131 str. 1 d. nuostatas nėra pagrindo.

IeÅ¡kovė Å iaulių apygardos teismui 2016 m. rugsėjo 8 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o 2016 m. rugsėjo 26 d. – ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. e2-343-357/2017, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiais dviem skirtingais pagrindais – dėl apsimestinumo ir dėl apgaulės – tris dovanojimo sandorius, iÅ¡ jų ir (duomenys neskelbtini) sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini); ieÅ¡kinys galutinai atmestas apeliacinio teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartimi. Å ioje byloje yra pareikÅ¡tas analogiÅ¡kas reikalavimas jau trečiu pagrindu – dėl apdovanotojo veiksmų, griežtai smerktinų geros moralės požiÅ«riu pagal CK 6.472 str. 1 d., tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų teismo posėdžiuose matyti, kad pagrindinis jos siekis yra netrukdomai naudotis žeme aplink jos namÄ .

Teismas sutiko su atsakovo atstovo argumentu, kad ieÅ¡kinio pagrindas faktiÅ¡kai neatitinka jo reikalavimo – siekiant naudotis žemės sklypais, bet nepavykus jų susigrÄ Å¾inti nuosavybėn vienais pagrindais, tas pats reikalavimas reiÅ¡kiamas kitu pagrindu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į reikalavimo prieÅ¡taringumÄ â€“ argumentuojant netinkamu apdovanotojo elgesiu praÅ¡oma panaikinti dovanojimÄ , tačiau tik dalies dovanoto turto atžvilgiu. IeÅ¡kovės nurodymas, kad „kitas dovanotas turtas yra toliau, jai netrukdo ir nereikalingas,“ tik patvirtina, kad ji siekia susigrÄ Å¾inti nuosavybėn tÄ dovanoto turto dalį, kuria pageidauja pati naudotis.

Reikalavimas grindžiamas įvairiais per ilgÄ laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar atliktais atsakovo veiksmais, kuriuos nurodė ieÅ¡kovė ir iÅ¡ esmės patvirtino liudytojai A. B. bei J. K.. Atsakovas V. B. juos neigia, jo pozicijÄ patvirtino liudytojai I. B. ir D. Z.. Tiek Å¡alys, tiek minėti liudytojai laikytini maždaug vienodo laipsnio suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis, todėl jų parodymai vertinami kaip lygiaverčiai, vieni kitų nenusveriantys. Be to, kaip anksčiau minėta, reikalavimÄ susigrÄ Å¾inti dovanotus sklypus savo nuosavybėn ieÅ¡kovė teisme pirmÄ kartÄ pareiÅ¡kė dar (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. e2-343-357/2017, o pirmas ieÅ¡kovės Å¡eimos skundas dėl atsakovo neva neteisėtų veiksmų policijoje gautas (duomenys neskelbtini), t. y. visi dovanotojos skundai dėl netinkamo apdovanotojo elgesio pareikÅ¡ti jau esant reikalavimui panaikinti dovanojimÄ . (duomenys neskelbtini) r.

PK raÅ¡tas patvirtina, kad T. ir A. B. dėl netinkamo V. B. elgesio į policijÄ nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kreipėsi 11 kartų, bet nė karto V. B. kaltė nekonstatuota ir jis nebaustas. Dėl V. B. grasinimo A. B. ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepadarius nusikalstamos veikos. Kiti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad visi ginčai dėl žemės sklypų formavimo, dėl vandens gręžinio, dėl tarpusavio atsiskaitymų, sandorių panaikinimo iÅ¡ esmės buvo inicijuoti T. ir A.

B. ir juose, teismo vertinimu, iki Å¡iol V. B. veiksmų, griežtai smerktinų geros moralės požiÅ«riu, nekonstatuota. Dėl atsakovo galbÅ«t neteisėto vandens gręžinio užvaldymo ir vandens tiekimo ieÅ¡kovei nutraukimo teismas pažymėjo, kad nors Å¡alys neginčija, jog atsakovui už teismo nutarties nevykdymÄ buvo skirtos baudos, jokių kitų ginčo sprendimui reikÅ¡mingų įrodymų (pvz., kad jos nurodoma sklendė, kuria galima užsukti vandens tiekimÄ bÅ«tent į gyvenamÄ jį namÄ , tikrai įrengta, kad laikotarpiais, kai vanduo netiektas į namÄ , jis buvo tiekiamas į atsakovui priklausančius turto objektus ir pan.) ieÅ¡kovė nepateikė.

Todėl atsižvelgiant į kitas aplinkybes (ginčus dėl nuosavybės, ieÅ¡kovės pripažinimÄ niekada nemokėjus už vandenį, atsakovo nurodomus gedimus, dėl kurių vanduo nebuvo tiekiamas, pažeidimų neužfiksavimÄ visus kartus atvykus policijai) pripažįstama neįrodyta, kad atsakovas tyčia ilgÄ laikÄ netiektų vandens ieÅ¡kovės gyvenamajam namui, siekdamas jai pakenkti. Ä®vertinęs pirmiau aptartus įrodymus, teismas pripažino įrodyta, kad ne vėliau kaip nuo (duomenys neskelbtini) iki Å¡iol tarp Å¡alių nuolat tęsiasi įvairÅ«s ginčai ir konfliktai, susiję su naudojimusi turtu, Å¡ie ginčai objektyviai sÄ lygoti teisiÅ¡kai prieÅ¡taringos situacijos, nes Å¡alims priklausantys turto objektai, kuriose vykdoma aktyvi veikla, yra atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose, o naudojimosi jais tvarka nenustatyta.

Tokios situacijos susidarymÄ lėmė pačios ieÅ¡kovės veiksmai, kai ji atsakovui dovanojo žemės sklypus, neiÅ¡sprendusi naudojimosi jais tvarkos klausimo. Bent dalis ieÅ¡kinyje nurodytų atsakovo veiksmų, dėl kurių praÅ¡oma panaikinti dovanojimÄ , trukdo ieÅ¡kovei naudotis jos turto objektais, tačiau nėra įrodymų, kad Å¡ie veiksmai atliekami, siekiant tyčia pakenkti ieÅ¡kovei, o ne vykdant su atsakovo Å«kiu susijusiÄ veiklÄ , be to, Å¡ių veiksmų nei pagal įrodymų vertinimo taisykles, nei pagal CK 1.5 str. nuostatas neabejotinai negalima prilyginti pasikėsinimui į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčiniam sunkiam jų sužalojimui CK 6.472 str. 1 d. prasme.

Formaliai pareikÅ¡dama reikalavimÄ CK 6.472 str. 1 d. pagrindu ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai siekia susigrÄ Å¾inti savo nuosavybėn tÄ dovanotÄ jį turtÄ , kuriuo pageidauja naudotis pati. Todėl ieÅ¡kinys jame nurodytu pagrindu negali bÅ«ti tenkinamas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė T. B. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. kovo 30 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-418-471/2020 panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: Teismas neteisingai aiÅ¡kino CK 6.472 str. nuostatas, neįsigilino į susiklosčiusius Å¡aliu? tarpusavio santykius ir juos įvertino neteisingai. Ä®statymo leidėjas CK 6.472 straipsnį sieja ne tik su apdovanotojo pasikėsinimu į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar sunkiu tyčiniu sužalojimu, to ieÅ¡kovė visiÅ¡kai neįrodinėjo. Å is straipsnis suteikia galimybę dovanotojui panaikinti dovanojimo sutartį ir tais atvejais, kai atsižvelgiant į dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu.

Taigi pagal pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pobÅ«dį ir teisinį pagrindÄ teismas nagrinėjamoje byloje turėjo vertinti: dovanos pobÅ«dį, Å¡alių asmenines savybes ir tarpusavio santykius bei spręsti, ar atsakovas atliko tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu. Teismas santykių pablogėjimÄ suskirstė į grupes, dalį jų įvertino kaip „asmeniniais santykiais – atsisakymu priimti dovanas, draudimu bendrauti su anÅ«kais, nepagarbiu elgesiu (keikimu, nesirÅ«pinimu ieÅ¡kove ir jos sutuoktiniu Å¡iam sergant ir pan.) bei padarė iÅ¡vadÄ , kad jie yra „teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi (dėl dovanų nepriėmimo, neleidimo bendrauti su anÅ«kais).“ Apeliantės įsitikinimu, teisiÅ¡kai yra reikÅ¡mingi visi santykiai, ginčijant sandorį CK 6.472 straipsnio pagrindu ir vertinant atsakovo veiksmus geros moralės požiÅ«riu.

Teismas neįvertino ne tik ieÅ¡kovės, liudytojo A. B., liudytojos J. K. parodymų, bet ir į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, tik konstatavo, kad visi ginčai iÅ¡ esmės buvo inicijuoti T. ir A. B. ir juose, teismo vertinimu, iki Å¡iol V. B. veiksmų, griežtai smerktinų geros moralės požiÅ«riu, nekonstatuota. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas galėjo padaryti ne tik neiÅ¡analizavęs į bylÄ pateiktų dokumentų, bet jų net neperskaitęs nuo pradžios iki galo. IeÅ¡kovės sutuoktinis A.

B. pastebėjo, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), A. B. nežinant ir nesant jo sutikimo, pervesdamas pinigines lėšas iÅ¡ tėvo asmeninės sÄ skaitos į savo asmeninę sÄ skaitÄ pasinaudodamas A. B. elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis, V. B. nepagrįstai pasisavino 181 571,48 Eur (626 930 Lt). Å ioje sÄ skaitoje esančios piniginės lėšos jungtinės nuosavybės teise priklausė ir T. B.. IÅ¡siaiÅ¡kinti geruoju su sÅ«numi nepavyko, todėl dėl be pagrindo įgytų lėšų grÄ Å¾inimo A.

B. (duomenys neskelbtini) metais kreipėsi į teismÄ (teisminio proceso Nr. 2-58-3-00347-2016-1), byla įvairiose instancijose nagrinėjama iki Å¡iol, 2020 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-263-856/2020 Å iaulių apygardos teismas iÅ¡ atsakovo V. B. ieÅ¡kovui A. B. priteisė 174.330,98 Eur kaip įgytus be teisinio pagrindo, procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pinigų pasisavinimas be tėvų sutikimo Å¡iuo atveju tikrai neatitinka geros moralės ir teisinių nuostatų ir tikrai yra smerktini geros moralės požiÅ«riu, tačiau pirmosios instancijos teismas to net nevertino, motyvų nepateikė.

Geros moralės požiÅ«riu neabejotinai smerktini ir atsakovo V. B. veiksmai, kuriais jis tėvų namus ir Å«kinius pastatus paliko be vandens, apribodamas jo tiekimÄ . Žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo padovanotas V. B., A. B. buvo įrengęs ir įregistravęs vandens gręžinį. Tai pripažino ir teismas skundžiamame sprendime. Å iuo gręžiniu, kuriuo tėvai naudojosi ne tik savo, bet ir savo Å«kio poreikiams tenkinti, atsakovas V.

B. visokeriopai trukdė naudotis. Nors atsakovas teisme teigė, kad tėvams vandeniu naudotis specialiai netrukdė, jo paaiÅ¡kinimus paneigė ne tik ieÅ¡kovė, liudytojas A. B., liudytoja J. K., bet ir įsiteisėję teismų sprendimai. Negalėdami iÅ¡gyventi be vandens A. ir T. B. buvo priversti kreiptis į teismÄ . Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mai 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi uždraudė V. B. sudaryti kliÅ«tis A. B. ir T. B. prižiÅ«rėti Å¡ulinį ir naudotis gręžtinio Å¡ulinio, esančio (duomenys neskelbtini), vandeniu.

Teismo nutartis buvo perduota vykdyti antstoliui T. U.. Antstolis konstatavo, kad nutartis neįvykdyta, iÅ¡ieÅ¡kotojui vanduo netiekiamas, todėl surašė aktÄ pagal Lietuvos Respublikos CPK 771 straipsnio 6 dalį ir perdavė vykdomÄ jÄ bylÄ teismui. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų civilinėje byloje Nr. 2VP-17051-907/2018 V. B. buvo skirta 150,00 Eur bauda už Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018-11-07 nutarties nevykdymÄ . Dėl įvairių nesutarimų su sÅ«numi ir sÅ«naus agresyvaus elgesio ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis ne kartÄ kvietė policijos pareigÅ«nus.

Teismas sprendime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) r. PK raÅ¡tas (17 l.) patvirtina, kad T. ir A. B. dėl netinkamo V. B. elgesio į policijÄ nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kreipėsi 11 kartų, bet nė karto V. B. kaltė nekonstatuota ir jis nebaustas. Tėvus tenkino tai, kad policijos pareigÅ«nų iÅ¡kvietimas apramindavo konfliktus, todėl pareiÅ¡kimų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo neraÅ¡ydavo. A. B. kreipėsi į policijÄ ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl tarpusavio atsiskaitymų, ikiteisminiai tyrimai pradėti nebuvo, ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad geros moralės požiÅ«riu nepateisinamus veiksmus atsakovas atliko iÅ¡ tiesų. Apie grasinimus perÅ¡auti kojas teisme patvirtino kaip liudytojas apklaustas A. B., apie turto sugadinimÄ , braÅ¡kių aparimÄ ir kt. veiksmus paaiÅ¡kino ieÅ¡kovė, jos paaiÅ¡kinimus patvirtino liudytoja J. K.. Teismas ieÅ¡kovės ir atsakovo pakviestus liudytojus laikė maždaug vienodo laipsnio suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis, todėl jų parodymus vertino kaip lygiaverčius, vieni kitų nenusveriančius ir detaliau jų neaptarė.

Tokioms teismo iÅ¡vadoms prieÅ¡tarauja sprendimo 3 lape iÅ¡dėstyti paties atsakovo V. B. parodymai, kuriais atsakovas pripažino atlikęs minėtus veiksmus. Atsakovo nederami veiksmai tėvų atžvilgiu yra daugiau negu akivaizdÅ«s, tačiau pirmosios instancijos teismas to „nepastebi“, jų nevertina, nors, kaip minėta, jų dalis ne tik nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, dalį jų pripažįsta ir atsakovas. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sureikÅ¡mino aplinkybę, kad ieÅ¡kovė du kartus kreipėsi į teismÄ dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, nors iÅ¡ tikrųjų tai neturi visiÅ¡kai jokios reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje.

Atsakovas V. B. atsiliepimu į ieÅ¡kovės T. B. apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti T. B. apeliacinį skundÄ ir palikti Å iauliu? apylinkės teismo Kelmės rÅ«mu? 2020 m. kovo 20 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-418-471/2020, nepakeistÄ bei priteisti visas atsakovo V. B. bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios buvo patirtos apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ ieÅ¡kovės T. B.. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: IeÅ¡kovė nurodydama, kad teismas netinkamai taikė CK 6.472 str. nuostatas, subjektyviai interpretuoja teismo sprendimÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgdama į Å¡iai bylai aktualius kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus.

Priešingai nei nurodo ieškovė, ne visi santykiai yra teisiškai reikšmingi prašant panaikinti dovanojimo sandorį vadovaujantis CK 6.472 str. nuostatomis, o reikšmingi tik tokie apdovanotojo veiksmai, kurie yra taip pat smerkiami geros moralės požiūriu, kaip ir pasikėsinimas į apdovanotojo ar jo artimu?ju? giminaičiu? gyvybę ar tyčinis sunkus ju? sužalojimas. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde išdėstė aplinkybes, kurios arba yra teisiškai nereikšmingos ir išvis nėra smerkiamos geros moralės požiūriu, arba visiškai neįrodytos, arba nėra smerkiamos tokiu pačiu geros moralės požiūriu kaip tyčinis sunkus sužalojimas ar pasikėsinimas atimti gyvybę.

Be to, ieÅ¡kovė subjektyviai interpretuodama teismo sprendimÄ neatsižvelgia į tai, kad pagal aktualius kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus privalo bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į apdovanotojo elgesį ir jo atitiktį geros moralės požiÅ«riui, tačiau kartu ir paties dovanos davėjo elgesį ir jo atitiktį geros moralės požiÅ«riui, kadangi vien konfliktiÅ¡ku? santykiu? kilimas nėra pagrindas panaikinti dovanojimo sandorius. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas yra uždraudęs bendrauti anÅ«kams su ju? seneliais.

Å ios aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi ieÅ¡kovės sutuoktiniui anÅ«ku? akivaizdoje grasinus užmuÅ¡ti atsakovo sutuoktinę ir pasodinti atsakovÄ Ä¯ kalėjimÄ bei teikiant nepagrįstus skundus vaiku? teisiu? tarnyboms dėl tariamos vaiku? nepriežiÅ«ros, patys anÅ«kai nebenori bendrauti su savo seneliais. Atsakovas savo vaikams bendrauti su savo seneliais nėra uždraudęs. IeÅ¡kovė į bylÄ nepateikė jokiu? įrodymu?, kurie patvirtintu?, kad atsakovas yra uždraudęs bendrauti anÅ«kams su ju? seneliais.

IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino liudytojos J. K. parodymu?. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Å¡i liudytoja anksčiau dirbo atsakovo Å«kininko Å«kyje ir buvo atleista dėl netinkamai vykdomu? pareigu?, todėl jos parodymai neturėtu? bÅ«ti vertinami kaip patikimi ar nusveriantys kitu? liudytoju? parodymus. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad jos liudijime buvo pažodžiui iÅ¡dėstytos lygiai tokios pačios aplinkybės kaip ieÅ¡kovės pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje, tačiau iÅ¡vardydama tariamÄ neigiamÄ atsakovo elgesį jokiu? detalesniu? paaiÅ¡kinimu? pateikti negalėjo.

Dėl Å¡iu? priežasčiu? teismas pagrįstai konstatavo, kad liudytoju? parodymai yra subjektyvÅ«s, kadangi visi liudytojai dalyvavo tam tikruose teisiniuose santykiuose ir konfliktuose atitinkamai su ieÅ¡kove ir jos sutuoktiniu ar atsakovu. O ieÅ¡kovės argumentai, kad teismas nesusipažino su į bylÄ pateiktais dokumentais ar ju? iki galo neperskaitė, atsakovo vertinimu, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, ypač atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios bylos apimtis nėra didelė ir ieÅ¡kovė net nenurodo, kuriu? dokumentu?, jos nuomone, teismas Å¡ioje byloje nevertino ar neperskaitė.

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) be ieÅ¡kovės sutuoktinio žinios iÅ¡ jo pasisavino 181 571,48 Eur, tačiau Å¡ios aplinkybės nebuvo keliamos pirmosios instancijos teisme, todėl ieÅ¡kovė nurodydama naujas aplinkybes apeliacinės instancijos teisme akivaizdžiai peržengia Å¡ios bylos nagrinėjimo ribas. IeÅ¡kovė nurodė, kad geros moralės požiÅ«riu smerktini atsakovo veiksmai, kuriais jis tėvu? namus ir Å«kinius pastatus paliko be vandens, apribodamas jo tiekimÄ .

Kaip pagrįstai skundžiamu sprendimu konstatavo teismas, byloje nėra jokiu? įrodymu?, kad atsakovas tyčia nutraukė vandens tiekimÄ savo tėvams ar kad egzistuoja tam tikras čiaupas, kuriuo bÅ«tu? galima užsukti vandenį tik tėvams nenutraukiant vandens tiekimo į atsakovui priklausančius Å«kinius pastatus. IeÅ¡kovės nurodytoje teismo nutartyje taip pat nėra konstatuotos aplinkybės, kad atsakovas tyčia nutraukė vandens tiekimÄ savo tėvams ar kad egzistuoja ieÅ¡kovės nurodytas čiaupas.

Pati ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis niekaip neprisideda nei prie vandens trasu? iÅ¡laikymo, nei prie vandens gręžinio iÅ¡laikymo, o ju? priežiÅ«rÄ supranta tik kaip grasinimus atsakovui kreiptis į antstolius kiekvienÄ kartÄ sutrikus vandens tiekimui. Vandens gręžinys nuosavybės teisėmis priklauso ne ieÅ¡kovei ir ne jos sutuoktiniui, o atsakovui, tačiau ieÅ¡kovės sutuoktiniui nepagrįstai nurodžius, jog atsakovas neva suklastojo paraÅ¡Ä ant PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, eilinį kartÄ buvo pradėtas ir nepasitvirtinus ieÅ¡kovės sutuoktinio nurodytoms aplinkybėms nutrauktas ikiteisminis tyrimas, prasidėjo civiliniai ginčai dėl nuosavybės teisiu? į vandens gręžinį.

Be to, ieÅ¡kovė nutyli, kad dėl konfliktiÅ¡ku? santykiu? ieÅ¡kovės sutuoktinis nuolat grasina atsakovui, kad jis sunaikins ar susprogdins vandens gręžinį ir nutrauks vandens tiekimÄ Ä¯ atsakovui priklausantį Å«kį bei sukels grėsmę, kad atsakovo Å«kininko Å«kyje laikomiems galvijams nebus tiekiamas vanduo. Dėl Å¡iu? priežasčiu? ieÅ¡kovė nurodydama netinkamÄ atsakovo elgesį, lygiai taip pat turėtu? atsižvelgti ir į savo sutuoktinio elgesį, kuriuo nuolat yra provokuojamos konfliktinės situacijos.

IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas „pripažino“, kad jis yra grasinęs paÅ¡auti ieÅ¡kovės sutuoktinį, vis dėlto ieÅ¡kovė nutyli aplinkybes dėl kuriu? Å¡is pasisakymas buvo iÅ¡sakytas. IeÅ¡kovė iÅ¡dėstydama Å¡ias aplinkybes nutyli, jog jos sutuoktinis A. B. kilusio konfliktu metu atsakovui grasino, kad jis susidoros su atsakovu, susprogdins Å«kį ir sugadins visÄ Å«kyje laikomÄ technikÄ , o ieÅ¡kovės sutuoktinis kreipėsi į policijos pareigÅ«nus tik tuo tikslu, jog iÅ¡ atsakovo atimtu? medžioklinius Å¡autuvus.

Taip pat neaiÅ¡ku, dėl kokiu? priežasčiu? ieÅ¡kovė teigia, jog atsakovas Å¡ioje byloje pripažino tam tikrÄ netinkamÄ elgesį su savo tėvais. IeÅ¡kovė į bylÄ nepateikė jokiu? įrodymu?, kurie patvirtintu?, kad atsakovas bÅ«tu? užaręs ieÅ¡kovės braÅ¡kes ar bulves. Atsakovas nesutiko, kad laikydamas žemės Å«kio technikÄ ten pat, kur laikydavo ir A. B., kai jis dar vykdė Å«kinę veiklÄ , amoraliai elgėsi su savo tėvais, juo labiau, kad atsakovo tėvai niekada nėra reiÅ¡kę dėl to pretenziju? ir Å¡ias pretenzijas pareiÅ¡kė tik teisme.

Tuo atveju, jeigu atsakovo tėvai bÅ«tu? paprašę laikyti žemės Å«kio technikÄ kitose vietose, atsakovas Å¡iÄ Å¾emės Å«kio technikÄ bÅ«tu? patraukęs. PapraÅ¡ius patraukti Å¡iaudu? ritinius, jis juos patraukė, o toje vietoje Å¡iaudu? ritiniai buvo laikomi tik todėl, kad Å«kinis pastatas, priklausantis atsakovui yra Å¡alia ieÅ¡kovei priklausančio gyvenamojo namo. Atsakovas taip pat nesutinka, kad jis perkeldamas ieÅ¡kovės Å¡iltnamį jį sugadino, juo labiau, kad ieÅ¡kovė nepateikia tai patvirtinančių įrodymu?.

Kadangi ieškovės sutuoktinis pastatė šiltnamį tokioje vietoje, kurioje turėjo pravažiuoti žemės ūkio technika, atsakovas tiesiog perkėlė šiltnamį prie ju? gyvenamojo namo. Šiuo šiltnamiu ieškovė ir jos sutuoktinis naudojasi ir šiuo metu. Taip pat atsakovas nesutinka, kad jis kokiu nors būdu sulaužė ieškovei ir jos sutuoktinei priklausančius lauko baldus, juo labiau, kad ieškovė šiu? aplinkybiu? niekaip neįrodinėja. Ieškovė teigė, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles vertindamas liudytojų parodymus, tačiau, kaip teisingai nustatė teismas, visi liudytojai teikę parodymus šioje byloje yra susiję teisiniais santykiais su atsakovu ar ieškove ir yra dalyvavę tarp ju? kilusiuose konfliktuose.

Dėl Å¡ios priežasties teismas turėjo pagrindÄ vertinti liudytoju? parodymus kaip subjektyvius ir nenusveriančius vienu? kitu? parodymu?. Kaip užfiksuota liudytoju? parodymuose, liudytoja J. K. tiesiog pažodžiui atkartojo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, negalėdama detaliau jų paaiÅ¡kinti, o liudytojas A. B. net negalėjo tiksliai nurodyti, ar pats išėjo iÅ¡ darbo atsakovo Å«kininko Å«kyje, ar vis dėlto buvo atleistas. Akivaizdu, jog teismas negalėjo pagrįsti savo sprendimo iÅ¡vadu? vadovaudamasis parodymais liudytoju?, kurie dalyvavo konfliktiniuose santykiuose su ieÅ¡kove ir atsakovu ir yra suinteresuoti Å¡ios bylos baigtimi.

IeÅ¡kovė nurodė, jog ji į teismÄ kreipėsi ne dėl to, kad įrodytu? savo tiesÄ ar principus, o dėl to, kad ji turėtu? žemės sklypÄ aplink jai priklausantį gyvenamÄ jį namÄ . Atsakovas pasiÅ«lė realius Å¡ios galbÅ«t konfliktinės situacijos sprendimo bÅ«dus, t. y. jis siÅ«lė tiek nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , tiek perleisti žemės sklypo dalis, kuriomis faktiÅ¡kai naudojasi ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis. IeÅ¡kovė ir ieÅ¡kovės sutuoktinis su tokiais pasiÅ«lymais nenurodytdami priežasčiu? nesutiko.

Atsakovas nesudaro jokiu? kliūčiu? savo tėvams naudotis tomis žemės sklypu? dalimis, kuriomis jie faktiÅ¡kai naudojasi. Atsakovas negali sutikti perleisti žemės sklypu? daliu?, kurios yra reikalingos pačiam atsakovui jo Å«kinei veiklai vykdyti, kadangi Å¡iose žemės sklypo dalyse yra pastatyti pagrindiniai Å«kiniai pastatai, kuriuose yra vykdoma Å«kinė veikla. Atsakovui nekyla jokiu? abejoniu?, kad, patenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis dėl konfliktiÅ¡ku? santykiu? sudarytu? kliÅ«tis jam vykdyti Å«kinę veiklÄ ir naudotis jam reikalingomis žemės sklypu? dalimis.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Ginčas dėl dovanojimo sandorio kilo iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, kai dovanojimo sandoris, kurį praÅ¡oma panaikinti, sudarytas motinos ir sÅ«naus. Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) notarine dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovė padovanojo atsakovui V.

B. 0,30 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) notarine dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė padovanojo atsakovui du žemės sklypus – sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, remdamasi CK 6.472 straipsnio pagrindu, prašė pripažinti Å¡ios nutarties 19 punkte nurodytas dovanojimo sutartis negaliojančiomis, nurodydama, jog (duomenys neskelbtini), pradėjus fermose trÅ«kti darbininkų, vedėju dirbęs A.

B. išėjo iÅ¡ darbo ir prasidėjo konfliktai. Atsakovas jÄ ne kartÄ iÅ¡keikė, grasino paÅ¡auti tėvÄ , nebeleido bendrauti su anÅ«kais, atsisakė iÅ¡ jų imti dovanas ir pan. (duomenys neskelbtini) jis apskundė tėvÄ policijai dėl tariamos vagystės; (duomenys neskelbtini) apgadino jų namų daiktus, prikrovė Å¡iaudų ritinių prie pat gyvenamojo namo sienų, užstodamas Å¡viesos patekimÄ per langus, nedavė traktoriaus parsivežti nukastų bulvių; (duomenys neskelbtini) perkeldamas sugadino jų Å¡iltnamį, užarė pasodintas braÅ¡kes, statė žemės Å«kio technikÄ prie pat gyvenamojo namo, trukdydamas juo ir žeme naudotis. (duomenys neskelbtini) po pokalbio su atsakovu A.

B. iÅ¡tiko infarktas, po kurio jis ilgÄ laikÄ gydėsi, tačiau atsakovas nei tėvo, nei ieÅ¡kovės nelankė, jais nesirÅ«pino. (duomenys neskelbtini) atsakovas kasinėjo trasÄ , kuria iÅ¡ gręžinio vanduo tiekiamas jos namui, nutraukdavo vandens tiekimÄ , o (duomenys neskelbtini) vandens tiekimÄ iÅ¡vis iÅ¡jungė ir vėl įjungė tik (duomenys neskelbtini), kai teismas antstolio praÅ¡ymu pakartotinai paskyrė baudas. Naudotis vandeniu iÅ¡ gręžinio yra trukdoma iki Å¡iol. Taip pat atsakovas (duomenys neskelbtini) užarė prie namo jos pasisodintas bulves, grasina iÅ¡rauti jos vaismedžius, neleidžia naudotis A.

B. iÅ¡kastu, vėliau sÅ«nui dovanotu tvenkiniu, kažkada anksčiau užkasė jos Å¡ulinį ir pan. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčijamos dovanojimo sutartys buvo sudarytos tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, todėl byloje įrodinėtina aplinkybė yra apdovanotojo (atsakovo) prieÅ¡ dovanotojÄ (ieÅ¡kovę) atlikti veiksmai, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu. Dovanotojo teisė kreiptis į teismÄ dėl dovanojimo panaikinimo siejama su CK 6.472 straipsnyje įtvirtintais teisiniais pagrindais.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvÅ«s pagrindai, susiję su neigiamais apdovanotojo veiksmais dovanotojo ar jo artimųjų atžvilgiu: kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu.

Å io straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojami dovanojimo panaikinimo padariniai, nustatyta, kad apdovanotasis privalo grÄ Å¾inti dovanotÄ turtÄ , jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra iÅ¡likęs, dovanotojui pagal Civilinio kodekso Å¡eÅ¡tosios knygos normas, reglamentuojančias restitucijÄ . IeÅ¡kovė (atsakovo motina) byloje įrodinėjo vienÄ alternatyvų dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindÄ , nurodytÄ CK 6.472 straipsnyje (t. y. netinkamÄ atsakovo elgesį, kuris yra griežtai smerktinas geros moralės požiÅ«riu).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinis kodeksas konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiÅ«riu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimÄ â€“ apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultÅ«ringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas.

CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip iÅ¡imtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingÄ nedėkingumÄ dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibÅ«dinti pabrėžiant jų iÅ¡skirtinį – neabejotinai griežtÄ â€“ smerkimÄ . Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali bÅ«ti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai.

Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi bÅ«ti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-403/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015). Sudarančiais pagrindÄ panaikinti dovanojimÄ , remiantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, gali bÅ«ti pripažįstami tik tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje iÅ¡vardytus reikÅ¡mingus kriterijus (dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiÅ«riu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas.

Vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybių, priežasčių aspektu reikÅ¡mingais gali bÅ«ti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos iÅ¡provokavus, ar Å¡ių veiksmų neigiamų padarinių buvo sÄ moningai siekiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; ir kt.).

Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Apeliantė skunde nurodė, kad teismas visiÅ¡kai nevertino ne tik ieÅ¡kovės, liudytojo A. B., liudytojos J. K. parodymų, bet ir į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, tik konstatavo, kad visi ginčai iÅ¡ esmės buvo inicijuoti T. ir A. B. ir juose, teismo vertinimu, iki Å¡iol V. B. veiksmų, griežtai smerktinų geros moralės požiÅ«riu, nekonstatuota.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimais, pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ar vertinimo taisyklių pažeidimo. IÅ¡ apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas tyrė ir vertino ne tik civilinės bylos duomenis, liudytojų parodymus, teismo posėdžio metu Å¡alių teiktus paaiÅ¡kinimus, bet ir Å¡alių pateiktus dokumentus, bylos aplinkybių visumÄ .

Teismas pagrįstai pripažino, kad A. B. bei J. K., I. B. ir D. Z. (ieÅ¡kovės ir atsakovo sutuoktiniai, atsakovo darbuotojas ir buvusi darbuotoja, jo atleista iÅ¡ darbo, t. y. esanti su juo konfliktiniuose santykiuose) laikytini maždaug vienodo laipsnio suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis, todėl jų parodymai pagrįstai buvo vertinami kaip lygiaverčiai, vieni kitų nenusveriantys. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ , vertinant liudytoju? parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į ju? subjektyvu? pobÅ«dį.

Liudytojo parodymu? turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiÅ«ris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kuriu? teisiu? ir interesu? jis liudija ar apie kuriu? elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymu? patikimumo vertinimo gali bÅ«ti taikomos tiems įrodymams, kuriu? pagrindÄ sudaro fiziniu? asmenu? paaiÅ¡kinimai (Å¡aliu?, trečiu?ju? asmenu? paaiÅ¡kinimai ir argumentai, liudytoju? parodymai ir kt.).

Dėl Å¡ių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobu?džio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015). Apeliantė skunde nurodė, kad geros moralės požiÅ«riu smerktini atsakovo veiksmai, kuriais jis itin ilgÄ laikÄ ieÅ¡kovės Å¡eimai tyčia netiekė vandens, be to, dėl pokalbio su atsakovu A. B. susirgo, o tiekti vandenį atsakovas pradėjo tik teismui paskyrus baudÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai aptarė ir įvertino šį apeliantės argumentÄ . Kaip Å¡ioje byloje pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovas tyčia nutraukė vandens tiekimÄ savo tėvams ar kad egzistuoja tam tikras čiaupas, kuriuo bÅ«tu? galima užsukti vandenį tik savo tėvams nenutraukiant vandens tiekimo į atsakovui priklausančius Å«kinius pastatus, ar kad tuo pat metu, kai vanduo buvo netiektas į namÄ , jis buvo tiekiamas į atsakovui priklausančius turto objektus.

IeÅ¡kovės nurodytoje teismo nutartyje taip pat nėra konstatuotos aplinkybės, kad atsakovas tyčia nutraukė vandens tiekimÄ savo tėvams ar kad egzistuoja ieÅ¡kovės nurodytas čiaupas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad nors byloje esantis (duomenys neskelbtini) r. PK raÅ¡tas patvirtina, kad T. ir A. B. dėl netinkamo V. B. elgesio į policijÄ nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kreipėsi 11 kartų, tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas – V.

B. kaltė nė karto nekonstatuota ir jis nebaustas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie duomenys neįrodo, kad atsakovas prieš ieškovę tyčia ir to siekdamas atliko veiksmus, kurie geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad byloje pats atsakovas pripažino, jog atliko tėvų atžvilgiu moralės požiūriu netinkamus veiksmus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas pripažino, jog tėvui pasakė perÅ¡ausiÄ s kojas, tačiau tik po to, kai Å¡is pasakė, jog iÅ¡sprogdins fermÄ . Taip pat pripažino, kad pats perkėlė tėvų Å¡iltnamį, tačiau jo nesugadino, nes Å¡iltnamis stovėjo jo žemėje, trukdė veiklai, o papraÅ¡ius tėvai patys jo nepersikėlė. Å iaudų rulonai prie tėvų namo buvo sudėti tik savaitę laikinai. Žemės Å«kio technikÄ prie tėvų namo laiko, nes prie pat namo yra garažo kiemas ir ten technika buvo laikoma visÄ laikÄ .

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien tai, jog atsakovas pripažino atlikęs minėtus veiksmus, nereiÅ¡kia, kad egzistuoja CK 6.472 str. numatytas pagrindas dovanojimui panaikinti, kadangi, kaip nurodyta anksčiau, ieÅ¡kovė neįrodė, kad minėti veiksmai atlikti siekiant tyčia pakenkti ieÅ¡kovei, o ne vykdant įprastÄ atsakovo Å«kio veiklÄ . Apeliantė skunde taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo atsisakymas priimti dovanas, draudimas bendrauti su anÅ«kais, nepagarbus elgesys (keikimas, nesirÅ«pinimas ieÅ¡kove ir jos sutuoktiniu Å¡iam sergant ir pan.) yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, kadangi, apeliantės nuomone, ginčijant sandorį CK 6.472 straipsnio pagrindu teisiÅ¡kai yra reikÅ¡mingi visi santykiai.

Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas dar kartÄ pabrėžia, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika sudarančiais pagrindÄ panaikinti dovanojimÄ gali bÅ«ti pripažįstami tik tokie veiksmai, kurie geros moralės požiÅ«riu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Papildomai teismas pažymi, kad CK užtikrina vaiko teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams, todėl, ieÅ¡kovei manant, kad Å¡i vaiko teisė yra nepagrįstai ribojama, ji gali gintis CK 3.176 str. numatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateikdama apeliacinį skundÄ apeliantė nurodė kitas faktines aplinkybes nei įrodinėjo pirmosios instancijos teisme, t. y. papildomai nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), A. B. nežinant ir nesant jo sutikimo, pervesdamas pinigines lėšas iÅ¡ tėvo asmeninės sÄ skaitos į savo asmeninę sÄ skaitÄ pasinaudodamas A. B. elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis, V. B. nepagrįstai pasisavino 181 571,48 Eur (626 930 Lt).

Taigi, netinkamÄ atsakovo elgesį, kuris griežtai smerktinas geros moralės požiÅ«riu, apeliacinėje instancijoje ieÅ¡kovė įrodinėja naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmojoje instancijoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo V. B. ir jo tėvo A. B. tarpusavio įsiskolinimų klausimas yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-987-1120/2020 (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Be to, CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatos draudžia apeliacinį skundÄ grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, todėl Å¡ios apeliantės nurodytos aplinkybės apeliacinio teismo nebus nagrinėjamos. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl dovanojimo sutarties panaikinimo pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus reikalavimus, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, tinkamai vertino bylos įrodymus, dėl to nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi iÅ¡laidos, tarp jų iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atsakovas patyrė 631,62 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato suteiktas paslaugas, rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, atitinka rekomendacinius dydžius, dėl to, ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. kovo 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 631,62 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 62 ct) patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje. Teisėjai Danutė Burbulienė Birutė Simonaitienė Irena StasiÅ«nienė