2023-10-11 Nr. AB-17959-3-62-3-02017-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-463-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02017-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės ir PN, atsakovo atstovas), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo laikomas Marijampolės PN 3-ojo būrio kamerose Nr. 304 ir Nr. 306, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų:

2.1. Pastatų ir patalpų įrengimas bei eksploatavimas buvo netinkamas. Gyvenamųjų patalpų plotas buvo per mažas, apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

2.2. Kamerose nebuvo įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai, nebuvo įrengta tinkama vėdinimo sistema, todėl trūko oro, tvyrojo pelėsio kvapas, drėgmė, dėl per mažų radiatorių patalpos nebuvo pakankamai šildomos.

2.3. Pareiškėjas dušu galėjo pasinaudoti tik kartą per savaitę, dušo sieteliai buvo su defektais, vandens srovė nepakankamai stipri. Pareiškėjas nebuvo aprūpintas būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis.

2.4. Sanitariniuose mazguose nebuvo užtikrinamas pareiškėjo privatumas.

2.5. Marijampolės PN nebuvo įrengtas poilsio kambarys bei drabužių džiovyklos patalpa. Maisto produktams susidėti skirtų virtuvių patalpos buvo per mažos, todėl maisto produktus nuteistieji laikė kamerose.

2.6. Atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjo užimtumo ir jo nesupažindino su užimtumo priemonėmis.

2.7. Marijampolės PN pastatų stogai buvo padengti asbesto turinčia danga, o tai kenkė nuteistųjų sveikatai.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir taikyti ieškinio senatį. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, nenurodė svarbių priežasčių, kodėl negalėjo anksčiau kreiptis į teismą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nenurodė šio termino praleidimo aplinkybių ir priežasčių.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas (CK 1.125 str. 1 d. 8 p., 1.126 str. 2 d., 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 2 d.) taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad pareiškėjas siekė, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. Skundą teismui pareiškėjas surašė tik 2022 m. rugpjūčio 26 d., išsiuntė paštu iš įkalinimo įstaigos 2022 m. rugpjūčio 27 d. Pažeidimai, kuriais pareiškėjas kaltina valstybę, pasibaigė 2019 m. rugpjūčio 21 d., tai yra daugiau kaip prieš tris metus iki jo kreipimosi į teismą.

6. Įvertinęs pareiškėjo nurodytų teisės pažeidimų mastą ir pobūdį, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas visą jo skunde nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti, kad jam neužtikrinamos tinkamos kalinimo sąlygos, tačiau skundą teismui pateikė praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo.

7. Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat kalinimo Marijampolės PN pradžios, nes net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pareiškėjas turėjo realią galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais ir gauti reikiamą informaciją Marijampolės PN. Taip pat neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad įstatymų nežinojimas, netinkamas jų nuostatų suvokimas, teisinių žinių stoka nepateisina delsimo kreiptis į teismą. Todėl teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, nes pareiškėjas tokio prašymo nepateikė, priežasčių, dėl kurių praleido ieškinio senaties terminą, nenurodė, ir tokias priežastis patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ginčo laikotarpiui taikytina trejų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai, pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su jo nurodytu laikotarpiu ir galimu žalos padarymu, nevertintinos.

III. 8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio senatį net neišnagrinėjęs pareiškėjo skundo, t. y. nenustatęs žalos, todėl netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nemotyvavo savo sprendimo.

8.2. Teismas neturėjo pagrindo taikyti ieškinio senaties, neįvertino, ar šiuo atveju egzistavo aplinkybės, galėjusios nutraukti senaties termino eigą. Senaties terminas gali būti nutrauktas, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio pažeidimo tyrimo.

9. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka.

10. Atsakovo atstovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Atsakovo atstovas byloje yra pateikęs visus atsiliepimus ir išsamiai bei detaliai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat pateikęs visus teismui reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus.

10.2. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas neįrodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ar priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurią jis kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN 2017-2019 metų laikotarpiu.

12. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis, be kita ko, CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pareiškėjo skundo reikalavimams taikė trejų metų ieškinio senatį ir pareiškėjo skundą atmetė.

13. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvadomis ir laiko jas nepagrįstomis.

14. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.) Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

15. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-134/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2726-520/2020; ir kt.). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus ir aktualų teisinį reguliavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė (išsiuntė paštu iš įkalinimo įstaigos) 2022 m. rugpjūčio 27 d. (pats skundas pareiškėjo surašytas 2022 m. rugpjūčio 26 d.), o pareiškėjo nurodytas ginčo laikotarpis – nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. (t.y. daugiau nei treji metai iki skundo pateikimo) . Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senatį, todėl konstatavęs, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už paminėtą laikotarpį yra pagrindas taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). Taigi pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė ieškinio senatį, vertintini kritiškai ir atmestini.

18. Taip pat pabrėžtina, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamos kategorijos bylose paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013 ir kt.). Taigi pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus ir patirtą neturtinę žalą turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Tokios pozicijos laikomasi ir kitose analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013; 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Dėl šių aplinkybių taip pat išsamiai pasisakė ir pirmosios instancijos teismas, o su tuo susiję pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai vertintini kritiškai ir atmestini.

19. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad teismas neišnagrinėjo jo skundo iš esmės. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai teismas taiko ieškinio senatį ir tuo grindžia reikalavimų netenkinimą, jis neprivalo pasisakyti ar vertinti kitus pareiškėjo skundo argumentus, nustatinėti žalos egzistavimą, dydį ir kt.

20. Taip pat nors pareiškėjas teigia, kad teismas nevertino, ar buvo aplinkybių, kurios lemtų, kad pareiškėjas nelaikytinas praleidusiu ieškinio senaties terminą, tačiau pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nebuvo suformulavęs prašymo atnaujinti ieškinio senaties termino, taip pat nenurodė priežasčių, dėl kurių buvo praleistas šis terminas ir kodėl jis turėtų būti atnaujintas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo papildomai aiškintis senaties termino praleidimo priežastis ar savo iniciatyva atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

21. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai atmestini.

22. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio argumentai detaliau nevertinami, kaip neturintys teisinės reikmės nagrinėjamos bylos išsprendimui ir nesudarantys pagrindo kitaip vertinti šioje nutartyje padarytų išvadų.

23. Apibendrinusi tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė ieškinio senatį pareiškėjo skundo reikalavimams. Apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius