6701cb21-adaf-4bcc-8374-e63020123cd3 · Lietuvos apeliacinis teismas

                          Civilinė byla Nr. e2-939-196/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00323-2016-2              Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.4.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JONO STATYBA“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Layher Baltic“ praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas, civilinėje byloje Nr. e2-3995-603/2016 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Layher Baltic“ ieÅ¡kinį atsakovėms BRANDMAKERS LT, UAB ir uždarajai akcinei bendrovei ,,JONO STATYBA“, trečiasis asmuo JokÅ«bausko įmonė „JONAS“, dėl skolos priteisimo. n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB BRANDMAKERS LT 104 753,87 Eur skolÄ , kuriÄ sudaro 102 078,64 Eur pagrindinė skola ir 2 675,23 Eur palÅ«kanos, iÅ¡ atsakovės UAB ,,JONO STATYBA“ - 22 800 Eur sumÄ už faktinį naudojimÄ si pastoliais, taip pat prašė priteisti solidariai iÅ¡ abiejų atsakovių 5 131 Eur dydžio iÅ¡laidas už pastolių demontavimo darbus, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė, siekdama užtikrinti ieÅ¡kinio reikalavimo įvykdymÄ , pateikė teismui praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti atsakovėms nuosavybės teise priklausantį turtÄ , turtines teises, o jų nepakankant ir pinigines lėšas, esančias pas atsakoves ar trečiuosius asmenis praÅ¡omos priteisti sumos ribose. Nurodė, kad abi atsakovės visiÅ¡kai nereaguoja į ieÅ¡kovės pretenzijas ir jau ilgÄ laikÄ neatsiskaito su ieÅ¡kove už naudojimÄ si pastoliais, nėra sumokėjusios jokios piniginės sumos, o abiejų atsakovių finansinė padėtis yra labai bloga.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovės UAB ,,Layher Baltic“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areÅ¡tavo atsakovui BRANDMAKERS LT, UAB priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ ne mažesnei kaip 109 884,87 Eur sumai, ir UAB ,,JONO STATYBA“ priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ ne mažesnei kaip 27 931 Eur sumai. Nurodė, kad nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovų BRANDMAKERS LT, UAB ir UAB ,,JONO STATYBA“ kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, taip pat areÅ¡tuoti turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sÄ skaitose, priklausančias atsakovėms ir esančias pas jas ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtÄ , nevirÅ¡ijant atsakovės BRANDMAKERS LT, UAB atžvilgiu 109 884,87 Eur sumos ir atsakovės UAB ,,JONO STATYBA“ atžvilgiu 27 931 Eur sumos, leidžiant atsakovėms iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų iÅ¡mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieÅ¡kove UAB ,,Layher Baltic“ pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.Nurodė, kad ieÅ¡kovė pateikė pakankamai ieÅ¡kinį pagrindžiančių duomenų, todėl laikė, kad ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas.

Atsižvelgęs į tai, kad praÅ¡oma priteisti suma yra didelė ir gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , o ieÅ¡kovės reikalavimas nėra užtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis, teismas sprendė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovei priimto palankaus sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei į atsakovių teisėtus interesus, nurodė, jog pirmiausiai turėtų bÅ«ti areÅ¡tuojamas kilnojamasis turtas, priklausantis atsakovėms, o jo nesant ar neužtekus – piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios atsakovams ir esančios pas atsakoves arba trečiuosius asmenis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai              Atsakovė (apeliantė) UAB „JONO STATYBA“ atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones panaikinti. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais:             1. IeÅ¡kovė tinkamai nepagrindė ieÅ¡kinyje įvardintų reikalavimų ir kartu suklaidino teismÄ nurodydama, kad atsakovė UAB „JONO STATYBA“ faktiÅ¡kai naudojasi pastoliais, nors iÅ¡ tiesų apeliantė Å¡iuo metu tik saugo ginčo objekte esančius pastolius.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nevertino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. ir 2016 m. vasario 11 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-2758-392/2016, kurių pagrindu apeliantei buvo patikėta saugoti ginčo objekte bei jo žinioje esančius pastolius.              2. Pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumÄ grindė didele ieÅ¡kinio suma, tačiau nevertino fakto, jog iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kiniu yra reikalaujama ne 132 684,87 Eur, bet 22 800 Eur suma už kitomis teismo nutartimis pavestÄ pastolių saugojimÄ .

             3. Atsakovės UAB „JONO STATYBA“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos bei nepagrįstai suvaržė apeliantės turtinius interesus.              IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliantės atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o atskirÄ jį skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais:             1.

IeÅ¡kovė pilnai pagrindė savo teisėtus reikalavimus apeliantės atžvilgiu, nurodė ieÅ¡kinio teisinį ir faktinį pagrindÄ , kuriais remiantis praÅ¡o priteisti mokestį už naudojimÄ si pastoliais. Kadangi teismas prima facie ieÅ¡kinį laikė pagrįstu, pagrįstai tenkino ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.              2. Apeliantės nurodyti argumentai dėl pastolių naudojimo teisėtumo, t .y., kad ji pagrįstai saugo pastolius iki bus iÅ¡nagrinėtas ginčas teisme, nėra aktualÅ«s sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes faktas ar apeliantė teisėtai ar ne naudojasi pastoliais, bus nustatytas tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės.              3.

Apeliantės argumentai, kad teismų nutartimis ji yra paskirta pastolių saugotoja, yra visiÅ¡kai nepagrįsti, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-517-157/2016, yra aiÅ¡kiai konstatuota, kad UAB „JONO STATYBA“ ar bet kokiems tretiesiems asmenims, draudžiama naudotis, disponuoti, valdyti, eksploatuoti atsakovės UAB ,,JONO STATYBA“ žinioje esančius ieÅ¡kovei priklausančius pastolius, o juos grÄ Å¾inti leista tik ieÅ¡kovei.              4.

Teismas apeliantės atžvilgiu pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ pagrįstai laikė didele suma, nes apeliantė neturi jokio nekilnojamojo turto bei neturi piniginių lėšų banke, todėl tenkinus ieÅ¡kinį, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.              5. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neprieÅ¡tarauja ekonomiÅ¡kumo ir Å¡alių pusiausvyros principams, nes tiesiogiai yra susijusios su ieÅ¡kinyje keliamais reikalavimais ir turto areÅ¡tas yra pritaikytas ieÅ¡kinio reikalavimo ribose.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikoje ne kartÄ pasakyta, kad, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

Pagal prima facie (ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo) doktrinÄ atliekamo ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas palankus teismo sprendimas materialinį reikalavimÄ pareiÅ¡kusiai Å¡aliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Kitaip tariant, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi įvertinti ar nėra aiÅ¡kių prieÅ¡taringumų ieÅ¡kinyje ir / ar kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieÅ¡kinys negalėtų bÅ«ti patenkintas.

Tačiau preliminarus ieÅ¡kinio reikalavimų įvertinimas negali bÅ«ti suprantamas kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti kiekvienÄ ieÅ¡kinio argumentÄ bei įrodymÄ ir pasisakyti dėl jų nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė su atsakove BRANDMAKERS LT, UAB 2015 m. balandžio 30 d. sudarė pastolių nuomos sutartį. BRANDMAKERS LT, UAB iÅ¡nuomotus pastolius pernuomojo dviem įmonėms - UAB „LitCon“ ir UAB „JONO STATYBA“ (apeliantei). 2015 m. rugpjūčio 3 d. ieÅ¡kovė nutraukė pastolių nuomos sutartį su BRANDMAKERS LT, UAB.

Nutraukus nuomos sutartį, baigėsi ir subnuomos sutarties galiojimas, tačiau apeliantė iki Å¡iol negrÄ Å¾ina ieÅ¡kovei pastolių. Kadangi BRANDMAKERS LT, UAB ir UAB „JONO STATYBA“ pastolių negrÄ Å¾ina, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl pastolių grÄ Å¾inimo (Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2758-392/2016) ir dėl skolos, už faktinį naudojimÄ si pastoliais, priteisimo (civilinė byla Nr. e2-3995-603/2016). IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ nagrinėjamojo byloje grindžia tuo, jog apeliantė be teisinio pagrindo naudojasi pastoliais, todėl ieÅ¡kovė patiria nuostolius.

Tačiau su tokia ieÅ¡kovės pozicija apeliantė nesutinka ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nevertino svarbios aplinkybės, t. y., jog apeliantės žinioje pastoliai yra teisėtai, pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-2758-392/2016, kurioje apeliantė buvo paskirta turto saugotoja. Kadangi apeliantė teismo nutartimi yra įpareigota saugoti pastolius, ieÅ¡kovės reikalavimas sumokėti skolÄ už pastolių saugojimÄ , yra nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių argumentus ir byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog apeliantė neteisingai aiÅ¡kina Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-2758-392/2016, nes Å¡ioje nutartyje yra nurodyta, jog pastolius leidžiama grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-517-157/2016, minėta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis buvo papildyta draudimu atsakovei UAB „JONO STATYBA“ ar bet kokiems tretiesiems asmenims naudotis, disponuoti, valdyti, eksploatuoti atsakovės UAB ,,JONO STATYBA“ žinioje esančius, ieÅ¡kovei priklausančiais pastoliais (jų dalimis), leidžiant juos grÄ Å¾inti tik ieÅ¡kovei.

Taigi, Å¡ių aplinkybių visuma rodo, kad apeliantės nurodytomis teismo nutartimis nėra draudimo grÄ Å¾inti pastolius ieÅ¡kovei. Nors apeliantės minima 2016 m. vasario 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-2758-392/2016 netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo paskirti jÄ atsakovės UAB „JONO STATYBA“ žinioje esančių pastolių saugotoja, tačiau pažymėtina, jog minėta civilinė byla jau yra iÅ¡nagrinėta ir 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinys yra tenkinas, o atsakovė UAB „JONO STATYBA“ yra įpareigota grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei statybinius pastolius.

Kadangi Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė prašė atlyginti jai skolÄ už nepagrįstÄ naudojimÄ si pastoliais, Å¡is klausimas bus sprendžiamas nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, o ne analizuojant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės argumentai, jog jai pastoliai buvo perduoti saugoti teismo nutartimis, todėl ieÅ¡kinys prima facie yra nepagrįstas yra atmestini. Apeliantė, nesutikdama su ginčijama nutartimi, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, jų pagrįstumÄ grindė didele ieÅ¡kinio suma, tačiau nevertino fakto, jog iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kiniu yra reikalaujama priteisti ne visa 132 684,87 Eur, bet 22 800 Eur suma.

Su tokia apeliantės nuomone nėra pagrindo sutikti, kadangi pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodė, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės UAB „JONO STATYBA“ atžvilgiu negali virÅ¡yti 27 931 Eur sumos.Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ objektyvaus pobÅ«džio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo procesinio sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-782/2007, 2008 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 2-428/2008).

Tačiau Å¡i prezumpcija nėra absoliuti, jÄ taikant teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, patikimumÄ verslo santykiuose, reputacijÄ ir kitas aplinkybes. Nors nagrinėjamoje byloje ginčo suma tarp ieÅ¡kovės ir apeliantės nėra itin didelė, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovė neturi nekilnojamojo turto, taip pat neturi jokių lėšų ir banko sÄ skaitose. Be to, Turto areÅ¡to registro duomenimis nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu yra taikyta net keletas areÅ¡tų, o ir pati apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl prastos jos turtinės padėties.

Todėl Å¡ių aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui pagrįstai abejoti, kad ieÅ¡kinio patenkinimo atveju apeliantė galėtų realiai įvykdyti teismo sprendimÄ , o tai dar kartÄ pagrindžia taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumÄ .Taip pat atmestinas ir apeliantės argumentas, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržo jos turtinius interesus, prieÅ¡tarauja Å¡alių interesų pusiausvyros principui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo taikytas laikinųjų apsaugos priemonių eiliÅ¡kumas (pirmiausia areÅ¡tuojant neįkeistÄ nekilnojamÄ jį / kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar nesant pakankamai, areÅ¡tuoti pinigines lėšas, tačiau leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų iÅ¡mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieÅ¡kove pagal ieÅ¡kinį) atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ bei nepažeidžia ekonomiÅ¡kumo bei Å¡alių interesų pusiausvyros principo.

Todėl iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos ir laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pagrįstai. Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir tinkamai taikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ nutartį naikinti ar keisti, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantė gali be itin ženklių nuostolių pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamÄ sumÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ (CPK 148 str. 2 d.) ir tokiu bÅ«du apskritai iÅ¡vengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                                               Konstantinas Gurinas