2024-01-24 Nr. AB-2115-3-61-3-08920-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1090-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08920-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2.; 9.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. rugsėjo 27 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. (duomenys neskelbtini) veikė prieš (duomenys neskelbtini) režimą, todėl bijo teisėsaugos struktūrų persekiojimo bei bijo būti pasiųstas kariauti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dalyvavo 2015 m. bei 2020 m. protestuose prieš (duomenys neskelbtini) valdžią, nuo 2010 m. vykdo opozicinę veiklą – buvo kandidato į šalies vadovus (duomenys neskelbtini) komandoje – rinko (duomenys neskelbtini) gyventojų parašus ir skatino juos balsuoti rinkimuose. Pareiškėjas, nors ir neatitinka šaukiamųjų kariauti asmenų medicininių kriterijų, tačiau baiminasi būti pašauktas kariauti į (duomenys neskelbtini), kadangi faktiškai net ir asmenys, neatitinkantys šaukiamųjų asmenų medicininių kriterijų, yra šaukiami atlikti karinę tarnybą.

2.2. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo Sprendime pateiktų jo nurodytų aplinkybių vertinimu ir pabrėžia, kad apklausų metu papasakojo viską, ką prisimena apie jam kylančias grėsmes (duomenys neskelbtini), o atsakovas privalėjo dėti maksimalias pastangas išsiaiškinti pareiškėjo prieglobsčio prašymo tinkamam išnagrinėjimui svarbias aplinkybes. Pareiškėjas, kaip asmuo, kuris neturi specialiųjų žinių apie prieglobsčio prašymo vertinimo procedūrą, svarbius teisingam sprendimui priimti aspektus, nežinojo, kiek plačiai ir detaliai jis turėjo atsakovui papasakoti apie jam (duomenys neskelbtini) kylančias grėsmes. Be to, jo atsakymų detalumas priklauso nuo atsakovo formuluojamų klausimų. Šiuo atveju atsakovo atstovai neprašė pareiškėjo nurodyti konkrečių protestų datų – metų, mėnesių, dienų, tačiau Sprendime nurodė, jog prieglobsčio prašytojas nepateikė jokių dalyvavimą mitinguose patvirtinančių įrodymų ir konkrečių faktų.

2.3. Prieglobsčio procedūra pagal pobūdį yra perspektyvinis rizikos vertinimas t. y. pagrindinis vertinimo objektas yra grėsmė asmeniui nukentėti ateityje, o ne praeityje patirtas persekiojimas.

2.4. Pareiškėjas turi priešiškus įsitikinimus (duomenys neskelbtini) valdžios atžvilgiu ir tai yra žinoma (duomenys neskelbtini) teisėsaugai. Kilmės valstybės informacija patvirtina, jog asmenys, (duomenys neskelbtini) veikiantys prieš (duomenys neskelbtini) režimą, susiduria su bauginimu, psichologine bei fizine prievarta, (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos tyrimų metu netinkamai elgiasi su asmenimis juos reguliariai mušdami ir kankindami, o pareigūnų nebaudžiamumas yra rimta teisėsaugos struktūrų problema, saugumo sistemos yra pilnai subordinuotos šalies prezidentui. Taigi šiuo atveju pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę, kad grįžęs į (duomenys neskelbtini), jis taps viena iš masinio valdžios režimo oponentų persekiojimo aukų.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad prieš priimant ginčijamą Sprendimą, pareiškėjas buvo apklaustas, laikantis nustatytų procedūrų – jam paaiškintas apklausos tikslas, suteikta galimybė laisvo pasakojimo metu paaiškinti išvykimo priežastis, užduoti patikslinamieji klausimai, kurie, Departamento vertinimu, neturėjo sukelti sunkumų, nes jie susiję su asmenine pareiškėjo patirtimi.

5. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pasakojimas apklausos metu apie tariamą dalyvavimą opozicinėje veikloje ir kylančias grėsmes buvo bendro pobūdžio, nedetalus ir neišsamus, jis pasakojo apie bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) (apie (duomenys neskelbtini) režimą), kuri yra plačiai paviešinta, ypač apie dalyvavimą protestuose. Pareiškėjas vangiai atsakinėjo į pateiktus jam klausimus apie dalyvavimą mitinguose / protestuose, vengė tiesioginio atsakymo, apsiribodamas plačiai paviešintos informacijos pateikimu. Užduodant patikslinančius klausimus, nukrypdavo į bendro pobūdžio informaciją arba į klausimą neatsakydavo.

6. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių dalyvavimą mitinguose / protestuose patvirtinančių įrodymų, kurių iš jo pagrįstai buvo galima tikėtis (nei vienos nuotraukos ar vaizdo įrašo, susirašinėjimo ir pan.). Pagrįstų abejonių sukėlė ir pareiškėjo pasakojimo dalis apie dalyvavimą 2010 m. (duomenys neskelbtini) rinkiminėje kampanijoje (rinko parašus), jis apie tai taip pat nepateikė jokių patvirtinančių dokumentų, be to, mažai tikėtina, kad pareiškėjas gali patekti į teisėsaugos organų akiratį dėl 13 metų senumo įvykių.

7. Atsakovas pažymėjo, kad įvertinus kilmės valstybės informaciją, nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šauktiniai siunčiami į karą (duomenys neskelbtini), taip pat nenustatyta, kad vyksta mobilizacija (slapta ar atvira). Pareiškėjas nėra šaukiamas atlikti karinę tarnybą (duomenys neskelbtini) kariuomenėje (jis nurodė, kad dėl ligos yra netinkamas karinei tarnybai ir apie tai nurodyta jo kariniame biliete), nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) vykdoma mobilizaciją, taip pat niekas nevertė, neverbavo pareiškėjo kariauti (duomenys neskelbtini).

8. Atsakovo teigimu, tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjo kilmės valstybėje grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

10.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardos pareigūnai 2022 m. balandžio 22 d. sulaikė neblaivų (duomenys neskelbtini)pilietį A. L., kuris raštu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

10.2. 2022 m. balandžio 22 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis nenori būti pašauktas į karinę tarnybą (duomenys neskelbtini) ir nusiųstas tarnauti į (duomenys neskelbtini). Iš savo pažįstamo, kuris tarnauja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), jis sužinojo, kad šiuo metu vykdomi specialūs apmokymai asmenims, kurie jau yra atlikę privalomąją karinę tarnybą anksčiau. Taip pat jis gavo informacijos, kad (duomenys neskelbtini) kariuomenė užėmė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) specialiosios pajėgos buvo (duomenys neskelbtini). Nuo 2010 m. pareiškėjas padėjo opozicionieriaus (duomenys neskelbtini) rinkimų štabui, rinko parašus, dalyvavo eitynėse. Turi informacijos, kad kartu buvę asmenys šiuo metu atlieka bausmę. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad per 2020 m. prezidento rinkimus jis palaikė opozicijos idėjas ir bijo būti sulaikytas ir įkalintas.

10.3. Teismas iš apklausos transkripcijos nustatė, kad Departamento darbuotoja uždavė pareiškėjui patikslinančius klausimus apie jo opozicinę veiklą ir patirtą persekiojimą, tačiau pareiškėjas pateikė tik bendro pobūdžio paaiškinimus. Pareiškėjas pasakojime dažnai keitė vietos aplinkybes, iš pasakojimo sunku suprasti, kuris jis gyveno pastaruosius 10 metų. Departamento darbuotojai uždavus patikslinančius klausimus apie konkrečias dalyvavimo 2020 m. protestuose aplinkybes pareiškėjas tik abstrakčiai atsakė, kad: „Kai tai vyko, nuolatos palaikiau vaikinus. Rasdavome laiko rašyti „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Paklaustas apie jo atžvilgiu vykdytą persekiojimą, pareiškėjas nurodė problemas su mokesčių inspekcija 2011 metais. Paprašytas nurodyti, kas jo laukia grįžus į (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad grįžti į (duomenys neskelbtini) negalėtų dėl to, kad jam nepatinka režimas ir dėl to, kad būtų problemų dėl nelegalaus sienos kirtimo.

11. Teismas pareiškėjo paaiškinimus vertino kaip prieštaringus ir nenuoseklius. Teismas pažymėjo, kad Departamento apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog nebuvo sulaikytas, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo sulaikytas 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Jokių rašytinių įrodymų apie pareiškėjo dalyvavimą opozicinėje veikloje nėra. Teismas sutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą opozicinėje veikloje nepasižymi detalumu ir išsamumu, nors Migracijos departamentas dėjo įmanomas pastangas, kurių galima tokioje situacijoje pagrįstai tikėtis, kad išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, taip pat sutiko su Departamento išvada, kad mažai tikėtina, jog pareiškėjas gali patekti į teisėsaugos organų akiratį dėl 13 metų senumo (2010 metų) įvykių (galimo dalyvavimo (duomenys neskelbtini)) kampanijos palaikyme. Teismas vertino, kad pareiškėjo pateikta nuotrauka, kaip nurodo pareiškėjas, iš 2010 m. įvykių, kurioje antrame plane matyti žmogus su kepure (galimai pareiškėjas) apie dalyvavimą susirinkime neįrodo pareiškėjo aktyvios veiklos ir motyvo jį persekioti.

12. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimo dalis dėl nenoro tarnauti (duomenys neskelbtini) kariuomenėje yra nenuosekli – pareiškėjas pripažįsta, kad nėra šaukiamojo amžiaus ir kad dėl sveikatos būklės yra atleistas nuo karinės tarnybos, taip pat remiasi tik pareiškėjo subjektyviais pasvarstymais, kurių deklaruojamas šaltinis – nuogirdos iš kitų asmenų apie artėjančią mobilizaciją.

13. Teismas nurodė, kad byloje neginčijama pareiškėjo išsakyta pozicija dėl egzistuojančios politinės situacijos (duomenys neskelbtini) ir jos institucijų vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, tačiau vertino, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad tokie pareiškėjo teiginiai (įvardytos grėsmės) galėtų būti individualiai taikytini pareiškėjo atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė savo deklaruojamos baimės patirti individualaus pobūdžio persekiojimą, todėl nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam gresia Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Teismas tik selektyviai vertino aplinkybes, nenaudingas pareiškėjui.

15.2. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas apklausų metu papasakojo viską, ką prisimena apie jam kylančias grėsmes (duomenys neskelbtini), o atsakovas privalėjo dėti maksimalias pastangas išsiaiškinti pareiškėjo prieglobsčio prašymo tinkamam išnagrinėjimui svarbias aplinkybes.

15.3. Teismo argumentas, kad pareiškėjas negali patekti į teisėsaugos akiratį dėl 13 metų senumo įvykių yra tik prielaida, kuri nėra paremta jokiais objektyviais duomenimis.

15.4. Pareiškėjo vertinimu, jo Migracijos departamentui pateiktas pasakojimas turėjo būti laikomas patikimu įrodymu, o pateikti įrodymai laikytini pagrindžiančiais poreikį pareiškėjui suteikti prieglobsčio statusą ir papildomą apsaugą.

16. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovas laikosi atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytos pozicijos ir teigia, kad pareiškėjo deklaratyvus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu neįrodo, kad sprendimas yra priimtas tinkamai ir visapusiškai neįvertinus aplinkybių.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Sprendimo nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) bei atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo teisėtumo bei pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualias Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas, jį atmetė. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

22. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja UTPĮ 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

23. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

24. UTPĮ 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

25. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad UTPĮ 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

26. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti UTPĮ 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes.

29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018; ir kt.).

30. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

30.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, byloje surinktos medžiagos pagrindu, neturi pagrindo byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visuma pagrindžia, kad Departamento darbuotoja uždavė pareiškėjui patikslinančius klausimus apie jo opozicinę veiklą ir patirtą persekiojimą, tačiau pareiškėjas pateikė tik bendro pobūdžio paaiškinimus. Pareiškėjas pasakojime dažnai keitė vietos aplinkybes, iš pasakojimo sunku suprasti, kuris jis gyveno pastaruosius 10 metų. Departamento darbuotojai uždavus patikslinančius klausimus apie konkrečias dalyvavimo 2020 m. protestuose aplinkybes pareiškėjas tik abstrakčiai atsakė, kad: „Kai tai vyko, nuolatos palaikiau vaikinus. Rasdavome laiko rašyti „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Paklaustas apie jo atžvilgiu vykdytą persekiojimą, pareiškėjas nurodė problemas su mokesčių inspekcija 2011 metais. Paprašytas nurodyti, kas jo laukia grįžus į (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad grįžti į (duomenys neskelbtini) negalėtų dėl to, kad jam nepatinka režimas ir dėl to, kad būtų problemų dėl nelegalaus sienos kirtimo. Departamento apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog nebuvo sulaikytas, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo sulaikytas 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą opozicinėje veikloje nepasižymi detalumu ir išsamumu, jokių rašytinių įrodymų apie pareiškėjo dalyvavimą opozicinėje veikloje taip pat nėra.

31. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo paaiškinimus vertino kaip prieštaringus ir nenuoseklius. Taip pat sutiktina su Departamento išvada, kad mažai tikėtina, jog pareiškėjas gali patekti į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų akiratį dėl 13 metų senumo (2010 metų) įvykių (galimo dalyvavimo (duomenys neskelbtini)) kampanijos palaikyme, o pareiškėjo pateikta nuotrauka (tariamai iš 2010 m. įvykių, kurioje antrame plane matyti žmogus su kepure, tačiau tiksliai pareiškėjo joje identifikuoti negalima) neįrodo nei apie pareiškėjo dalyvavimą susirinkime, nei jo aktyvios veiklos, nei motyvo jį persekioti.

32. Taigi nustatytų faktinių aplinkybių visuma, kaip teisingai nustatė Migracijos departamentas, nepagrindė prielaidos, jog tariamas persekiotojas ((duomenys neskelbtini) teisėsauga) identifikuoja pareiškėją kaip grėsmę valdančiajam (duomenys neskelbtini) režimui ir dėl to ieško prieglobsčio prašytojo, siekia jį sulaikyti ir nubausti. Pastebėtina, kad grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 ir kt.)

33. Remdamasi anksčiau išdėstytu aktualiu nagrinėjamam atvejui teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo priima Migracijos departamentas, jis atlieka tyrimą ir įvertina konkrečią pareiškėjo situaciją kilmės šalyje, taigi priimant sprendimą vertinama ne kilmės valstybė, o individuali prieglobsčio prašytojo pateikta informacija.

34. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. ne taip, kaip palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė