2026-01-07 Nr. AB-575-3-61-3-06418-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-365-815/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06418-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Radviliškio vėjas“ atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Radviliškio vėjas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Radviliškio vėjas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2025 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. (30-2)-A4E-10515 „Dėl UAB „Radviliškio vėjas“ planuojamos ūkinės veiklos vėjo elektrinių parko įrengimo (duomenys neskelbtini) atrankos išvados galiojimo pratęsimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. spalio 1 d. prašymą. Pareiškėjas taip pat prašė: priteisti iš Aplinkos apsaugos agentūros patirtas bylinėjimosi išlaidas; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Aplinkos apsaugos agentūros 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. (30-2)-A4E-12758, priimtu UAB „Radviliškio vėjas“ atžvilgiu, patvirtintos atrankos išvados (toliau – ir Atrankos išvada) dėl vėjo elektrinių parko įrengimo Radviliškio rajono savivaldybėje poveikio aplinkai vertinimo galiojimo terminą.

Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimas tiesiogiai lemia Atrankos išvados galiojimą ir šie dokumentai yra neatsiejamai susiję, t. y. Sprendimas priimtas dėl Atrankos išvados galiojimo (ne)pratęsimo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad skundas yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas, pareiškėjas siekia apginti savo pažeistas teises – pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Pareiškėjo teigimu, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų paneigiama vystytojo teisė į teisminę gynybą, nes tuo atveju, jeigu pareiškėjo prašymas pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nebus tenkinamas, tuomet pareiškėjas faktiškai neturės realios galimybės pasinaudoti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta teise kreiptis į teismą. Be to, kaip nurodė pareiškėjas, net jeigu teismas priimtų sprendimą tenkinti teikiamą skundą, tačiau byloje nebūtų pritaikyta prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė – Atrankos išvados galiojimas jau būtų pasibaigęs arba (ir) patvirtinimas būtų atšauktas ir taip būtų apsunkintas pareiškėjo suformuluoto reikalavimo įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą iš naujo išnagrinėti prašymą teigiamas įgyvendinimas. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad teisės aktuose nėra numatytos galimybės pratęsti Atrankos išvadą, kai šios galiojimas jau yra pasibaigęs.

Pareiškėjas teigė, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, nustojus galioti Atrankos išvadai, tikėtinai patirtų nuostolių, nes turėtų sugrįžti į stadiją, kurioje buvo prieš trejus metus. Pirmiausiai turėtų kartoti poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūras, kurias pareiškėjas jau yra atlikęs iki 2022 m. lapkričio mėn. pabaigos.

Pareiškėjo vertinimu, Aplinkos apsaugos agentūra trikdo viešąjį interesą, nes, priimdama Sprendimą, nepaisė aplinkybės, kad atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra atitinka viešąjį interesą.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tačiau netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Atrankos išvados galiojimo terminą.

Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamo pobūdžio pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Skunde nurodomi prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones motyvai nepagrindžia neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimo. Pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kokia reali žala jam kils nesustabdžius skundžiamo sprendimo vykdymo, kaip tai darys įtaką jo teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, tai, kad pareiškėjas neįrodė jam kylančios neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos, teismas nusprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, todėl pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Atrankos išvados galiojimo terminą.

Pareiškėjo teigimu, jeigu Atrankos išvados galiojimo terminas nebūtų sustabdytas, tai vykstant bylai (iki sprendimo administracinėje byloje priėmimo) vystytojo atžvilgiu kiltų nepageidaujami padariniai – Atrankos išvados galiojimas pasibaigtų. Tokiu atveju, esant palankiam teismo sprendimui, tokio sprendimo vykdymas pasunkėtų (pratęsti jau nebegaliojančią Atrankos išvadą) ir faktiškai vystytojui būtų užkertamas kelias tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis nėra individualizuota ir pakankamai motyvuota. Teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, nurodė vienintelį argumentą – pareiškėjas neįrodė, kokia žala jam kils nesustabdžius skundžiamo sprendimo vykdymo ir kaip tai paveiks jo teisinę padėtį bei galimybes realizuoti savo teises. Taigi, jokių kitų motyvų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo teismas nenurodė, todėl pareiškėjas vertina, kad visos kitos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos yra tenkinamos ir dėl jų ginčo nėra. Pareiškėjo teigimu, teismas nepateikė jokių konkrečių argumentų, kodėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai yra nepakankami, taip pat nenurodė, kokie konkretūs įrodymai, teismo vertinimu, atmesti.

Pirmosios instancijos teismo nutartyje neatsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteikiamas teises bei jų realizavimo galimybes. Teismas neanalizavo, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų adekvatus siekiamam tikslui ir nepažeistų proporcingumo principo bei šalių interesų pusiausvyros. Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad, atsižvelgiant į tai, jog nėra teisinio reguliavimo Atrankos išvados galiojimo atnaujinimui, o egzistuoja teisinis reguliavimas dėl Atrankos išvados galiojimo pratęsimo, pareiškėjas negali pateikti daugiau įrodymų nei yra dabar. Atrankos išvados galiojimo pabaiga reikštų pareiškėjo išbraukimą iš akcinės bendrovės „Litgrid“ pralaidumų rezervacijos sąrašo ir ketinimo protokolo pasirašymo procedūros nutraukimą. Be to, elektros perdavimo tinklų galia yra ribotas išteklius, todėl, praradus rezervaciją, jos atgauti gali nepavykti. Atrankos išvados termino pasibaigimas reikštų projekto uždelsimą ar net žlugimą.

Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas teigia, kad Aplinkos apsaugos agentūrai įgaliojimai poveikio aplinkai vertinimo srityje suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 900 „Dėl įgaliojimų Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms suteikimo“ 2 punktu. Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-385 „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų patvirtinimo“, 10.2.24 papunktyje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos agentūra koordinuoja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus bei priima atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo ar sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 7 dalimi, atsakingoji institucija Aplinkos apsaugos agentūra aplinkos ministro nustatyta tvarka gali priimti sprendimą pratęsti atrankos išvados galiojimą ne ilgesniam kaip 3 metų terminui per 10 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus pateikto motyvuoto prašymo dėl atrankos išvados galiojimo termino pratęsimo, jeigu planuojamos ūkinės veiklos organizatorius pateikė pagrįstą informaciją, kad planuojama ūkinė veikla, jos vykdymo ir vietos sąlygos, kuriomis remiantis priimta atrankos išvada, nepasikeitė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovas nurodo, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, o Aplinkos apsaugos agentūra administracinės paslaugos procedūrų metu priima sprendimą dėl atrankos išvados pratęsimo, todėl pareiškėjo prašymas taikyti konkrečią atskirajame skunde nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Atrankos išvados galiojimo terminą, iš esmės negali būti tenkinamas.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Atrankos išvada nėra leidimas vykdyti ūkinę veiklą ir veiklos vykdytojas prieš pradėdamas veiklą turės gauti statybos leidimą. Pareiškėjas atskirajame skunde nepagrindė, kad tiesiogiai Aplinkos apsaugos agentūros 2025 m. spalio 17 d. raštas Nr. (30-2)-A4E-9490 „Sprendimas dėl UAB „Radviliškio vėjas“ planuojamos ūkinės veiklos – vėjo elektrinių parko įrengimo (duomenys neskelbtini) atrankos išvados galiojimo pratęsimo“ nepratęsti Atrankos išvados galiojimo jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsnio 5 dalis nustato, kokie dokumentai turi būti pateikti kartu su prašymu gauti statybos leidimą. Statybos įstatymo 27¹ straipsnis nustato subjektus, tikrinančius statinio projektus, su kuriais turi būti suderintas leidimo išdavimas. Statybos leidimas bus išduotas tik tuo atveju, jei kompetentingos institucijos patikrins ir pateiks pritarimus statinio projekto sprendiniams. Atrankos išvada yra dokumentas, kuris turi būti pateiktas siekiant gauti leidimus, tačiau savaime nelemia teigiamų sprendimų ar leidimo išdavimo.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, Aplinkos apsaugos agentūros nuomone, pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos faktinės aplinkybės, argumentai, nesudarė teismui pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kilo pareiga teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius tokių priemonių taikymo būtinumą kaip nurodyta ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai, kuriais buvo grindžiamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nagrinėjamoje byloje nėra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimą. Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šioje byloje priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimai – panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros Sprendimą ir įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. spalio 1 d. prašymą. Pareiškėjas 2025 m. spalio 1 d. prašyme „Dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados galiojimo pratęsimo“ Aplinkos apsaugos agentūros prašė, atsižvelgiant į tai, kad iki Atrankos išvados galiojimo termino pabaigos liko daugiau nei 20 darbo dienų, bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 7 punktu, priimti sprendimą pratęsti Atrankos išvados galiojimą 3 metų terminui. Aplinkos apsaugos agentūra Sprendimu Atrankos išvados galiojimo nepratęsė.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, nustatęs, kad pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pareiškėjas patirtų.

Pareiškėjas, atskirajame skunde laikydamasis pozicijos, kad jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės turėjo būti patenkintas, iš esmės teigia, jog jis įrodė visas sąlygas, reikalingas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Taip pat pirmosios instancijos teismo nutartis nėra individualizuota ir pakankamai motyvuota.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra pripažinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-382-1047/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-968/2023).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021, 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-471-968/2024). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje; be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-886-520/2024).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, jeigu pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisių prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami. Skundo reikalavimo užtikrinimo procesinis institutas teismui nesuteikia įgalinimų tenkinti tokio pobūdžio reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-922/2011; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-34-789/2023). Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonių (šiuo atveju – pratęsti pareiškėjui išduotos Atrankos išvados galiojimą), kuriomis siekiama tokio pat tikslo, kaip ir teismui paduotu skundu, taikymas paprastai negalimas, nes taip būtų įteisintas ne skundo reikalavimo ar reikalavimų užtikrinimas, bet prevencinis teisių gynimo būdas, kuris nenumatytas ABTĮ (taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1229-556/2025; 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1531-624/2025).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas – pareiškėjui išduotos Atrankos išvados galiojimo pratęsimas – šiuo metu nebūtų proporcingas, neatitiktų reikalavimo užtikrinimo priemonės paskirties ir jos taikymo sąlygų, numatytų ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Radviliškio vėjas“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė