67009be5-2dcf-4dc3-a89f-eaa70e5c9278 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7481-1017/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05990-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.3. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2016 m. rugsėjo 22 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, Audronei Glambienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. M. (E. M.), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovams advokatui Renaldui Baliūčiui ir advokato padėjėjai Jolantai Triponei,specialistui Jonui Mindaugui Paliuliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi E. M. (E. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 5 dalį,             n u s t a t ė:

E. M. (E. M.) 2016 m. balandžio 21 d. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-58179554-16, kuriame nurodyta, kad E. M. (E. M.) 2016 m. balandžio 21 d., apie 21.00 val., Jankausko g. 1, Vilniuje, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vengė apsvaigimo patikrinimo, t. y. galimai padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 straipsnio 5 dalyje. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. M. (E. M.) nurodė, kad pažeidimo nepripažįsta.

PaaiÅ¡kino, kad 2016 m. balandžio 21 d., 9 val., jam stovint prie „Impulso“, prie jo priėjo pakeleivė ir paprašė nuvežti prie garažų. Nuvažiavus prie garažų, ten įlipo kažkoks vaikinas. Važiuodamas galinėje sėdynėje jis sėdėjo pasilenkęs. Bevažiuojančius juos sustabdė policija ir padarė kratÄ automobilyje. PareigÅ«nai patikrino jo neblaivumÄ , jis pÅ«tė į alkotesterį. Keleiviai tuo metu buvo automobilyje. Vėliau su policijos tarnybiniu automobiliu nuvyko į Gerosios Vilties g. esantį Narkologinį centrÄ .

Narkologiniame centre kartu su juo buvo policijos pareigÅ«nai, du vyrai. Ten jam davė gerti vandens. Jis vandens gėrė daug – stiklinę ar dvi, bet į tualetÄ nei už 5, nei už 10 minučių nenorėjo. PareigÅ«nai jo neklausė, kodėl jis negali Å¡lapintis. Tuomet jis paprašė, kad tyrimams paimtų jo kraujo, bet jam atsakė, kad tik Å¡lapimas parodo rezultatus. Vėliau, nieko nepaaiÅ¡kinę, pareigÅ«nai jį nuvežė į komisariatÄ suraÅ¡yti protokolÄ . Jis pareigÅ«nams sakė, kad negali Å¡lapintis dėl vartojamų vaistų nuo depresijos Å¡alutinio poveikio.

Vaistus vartoja nuo 18-19 metų, vartoja juos pastoviai; Alprazolami, Clonazepami – vartoja ekstra atvejais, kitus vaistus vartoja nuolat. Mano, kad ir vartodamas tuos vaistus, gali atlikti savo darbÄ â€“ vairuoti taksi. PaaiÅ¡kino, kad jo vartojami vaistai turi Å¡alutinį poveikį – vyzdžių iÅ¡siplėtimÄ , neįmanoma pradėti Å¡lapintis, jam sunku save priversti pradėti Å¡lapintis; Å¡lapimo susilaikymas nuo vaistų vartojimo yra seniai. Gydantys gydytojai keitė vaistus, bet vis tiek nepavyko parinkti tokių, kurie neturėtų tokio Å¡alutinio poveikio.

Paskirtus vaistus tÄ dienÄ gėrė ryte. Pažymėjo, kad kai bÅ«na vienas namuose, dar kažkaip gali Å¡lapintis, o Narkologiniame centre jam tyrimui davė indelį ir liepė eiti į tualetÄ , bet jis į jį net nėjo, nes tai jam bÅ«tų pavykę padaryti nebent po 2 valandų o čia dar paÅ¡aliniai žmonės. Teismo posėdžio metu specialistas J. M. Paliulis paaiÅ¡kino vaistų Å¡alutinį poveikį. Nurodė, kad nėra tokių duomenų, jog pavartojus Amisulpridi bÅ«tų apsunkintas Å¡lapimas.

Vaistų Haloperidoli, Trihexyphenidyli ir Paroxetini Å¡alutinis poveikis – Å¡lapimo sulaikymas, galimas, Å¡itie vaistai gali įtakoti Å¡lapimo susilaikymÄ . Vaistai Alprazolami ir Clonazepami turi prieÅ¡ingÄ poveikį – jie gali provokuoti Å¡lapimo nelaikymÄ ir dažnÄ Å¡lapinimÄ si. Patikslino, kad Alprazolami skatina Å¡lapimo nelaikymÄ , o Clonazepami gali padažninti Å¡lapinimÄ si. Apskritai Å¡ie vaistai veikia psichikÄ . Amisulpridi naudojamas gydyti Å¡izofrenijÄ , Haloperidoli – naudojamas kaip psichozinis vaistas, judesių sutrikimams gydyti, Trihexyphenidyli naudojamas judesiams slopinti, gydyti, Paroxetini – depresijai, nerimui, gydyti.

Jeigu žmogaus pÅ«slė iÅ¡tuÅ¡tinta, jis mažai vartojo skysčių, prakaitavo, tai jis gali ir nepasiÅ¡lapinti. Jeigu asmuo vartoja Å¡iuos vaistus, galimos visokios komplikacijos – gal prieÅ¡ tai žmogus buvo pasiÅ¡lapinęs, dar kažkoks poveikis buvo, dėl to gal ir negalėjo pasiÅ¡lapinti, tačiau neiÅ¡tyręs asmens tiksliai pasakyti negali, ar jis galėjo pasiÅ¡lapinti; asmuo, iÅ¡gėręs stiklinę vandens, nebÅ«tinai turi Å¡lapintis. Tyrimui geriausia medžiaga yra Å¡lapimas. Paėmus kraujÄ , jeigu asmuo neseniai kažkÄ vartojo, nustatyti galima, tik tai yra sunkiau padaryti.

Narkotinės ar psichotropinės medžiagos radimas kraujo mėginyje dar nereiÅ¡kia, kad asmuo tuo momentu yra apsvaigęs. Sveikatos centras turėjo kliniÅ¡kai nustatyti, ar asmuo vartojo kažkÄ , paimti medžiagas. ApsvaigimÄ galėjo nustatyti gydytojas, kuris atlieka klinikinį tyrimÄ â€“ pažiÅ«rėjus akių vyzdžius, kaip asmuo juda, kalba, surinkus visus požymius, gydytojas turi vaizdÄ ir gali nustatyti apsvaigimÄ .Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiasis patrulis M.

A. nurodė, kad įvykio dienÄ sulaikė taksi vairuotojÄ , kuris, kaip buvo įtarta, buvo apsvaigęs. Žmogus sakė, kad vartojo vaistus. PareigÅ«nai nuvežė jį į Priklausomybės lygų centrÄ patikrinti jo bÅ«senÄ . Nuvežtas žmogus gėrė vandens, tačiau nesutiko duoti Å¡lapimo, į tualetÄ nėjo, reikalavo apsvaigimÄ patikrinti iÅ¡ kraujo. Žmogus teisinosi, kad vartoja vaistus. Po paaiÅ¡kinimų davimo liudytojas patvirtino savo 2016 m. balandžio 21 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes.

PaaiÅ¡kino, kad įvykio gerai neprisimena, tarnybiniame praneÅ¡ime duomenys tikslesni.Tyrimo metu E. M. (E. M.) 2016 m. balandžio 21 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad jis vairuoja taksi įmonei „1424“ priklausantį automobilį. Ä®vykio dienÄ prie jo vairuojamo automobilio priėjo mergina ir paprašė pavežti iki KaroliniÅ¡kių. Nuvažiavo į Jankausko gatvę ir paėmė vaikinÄ , kuris, įsėdęs į automobilį, kažkodėl atsigulė ant galinės sėdynės. E. M. (E. M.) iÅ¡ karto suprato, kad kažkas negerai, bet vis tiek negalėjo merginos ir vaikino iÅ¡laipinti, tad teko juos vežti.

Važiuojant link Karoliniškėse esančio sporto klubo „Impuls“, netikėtai sustabdė policijos pareigūnai. Jis labai išsigando ir nesuprato, kas vyksta. Pareigūnai sulaikė, išlaipino iš automobilio ir automobilį išvertė. Taip pat nurodė, kad vartoja antidepresantus Paroxetini actavis, neuroleptikus Soliana ir mažas dozes trankviliantų Xanax ir Clonazepam, taip pat vaistus nuo kraujospūdžio Propranolol actavis. Paaiškino, jog serga depresija, depresijos – kompulsijos sutrikimu.

PareigÅ«nai jį nuvežė į Narkologinį skyrių, gydytojas apžiÅ«rėjo ir prašė priduoti Å¡lapimÄ , bet jis visiÅ¡kai nenorėjo Å¡lapintis (nuo vaistų ir mažo skysčių gėrimo). Jis prašė, kad gydytojas paimtų kraujÄ , tačiau gydytojas nesutiko. Narkotinių medžiagų nėra vartojęs. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-jo bÅ«rio vyriausiojo patrulio D. B. (D. B.) tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2016 m. balandžio 21 d., apie 21.00 val., Jankausko g. 1, Vilniuje, patruliuodami pastebėjo įtartinÄ važiuojantį automobilį VW Passat, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. M. (E. M.). Tikrinimo metu jis elgėsi neadekvačiai, labai lėtai kalbėjo, svirduliavo, jo akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, jis nuolat kartojo, kad vartojo antidepresantus. Paklausus, ar vartojo narkotikus, atsakė, kad narkotikų nevartoja, vartoja tik antidepresantus. Apie tai buvo pranešta Vilniaus apskrities VPK OVS, E. M. (E. M.) buvo perduotas atvykusiam pareigūnų ekipažui. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M.

A. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2016 m. balandžio 21 d., apie 21.35 val., iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ vykti pas mobilios kuopos patrulį Galvė 24, kur Jankausko gatvėje yra sustabdytas taksi automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pareigÅ«nai įtaria, kad jo vairuotojas gali bÅ«ti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Atvykę bendravo su vairuotoju E. M. (E. M.). Jo akių vyzdžiai buvo iÅ¡siplėtę, kalba neriÅ¡li ir labai lėta, kÅ«no judesiai taip pat sulėtėję.

Vairuotojas teigė, kad nevartoja narkotinių medžiagų, o serga depresija ir nuolat vartoja antidepresantinius vaistus. Automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliko aikÅ¡telėje prie sporto klubo ir su vairuotoju atvyko į Vilniaus miesto priklausomybės ligų centrÄ apsvaigimui nustatyti. Čia E. M. (E. M.) nesutiko duoti Å¡lapimo, kuris bÅ«tinas tyrimui nuo apsvaigimo atlikti, o pageidavo, kad tyrimas bÅ«tų atliktas paėmus kraujo. Gydytojui paaiÅ¡kinus, kad tyrimui reikia ne kraujo, o Å¡lapimo, E. M. (E. M.) nesutiko atsigerti vandens ir laukti, kol norės Å¡lapintis.

IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato PraneÅ¡imo dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonių vairavimo matyti, jog E. M. (E. M.) 2016 m. balandžio 21 d., 22.56 val. buvo nuÅ¡alintas nuo transporto priemonių vairavimo iki bus neapsvaigęs. Vilniaus priklausomybės ligų centro 2016 m. rugsėjo 22 d. raÅ¡te Nr. 5293 nurodyta, kad E. M. (E. M.) į šį centrÄ per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. Pagal ekspertizių registracijos žurnalÄ , 2016 m. balandžio 21 d.

E. M. (E. M.) į Apsvaigimo nustatyto med. priežiÅ«ros kabinetÄ pristatytas nebuvo. Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.ATPK 126 straipsnio 5 dalies nuostatomis, transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 289 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 3 metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalis numato, jog policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigÅ«no reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų, kyla iÅ¡ įstatymo. AnalogiÅ¡kÄ pareigÄ vairuotojui numato ir Kelių eismo taisyklių 17 punktas.Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sÄ moningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo apsvaigimÄ .

Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti apsvaigimÄ nuo psichikÄ veikiančių medžiagų, pakanka nustatyti, jog asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ apsvaigimo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimÄ atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byla Nr. N575-2696/2011).Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 „Dėl medicininės apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens bÅ«klės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ (toliau – Ä®sakymas) buvo patvirtinta Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – Metodika).

Metodika reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų, tarp jų ir darbuotojų, vairuojančių juridinių asmenų transporto priemones, bei kitų asmenų, įtariamų neblaivumu (girtumu) ar apsvaigimu, patikrinimÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose. Metodikos 2 punkte numatyta, kad medicininę apžiÅ«rÄ sudaro: bendras asmens bÅ«klės vertinimas (iÅ¡skyrus 16 punkte numatytus atvejus); tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų iÅ¡tyrimas; iÅ¡vados formulavimas.

Gydytojas, vertindamas bendrÄ asmens bÅ«klę (iÅ¡vaizdÄ , odÄ , gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobÅ«dį, Å¡irdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospÅ«dį, eisenÄ , stovėsenÄ , judesių tikslumÄ , vokų, liežuvio ir pirÅ¡tų virpėjimÄ , vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiÅ«ros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 103-2972; 2001, Nr. 31-1042) patvirtintÄ formÄ Nr. 155-1/a „Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“ (toliau vadinama – medicininės apžiÅ«ros aktas), iÅ¡skyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“, „IÅ¡vada“ ir „Tiriamojo įraÅ¡as ranka apie susipažinimÄ su iÅ¡vada, sutikimas/nesutikimas su iÅ¡vada“ (Metodikos 6 p.).

Tiriamųjų medžiagų (kraujo ir/ar Å¡lapimo) paėmimas ir iÅ¡tyrimas psichikÄ veikiančių medžiagų (narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų) kiekiui nustatyti tyrimui imama ne mažiau kaip 50 ml Å¡lapimo, jei neaiÅ¡ku, kokių psichikÄ veikiančių medžiagų asmuo vartojo – ne mažiau kaip 100 ml, ir ne mažiau kaip 10 ml kraujo; mėginiai imami į indelius be jokių priedų; siekiant nustatyti, ar asmuo vartojo narkotines medžiagas, bÅ«tina paimti Å¡lapimo (Metodikos 10 p., 10.1 p.).Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių įrodymų (tarp jų 2016 m. balandžio 21 d. tarnybinių praneÅ¡imų, pagarsintų teismo posėdžio metu, bei liudytojo M.

A. paaiÅ¡kinimų teisme) nustatyta, kad, 2016 m. balandžio 21 d., apie 21.00 val., R. Jankausko g. 1, Vilniuje, sustabdžius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamÄ automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigÅ«nams kilo įtarimų, kad automobilio vairuotojas E. M. (E. M.) galimai yra apsvaigęs, kadangi jis elgėsi neadekvačiai, labai lėtai kalbėjo, kalba buvo neriÅ¡li, svirduliavo, akių vyzdžiai buvo iÅ¡siplėtę. Kilus Å¡iam įtarimui, E. M. (E. M.) buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ .

Dėl Å¡ių aplinkybių ginčo byloje nėra. Tačiau Å¡iam asmeniui inkriminuotas ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, t. y. transporto priemonės vairavimas ir apsvaigimo patikrinimo vengimas. Aukščiau minėta, jog konstatavimui, kad tam, jog asmens veika bÅ«tų kvalifikuota kaip vengimas pasitikrinti apsvaigimÄ nuo psichikÄ veikiančių medžiagų, reikalinga nustatyti, kad asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ apsvaigimo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimÄ atlikti. Taigi nagrinėjamu atveju reikalinga nustatyti, ar E. M. (E. M.) sÄ moningai (tyčia) vengė apsvaigimo patikrinimo, ir ar buvo objektyvi galimybė tokį patikrinimÄ atlikti.

Visų pirma pažymėtina, kad pagal Metodikos 2 punktÄ , medicininę apžiÅ«rÄ sudaro 4 etapai: bendras asmens bÅ«klės vertinimas (iÅ¡skyrus 16 punkte numatytus atvejus); tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų iÅ¡tyrimas; iÅ¡vados formulavimas. Tuo tarpu pagal Å¡ioje byloje esančius įrodymus (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu bei Vilniaus priklausomybės ligų centro 2016 m. rugsėjo 22 d. raÅ¡to Nr. 5293 duomenis) nustatyta, kad Vilniaus miesto priklausomybės ligų centre E. M. (E. M.) nebuvo atliktas netgi pirmasis medicininės apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti etapas – bendros E. M. (E. M.) bÅ«klės įvertinimas, kurio rezultatai pagal Ä®sakymo, kuriuo patvirtinta Metodika, reikalavimus, turėjo bÅ«ti užfiksuoti aukščiau nurodytoje specialioje formoje Nr. 155-1/a „Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“.

Ä® bylÄ toks aktas ir po teismo pareikalavimo nebuvo pateiktas. PrieÅ¡ingai, Vilniaus priklausomybės ligų centro 2016 m. rugsėjo 22 d. raÅ¡te Nr. 5293 nurodyta, kad pagal ekspertizių registracijos žurnalÄ , 2016 m. balandžio 21 d. E. M. (E. M.) į Apsvaigimo nustatyto med. priežiÅ«ros kabinetÄ pristatytas nebuvo.Antra, iÅ¡ administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimų tiek tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme matyti, kad jis ne atsisakė duoti Å¡lapimo tyrimui atlikti, bet to negalėjo padaryti dėl fiziologinių priežasčių.

Jo paaiÅ¡kinime tyrimo metu nurodyta, kad gydytojas prašė priduoti Å¡lapimÄ , bet E. M. (E. M.) visiÅ¡kai nenorėjo Å¡lapintis (nuo vaistų ir mažo skysčių gėrimo), prašė paimti kraujÄ , bet gydytojas nesutiko. Teismo posėdžio metu jis nurodė, jog Vilniaus priklausomybės ligų centre jam davė gerti vandens, jis iÅ¡gėrė 1-2 stiklines, bet Å¡lapintis nei už 5, nei už 10 minučių nenorėjo, o pareigÅ«nai jo neklausė, kodėl E. M. (E. M.) negali Å¡lapintis, tuomet jis paprašė, kad tyrimams paimtų kraujo, bet jam atsakė, kad tik Å¡lapimas parodo rezultatus.

Tai, jog E. M. (E. M.), bÅ«damas paminėtame centre, gėrė vandens, tačiau nesutiko eiti į tualetÄ ir reikalavo apsvaigimÄ patikrinti iÅ¡ kraujo, teisindamasis, kad vartoja vaistus, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiasis patrulis M. A.. Tiesa, jo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad E. M. (E. M.) nesutiko duoti Å¡lapimo, kuris bÅ«tinas tyrimui nuo apsvaigimo atlikti, o pageidavo, kad tyrimas bÅ«tų atliktas paėmus kraujo, po to, kai gydytojas paaiÅ¡kino, kad tyrimui reikia ne kraujo, o Å¡lapimo, E. M. (E. M.) nesutiko atsigerti vandens ir laukti, kol norės Å¡lapintis.

Tačiau ir iÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad pačio pasitikrinimo asmuo specialiai nevengė, vyko kartu su pareigÅ«nais į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ , nėra duomenų, kad ten bÅ«tų atsisakęs gydytojo apžiÅ«ros, be to, jis siÅ«lė tyrimui duoti kraujo.Trečia, byloje esantys įrodymai (iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų, vaisų informaciniai lapeliai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei specialisto J. M. Paliulio paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu) patvirtina, kad E. M. (E. M.) diagnozuotas obsesinis kompulsinis sutrikimas, pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, įvykio metu jis vartojo vaistus (Amisupridi, Haloperidoli, Trihexyphenidyli, Paroxetini, Alprazolami, Clonazepami).

Vaistų Haloperidoli, Trihexyphenidyli ir Paroxetini galimas Å¡alutinis poveikis – Å¡lapimo sulaikymas, t. y. Å¡ie vaistai gali įtakoti Å¡lapimo susilaikymÄ , ypatingai Å¡iuos vaistus vartojant nuolat. IÅ¡ bylos įrodymų (2016 m. balandžio 21 d. tarnybinių praneÅ¡imų, pagarsintų teismo posėdžio metu, bei liudytojo M. A. paaiÅ¡kinimų teisme) nustatyta, jog E. M. (E. M.) nuosekliai nuo pat jo sustabdymo momento pareigÅ«nams aiÅ¡kino, jog jis vartoja antidepresantus, serga depresija. Taigi asmuo nei savo paaiÅ¡kinimų, nei versijos, dėl ko negalėjo duoti Å¡lapimo tyrimui atlikti nekeitė, nuo pat jo sulaikymo nuosekliai tvirtino tas pačias aplinkybes.

Ä®vertinus tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog kyla pagrįstų abejonių, ar nagrinėjamu atveju E. M. (E. M.) turėjo objektyviÄ galimybę duoti Å¡lapimo tyrimui atlikti.     Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir administracinei nuobaudai skirti; be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, taip pat principu, kad visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 2AT-66-697/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimas byloje N575-1/2014).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, taip pat į tai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindo kategoriÅ¡kai teigti, jog E. M. (E. M.) tyčia, sÄ moningai vengė apsvaigimo patikrinimo, turėdamas tokiÄ galimybę, taip pat įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje neįrodyta, kad E. M. (E. M.) padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ E. M. (E. M.) atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalyje, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                  Giedrė Norvilienė