66ff0aba-2a5b-401e-9b53-bc6f7ade54f1 · Klaipėdos apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. 2-8877-901/2017 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06456-2017-2 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.8.7; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laura Spalvienė, sekretoriaujant Skaistei JauniÅ¡kytei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. Å ., atsakovo įgaliotoms atstovėms J. L. ir D. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

Å . ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Skalvia“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo, su darbo santykiais susijusių sumų ir neturtinės žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas A. Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Skalvia“, kuriuo, patikslinęs savo reikalavimus, praÅ¡o teismo pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 136 str. 3 d. 2 p.; negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovo į ankstesnį darbÄ ; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo pagal DK 297 str. 4 d., 140 str. 1 d. nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už prastovÄ , vidutinį darbo užmokestį nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo dienos ir 500 Eur neturtinės žalos.

Paskutinio teismo posėdžio metu ieškovas reikalavimo dėl dienpinigių, kurių prašė ieškiniu ir jo patikslinimais, priteisimo atsisakė, baigiamųjų kalbų metu prašė teismo laikyti, kad darbo sutartis laikoma nutraukta pagal DK 127 str. 2 d. Ieškovas nurodo, kad vairuotojo - ekspeditoriaus pareigose UAB „Skalvia“ jis dirbo nuo 2013-11-25, jam nustatytas 1310 Lt mėnesinis darbo užmokestis, kuris 2016 m. pabaigoje buvo 500 Eur, ir dienpinigiai. Ieškovas 2017-01-17 kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinį skyrių (toliau VDI Klaipėdos skyrius) dėl UAB „Skalvia" daromų teisės aktų pažeidimų.

IeÅ¡kovo teigimu jis buvo verčiamas raÅ¡yti praÅ¡ymus dėl nemokamų atostogų, buvo neaiÅ¡ki ieÅ¡kovo darbo laiko apskaita ir darbo užmokesčio skaičiavimas, be to jam nebuvo iÅ¡mokami visi dienpinigiai. Todėl 2017-01-25 ieÅ¡kovas elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntė praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d. Darbuotojas pagrįstai tikėjosi, kad jis yra atleistas ir tik po kurio laiko patikrinęs elektroninį paÅ¡tÄ , rado darbdavio jam siustÄ 2017-01-26 raÅ¡tÄ - reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, kodėl neva tai darbuotojas neatvyksta į darbÄ . 2017-02-12 VDI Klaipėdos sk. atsakyme ieÅ¡kovui pranešė apie darbdavio padarytus pažeidimus – darbuotojui buvo žymimi nedraudiminiai laikotarpiai, ieÅ¡kovui nebuvo atliktas periodinis profilaktinis sveikatos patikrinimas, dalyje komandiruočių įsakymų nėra ieÅ¡kovo parašų, be to nustatyti kiti teisės aktų reglamentuojančių darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ pažeidimai.

IeÅ¡kovo teigimu jis negavo įsakymo dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo ir tik 2017-03-30 profesinės sÄ jungos teisininkų konsultuotas kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ (toliau SODRA), kur sužinojo, kad yra atleistas pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Taip pat ieÅ¡kovas nesutinka su darbdavio žymėtais nedraudiminiais laikotarpiais, dėl kurių jis nebuvo socialiai draustas, nebuvo skaičiuojamas jo darbo stažas, dėl ko jam padaryta materialinė ir nematerialinė žala. 2017-06-22 raÅ¡tu papildęs ieÅ¡kinio reikalavimus dėl iÅ¡mokų, teismo praÅ¡o ieÅ¡kinyje nurodytus nedraudiminius laikotarpius nuo 2014-01-01 iki 2017-01-25 pripažinti neteisėtais, priteisti už juos minimalų (jei darbuotojas realiai nedirbo) ir vidutinį darbo užmokestį (jei darbuotojas faktiÅ¡kai dirbo), t.y. 4049,72 Eur neatskaičius mokesčių, bei sumokėti visus privalomus mokesčius SODRAI (2969 Eur).

Atsakovo UAB „Skalvia“ atstovės su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o atmesti. Pažymėjo, kad praÅ¡ydamas DK 127 str. 2 d. nustatytu pagrindu nutraukti darbo sutartį, ieÅ¡kovas savo praÅ¡yme nenurodė konkrečių priežasčių, tariamų darbdavio pažeidimų, kurie jo nuomone sudarė pagrindÄ nutraukti darbo sutartį, bei jų nepagrindė. Kadangi praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo diena yra darbo diena, ieÅ¡kovas turėjo atvykti į darbÄ tačiau to nepadarė, todėl darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje buvo žymima pravaikÅ¡ta. 2017-01-26 darbuotojui buvo iÅ¡siųstas reikalavimas pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu dėl neatvykimo į darbÄ , tuo pačiu ieÅ¡kovas buvo informuotas, kad nepateikus raÅ¡tiÅ¡ko pasiaiÅ¡kinimo, jam drausminė nuobauda gali bÅ«ti skirta ir be raÅ¡tiÅ¡ko pasiaiÅ¡kinimo.

Darbuotojas nesiteikė atsakyti darbdaviui, todėl atsakovas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje buvo priverstas žymėti pravaikÅ¡tas. IeÅ¡kovo atstovių teigimu ieÅ¡kovas į darbÄ be pateisinamų priežasčių nevyko jau nuo 2017-01-09, palikdamas tÄ dienÄ darbdavio transporto priemonę ir raktus nuo jos degalinėje, t.y. ne nustatytoje vietoje (aikÅ¡telėje). IeÅ¡kovas vis praÅ¡ydavo atidėti iÅ¡vykimus, pradėjo nebeatsiliepinėti į darbdavio skambučius. Darbdavys buvo priverstas 2017-02-09 atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo tvarkos pažeidimÄ , t.y. neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be svarbios priežasties.

Darbuotojas tuo metu jau dirbo kitoje įmonėje UAB „GESSA" (įsidarbino nuo 2017-02-01), apie kÄ nebuvo informavęs savo pagrindinio darbdavio. IeÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai naudojasi savo, kaip silpnosios Å¡alies padėtimi, pateikdamas teismui tikrovės neatitinkančius faktus už trejus metus, tuo klaidindamas ir apsunkindamas bylos nagrinėjimÄ . Darbuotojas galėjo kreiptis į darbo ginčų komisijÄ , jei manė, kad yra pažeidžiamos jo teisės kol buvo nenutrÅ«kę darbiniai santykiai, tačiau neaiÅ¡ku dėl kokių priežasčių jis delsė trejus metus, juolab buvo profsÄ jungos narys.

Darytina iÅ¡vada, jog visÄ tÄ laikotarpį darbuotojas savanoriÅ¡kai iÅ¡eidavo nemokamų atostogų ir apie tai patvirtina jo raÅ¡yti praÅ¡ymai. VDI Klaipėdos skyrius pažeidimų skaičiuojant dienpinigių nepastebėjo. IeÅ¡kovui buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita. Jokių prastovų ieÅ¡kovas neturėjo, po komandiruočių jam buvo suteikiamos atostogos, o atvykus į darbÄ visada bendrovė turėjo pasiÅ«lymų dėl naujo vykimo į komandiruotę. UAB „Skalvia“ su darbuotoju yra pilnai atsiskaičiusi ir jokių reikalavimų dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , vidutinį atlyginimÄ už jo paties praÅ¡ytas ir jam suteiktas nemokamas atostogas, reikalauti nėra pagrindo.

Taip pat nėra jokio pagrindo mokėti SODRAI įmokas už laikotarpius, kada ieÅ¡kovas buvo jo praÅ¡ymu suteiktose nemokamose atostogose. Teismas k o n s t a t u o j a: Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-11-25 ieÅ¡kovas A. Å . ir atsakovas UAB „Skalvia“ sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 31, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas priimtas į darbÄ UAB „Skalvia“ vairuotojo - ekspeditoriaus pareigoms užimti (b. l. 8-9). UAB „Skalvia“ 2017-02-09 įsakymu „Dėl A. Å . atleidimo iÅ¡ darbo“ atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ vairuotojo – ekspeditoriaus pareigų nuo 2017-02-09 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., įpareigojant iÅ¡mokėti jam kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas (b. l. 73).

Dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo Nutraukti darbo sutartį remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu galima tik esant darbo drausmės pažeidimui, kuriuo vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 str. 1 d.). Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbuotojo neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ).

Taigi tam, kad būtų konstatuotas DK 235 str. 2 d. 9 p. nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas:

1) darbuotojo neatvykimo į darbÄ per visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) faktas;

2) neatvykimo į darbÄ be svarbių priežasčių faktas. DK nepateiktas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbÄ priežastimis, sÄ raÅ¡as, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ â€“ darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2005; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009; 2014-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2014).

Ä®rodinėjimo procesas yra skirtas iÅ¡siaiÅ¡kinti konkrečiai civilinei bylai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 177 str.). Ä®rodinėjimo naÅ¡ta – tai bÅ«tinybė Å¡aliai įrodyti aplinkybes, kurių neįrodžius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Kaip paaiÅ¡kino atsakovo atstovės ir kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktų dokumentų (2017-01-26 reikalavimo pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu dėl neatvykimo į darbÄ , 2017-02-03 akto dėl A.

Å . neatvykimo į darbÄ , 2017-01-09 įsakymo dėl pravaikÅ¡tų) atsakovas atleistas iÅ¡ darbo už pravaikÅ¡tas, taip pat neatlikimo kitų jam priskirtų darbinių pareigų – po komandiruotės, vykusios 2017 m. sausio 3-6 dienomis, 2017-01-09 negrÄ Å¾ino transporto priemonės į nurodytÄ aikÅ¡telę Å ilutės pl., Klaipėdoje, negrÄ Å¾ino įmonės kuro kortelių ir kitų dokumentų į įmonės biurÄ (Å aulių g. 44-7, Klaipėdoje), Å¡iuos palikdamas 2017-01-12 degalinės „Travena“, Minijos g.

Klaipėdoje operatoriui, nenorėjo susitikti su įmonės direktoriumi, neatsiliepdavo į skambučius, neiÅ¡vyko į 2017-01-19 ir 2017-01-21, 2017-01-24 ir 2017-01-28 numatytas komandiruotes (b.l. 13, 74, 76, 77). IeÅ¡kovo teigimu degalinėje palikti transporto priemonę, raktus, dokumentus jam nurodė direktorius. Byloje yra atsakovo suraÅ¡ytas 2017-01-26 reikalavimas ieÅ¡kovui pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės pažeidimo (kaip tÄ numato DK 240 str. 1 d.), kuriuo reikalaujama iki 2017-01-31 12.00 val. pateikti paaiÅ¡kinimÄ , kodėl atsakovas nuo 2017-01-09 neatvyksta į darbÄ .

Tokį paaiÅ¡kinimÄ ieÅ¡kovas pateikė 2017-01-30, kuriame reikia pastebėti nėra nurodyta, kad ieÅ¡kovas laiko kad darbo santykiai su juo yra nutrÅ«kę remiantis jo 2017-01-25 praÅ¡ymu. IeÅ¡kovas neneigia, kad nuo 2017-01-09 iki pat 2017-02-09, t.y. visÄ mėnesį nevyko į darbÄ . Darbdavys dėl to priėmė įsakymÄ , kad A. Å . už nepasirodymÄ darbe be pateisinamos priežasties nuo to laiko skirti pravaikÅ¡tas pagal DK 235 str. 2 d. 9 p. (b. l. 77). IeÅ¡kovo teigimu darbdavys jį versdavo raÅ¡yti praÅ¡ymus dėl nemokamų atostogų, o kai jam paaiÅ¡kėjo, kad už tuos laikotarpius jis nebuvo socialiai draustas ir darbdavys Sodrai nemokėjo už šį darbuotojÄ jokių įmokų, be to galimai neteisingai buvo vedama jo darbo laiko apskaita ir galimai pilnai su darbuotoju buvo neatsiskaitoma, todėl jis pradėjo nebeiti į darbÄ , o 2017-01-17 VDI Klaipėdos skyriui parašė skundÄ dėl UAB „Skalvia“ daromų pažeidimų.

Nesulaukęs kaip bus iÅ¡spręstas skundas A. Å . 2017-01-25 elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntė UAB „Skalvia“ praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d. Å iame praÅ¡yme nedetalizuota, dėl kokių priežasčių praÅ¡oma nutraukti darbo sutartį Å¡iuo pagrindu. Kaip patvirtino pats ieÅ¡kovas jis nebuvo atvykęs į UAB „Skalvia“ pakomentuoti Å¡io praÅ¡ymo turinio, nesidomėjo kaip praÅ¡ymas bus iÅ¡spręstas ir tiesiog toliau nėjo į darbÄ UAB „Skalvia“.

A. Å . UAB „Skalvia“ direktoriui pateikė 2017-01-27, 2017-01-28 ir 2017-01-30 pareiÅ¡kimus, kad atsisako vykti į darbÄ , nes „nesilaikoma LR DK“, o pasiaiÅ¡kinimÄ dėl neatvykimo į darbÄ pateikė 2017-01-30, kuriame nurodė, kad nuo 2017-01-09 nevyksta į darbÄ , kadangi „pagal darbo ir poilsio režimÄ jam turėjo bÅ«ti suteiktos iÅ¡eiginės dienos, be to jis Å¡iame darbe nėra supažindintas su darbo grafiku, <...> be kurio jis negali planuoti jam priklausančio laisvo laiko, <...> nežino, kada jam iÅ¡vykti į komandiruotę“ (b. l. 69-72).

IeÅ¡kovas neneigė, kad pagal susiformavusiÄ praktikÄ dėl vykimo į komandiruotę jis sužinodavo atvykęs į UAB „Skalvia“ administracijÄ , taip pat apie tai buvo informuojamas telefonu. Pagal ieÅ¡kovo ir atsakovo atstovių paaiÅ¡kinimus ir byloje esančiÄ medžiagÄ matyti, kad atsakovo kaip darbuotojo darbo funkcijos buvo vykdomos tik komandiruotėse. Bylos duomenimis pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ dėl vykimo į komandiruotę tÄ pačiÄ iÅ¡vykimo dienÄ buvo priimamas ieÅ¡kovės (darbdavio) įsakymas, kuriame buvo nurodoma dienpinigių norma (b. l. 86-97, 113-124, 129).

IeÅ¡kovas niekuo nepagrindė savo teiginių, kad tokie įsakymai buvo priimami tik darbuotojui grįžus iÅ¡ komandiruotės (CPK 178 straipsnis). VDI Klaipėdos skyrius, iÅ¡nagrinėjęs A. Å . 2017-01-17 skundÄ , 2017-02-14 praneÅ¡ime nurodė, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo žymimas faktiÅ¡kai ieÅ¡kovo dirbtas laikas, Å¡iam darbuotojui nebuvo atliktas periodinis profilaktinis sveikatos patikrinimas, nustatyta kitų pažeidimų teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ , tačiau nenustatyta pažeidimų dėl darbo grafiko ar dėl netinkamo atsiskaitymo su ieÅ¡kovu (b. l. 15-16).

SODROS duomenimis 2016 m. – 2017 m. nurodyti nedraudiminiai laikotarpiai nurodyti kai ieÅ¡kovas jo praÅ¡ymu buvo iÅ¡leistas nemokamų atostogų, kÄ patvirtina byloje esantys kiti dokumentai (b. l. 17-22, 82-85, 98-112). Tokius praÅ¡ymus dėl nemokamų atostogų ieÅ¡kovas raÅ¡ydavo ne tik 2016 m., bet ir 2015 m. Nenurodė priežasčių, kodėl anksčiau neteikė darbdaviui praÅ¡ymo dėl atleidimo iÅ¡ darbo. IeÅ¡kovas į darbÄ turėjo atvykti 2017-01-09, nustatyta tvarka perduoti įmonės transporto priemonę ir reikiamus dokumentus, tačiau to nepadarė.

IeÅ¡kovas į darbÄ nevyko visÄ mėnesį iki pat jo atleidimo iÅ¡ darbo. Tam laikotarpiui nebuvo pateikęs praÅ¡ymo dėl jo iÅ¡leidimo atostogoms, nepateikė nedarbingumo lapelio, taip pat nenurodė darbdaviui jokių neatvykimo į darbÄ svarbių priežasčių, savo praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo pagal DK 127 str. 2 d. darbdaviui nemotyvavo. Aptariama teisės norma, skirtingai nei DK 127 str. l d., nenustato, kad įspėjimo terminui pasibaigus darbuotojas turi teisę nutraukti darbÄ , o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimÄ , nes darbuotojo nurodytų priežasčių egzistavimÄ ir jų svarbÄ visų pirma vertina darbdavys.

Darbdaviui sutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį DK 127 str. 2 d. nustatytu pagrindu, darbo sutartis nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos, kuri turėtų būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo pateikimo dienos, jeigu darbuotojas su darbdaviu nesusitarė kitaip. Darbdaviui nesutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį, darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio tęsėsi ir pasibaigia įstatymuose nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais pasibaigus darbo sutarčiai (DK 124 str.).

Aukščiau nustatytos aplinkybės suteikia pagrindÄ iÅ¡vadai padaryti, kad atsakovas neturėjo teisės reikalauti nutraukti darbo sutartį DK 127 str. 2 d. pagrindu. Be to, tokį praÅ¡ymÄ pateikė 2017-01-25, t.y. jau neidamas į darbÄ be pateisinamos priežasties daugiau nei dvi savaites, taip pat nėjo į darbÄ tiek tris dienas po praÅ¡ymo pateikimo, nors tÄ turėjo daryti pagal jo paties nurodomÄ normÄ , tiek ir toliau iki buvo atleistas darbdavio įsakymu. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad atsakovas įrodė, kad ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių nuo 2017-01-09 iki 2017-02-09.

Reikia pastebėti, kad tokių pravaikÅ¡tų ieÅ¡kovas turėjo ir anksčiau 2014 m. (b.l. 125-128). IeÅ¡kovas neįrodė, kad į darbÄ neatvyko dėl svarbių priežasčių (CPK 178 str.). Reikia pastebėti, kad ieÅ¡kovas kaip paaiÅ¡kino supranta savo praÅ¡ymų dėl nemokamų atostogų suteikimo prasmę ir pasekmes. Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas turi ne tik gyvenimo, bet ir darbinės veiklos patirtį, todėl turėjo galimybę ieÅ¡koti bÅ«dų spręsti iÅ¡kilusius nesusipratimus bei teisėtomis priemonėmis nutraukti darbo sutartį, iÅ¡laikant teisės aktų nustatytus terminus dėl įspėjimo apie išėjimÄ iÅ¡ darbo, taip nepažeidžiant darbdavio interesų į darbo santykius nutraukiančio darbuotojo vietÄ surasti kitÄ darbuotojÄ , užtikrinant darbo proceso nepertraukiamumÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad, nagrinėjant iÅ¡ darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant į DK 2 straipsnyje įtvirtintÄ darbo teisės subjektų lygybės principÄ , negali bÅ«ti ginami tik darbuotojo interesai; tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumÄ , vien tik formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų ginamas nesÄ Å¾iningas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas į darbÄ neatvyko ne vienÄ darbo dienÄ , o gerokai ilgesnį laikÄ , neiÅ¡vyko į numatytus reisus užsienyje, dėl ko buvo pažeisti atsakovo interesai, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovui parinkta drausminė nuobauda atleidimas iÅ¡ darbo yra tinkama ir adekvati ieÅ¡kovo padarytiems pažeidimams. Esant iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų visumai, teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu atleistas teisėtai ir pagrįstai, kadangi ieÅ¡kovo neatvykimas į darbÄ aukščiau nurodytu laikotarpiu laikytinas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu (DK 235 str. 2 d. 9 p.), lėmusiu atsakovo priimtÄ Ä¯sakymÄ dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo.

Atmetus ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, nėra jokio pagrindo tenkinti jo tik baigiamųjų kalbų metu suformuluoto praÅ¡ymo dėl atleidimo pagrindo pakeitimo į 2017-01-25 praÅ¡yme nurodytÄ (pagal DK 127 str. 2 d.), kuris yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, taip pat pateiktas nesavalaikiai, nors teisėja ne kartÄ ieÅ¡kovÄ Ä¯pareigojo suformuluoti šį savo reikalavimÄ iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, darbo užmokesčio už nedraudiminius laikotarpius ir prastovas priteisimo Nutraukus darbo sutartį su ieÅ¡kovu dėl jo kaltės (už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ ) jam iÅ¡eitinė iÅ¡moka nepriklauso (DK 136 str. 3 d. 2 p., 140 str., 235 str. 2 d. 9 p.), todėl atmestinas kaip nepagrįstas Å¡is ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas.

IeÅ¡kovas reikalavimo dėl dienpinigių iÅ¡ atsakovo priteisimo atsisakė paskutinio teismo posėdžio metu, teismas tokį atsisakymÄ priėmė. IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už prastovÄ . Kokiais laikotarpiais buvo ieÅ¡kovo darbo prastova ieÅ¡kovas nei ieÅ¡kinyje, nei jo patikslinimuose nei teikdamas paaiÅ¡kinimus nedetalizuoja. IeÅ¡kovas taip pat nenurodė, kokios sumos už prastovas praÅ¡o. Atsakovo atstovių teigimu ieÅ¡kovo darbo laikotarpiu UAB „Skalvia“ jokių prastovų nebuvo, ieÅ¡kovo laiko, kai jam pagal DK nuostatas buvo suteiktas poilsio laikas ir kai jis buvo nemokamose atostogose negalima laikyti prastova.

Prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ar kt.) (DK 122 str. 1 d.). Prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laikas apmokamas ne mažesniu nei Vyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvienÄ prastovos valandÄ (DK 195 str. 1 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo darbo funkcijos buvo atliekamos komandiruotėse. Komandiruotam darbuotojui per visÄ komandiruotės laikÄ paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis (DK 220 str. 1 d.), komandiruotam darbuotojui garantuojama darbo laiko apskaita (DK 143 str. 1 d. 2 p.), komandiruojamam darbuotojui mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios iÅ¡laidos (DK 220 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių taip pat kilo ginčas ne tik, ar buvo prastovos, bet ir dėl ieÅ¡kovo darbo laiko apskaitos tinkamumo. Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parÄ , savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (DK 19 str.) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.

Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis (DK 147 str. 1, 2 dalys). DK 144 str. 1 d. numatyta, kad darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų (DK 144 str. 2, 3 dalys).

Ä®monėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose ir darbams esant bÅ«tinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę (DK 19 str.) ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais galima taikyti suminę darbo laiko apskaitÄ . 2013-11-25 Å¡alių sudarytos darbo sutarties 5 punkte nurodyta, kad taikoma „suminė darbo laiko apskaita“. Darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi virÅ¡yti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus (DK 149 str. 1 d.).

Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, privalo bÅ«ti garantuota DK nustatyta paros ir savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė (DK 149 str. 2 d.). Esant suminei darbo laiko apskaitai, darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo (pamainų) grafikus (tvarkaraščius) (DK 161 str. 4 d.). VDI Klaipėdos skyrius, iÅ¡nagrinėjęs A. Å . 2017-01-17 skundÄ , 2017-02-14 praneÅ¡ime nurodė, kad ieÅ¡kovo darbo, vairavimo ir poilsio laikÄ reglamentuoja 2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 „Dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iÅ¡ dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/55 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis ReglamentÄ (EEB) Nr. 3820/85“ (toliau Reglamentas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-14 nutarimas Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali bÅ«ti taikoma iki dvideÅ¡imt keturių valandų per parÄ darbo laiko trukmė, sÄ raÅ¡o, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, patvirtinimo“ ir kad vairuotojams, patenkantiems į Å¡io Reglamento reglamentavimo sritį, netaikoma DK 147 str. nuostata dėl darbo grafikų paskelbimo vieÅ¡ai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose.

Kaip paaiÅ¡kino pats ieÅ¡kovas jis komandiruočių metu pats žymėdavo tachografe jo darbo ir poilsio laiko režimÄ . Patikrinimo metu sutikrinus UAB „Skalvia“ pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir duomenis, perkeltus iÅ¡ A. Å . identifikavimo kortelės, VDI Klaipėdos skyrius nustatė, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo žymimas faktiÅ¡kai ieÅ¡kovo dirbtas laikas, taip pažeidžiant DK 147 str. 6 d. Teismo vertinimu, nors ir buvo nustatyta nežymių atsakovo padarytų pažeidimų, tačiau iÅ¡ jų negalima spręsti, kad bÅ«tų netinkamai vedama ieÅ¡kovo darbo laiko apskaita, kad bÅ«tų nesilaikoma Reglamente, DK ir minėtame Vyriausybės nutarime nustatyto tolimųjų reisų vairuotojo darbo ir poilsio taisyklių.

Reikia pažymėti, kad VDI Klaipėdos skyrius nenustatė, kad ieÅ¡kovas turėtų prastovų darbo UAB „Skalvia“ metu. IeÅ¡kovas taip pat neįrodė, kad buvo prastovų, net neįvardijo laikotarpių, kada galėjo bÅ«ti prastovos. Visa tai įvertinęs teismas atmeta kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už prastovas. Nenustatyta, kad atleidus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, jam nebÅ«tų iÅ¡mokėtas jam priklausantis darbo užmokestis, dienpinigiai ar kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Reikia pastebėti, kad absoliučioje daugumoje UAB „Skalvia“ įsakymų dėl ieškovo komandiruočių ieškovas yra savo parašu patvirtinęs, kad „su dienpinigių norma sutinku“. Nors ieškovas kaip atskiro reikalavimo ieškinyje ir jo patikslinimuose neišskyrė prašymo priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už ieškinyje nurodytus nedraudiminius laikotarpius, kai ieškovas buvo nemokamose atostogose, tačiau teismas pasisakys ir dėl jų pagrįstumo. Nemokamos atostogos suteikiamos darbuotojo reikalavimu (DK 184 str.).

Už tokias atostogas nėra apmokama. Darbdavys, suteikęs darbuotojui nemokamas atostogas arba leidęs jam neatvykti į darbÄ , privalo praneÅ¡ti SODRAI apie apdraustojo nedraudiminį laikotarpį. Nedraudiminis laikotarpis – tai laikotarpis, kurio metu apdraustasis negauna pajamų, nuo kurių turi bÅ«ti skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos; taip pat jis negauna įstatymu nustatytos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos paÅ¡alpos (SODROS direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintų „Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių“ 3.4 p.).

Byloje esantys ieškovo pasirašyti prašymai dėl nemokamų atostogų suteikimo prašyme nurodytais laikotarpiais, dėl kurių darbdavys yra priėmęs atitinkamus įsakymus dėl šio darbuotojo išleidimo nemokamoms atostogoms, taip pat paties ieškovo paskutinio teismo posėdžio metu pateikti 2016 m. jo prašymai išleisti nemokamų atostogų laikotarpiu nuo 2016-06-04 iki 2016-06-30 bei laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2016-08-14 dėl asmeninių priežasčių atitinka byloje SODROS pažymoje nurodytus A.

Å . nedraudiminius laikotarpius. Remiantis prieÅ¡ tai minėtomis teisės normomis ieÅ¡kovo darbdavys neprivalėjo už šį darbuotojÄ SODRAI mokėti jokių įmokų, o ir ieÅ¡kovui mokėti darbo užmokestį už laikotarpius, kai jis buvo nemokamose atostogose nebuvo jokio teisinio pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, kad bÅ«tų ginčyti ir pripažinti negaliojančiais UAB „Skalvia“ įsakymai dėl nemokamų atostogų ieÅ¡kovui suteikimo paties darbuotojo praÅ¡ymu. Todėl netenkintini ieÅ¡kovo reikalavimai ieÅ¡kinyje nurodytus nedraudiminius laikotarpius nuo 2014-01-01 iki 2017-01-25 pripažinti neteisėtais, priteisti už juos minimalų (jei darbuotojas realiai nedirbo) ir vidutinį darbo užmokestį (jei darbuotojas faktiÅ¡kai dirbo), t.y. 4049,72 Eur neatskaičius mokesčių, bei sumokėti visus privalomus mokesčius SODRAI (2969 Eur).

Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo Atmetus ieÅ¡kinio reikalavimus dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, taip pat dėl sumų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, nėra teisinio pagrindo ieÅ¡kovui priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir uždelsimo atsiskaityti su atleistu darbuotoju laikÄ (DK 141 str. 3 d., 300 str. 3 d.). Taip pat nėra jokio pagrindo priteisti ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo dienos.

Dėl neturtinės žalos priteisimo Kadangi teismas nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų, atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, todėl atsakovui nekyla pareiga mokėti ieÅ¡kovui neturtinę žalÄ , todėl ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 178, 185 str.). Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Å alys duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų tarp Å¡alių paskirstymo klausimas nesprendžiamas. IeÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei buvo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 268- 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Laura Spalvienė