66fee595-e095-4ccd-ad9f-f289cfcfce29 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-368-553/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30422-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.4.3.; 3.3.2.2.; 3.3.2.4.; 3.5.1.1.; 3.5.1.23.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 2 d.      Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ieÅ¡kotojo (apelianto) M. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-12 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-37925-897/2015 pagal antstolio D.

K. pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymÄ skolininkei G. Å ., iÅ¡ieÅ¡kotojas M. L..Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė antstolis D. K. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o skirti 289 EUR dydžio baudÄ skolininkei G. Å . už antstolio reikalavimo nevykdymÄ . Nurodė, kad antstoliui vykdyti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-13 vykdomasis raÅ¡tas civilinėje byloje Nr. N2-8426-558/2015, kad G. Å . galimai nevykdo 2015-04-13 vykdomajame dokumente Nr. N2-84726-558/2014 nurodytos bendravimo su nepilnamete dukra I.

K. L., gim. 2012-09-22, tvarkos. G. Å . antstolio D. K. patvarkymas reg. Nr. 2-DK-A-232 įteiktas asmeniÅ¡kai 2015-05-21, tačiau iki Å¡iol skolininkė su antstoliu nesusisiekė, jokios informacijos nepateikė. Antstolis siÅ«lo skolininkei skirti 289 EUR baudÄ .IÅ¡ieÅ¡kotojas M. L. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ antstolio pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skolininkei skyrimo, kuriuo prašė tenkinti antstolio praÅ¡ymÄ ir skirti skolininkei G. Å . baudÄ po 289 EUR už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ dienÄ .

Atsiliepime nurodė, jog skolininkė neužtikrino dukters atvežimo pas psichologę bei neatvežė dukters kiekvieno mėnesio porinį Å¡eÅ¡tadienį nuo 14 val. iki 17 val. į prekybos centrų žaidimų kambarį, kur tėvas turėjo susitikti su dukra. Nurodė, jog apie bÅ«simÄ vizitÄ pas psichologę M. L. iÅ¡ anksto, prieÅ¡ kelias dienas informuodavo skolininkę elektroniniu paÅ¡tu. Taip pat nurodė, jog pasibaigus pereinamajam laikotarpiui tėvas turi bendrauti su dukra porinių savaičių Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais, tačiau iÅ¡ anksto informavus skolininkę bei nuvykus 2015-07-26 į dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ pasiimti dukters negalėjo bendrauti su ja, dėl ko privalėjo kreiptis į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-Ä PK.

Pažymėjo, jog skolininkė ne tik kad neužtikrino dukters dalyvavimo pasimatymuose su iÅ¡ieÅ¡kotoju, dalyvaujant psichologei, bet ir neatsakė į antstolio patvarkymÄ dėl sprendimo vykdymo, nereagavo į antstolio įspėjimÄ .Skolininkė G. Å . pateikė atsiliepimÄ Ä¯ antstolio pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė puikiai suprantanti, kad dukros interesais ji su tėvu turi bendrauti, yra nusiteikusi geranoriÅ¡kai, pasirengusi bendradarbiauti su dukros tėvu bei lanksčiai spręsti bendravimo su vaiku tvarkos klausimus, kad dukros ryÅ¡ys su juo bÅ«tų atkurtas, kad jie galėtų bendrauti savarankiÅ¡kai.

Savo ruožtu to paties tikisi ir iÅ¡ M. L.. Mano, kad nėra pagrindo jai skirti baudÄ , nes teismo sprendimas nevykdomas ne dėl jos kaltės. Jei teismas nustatytų, kad dėl teismo sprendimo nevykdymo yra G. Å . kaltės, praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad teismo procesinį sprendimÄ ne kartÄ pažeidė ir jame nustatytų įpareigojimų nesilaikė pats M. L. (tokiu bÅ«du pažeisdamas ir savo dukros teisėtus interesus), tad antstolio siÅ«lomos 289 EUR dydžio baudos skyrimas jai, juo labiau M. L. naudai, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-12 nutartimi nutarė netenkinti antstolio D. K. praÅ¡ymo dėl baudos skyrimo skolininkei G. Å . už antstolio reikalavimo nevykdymÄ .Teismas iÅ¡ vykdomosios bylos Nr. 0174/15/00893 nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad skolininkė G. Å . vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-24 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2015-03-17 nutartimi nustatytÄ tėvo M. L. bendravimo su dukra I. K. L. tvarkÄ . Teismas įvertino Vaiko teisių apsaugos skyriaus Å eimos aplankymo akte užfiksuotas aplinkybes, jog G.

Å . įsidarbino VÅ¡Ä® American Englich Shool priėmimo vadybininke. Antstolio vykdomojoje byloje esantis psichologės E. K. pareiÅ¡kimas patvirtino, kad M. L. susitarė su psichologe dėl konkrečių laikotarpių dalyvauti pasimatymuose su dukra. Teismas byloje nenustatė duomenų, kad M. L. bÅ«tų kreipęsis į G. Å . dėl jai priimtino laikotarpio nuvykti pas psichologę kartu su dukra. Teismas konstatavo, jog nors skolininkė ir nevykdė antstolio patvarkymo ir nepateikė duomenų apie sprendimo vykdymÄ , tačiau byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybes, dėl kokių priežasčių G.

Å . nevykdė teismo sprendimo ir antstolio pareiÅ¡kimo dėl baudos skyrimo netenkino. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu iÅ¡ieÅ¡kotojas (apeliantas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-12 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – patenkinti antstolio D. K. pareiÅ¡kimÄ , skirti skolininkei G. Å . baudÄ po 289,00 EUR už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimo dienÄ .Nurodo, kad priežastys, dėl kurių neva nevykdė teismo sprendimo, nelaikytinos svarbiomis, nes nėra iÅ¡imtinės, buvo pasikartojančios ir skolininkė nesiėmė priemonių joms paÅ¡alinti.

Skolininkė turėjo praneÅ¡ti iÅ¡ieÅ¡kotojui arba antstoliui, jog ji negali užtikrinti vaiko dalyvavimo pasimatymuose dėl jos darbo laiko ir reikalauti į tai atsižvelgti. Tuo tarpu skolininkė nei karto apie tai iÅ¡ieÅ¡kotojui ar antstoliui nepranešė ir tai tik patvirtina, jos nuostatÄ piktybiÅ¡kai nesilaikyti teismo sprendimu nustatytos tvarkos. Teismas tik iÅ¡ieÅ¡kotojui pripažino pareigÄ kreiptis į skolininkę dėl jai tinkamo laiko atvykimui pas psichologę su dukra, nors byloje nėra jokių duomenų, jog iÅ¡ieÅ¡kotojas aplamai žinojo apie tai, kad skolininkė pradėjo dirbti.

Be to ne visi pasimatymai buvo paskirti skolininkės darbo metu. Skolininkės paaiÅ¡kinimas, kad ji negalėjo užtikrinti dukters dalyvavimo pasimatymuose pas psichologę dėl darbo laiko, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. NeaiÅ¡ku, kas vaikÄ prižiÅ«ri skolininkės darbo metu, ar iÅ¡ieÅ¡kotojas pats vaiko negali nusivežti pas psichologÄ . Teismo sprendimas bÅ«tent iÅ¡ieÅ¡kotojÄ Ä¯pareigoja pasirinkti vietÄ ir laikÄ , kur vyks pasimatymas su dukrai ir tai, kad skolininkės subjektyviu požiÅ«riu pasirinkta vieta nėra tinkama, negali bÅ«ti priežastis pažeisti tėvo, o ir vaiko teises.

Skolininkė G. Å . atsiliepimu į pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atmesti atskirÄ jį skundÄ ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-12 nutartį nepakeistÄ .Nurodo, kad priežastis dėl kurios negalėjo užtikrinti dukros dalyvavimo susitikimuose su tėvu, taip pat iÅ¡samÅ«s argumentai dėl baudos jai (ne) skyrimo nurodyti skolininkės atsiliepime į antstolio pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo. Prie atsiliepimo pridėti ir įrodymai, patvirtinantys jame nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad atskirajame skunde keliami klausimai, dėl kurių skolininkė yra pasisakiusi atsiliepime, Å¡iame atsiliepime jų nebekartoja ir praÅ¡o teismo remtis jos atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais bei prie jo pridėtais dokumentais.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-10-12 nutartimi nutarė atmesti antstolio pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo skolininkei. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-10-12 nutarties yra iÅ¡ esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobÅ«džio sprendimų vykdymo ypatumus.

Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai suraÅ¡o Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktÄ . Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, suraÅ¡ytas aktas perduodamas vykdymo vietos apylinkės teismui, o Å¡is priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes (CPK 771 straipsnio 2 dalis). CPK 771 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas gali bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, jei vykdymo procese susiduriama su CPK 273 str. nurodyto teismo sprendimo neįvykdymu ar netinkamu vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-437/2013).

Pažymėtina, kad nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiami klausimai, susiję su vaiku, pirmiausia bÅ«tina atsižvelgti į vaiko interesus ir visos abejonės sprendžiamos tik vaiko naudai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).Ä®vertinęs byloje esančiuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ne tik nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ , bet ir Å¡io procesinio sprendimo vykdymo metu yra bÅ«tina atsižvelgti į vaiko interesus, kadangi nacionaliniai ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ , pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomÄ reikalavimÄ â€“ imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų visais atvejais pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CPK 764 straipsnio, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-24 sprendimu nustatė tokiÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo M.

L. bendravimo su nepilnamete dukra I. K. L. tvarkÄ : 1.             Nustatyti trijų mėnesių pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu M. L. kartÄ per savaitę bendrauja su nepilnamete dukra I. K. L., dalyvaujant psichologui. Užregistruoti vizitui pas psichologÄ privalo atsakovas M. L. ir prieÅ¡ dvi dienas apie bÅ«simÄ vizitÄ praneÅ¡ti ieÅ¡kovei G. Å ., kuri privalo užtikrinti nepilnametės dukros I. K. L. atvykimÄ vizito dienÄ nurodytu laiku.2.             Pareinamuoju laikotarpiu nustatyti, kad atsakovas M.

L. bendrauja su nepilnamete dukra I. K. L. kiekvieno mėnesio porinį Å¡eÅ¡tadienį nuo 14 val. iki 17 val. prekybos centrų žaidimų kambariuose. M. L. prieÅ¡ dvi dienas įpareigotinas praneÅ¡ti G. Å . apie pasirinktÄ vietÄ ir laikÄ (numatomÄ bendravimo trukmę), o vaiko motina sutartu laiku įpareigotina atvežti vaikÄ Ä¯ sutartÄ prekybos centro žaidimų kambarį.3.             Pasibaigus trijų mėnesių pereinamajam laikotarpiui iki nepilnametė Å¡alių dukra I.

K. L. sulauks penkerių metų amžiaus, nustatoma tokia M. L. ir jo dukros bendravimo tvarka: 3.1.             M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių Å¡eÅ¡tadieniais pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ryto iki tos pačios dienos 15.00 val. 3.2.             M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių sekmadieniais pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ryto iki tos pačios dienos 15.00 val.3.3.             M.

L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku dukros užsiėmimų YAMAHA muzikos mokykloje metu.3.4.             Apie negalėjimÄ bendrauti su vaiku Å¡iame punkte numatytu laiku, M. L. raÅ¡tu informuoja G. Å . ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios. 4.             I. K. L. sulaukus penkerių metų amžiaus nustatoma tokia jos tėvo M. L. ir dukros bendravimo tvarka:4.1.             M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių savaitgaliais pasiimdamas nepilnametį vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį 10.00 val. ryte ir grÄ Å¾indamas jį sekmadienį 18.00 val.

į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ .4.2.             M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienos metų savaitės trečiadieniais pasiimdamas vaikÄ 17.30 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas jį tÄ pačiÄ dienÄ 20.00 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . 4.3.             M. L. neporiniais kalendoriniais metais su nepilnamečiu vaiku bendrauja gruodžio 24-Ä jÄ , 25-Ä jÄ ir 26-Ä jÄ (per Kūčias ir Kalėdas) paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos pirmÄ jÄ Å¡ventinę dienÄ 11.00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinę Å¡ventinę dienÄ 18.00 val. 4.4.             M.

L. poriniais kalendoriniais metais su nepilnamečiu vaiku bendrauja per Velykas paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos pirmÄ Å¡ventinę dienÄ 18.00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinės Å¡ventinės dienos 18.00 val.4.5.             M. L. su nepilnamečiu vaiku bendrauja dvi kalendorines savaites (nebÅ«tinai iÅ¡ eilės) vaiko vasaros atostogų laikotarpiu, konkrečiÄ atostogų pradžios ir pabaigos datÄ bei vaiko paėmimo ir grÄ Å¾inimo vietÄ Å¡alims suderinus elektroniniu paÅ¡tu ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio mėnesio 30 dienos.4.6.             M.

L. su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvienų metų pirmÄ jį birželio sekmadienį (per Tėvo dienÄ ) vaikÄ pasiimdamas iÅ¡ jo gyvenamosios vietos Å¡ventinę dienÄ 11.00 val. ir grÄ Å¾indamas tos pačios dienos 18.00 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ .4.7.             Kiekvienų metų motinos dienÄ dukra praleidžia su savo motina G. Å ..4.8.             Apie negalėjimÄ bendrauti su vaiku Å¡iame punkte numatytu laiku, M. L. raÅ¡tu informuoja G. Å . ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios.Byloje kilo ginčas dėl iÅ¡ieÅ¡kotojo M.

L. teisės bendrauti su vaiku ribojimo. IÅ¡ieÅ¡kotojas teigė, kad skolininkė jam nesudaro galimybės matytis su vaiku ir taip nevykdo teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Skolininkė teismui paaiÅ¡kino, jog netrukdo vaikui bendrauti su iÅ¡ieÅ¡kotoju (tėčiu), tačiau pats iÅ¡ieÅ¡kotojas nesilaikė nustatytos tvarkos.Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. LR CK 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimÄ su kartu negyvenančiu tėvu bÅ«tų maksimaliai įgyvendinta.Å iuo atveju vaiko motina, kaip asmuo, atsakingas už vaikų auklėjimÄ bei ugdymÄ , pagal teismo nutartimi nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , privalėjo pasirÅ«pinti tuo, kad vaikas galėtų matytis ir bendrauti su tėvu nustatytu laiku.

Byloje nėra ginčo, kad iÅ¡ieÅ¡kotojui su vaiku nustatytu teismo laiku matytis nepavykdavo, tačiau byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad skolininkė aktyviais veiksmais, sÄ moningai sutrukdė vaiko tėvui pasimatyti su dukra ir taip nevykdė teismo sprendimo (CPK 178 straipsnis). Ä®vertinus skolininkės paaiÅ¡kinimus tikėtina, jog dėl to gali bÅ«ti atsakingas ir pats iÅ¡ieÅ¡kotojas. Atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡ieÅ¡kotojui buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis atkurti vaiko ir tėvo santykiams, taigi akivaizdu, jog tarp vaiko, gim. 2012 m. ir nuo pat gimimo augusio tik su motina, ir tėvo nėra užsimezgęs tarpusavio ryÅ¡ys, nepilnametis vaikas galimai gali jautriai reaguoti į tėtį, kurio jis dar nelabai pažįsta, todėl, siekiant maksimaliai atkurti vaiko ryšį su tėčiu, bÅ«tina vaikui užtikrinti saugiÄ ir ramiÄ bendravimo aplinkÄ , kuri gali bÅ«ti pasiekiama tik iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininkės taikiu ir savanoriÅ¡ku bendradarbiavimu.

Teismas sutinka su apelianto argumentais, jog skolininkė privalėjo informuoti tiek iÅ¡ieÅ¡kotojÄ , tiek ir antstolį dėl jai netinkamo laiko, tačiau byloje yra įrodymai, jog skolininkė ne kartÄ yra minėjusi, kad jai atitinkamas laikas netinka ir prašė iÅ¡ieÅ¡kotojo nurodyti kitÄ laikÄ . Nepagrįsti apelianto argumentai, jog jis nežinojo, kad skolininkė dirba, kadangi iÅ¡ į bylÄ pateikto elektroninių laiÅ¡kų susiraÅ¡inėjimo matyti, jog skolininkė 2015-05-28 minėjo, jog dėl darbo negali susitikti iÅ¡ieÅ¡kotojo nurodytu laiku.Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi, vertindamas skolininkės paaiÅ¡kinimus, nereikalavo juos pagrįsti įrodymais.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Skolininkė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių savo paaiÅ¡kinimus, t.y. elektroninius laiÅ¡kus su iÅ¡ieÅ¡kotoju, pažymas apie įsidarbinimus. Todėl teismas turėjo pakankamai įrodymų, jog padarytų pagrįstas iÅ¡vadas skundžiamojoje nutartyje.Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                              Aldona Tilindienė