2021-06-30 Nr. AB-13847-3-63-3-00334-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2476-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00334-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 18.6.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Palangos komunalinis ūkis“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. kovo 16 d. raštą Nr. (8.6)-D3-K-2r-58r-1101 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2020 m. kovo 16 d. raštas); 2) įpareigoti Administraciją atlikti geodeziniais matavimais suformuotų 0,0435 ha ir 0,1004 ha žemės sklypų duomenų patikrinimą ir iš naujo spręsti klausimą dėl laisvos (neužstatytos) žemės esančios, adresu (duomenys neskelbtini), ir J(duomenys neskelbtini), nustatymo.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji yra pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą į O. ir M. K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę (posesijos Nr. 73 ir Nr. 120). Pareiškėja 2019 m. lapkričio 25 d. ji kreipėsi į Administraciją, pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Topo erdvės“ geodezininko-matininko atliktais geodeziniais matavimais suformuotų 0,0435 ha ir 0,1004 ha žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini), schemas bei valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro raštą, patvirtinantį, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų banko 2019 m. gruodžio 13 d. duomenimis, nekilnojamieji daiktai (žemės sklypai) ir daiktinės teisės į juos, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nėra įregistruoti.

3. Pareiškėjos teigimu, atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai vilkina nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, kadangi pagal faktinę situaciją O. ir M. K. valdytos žemės ribose yra laisvos (neužstatytos) žemės, į kurią gali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra. Pareiškėjos vertinimu, Administracijos 2020 m. kovo 16 d. raštas yra nemotyvuotas, neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėja pažymėjo, kad pagal Palangos miesto bendrąjį planą ir jo sprendinių dalis ginčo teritorija nėra priskiriama intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose. Pareiškėjos įsitikinimu, ji pateikė įrodymus, kad ir žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra galimybės suformuoti žemės sklypus ir juose įgyvendinti nuosavybės teisės grąžinimą natūra.

4. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas neteisingai ir nevisapusiškai išnagrinėjo jos prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo natūra, netinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka) nurodytus veiksmus dėl informacijos suteikimo žemėtvarkos skyriui apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo, todėl atsakovo raštas neteisėtas, o Atsakovas įpareigotinas imtis Atkūrimo įstatyme nustatytų veiksmų.

5. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Administracija paaiškino, kad O. ir M. K. nuosavybės teise valdytos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra, nes ji yra užimta VĮ Registrų centre įregistruotais žemės sklypais bei pastatais, kurių eksploatacijai reikalinga teritorija. Nepagrįsta pareiškėjos pozicija, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vakarinėje pusėje ir tarp daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esanti žemė yra laisva (neužstatyta). Teritorija, esanti daugiabučio gyvenamojo namo J(duomenys neskelbtini), vakarinėje gretimybėje ir teritorija, esanti tarp žemės sklypo J(duomenys neskelbtini), ir daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), yra užimta šių pastatų eksploatacijai reikalinga teritorija. Pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto 2000 m. gegužės 25 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 32 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Detalusis planas), sprendinius ši teritorija suplanuota daugiaaukščiams gyvenamiesiems pastatams. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog dėl tos pačios teritorijos vyko teisminiai ginčai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 25 d. nutartį byloje Nr. A2-176-04, 2011 m. balandžio 4 d. nutartį byloje Nr. A63-901/2011), buvo konstatuota, kad ginčo teritorija nėra laisva (neužstatyta) žemė, kad ji reikalinga daugiabučių namų eksploatacijai.

7. Administracija pažymėjo, kad posesija, į kurią pretenduoja pareiškėja, yra Palangos senojo miesto vietoje (kodas 17139) bei patenka į Palangos miesto istorinę dalį (kodas 12613), kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą bei pripažintos valstybės saugomomis nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis. Todėl, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio dalies 3 punktu, šioje miesto teritorijoje nauji žemės sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai neperduodami (išskyrus nustatytas išimtis). Ginčijamoje teritorijoje nėra suformuoti laisvi sklypai individualiai statybai, joje pareiškėja neturi nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų namų arba kitų pastatų, todėl šioje teritorijoje daugiabučiais namais užstatyta žemė negali būti grąžinama natūra.

8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 30 d. nutarime Nr. KT46- N14/2014, išnagrinėjęs prašymą ištirti, ar Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2006 m. lapkričio 16 d. redakcija), 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas (2002 m. balandžio 2 d. redakcija) tiek, kiek juose nustatyta, kad, nesant konkretaus visuomenės poreikio, miesto vietovėse esanti fizinių ir juridinių asmenų naudojama ar nuomojama žemė, reikalinga nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, yra išperkama valstybės, o ne grąžinama natūra, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstatavo, kad tirtos Atkūrimo įstatymo nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime, atstovaujama Palangos skyriaus, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. NŽT paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 16SD-2820-(14.16.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ pareiškėja buvo informuota apie tai, jog Palangos miesto savivaldybės administracija 2016 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. (8.6)-D3-K-1473r-2054r-4450 „Dėl informacijos pateikimo“ pažymėjo, jog buvusių savininkų O. ir M. K. turėtos žemės ribose (posesija Nr. 73) laisvos (neužstatytos) žemės nėra, nes ji užimta VĮ Registrų centre įregistruotais žemės sklypais bei esamais pastatais. Administracijos 2016 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. (8.6)-D3-K-1473r-2054r-4450 „Dėl informacijos pateikimo“ turinys patvirtina, kad buvusių savininkų O. ir M. K. iki 1940 metų valdyta žemė yra priskirtina valstybės išperkamai žemei, už kurią yra atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio nuostatas.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 16 d. rašto Nr. (8.6)-D3-K-2r-58r-1101 „Dėl informacijos pateikimo“ panaikinimo nutraukė, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nurodė, kad byloje kilęs ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos pareigos atlikti veiksmus, reikalingus nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę procese.

13. Byloje buvo nustatyta, kad siekdama įgyvendinti savo teisę į nuosavybės atkūrimą, pareiškėja 2020 m. sausio 2 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama pakartotinai išnagrinėti jos prašymą dėl žemės sklypų suformavimo buvusių savininkų O. ir M. K. iki nacionalizacijos turėtos žemės vietoje (posesija Nr. 73 ir Nr. 120) bei pateikė 1934 metų Kretingos apskrities Palangos miesto neterminės nuomos teisėmis valdomų žemės sklypų atsienojimo planą, kuriame pažymėtas žemės sklypas Nr. 55, valdytas O. K. ir M. K. įpėdinių bei 1939 metais sudarytą Kretingos apskr. Palangos m. dalies žemės sutvarkymo planą; papildydama 2020 m. sausio 2 d. prašymą, 2020 m. sausio 17 d. pareiškėja Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikė VĮ Registrų centro pažymą bei žemės sklypų schemas.

14. Teismas nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijoje išnagrinėjus pareiškėjos 2020 m. sausio 2 d. prašymą, 2020 m. kovo 16 d. rašte Nr. (8.6)-D3-K-2r-58r-1101 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad O. ir M. K. nuosavybės teise valdytos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Pažymėta, kad pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto 2000 m. gegužės 25 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 32 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“ sprendinius buvusių savininkų O. ir M. K. iki nacionalizacijos turėtos žemės teritorija yra suplanuota daugiaaukščiams gyvenamiesiems pastatams, nes ji yra užimta VĮ Registrų centre įregistruotais žemės sklypais bei esamais pastatais, kurių eksploatacijai reikalinga teritorija.

15. Spręsdamas ginčą, teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo nuostatomis ir Tvarka. Analizuodamas Atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, jog šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte pateikti du kriterijai, kada nurodyta žemė negali būti grąžinta natūra: kai ji yra užstatyta ir kai ji yra išperkama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais.

16. Teismas taip pat apžvelgė Atkūrimo įstatymo 17, 18 straipsnių nuostatas ir nurodė, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu nustatyti atvejai, kada žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Teismas pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog įstatymų leidėjas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu.

17. Teismas aptarė Tvarkos 106 ir 1061 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą, susijusį su sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priėmimo tvarka.

18. Teismo vertinimu, nors pareiškėja skunde nurodė, kad O. ir M. K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemė apima posesijas Nr. 73 ir Nr. 120, byloje esantis NŽT 2019 m. gruodžio 11 d. raštas Nr. 16SD-2820-(14.16.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ (toliau – ir NŽT 2019 m. gruodžio 11 d. raštas) patvirtino, jog apie O. ir M. K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę posesijoje Nr. 120 duomenų nėra.

19. Teismas nustatė, kad buvusių savininkų O. ir M. K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės teritorijoje (posesija Nr. 73) galioja Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, pagal kurį ši teritorija yra užstatyta daugiaaukščiais pastatais, prioritetinė teritorijos paskirtis ir naudojimo būdas – daugiaaukštė gyvenamoji, keli daugiaaukščiai pastatai yra apjungti sklypuose Nr. 12 ir Nr. 14. Detaliuoju planu yra nustatyta, kad posesija Nr. 73, į kurią pretenduoja pareiškėja, yra nekilnojamosios kultūros vertybės U-2 vizualinės apsaugos zonoje, be to, ji patenka į Palangos miesto istorinę dalį (kodas 12613), įrašytą į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktas ginčo teritorijoje esančių daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatacijai reikalingos žemės poreikio paskaičiavimas, nustatytas žemės poreikis įvairioms reikmėms, atkreiptas dėmesys, kad automobilių parkavimo vietų aikštelės plotas paskaičiuotas, įvertinus vienam automobiliui reikalingą minimalų plotą, neįvertinus atstumų nuo gyvenamųjų namų langų bei automobilių apsisukimo ir išvažiavimo. Įvertinus betarpiškai šiems poreikiams reikalingą žemės ploto dydį ir atstumus, kurių turi būti laikomasi įrengiant atitinkamas aikšteles, konstatuota, jog buvusių savininkų O. ir M. K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės teritorija (posesija Nr. 73) yra užstatyta.

20. Teismas nurodė, kad NŽT 2019 m. gruodžio 11 d. rašte, be kita ko, pažymėta, kad dėl buvusių savininkų O. ir M. K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės posesijoje Nr. 73 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimus Nr. 16S-381-(14.16.3.) ir Nr. 16S-382-(14.16.3.), kuriais V. K. (miręs) nuosavybės teisės į likusią valstybės išperkamą M. K. ir O. K. turėtos žemės dalį atkurtos, atlyginant pinigais.

21. Įvertinęs tai, jog duomenų apie O. ir M. K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę posesijoje Nr. 120 nėra, o NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimais Nr. 16S-381-(14.16.3.) ir Nr. 16S-382-(14.16.3.) jau yra išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų O. ir M. K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės posesijoje Nr. 73 klausimas, teismas sprendė, jog pagal savo turinį Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 16 d. raštas laikytinas informacinio pobūdžio raštu, pareiškėjai nesukeliančiu teisinių pasekmių. Kadangi tokio pobūdžio raštas negalėjo būti ginčo administraciniame teisme dalyku, šioje dalyje teismas bylą nutraukė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 1 p.).

22. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė informaciją, jog galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais buvusių savininkų O. ir M. K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės teritorijai (posesija Nr. 73) yra numatytas visuomeninis poreikis, ji negali būti laikytina laisva (neužstatyta), o NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimais Nr. 16S-381-(14.16.3.) ir Nr. 16S-382-(14.16.3.) nuosavybės teisės į likusią valstybės išperkamą M. K. ir O. K. turėtos žemės dalį atkurtos, atlyginant pinigais. Kadangi šie sprendimai nėra nuginčyti, teismas nenustatė pagrindo įpareigoti atsakovą pakartotinai atlikti geodeziniais matavimais suformuotų 0,0435 ha ir 0,1004 ha žemės sklypų duomenų patikrinimą ir iš naujo spręsti klausimą dėl laisvos (neužstatytos) žemės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).

III. 23. Pareiškėja R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo jos skundą, klaidingai nurodė faktines aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pakartodama skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, pareiškėja laikosi pozicijos, kad institucijoms (Administracijai ir NŽT) yra pateikusi visus reikalingus dokumentus, sklypų tikslių geodezinių matavimų išrašus. Pareiškėja ne kartą kreipėsi į minėtas institucijas, tačiau jos akivaizdžiai neteisėtai ir nepagrįstai vilkina nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, o pagal faktinę situaciją prašomose posesijose yra laisvos (neužstatytos) žemės, į kurias gali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra.

25. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Atsakovas nurodo, kad skundžiamas Administracijos raštas yra pagrįstas, jame nurodyti duomenys bei motyvai teisingi. Pareiškėja nepaneigė ir pateiktas galiojantis Detalusis planas patvirtina, kad pagal jo sprendinius ginčijama teritorija suplanuota (priskirta) daugiaaukščiams gyvenamiesiems pastatams. Pareiškėja nepateikė argumentų, kad ir teismai konstatavę, kad žemė nėra laisva, ji reikalinga daugiabučiams namams eksploatuoti, kaip ir dėl normų, susijusiu su nekilnojamuoju kultūros paveldu. Atsakovas pakartoja, kad posesija, į kurią pretenduoja pareiškėja yra nekilnojamojoje kultūros vertybėje (Palangos senojo miesto vietoje (kodas 17139)), taip pat patenka į Palangos miesto istorinę dalį (kodas 12613) ir yra įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Ginčijamoje teritorijoje nėra suformuoti laisvi sklypai individualiai statybai, pareiškėja šioje teritorijoje neturi nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ar kitų pastatų. Pažymėtina, kad galutinis sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra priimtas ir galutinė procedūra yra baigta, tačiau dėl šio fakto pareiškėja taip pat nepasisako.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai neturėtų sudaryti pagrindo jį panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo atlikti geodeziniais matavimais suformuotų 0,0435 ha ir 0,1004 ha žemės sklypų duomenų patikrinimą ir iš naujo spręsti klausimą dėl laisvos (neužstatytos) žemės esančios, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatymo.

29. Pareiškėja 2020 m. sausio 2 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama pakartotinai išnagrinėti jos prašymą dėl žemės sklypų suformavimo buvusių savininkų O. ir M. K. iki nacionalizacijos turėtos žemės vietoje (posesija Nr. 73 ir Nr. 120) bei pateikė 1934 metų Kretingos apskrities Palangos miesto neterminės nuomos teisėmis valdomų žemės sklypų planą, kuriame pažymėtas žemės sklypas Nr. 55, valdytas O. K. ir M. K. įpėdinių bei 1939 metais sudarytą Kretingos apskr. Palangos m. dalies žemės sutvarkymo planą

30. Papildydama 2020 m. sausio 2 d. prašymą, pareiškėja 2020 m. sausio 17 d. Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikė VĮ Registrų centro pažymą bei žemės sklypų schemas.

31. Palangos miesto savivaldybės administracija atsakydama į pareiškėjos 2020 m. sausio 2 d. prašymą, 2020 m. kovo 16 d. rašte Nr. (8.6)-D3-K-2r-58r-1101 „Dėl informacijos pateikimo“ (t. I, b. l. 18-19) nurodė, kad O. ir M. K. nuosavybės teise valdytos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto 2000 m. gegužės 25 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 32 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“ sprendinius buvusių savininkų O. ir M. K. iki nacionalizacijos turėtos žemės teritorija yra suplanuota daugiaaukščiams gyvenamiesiems pastatams, nes ji yra užimta VĮ Registrų centre įregistruotais žemės sklypais bei esamais pastatais, kurių eksploatacijai reikalinga teritorija.

32. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, skundžiamu sprendimu administracinę bylą dalyje dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 16 d. rašto Nr. (8.6)-D3-K-2r-58r-1101 „Dėl informacijos pateikimo“ panaikinimo nutraukė, pripažinęs, jog tokio pobūdžio raštas negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

33. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nutraukti administracinę bylą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 16 d. rašto Nr. (8.6)-D3-K-2r-58r-1101 panaikinimo, todėl teisėjų kolegija nevertina šios skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.

35. Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis nustato, jog piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

36. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

37. Tvarkos 1061 punkte nustatyta, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis toliau nurodyta tvarka. Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema.

Čia nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius. Jeigu pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus nustatytos savininko turėto žemės sklypo ribos sutampa su jau suprojektuotomis žemės sklypo ribomis arba pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus suprojektuotas žemės sklypas yra piliečio turėtos žemės vietoje, šis žemės sklypas arba žemės sklypai grąžinami piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise.

Jeigu į jau suprojektuotą pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus žemės sklypą patenka tik dalis turėtos žemės, piliečiams grąžinama nustatyta žemės sklypo dalis arba dalys, likusią žemės sklypo dalį suteikiant piliečiams nuosavybėn neatlygintinai pagal šios tvarkos 37 punkte nustatytą eilę arba registruojant šį žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su valstybe. Žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėto žemės sklypo ribas, per 20 darbo dienų raštu pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui, išskyrus kartografinę medžiagą tos miesto teritorijos, kurioje buvo likusi rėžių sistema, o ten, kur likusi rėžių sistema, – kartografuoto kaimo ribas, plotą, ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus: suprojektuoti žemės sklypą; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534; patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti nurodyti šie kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, taip pat suprojektuoti siūlomi servitutai (jeigu jų reikia).

Žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas.

Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas. Suprojektavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose parengti detalieji planai ar žemės valdos projektai, atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai.

Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylos rengimo paslaugų pirkimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto nuostatų nustatyta tvarka suderinus nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą su žemėtvarkos skyriumi, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą. Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui.

38. Pagal paminėtą teisinį reguliavimą savivaldybės administracija informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę bei apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas pateikia tik žemėtvarkos skyriui pagal jo prašymą suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę. Taip pat savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, organizuoja tik esant žemėtvarkos skyriaus prašymui suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę.

39. Taigi vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei Tvarkos 1061 punkto nuostatomis, nagrinėjamu atveju, atsakovas tik pagal pareiškėjos prašymą bei prie jo pridėtus dokumentus, nesant žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, neprivalėjo (nebuvo kompetentingas) atlikti veiksmus nurodytus Tvarkos 1061 punkte.

40. Nepiktnaudžiavimo valdžia principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta, tikslų (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 8 p.).

41. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektui galioja administracinės teisės principas, nustatantis, jog viešojo administravimo subjektui leidžiama tiek, kiek nustato įstatymas. Šis imperatyvas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas neturi diskrecijos teisės peržengti jam nustatytos kompetencijos ribas ar veikti tokiu būdu, kokio nenumato teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2853/2012).

42. Atsakovo įpareigojimas atlikti pareiškėjos skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, prašomus veiksmus šios bylos faktinių aplinkybių kontekste reikštų, jog atsakovas būtų įpareigotas veikti ultra vires (viršijant įgaliojimus). Taigi nesant teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą pagal pareiškėjos prašymą atlikti geodeziniais matavimais suformuotų 0,0435 ha ir 0,1004 ha žemės sklypų duomenų patikrinimą ir iš naujo spręsti klausimą dėl laisvos (neužstatytos) žemės esančios, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

43. Pripažinus, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, šios nutarties 39 ir 40 punktuose nurodytais motyvais, pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nėra reikšmingos, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

44. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys