66fd96d2-9e7a-40ca-aaaa-75e43ea03f4c · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-276-257/2011

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00009-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.; 38; 74.

                                                                                                                                                      (S)

                                                                                                 Â

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 21 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės,

kolegijos teisėjų Donato Daunio ir Virginijaus Stankevičiaus, sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei,

dalyvaujant pareiškėjos Telšių rajono savivaldybės atstovams Edmundui Vaitkevičiui ir Raimondui Račkauskui,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių regiono agentūros atstovui Algirdui Petrikui, dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Telšių medžiotojų ir žvejų draugijos atstovui Andriui Binzai,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Redai Skirkevičiūtei,

nedalyvaujant atsakovo Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,

vieÅ¡ame kolegijos posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos TelÅ¡ių rajono savivaldybės skundÄ atsakovei TelÅ¡ių apskrities

valstybinei mokesčių inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių regiono agentūrai, Telšių medžiotojų ir žvejų draugijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. gruodžio

10 d. rašto Nr. (6.1)-R16-10264 „Dėl ne pagal tikslinę paskirtį panaudotų savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų išieškojimo ir papildomos informacijos pateikimo“ ir Telšių

apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. (6.1)-R16-10712 „Dėl

išieškojimo ne ginčo tvarka vykdymo“ panaikinimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja TelÅ¡ių rajono savivaldybė Å iaulių apygardos administraciniam teismui 2011 m. sausio 10 d. (spaudas ant voko) pateikė skundÄ (b. l. 3-9), kuriuo prašė panaikinti TelÅ¡ių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tÄ Nr. (6.1)-R16-10264 „Dėl ne pagal tikslinę paskirtį panaudotų savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo ir papildomos informacijos pateikimo“

(b. l. 10), TelÅ¡ių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. gruodžio 28 d. raÅ¡tÄ Nr. (6.1)-R16-10712 „Dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginčo tvarka vykdymo“ (b.

l. 16).

Pareiškėjos atstovas Edmundas Vaitkevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundo reikalavimus. Prašė panaikinti Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Telšių apskrities VMI) raštus, kadangi egzistuoja trys savarankiški pagrindai. Visų pirma, raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 str. reikalavimų keliamų individualiam administraciniam aktui. Antra, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių regiono agentūros (toliau – ir Agentūra) Patikrinimo akto (b. l. 12-13; 14-15; 73-74; 82-83; 88-89) forma neatitinka galiojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – ir Aplinkos ministras) įsakymo reikalavimų.

Trečias pagrindas yra pats lėšų panaudojimo teisėtumas – medžioklės bÅ«reliams lėšas panaudoti leidžia Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas) 12 str. 1 d. 4 p. Atstovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-12-13 sprendimu Nr. A756-1250/2010, kuriame iÅ¡dėstytos teisės taikymo taisyklės, pareiÅ¡kėjo atstovo manymu, turėtų bÅ«ti taikytinos Å¡ioje administracinėje byloje, vertinant TelÅ¡ių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raÅ¡Ä .

Teigė, kad bet koks TelÅ¡ių apskrities VMI raÅ¡tas turi atitikti vieÅ¡ojo administravimo normas. Nurodė, jog iki Å¡iol neturi nei TelÅ¡ių apskrities VMI, nei Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento TelÅ¡ių regiono agentÅ«ros oficialaus patvirtinimo kÄ pareiÅ¡kėja pažeidė, nes argumentai ir pagrindimas yra žinomi tik tretiesiems asmenims, kurie mano, jog lėšų panaudojimas yra neteisėtas. Teigė, jog LVAT yra nurodęs, kad vadovaujantis vieÅ¡ojo administravimo nuostatomis bei bendrais teisės principais, skiriant sankcijas turi bÅ«ti priimtas tinkamas administracinis aktas, atitinkantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus.

VieÅ¡ojo administravimo 8 str. numato, kad „individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. Individualiame procesiniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta apskundimo tvarka“. Taip pat numatyta, kad aktas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas įgalioto asmens, tinkamai patvirtintas antspaudu. Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas individualiame akte turi bÅ«ti žinomas ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui priimančiam sprendimÄ , bet ir tam, kurio atžvilgiu priimamas sprendimas.

Pareiškėjos atstovas pažymėjo, kad nei Telšių apskrities VMI rašte, nei Agentūros patikrinimo akte argumentacijos nėra, todėl atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. Pareiškėjos atstovas mano, kad Telšių apskrities VMI raštu bando išieškoti iš Telšių rajono savivaldybės lėšas, nesant individualaus administracinio akto arba tokio akto pagrindu, kuris neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

Mano, kad medžiotojų būreliai turi teisę gauti lėšas, kurias nurodė Agentūra patikrinimo akte. Medžioklės įstatymo 12 str. 1 d. 4 p.

nurodo, kad medžioklės ploto naudotojai turi teisę „Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių

aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę pagalbÄ medžiojamųjų gyvÅ«nų gyvenamosios aplinkos sÄ lygoms gerinti“. Medžiotojų bÅ«reliams yra iÅ¡duoti leidimai (b. l. 130-177), patvirtinti Å RAAD, kuriuose jie įvardijami kaip medžioklės plotų naudotojai. Leidimų 4 p. numatyta, kad medžioklės bÅ«reliai turi teisę gauti paramÄ . Taigi Medžioklės įstatymas bei medžioklės leidimai tiesiogiai leidžia gauti paramÄ gyvÅ«nų gyvenamosios aplinkos sÄ lygoms gerinti ir pan. Mano, kad Å iaulių RAAD TelÅ¡ių rajono agentÅ«ros patikrinimo aktas yra nepagrįstas. Aplinkos ministro 2005-12-28 įsakyme Nr. 963 nurodoma kokia turi bÅ«ti patikrinimo akto forma, turinys ir kiti reikalavimai. Pažymėjo, kad patikrinimo aktas neatitinka įsakyme nustatytos formos reikalavimų. Pastebėjo, kad panaÅ¡us patikrinimas buvo atliktas vasarÄ , tačiau nebuvo nustatyta jokių pažeidimų. PareiÅ¡kėjos atstovas Edmundas Vaitkevičius prašė skundo reikalavimus tenkinti.

PareiÅ¡kėjos atstovas Raimondas Račkauskas palaikė Edmundo Vaitkevičiaus argumentus. Pažymėjo, kad Patikrinimo akto iÅ¡vada yra prieÅ¡inga pačiam Patikrinimo aktui. Tikrintojo prieraÅ¡e, pagal Medžioklės įstatymo 12 str., nurodyta, kad medžioklės bÅ«reliai turi teisę gauti paramÄ iÅ¡ savivaldybės, tačiau iÅ¡vada prieÅ¡tarauja visiems teiginiams, iÅ¡dėstytiems akte. Nurodė, jog Patikrinimo akte yra jo prieraÅ¡as, kad su iÅ¡vada nesutinka, bei dėl ko nesutinka. Pagal Aplinkos ministro įsakymÄ tikrintojas privalo patikrinimo aktÄ duoti pasiraÅ¡yti merui, tačiau Patikrinimo aktas, po to kai buvo pasiraÅ¡yas atstovo Raimondo Račkausko, buvo iÅ¡ karto iÅ¡neÅ¡tas į AgentÅ«rÄ .

Atsakovės TelÅ¡ių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (b. l. 206). Atsakovė 2011 m. vasario 22 d. (spaudas ant voko) pateikė Å iaulių apygardos administraciniam teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog nesutinka su TelÅ¡ių rajono savivaldybės skundu. TelÅ¡ių apskrities VMI 2010-12-10 raÅ¡tu Nr. (6.1)-R16-10264 kreipėsi į TelÅ¡ių rajono savivaldybę, praÅ¡ydama iki 2010-12-25 sumokėti

34187,64 Lt į Valstybės iždo sÄ skaitÄ ir nurodė, kad nesumokėjus nurodytos sumos, iÅ¡ieÅ¡kojimas bus vykdomas ne ginčo tvarka.

TelÅ¡ių rajono savivaldybė 2010-12-17 raÅ¡tu Nr. R7-2917, atsakydama į TelÅ¡ių apskrities VMI minėtÄ raÅ¡tÄ , informavo, kad iki 2010-12-25 įvykdyti TelÅ¡ių apskrities VMI praÅ¡ymo dėl 34187,64 Lt sumokėjimo neturi galimybės, nes 2010 metų

biudžeto lėšos jau yra paskirstytos ir iÅ¡naudotos bei prašė atidėti grÄ Å¾inimo terminÄ iki 2011-02-01, nes 2011 metų

biudžetas bus tvirtinamas 2011-01-27. TelÅ¡ių apskrities VMI, 2010-12-28 raÅ¡tu Nr. (6.1)-R16-10712, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 110 str. 3 d., sutiko iki 2011-02-01 nevykdyti ne pagal tikslinę paskirtį panaudotų savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginčo tvarka ir informavo, kad nesumokėjus 34187,54 Lt mokestinės nepriemokos iki nurodyto termino bus vykdomas mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginčo tvarka. Atsakovė mano, kad Aplinkos ministerijos kreipimasis yra vertintinas kaip individualus administracinis aktas, sukuriantis pareigÄ TelÅ¡ių apskrities VMI ne ginčo tvarka iÅ¡ieÅ¡koti minėtas lėšas, todėl TelÅ¡ių rajono savivaldybė, nesutikdama su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento TelÅ¡ių rajono agentÅ«ros 2010-11-10 patikrinimo akto Nr. 98 turiniu,

forma ir iÅ¡vadomis, turėjo teisę minėtÄ aktÄ skųsti. Teigė, jog TelÅ¡ių apskrities VMI, pagal savo kompetencijÄ , atliko

teisėtus veiksmus, susijusius su Aplinkos ministerijos 2010-11-29 prašymu Nr. (9-2)-D8-11116. Prašė Telšių rajono savivaldybės skundo netenkinti ir jį atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento TelÅ¡ių regiono agentÅ«ros atsovas Algirdas Petrikas posėdžio metu nurodė, kad patikrinimas buvo atliktas vykdant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kanclerio 2010-10-22 raÅ¡te Nr. (9-2)-D8-9968 (b. l. 72) duotÄ nurodymÄ . Gavę šį raÅ¡tÄ su juo supažindino savivaldybės merÄ , administracijos direktorių. Atliekant patikrinimÄ nustatyta, kad 10300 litų buvo skirta TelÅ¡ių miÅ¡kų urėdijai, kurie panaudojo gautas lėšas repiliantams tepti, o likę pinigai buvo paskirti medžiotojų bÅ«reliams. Su Patikrinimo akto iÅ¡vadomis buvo supažindintas savivaldybės atstovas, kuris suprato Patikrinimo akto esmę ir pareiÅ¡kė savo nuomonę. Mano, jog savivaldybės institucijos žinojo esančiÄ problemÄ , todėl patikrinimo akte įstatymų nuostatų necitavo. Mano, kad priimant Patikrinimo aktÄ buvo galima taikyti tokiÄ formÄ , kuri yra patvirtinta Å RAAD, taip pat ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija).

Trečiojo suinteresuoto asmens TelÅ¡ių medžiotojų ir žvejų draugijos atstovas Andrius Binza nurodė, jog Medžioklės įstatymo 12 str. 4 d. numatyta, kad medžioklės plotų naudotojai turi teisę gauti minimÄ paramÄ . Tai numatyta ir leidime, kuris patvirtintas remiantis įstatymo numatyta ir patvirtinta forma. Leidime nurodoma, kad pagal aplinkos rėmimo programos nustatytÄ tvarkÄ bÅ«reliai turi teisę gauti finansinę pagalbÄ medžiojamųjų gyvÅ«nų gyvenamosios aplinkos sÄ lygoms gerinti, retų ir nykstančių medžiojamųjų

gyvūnų rūšių populiacijoms atkurti, laukinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių

(epizootijų) likvidavimo priemonėms ir kitoms priemonėms. Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad priemonės skirtos vadovaujantis Medžioklės įstatymu. Išvadose minimas Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (toliau – ir Miškų įstatymas), kuriame nėra pažymėti žvėrys, medžiojamoji fauna. Mano, kad vadovaudamiesi Medžioklės įstatymu lėšas panaudojo teisėtai, tiksliai, nepažeisdami įstatymų.

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovė Reda SkirkevičiÅ«tė nurodė, jog Lietuvis Respublikos aplinkos ministerija palaiko atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, nurodytus motyvus. Aplinkos ministerija gavo kompetetingos institucijos patikrinimo aktÄ , kuriame buvo konstatuota, kad aptariamos lėšos buvo skirtos ne konkrečių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams, o medžiotojų bÅ«reliams, kurie nėra laikytini miÅ¡ko naudotojais, o yra medžiojamųjų iÅ¡teklių naudotojai.

Buvo parengtas raÅ¡tas VMI, kad įstatymo nustatyta tvarka bÅ«tų pasiÅ«lyta iÅ¡ieÅ¡koti neginčo tvarka netinkamai panaudotas lėšas. Aplinkos ministerija atsiliepime iÅ¡dėstė pozicijÄ ir mano, kad aptariamos lėšos buvo panaudotos netinkamai. Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymas (toliau – ir SAARSPÄ®) aiÅ¡kiai nurodo ir sieja žalos prevencijos priemonėms panaudotas lėšas su konkretaus sklypo savininkais, valdytojais ar naudotojais.

Mano, kad įstatymų leidėjo mintis buvo ta, kad Å¡iomis lėšomis galėjo bÅ«ti finansuojami konkretaus sklypo, kaip objekto, t.y. sklypas su konkrečiomis ribomis, turintis savo kadastro duomenis ir pan., įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, savininkais, valdytojais ir naudotojais. MiÅ¡kų įstatymas įvardija visas tris sÄ vokas, t.y. kas yra savininkas, valdytojas ir miÅ¡ko naudotojas. MiÅ¡kų plotų naudotojai negali bÅ«ti miÅ¡kų naudotojai, kadangi neatitinka MiÅ¡ko įstatyme įtvirtintos sÄ vokas.

MiÅ¡kų naudotojai yra juridiniai, fiziniai asmenys, kurie įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyja miÅ¡ko ir miÅ¡ko iÅ¡teklių naudojimo teisę. Å is įstatymas aiÅ¡kiai įvardija kas yra miÅ¡ko ir miÅ¡ko iÅ¡teklių naudojimas, o medžiojamųjų iÅ¡teklių naudojimas į tÄ sÄ vokÄ nepatenka. Pažymėjo, kad bÅ«ti medžiojamųjų iÅ¡teklių naudotoju, kas Å¡iuo atveju yra medžiotojų bÅ«reliai, nereiÅ¡kia to paties, kas bÅ«ti miÅ¡ko sklypo valdytoju, savininku ar naudotoju.

Aplinkos ministerijos atstovės nuomone, žalos prevencijos priemonių finansavimas yra siejamas su miško sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo teisiniais interesais, kad jis savo nuosavybės ar kita teise valdomame sklype gali apsaugoti ir panaudoti žalos prevencijos priemones, kurios vėliau iš SAARSPĮ finansuojamų lėšų gali būti finansuojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Aplinkos ministro įsakymu yra patvirtintos rekomendacijos, kuriomis gali remtis regiono aplinkos apsaugos departamentai atlikdami patikrinimus, tačiau rekomendacijos nėra suprantamos kaip privalomo pobūdžio elgesio taisyklės į kurias būtina atsižvelgti, todėl mano, jog pasiūlytos formos neatitikimas, nedaro akto neteisėtu ir nepagrįstu.

Nurodė, jog TelÅ¡ių apskrities VMI pagrįstai atsižvelgė į Aplinkos ministerijos gautÄ informacijÄ apie netinkamai panaudotas lėšas ir teisėtai priėmė skundžiamÄ TelÅ¡ių apskrities VMI 2010 m. gruodžio

10 d. raÅ¡tÄ , kuris yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka. RaÅ¡te yra iÅ¡reikÅ¡ta TelÅ¡ių apskrities VMI valia, atsakovė pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjui pirmiausia pervesti netinkamai panaudotas lėšas, o to neatlikus, lėšos bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kotos neginčo tvarka.

Pareiškėjos Telšių rajono savivaldybės skundas tenkintinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl trečiojo suinteresuoto asmens Å RAAD TelÅ¡ių regiono agentÅ«ros 2010 m. lapkričio 10 d. priimto Patikrinimo akto Nr. 98, kuriame nustatyta, jog TelÅ¡ių rajono savivaldybė aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas panaudojo netinkamai, ir jo pagrindu atsakovės TelÅ¡ių apskrities VMI 2010 m. gruodžio 10 d. priimtų sprendimų – raÅ¡to Nr. (6.1)-R16-10264 „Dėl ne pagal tikslinę paskirtį panaudotų savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo ir papildomos informacijos pateikimo“, kuriuo TelÅ¡ių rajono savivaldybė įpareigota sumokėti į Valstybės iždo sÄ skaitÄ 34187,64 Lt ne pagal tikslinę paskirtį panaudotas lėšas, bei TelÅ¡ių apskrities VMI 2010 m. gruodžio 28 d. raÅ¡to Nr. (6.1)-R16-10712, kuriuo patenkintas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas nevykdyti iki 2011 m. vasario 2 d. ne pagal tikslinę paskirtį panaudotų savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos  lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Visų pirma, teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus, jog TelÅ¡ių rajono savivaldybė privalėjo skųsti Aplinkos ministerijos raÅ¡tÄ Nr. (9-2)-D8-11116. Aplinkos ministerijos kreipimasis į VMI yra administracinės procedÅ«ros iki VMI sprendimo iÅ¡ieÅ¡koti lėšas iÅ¡ savivaldybės ne ginčo tvarka priėmimo dalis, t. y. procedÅ«rinis dokumentas, kuriuo pradedama vykdyti procedÅ«ra dėl lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo ir kurio apskundimo tvarkos teisės aktai nenumato. Pastarasis dokumentas pareiÅ¡kėjo teisinei padėčiai tiesioginės įtakos neturi ir Å¡ia prasme jis (tokio pobÅ«džio dokumentas) nepatenka nei į skųstino individualaus teisės akto, nei į administracinio teisės akto sÄ vokas (ABTÄ® 2 str. 14 - 15 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS-62-191-11).

Pagrindinė pareiÅ¡kėjos atstovų keliamo ginčo esmė - Å RAAD TelÅ¡ių regiono agentÅ«ros 2010 m. lapkričio 10 d. priimto Patikrinimo akto Nr. 98 teisėtumas. Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 2 str. nurodyta, jog Specialiosios programos tikslas – finansuoti savivaldybių vykdomas aplinkos apsaugos priemones, numatytas minėto įstatymo 4 straipsnyje. SAARPÄ® 4 straipsnis reglamentuoja Specialiosios programos lėšų naudojimÄ . Å io straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nurodoma, jog Specialiosios programos lėšos naudojamos kokybės gerinimo ir apsaugos priemonėms; atliekų tvarkymo infrastruktÅ«ros plėtros priemonėms; atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymo priemonėms; aplinkos monitoringo, prevencinėms, aplinkos atkÅ«rimo priemonėms; visuomenės Å¡vietimui ir mokymui aplinkosaugos klausimais; savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai (20 procentų Specialiosios programos lėšų, neįskaitant įplaukų pagal

3 straipsnio 2 punktÄ ); finansiÅ¡kai remti miÅ¡ko sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus, įgyvendinančius žalos prevencijos priemones, kuriomis jie siekia iÅ¡vengti medžiojamųjų gyvÅ«nų daromos žalos miÅ¡kui (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvÅ«nų natÅ«ralias mitybos sÄ lygas, veisimas ir kitos priemonės), įsigyti kartografinę ir kitÄ medžiagÄ , reikalingÄ pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus rengiamiems medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektams parengti – įplaukos pagal 3 straipsnio 2 punktÄ ; želdynų ir želdinių apsaugai, tvarkymui, bÅ«klės

stebėsenai, želdynų kūrimui, želdinių veisimui, inventorizacijai; savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos naudojamos

pagal mokėtojų pageidavimus. 3 dalis numato, jog savivaldybės institucija ataskaitÄ , o prireikus – ir papildomÄ informacijÄ apie Specialiosios programos priemonių vykdymÄ teikia Aplinkos ministerijai jos nustatyta tvarka. SAARPÄ® 4 straipsnio 4 dalis nurodo, kad Specialiosios programos lėšas, panaudotas nenumatytiems tikslams, Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos teikimu Valstybinė mokesčių inspekcija pasiÅ«lo savivaldybėms per tris mėnesius pervesti į Valstybės iždo sÄ skaitÄ , kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos. Jeigu savivaldybės Valstybinės mokesčių inspekcijos pasiÅ«lyme nurodytu laiku neperveda lėšų, Valstybinė mokesčių inspekcija priima sprendimÄ Å¡ias lėšas iÅ¡ieÅ¡koti ne ginčo tvarka. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti lėšas ne ginčo tvarka yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Ne ginčo tvarka iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos pervedamos į Valstybės iždo sÄ skaitÄ , kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos, ir naudojamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatyme numatytiems tikslams.

Ä®vertinus tiek pareiÅ¡kėjos atstovų tiek trečiųjų asmenų argumentus, darytina iÅ¡vada, jog svarbiausia Å¡ioje byloje nustatyti, kas gali bÅ«ti specialiosios programos lėšų naudotojais. Tiek pareiÅ¡kėjos skunde teismui, tiek pareiÅ¡kėjos atstovų nuomone, Medžioklės įstatymo 12 str. 1 d. 4 p. nurodo, kad medžioklės plotų naudotojai turi teisę Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę pagalbÄ medžiojamųjų gyvÅ«nų gyvenamosios aplinkos sÄ lygoms gerinti. Taip pat pareiÅ¡kėjos atstovo bei trečiojo suinteresuoto asmens TelÅ¡ių medžiotojų

ir žvejų draugijos atstovo teigimu, medžioklės leidimai tiesiogiai leidžia gauti paramÄ gyvÅ«nų gyvenamosios aplinkos sÄ lygoms gerinti. Tačiau tiek

trečiojo suinteresuoto asmens ŠRAAD Telšių agentūros atsiliepime išdėstyta nuomonė, tiek trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovės nuomonė skiriasi. Pastarųjų teigimu, Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymas aiškiai nurodo ir sieja žalos prevencijos priemonėms panaudotas lėšas su konkretaus sklypo savininkais, valdytojais ar naudotojais, todėl būti medžiojamųjų išteklių naudotoju, kas šiuo atveju yra medžiotojų būreliai, nereiškia to paties, kas gali būti miško sklypo valdytoju, savininku ar naudotoju. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 str. 11 dalyje nurodyta, jog medžioklės plotai – tai žemės, miškų ir vandens telkinių plotai, kuriuose Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka gali būti medžiojama. To paties straipsnio 12 dalyje sakoma, jog medžioklės plotų naudojimas – medžiojimas ir su juo susijusi veikla medžioklės plotuose taikant biotechnines priemones, statant ir eksploatuojant medžioklės įrenginius, įgyvendinant medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemones, saugant medžiojamuosius gyvūnus nuo neteisėto naudojimo.

13 dalyje nurodoma, jog medžioklės plotų naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, galintis bÅ«ti laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklių naudotoju pagal Laukinės gyvÅ«nijos įstatymÄ ir turintis Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius medžioklės plotų vienete. 14 dalyje apibrėžiama Medžioklės plotų vieneto sÄ voka – tai vientisa medžioklės plotų teritorija, kuri sudaryta vadovaujantis medžioklėtvarkos principais Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka ir kurioje planuojamas ir organizuojamas medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimas.

Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 2 str. 10-12 dalyse, kaip ir nurodė tretieji suinteresuoti asmenys Å RAAD TelÅ¡ių agentÅ«ra ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, nurodoma, jog miÅ¡ko savininkai yra valstybė, fiziniai ir juridiniai asmenys bei užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumÄ pagal tų valstybių įstatymus, įstatymų nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę į miÅ¡kus; miÅ¡ko valdytojai yra miÅ¡ko savininkai, miÅ¡kų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, valstybės įmonės bei organizacijos, valdančios patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka joms Vyriausybės nutarimais perduotÄ valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miÅ¡ko žemę; kiti fiziniai ar juridiniai asmenys; užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumÄ pagal tų valstybių įstatymus, teisėtai įgijusios privačios miÅ¡ko žemės valdymo teisę; miÅ¡ko naudotojai – tai juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijo miÅ¡ko ir miÅ¡ko iÅ¡teklių naudojimo teisę.

To paties straipsnio 7 dalyje apibrėžiama miÅ¡ko iÅ¡teklių sÄ voka – tai nenukirstas miÅ¡kas, sakai, kelmai ir dervuoliai, medžių žievė, karnos ir toÅ¡is, medžių sula, kalėdiniai medeliai, kitos dekoratyvinės miÅ¡ko medžiagos, Å¡akelės, vytelės, grybai, rieÅ¡utai, uogos, vaisiai, vaistažolės ir vaistinės žaliavos, miÅ¡ko paklotė ir lapai bei miÅ¡ko augalija. Atlikusi sisteminę teisės aktų analizę, teisėjų kolegija mano, jog sÄ voka „miÅ¡ko naudotojai“, minima SAARPÄ®, neturėtų bÅ«ti tapatinama su „medžioklės plotų naudotojo“ sÄ voka.

Medžioklės plotų naudotojai turi teisę medžioklės plotuose naudotis laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡tekliais, t.y. medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡tekliais, o ne miÅ¡ko iÅ¡tekliais kaip miÅ¡ko savininkai, valdytojai ar naudotojai. Pabrėžtina, jog Medžioklės įstatymo 6 str. nurodoma, jog “1. Medžioklės plėtra, medžioklėtvarkos projektų rengimas, kai kurios medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių apsaugos ir gausinimo bei medžiojamųjų gyvÅ«nų daromos žalos prevencijos priemonės finansuojamos iÅ¡ lėšų, gautų iÅ¡ mokesčių už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimÄ , kuriuos moka visi fiziniai ir juridiniai asmenys, įgiję teisę naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius medžioklės plotų vienetuose, <...> 3.

Žemės sklypų, kuriuose medžioklė

neuždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios

programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramÄ medžiojamųjų gyvÅ«nų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti. Prevencijos priemonėms, kuriomis miÅ¡ko savininkai, valdytojai ir naudotojai siekia iÅ¡vengti medžiojamųjų gyvÅ«nų daromos žalos miÅ¡kui (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvÅ«nų natÅ«ralias mitybos sÄ lygas, veisimas ir kitos priemonės), finansuoti turi bÅ«ti skiriama ne mažiau kaip 70 procentų lėšų, surinktų iÅ¡ mokesčių už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimÄ â€. Tokia įstatymo nuostata patvirtina iÅ¡imtinai miÅ¡ko savininkų, valdytojų ar naudotojų teisė gauti paramÄ prevencijos priemonėms, o tokia parama sudaroma iÅ¡ lėšų, gautų iÅ¡ mokesčių už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimÄ , kuriuos moka visi fiziniai ir juridiniai asmenys, įgiję teisę naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius medžioklės plotų vienetuose, tame tarpe ir medžiotojų bÅ«reliai. Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato medžioklės plotų naudotojų teisę Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę pagalbÄ medžiojamųjų gyvÅ«nų gyvenamosios aplinkos sÄ lygoms gerinti, retų ir nykstančių

medžiojamųjų gyvūnų rūšių populiacijoms atkurti, laukinių gyvūnų užkrečiamųjų

ligų židinių (epizootijų) likvidavimo priemonėms ir kitiems Å¡iuose teisės aktuose numatytiems tikslams. Tuo tarpu jau minėtos SAARPÄ® 4 str. 1 d. 3 p. nurodoma, jog Specialiosios programos lėšos naudojamos finansiÅ¡kai remti miÅ¡ko sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus, įgyvendinančius žalos prevencijos priemones, kuriomis jie siekia iÅ¡vengti medžiojamųjų gyvÅ«nų daromos žalos miÅ¡kui (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvÅ«nų natÅ«ralias mitybos sÄ lygas, veisimas ir kitos priemonės), įsigyti kartografinę ir kitÄ medžiagÄ , reikalingÄ pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus rengiamiems medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektams parengti – įplaukos pagal 3 straipsnio 2 punktÄ .

IÅ¡ paminėtų teisės normų matyti, jog Å¡ioje byloje reikÅ¡mingos Medžioklės įstatymo 6 str. 3 d. ir SAARPÄ® 4 str. 1 d. 3 p. nuostatos, kadangi jos vienodai reglamentuoja galimybę gauti specialiÄ jÄ paramÄ , susijusiÄ su medžiojamųjų gyvÅ«nų daromos žalos prevencija, tuo tarpu Medžioklės įstatymo 12 str. 1 d. 4 p. numato skirtingÄ paramos gavimo pagrindÄ -  medžiojamųjų gyvÅ«nų gyvenamosios aplinkos sÄ lygų gerinimÄ ir kt. Pažymėtina, jog Medžioklės įstatymo 12 str. 1 d. 4 p. numatyta teisė turėtų bÅ«ti sietina su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymu, kuriame reglamentuojama paramos lėšų panaudojimo galimybė pagal bendrÄ jÄ programÄ - medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių apsaugos ir gausinimo priemonėms, medžioklėtvarkos projektams rengti ir kt. Pabrėžtina, jog ir Å¡io įstatymo 4 str. 1 d. 3 p. nurodyta, jog paramÄ gali bÅ«ti

suteikta griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų ir medžiojamųjų gyvūnų, kurių

medžioklė uždrausta iÅ¡tisus metus, padarytai žalai žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams kompensuoti bei Å¡ių gyvÅ«nų daromos žalos prevencijos priemonėms. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo nuostatomis, pastebėtina, jog medžiotojų bÅ«reliai, kaip medžiojamųjų plotų naudotojai, paramÄ galėtų gauti bÅ«tent Å¡io įstatymo nustatyta tvarka, iÅ¡skyrus tas nuostatas, kuriose pabrėžiama tik miÅ¡ko savininkų, valdytojų ar naudotojų teisė į paramÄ . Atlikus visų paminėtų teisės aktų sisteminę analizę, darytina iÅ¡vada, jog Å RAAD TelÅ¡ių agentÅ«ra teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog TelÅ¡ių rajono savivaldybė netinkamai panaudojo aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas. Todėl pareiÅ¡kėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens TelÅ¡ių medžiotojų ir žvejų draugijos atstovo argumentai dėl lėšų teisėto ir tikslaus panaudojimo, remiantis Medžioklės įstatymu bei vadovaujantis Å RAAD iÅ¡duotais leidimais medžioti, laikytini nepagrįstais. Tiesa, teisėjų kolegijos manymu, Medžioklės įstatymo 12 str. 1 d.

4 p. nuostata yra netiksli ir neaiÅ¡ki, tačiau TelÅ¡ių rajono savivaldybė, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, turi laikytis vieÅ¡osios teisės principo, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai, todėl neturi diskrecijos teisės aktÄ (teisės normÄ ) taikyti nesilaikydamas iÅ¡ minėto vieÅ¡osios teisės principo kylančių reikalavimų. Principas, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai patenka į konstitucinę gero vieÅ¡ojo administravimo sampratÄ (žr., pvz., AndruÅ¡kevičius, A. Administracinė teisė: bendrieji teorijos klausimai, valdymo aktų institutas, ginčo santykių jurisprudenciniai aspektai. Vilnius: Registrų centras, 2008, p. 298–302). Å is principas tiesiogiai susijęs su VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu įstatymo virÅ¡enybės principu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario mėn. 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2553-11). Todėl nagrinėjamu atveju TelÅ¡ių rajono savivaldybė paramos lėšas galėjo suteikti tik tiems subjektams, kurie tiesiogiai įtvirtinti specialių paramos lėšų naudojimÄ reglamentuojančiame teisės akte – Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatyme.

 Nepaisant to, jog Å RAAD TelÅ¡ių agentÅ«ra, atlikusi patikrinimÄ , tinkamai nustatė, jog TelÅ¡ių rajono savivaldybė aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas panaudojo ne pagal tikslinę paskirtį, Patikrinimo aktas neatitinka jam nustatytos formos reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio mėn. 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-1326-10 konstatavo, jog „Aplinkos ministerija bei Valstybinė mokesčių inspekcija remdamiesi patikrinimo aktu gali priimti vieÅ¡ojo administravimo subjekto patvarkymÄ (įpareigojimÄ ) dėl lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Toks patvarkymas (įpareigojimas) bÅ«tų privalomas pareiÅ¡kėjui, t.y. sukeliantis pareiÅ¡kėjui atitinkamas teisines pasekmės, todėl pareiÅ¡kėjas galėtų tokį patvarkymÄ (įpareigojimÄ ) ginčyti teismine tvarka ir, nagrinėjant tokį ginÄÄ teisme, be kitų argumentų galėtų bÅ«ti vertinami pareiÅ¡kėjo Å¡ioje byloje dėstomi argumentai dėl patikrinimo akto atitikimo teisės aktų reikalavimams“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio mėn. 8 d. nutartis administracinėje

byloje Nr. A-525-1326-10). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-637 patvirtintos

„Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo patikrinimo rekomendacijos“ (toliau – ir Rekomendacijos). Å ios Rekomendacijos reglamentuoja pagrindinius Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų (toliau – ir RAAD) vykdomos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programos (toliau – ir SAARP) kontrolės principus, o SAARP lėšų panaudojimo patikrinimo Rekomendacijų tikslas – užtikrinti SAARP lėšų panaudojimÄ pagal tikslinę paskirtį ir RAAD vykdomos kontrolės efektyvumÄ .

Rekomendacijų 7 punkte numatyta detaliojo patikrinimo tvarka. Å io punkto 7.1-7.7 papunkčiuose nurodoma, jog patikrinimÄ atlieka RAAD direktoriaus įsakymu įgalioti asmenys (aplinkos apsaugos inspektorius, departamento finansininkas, kt.); patikrinime turi teisę dalyvauti savivaldybės administracijos direktoriaus potvarkiu įgalioti asmenys, taip pat asmenys, atsakingi už SAARP koordinavimÄ ; tikrinantys asmenys patikrinimo metu susipažįsta su buhalterinės apskaitos dokumentacija, susijusia su SAARP įplaukomis (mokėjimų pavedimai ir kt.) ir programos iÅ¡laidomis (sutartys, darbų atlikimo aktai, mokėjimų pavedimai, kiti dokumentai), prireikus apžiÅ«ri aplinkosaugos objektus vietoje; patikrinimo rezultatai įforminami aktu pagal 1 priede pateiktÄ patikrinimo akto formÄ .; patikrinimo akto lentelė užpildoma taip: 3 skilties 1 eilutėje iÅ¡vardinamos priemonės, kurioms lėšos buvo panaudotos ne pagal tikslinę paskirtį, 2 eilutėje iÅ¡vardinamos sÄ matoje nenumatytos priemonės; 4 skilties 1 ir 2 eilutėse nurodomos iÅ¡vardintoms priemonėms panaudotos lėšos, 5 skiltyje ties kiekviena eilute apraÅ¡oma nustatytų pažeidimų esmė; lentelės pabaigoje nurodoma RAAD siÅ«loma iÅ¡ieÅ¡koti lėšų suma; patikrinimo aktÄ pasiraÅ¡o patikrinimÄ atlikę bei patikrinime dalyvavę asmenys; su patikrinimo aktu supažindinamas savivaldybės meras, kuris paraÅ¡u patvirtina, kad susipažino; tais atvejais, kai patikrinime dalyvavę asmenys atsisako pasiraÅ¡yti patikrinimo aktÄ , atsisakymas fiksuojamas akte žodžiais „atsisakė pasiraÅ¡yti“ ir tai patvirtinama asmenų, atlikusių patikrinimÄ , paraÅ¡ais.

Jei aktÄ atsisako pasiraÅ¡yti meras, atsisakymas fiksuojamas akte ta pačia tvarka; patikrinimo akto originalas saugomas atitinkamame Aplinkos ministerijos RAAD, kopijos ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo akto pasiraÅ¡ymo pateikiamos savivaldybei ir Aplinkos ministerijai. Rekomendacijų 8 punktas nurodo, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, gavusi lėšų panaudojimo patikrinimo aktÄ , įvertina nustatytus pažeidimus, prireikus papraÅ¡o savivaldybes papildomos informacijos ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo akto gavimo kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ dėl SAARP lėšų, panaudotų pažeidžiant SAARP įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių SAARP lėšų panaudojimÄ , nuostatas, iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Pareiškėjos atstovų teigimu, Patikrinimo aktas neatitinka įsakyme nustatytai formai. Teismas sutinka su tokia pareiškėjų atstovų nuomone. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose numatyta, kokiu būdu turi būti atliekamas patikrinimas ir kokia forma turi būti įtvirtinami patikrinimo rezultatai. Teismas kritiškai vertina trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovės argumentus, jog Rekomendacijos yra rekomendacinio pobūdžio ir jomis nėra privalu vadovautis.

Tačiau Rekomendacijose yra numatyti pagrindiniai RAAD vykdomos SAARP kontrolės principai, todėl administravimo subjektai privalo vadovautis specialiomis normomis, reglamentuojančiomis specialius klausimus. ŠRAAD Telšių agentūros patikrinimo aktas priimtas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklėmis. Pažymėtina, jog tokia forma visiškai neatitinka šioje byloje susiklosčiusių teisinių santykių ypatumų.

Rekomendacijose reglamentuojama, jog atskirai turi bÅ«ti nurodomi pažeidimai, priemonės, skirtos lėšos, jų pagrindimas, siÅ«loma iÅ¡ieÅ¡koti suma ir kt. Taip pat, remiantis Rekomendacijomis, bÅ«tina, jog su patikrinimo aktu raÅ¡ytinai bÅ«tu supažindintas ir savivaldybės meras. Å iuo atveju, byloje nėra įrodymų, jog tai buvo padaryta. Todėl, teismo manymu, Å RAAD TelÅ¡ių agentÅ«ra, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, vadovaudamasis gero administravimo principu, privalo suraÅ¡yti patikrinimo aktÄ tinkamai, kadangi iÅ¡ Å¡io akto pažeidėjui kyla tolimesnės pasekmės, o vėlesniems patikrinimo procedÅ«ros subjektams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, VMI) bÅ«tų lengviau vadovautis tinkamai įformintu Patikrinimo aktu.

Rekomendacijų 7.4 punkte nurodoma, jog „5 skiltyje ties kiekviena eilute aprašoma nustatytų pažeidimų esmė“. Todėl pareiškėjos atstovų argumentus, jog Patikrinimo akte trūksta motyvacijos, teisėjų kolegija atmeta, tačiau pažymi, jog pažeidimo esmė patikrinimo akte aprašyta neaiškiai ir netiksliai. Patikrinimo akte nurodoma: „Nustatyta, kad Telšių rajono savivaldybė nepilnai pasinaudojo Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 4 str. 1 d. 3 punktu, numatyta galimybe, „finansiškai remti miško sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus, įgyvendinančius žalos prevencijos priemones, kuriomis jie siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui...“, nes privačių miškų savininkai, į savivaldybę praėjusiais metais nesikreipė, todėl sutinkamai su medžioklės įstatymo 12 str.

4 p., lėšos buvo paskirtos medžioklės plotų naudotojams, kurie turi teisę gauti

finansinę paramÄ â€œ. IÅ¡ Å¡ios Å RAAD TelÅ¡ių agentÅ«ros formuluotės nėra aiÅ¡ku kodėl

TelÅ¡ių rajono savivaldybė lėšas panaudojo netinkamai, nes teiginio gale nurodoma, kad lėšos buvo paskirtos medžioklės plotų naudotojams, kurie turi teisę gauti paramÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija mano, jog Å RAAD TelÅ¡ių agentÅ«ros 2010 m. lapkričio 10 d. Patikrinimo aktas Nr. 98 neatitinka Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. D1-637, kuriuo patvirtintos „Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo patikrinimo rekomendacijos“, reikalavimų, todėl suraÅ¡ytinas iÅ¡ naujo.

Kadangi

TelÅ¡ių apskrities VMI, priimdama 2010 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tÄ Nr. (6.1)-R16-10264 „Dėl ne pagal tikslinę

paskirtį panaudotų savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų išieškojimo ir papildomos informacijos pateikimo“ rėmėsi Aplinkos ministerijos 2010 m. lapkričio 29 d. raštu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nr. (9-2)-D8-1116 (b. l. 11; 81), kuris buvo priimtas vadovaujantis ŠRAAD Telšių agentūros 2010 m. lapkričio 10 d. priimto Patikrinimo aktu Nr. 98, konstatuotina, kad Telšių apskrities VMI 2010 m. gruodžio 10 d. raštas Nr. (6.1)-R16-10264 „Dėl ne pagal tikslinę paskirtį panaudotų savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų išieškojimo ir papildomos informacijos pateikimo“ laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

Be to, vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos atstovų argumentų, dėl ko turėtų bÅ«ti panaikinti TelÅ¡ių apskrities VMI 2010 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tas, yra Å¡io akto neatitikimas VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsniui. PareiÅ¡kėjos atstovai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pažymima, jog administraciniame akte turi bÅ«ti nurodytos priėmimo priežastys, faktai, įstatyminis pagrindas ir individuali argumentacija. Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas individualiame akte turi bÅ«ti žinomas ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui priimančiam sprendimÄ , bet ir tam, kurio atžvilgiu priimamas sprendimas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ administracinis aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

Ä®vertinus atsakovo TelÅ¡ių apskrities VMI 2010 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tÄ bei SAARPÄ® numatytÄ lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ , teisėjų kolegija mano, jog minėtas atsakovo sprendimas laikytinas individualiu administraciniu aktu. Visų pirma, jame iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡ojo administravimo institucijos valia (įpareigojimas pervesti savanoriÅ¡kai 34187,64 Lt sumÄ , o to neįvykdžius bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai),taip pat tai yra vienkartis teisės taikymo aktas, priimtas konkretaus asmens, Å¡iuo atveju TelÅ¡ių rajono savivaldybės, atžvilgiu.

Viešasis administravimas - tai įstatymų ir kitų

teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams

įgyvendinti: administracinių sprendimų

priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų

teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo

subjekto vidaus administravimas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Mokesčių administravimas, kuris Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje

apibrėžiamas kaip mokesčių administratoriaus funkcijų įgyvendinimas, taip pat mokesčių ir kituose įstatymuose nustatytų mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo pareigų vykdymas ir teisių

įgyvendinimas, yra atskira viešojo administravimo dalis. Taigi Viešojo administravimo įstatymo normos Mokesčių administravimo įstatymo atžvilgiu yra lex generalis (bendroji norma), o Mokesčių administravimo įstatymo normos Viešojo administravimo įstatymo atžvilgiu yra lex specialis (specialioji norma). Todėl Viešojo administravimo įstatymo nuostatos mokesčių administravimui yra taikomos tiek, kiek

mokesčių administravimo nereguliuoja Mokesčių administravimo įstatymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio

20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442 - 187/2011; Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442 - 801/2010).

Mokesčių administravimo įstatymo 26 str. 2 d. nurodyta, jog kitos vietos mokesčių administratoriaus funkcijos numatytos vietos mokesčių administratoriaus nuostatuose, šiame bei kituose įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose. Mokesčių administravimo įstatymo 34 straipsnis nustato, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam šio Įstatymo

suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarkÄ

nustato centrinis mokesčių administratorius. VMI, kaip mokesčių administratoriui, SAARPÄ® pavesta ne su mokesčiais susijusi funkcija – iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ savivaldybės ne pagal tikslinę paskirtį panaudotas specialiosios paramos lėšas. VMI, priimdama sprendimÄ , susijusį ne su mokesčių administravimu, bet tiesiogiai su savivaldybių neteisėtai panaudotų lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymu, privalo vadovautis VieÅ¡ojo administravimo įstatymu, kadangi Mokesčių administravimo įstatymas nereglamentuoja nei specialiosios programos lešų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ savivaldybės procedÅ«ros, nei sprendimo įtvirtinimo formų.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Tai reiškia, kad sprendime turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškiai nurodyti atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali

argumentacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1624/2006). Pažymėtina,

kad mokesčių administratorius turi ne tik teisę sprendimo priėmimui dėl specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos netinkamai panaudotų lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo, bet ir pareigÄ priimti savivaldybei realiai suvokiamÄ sprendimÄ . Nors pareiÅ¡kėjos atstovai teigia, jog atsakovo sprendime trÅ«ksta argumentacijos, teisėjų kolegijos manymu, sprendimas pareiÅ¡kėjai buvo suprantamas, pareiÅ¡kėjai buvo žinoma apie įvykdytÄ patikrinimÄ , pareiÅ¡kėja taip pat gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raÅ¡to kopijÄ , kuria pastaroji kreipėsi į TelÅ¡ių apskrities VMI su praÅ¡ymu iÅ¡ieÅ¡koti ne ginčo tvarka ne pagal tikslinę paskirtį panaudotas lėšas. Todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėjai buvo suvaržyta teisė į teisminę gynybÄ dėl atsakovo neargumentuoto, nemotyvuoto sprendimo. Taip pat teisėjų kolegija mano, jog administracinio akto, Å¡iuo atveju įpareigojimo, praÅ¡ymo ar pasiÅ«lymo, nepatvirtinimas jį priėmusios institucijos antspaudu yra laikomas VAÄ® 8 straipsnio 3 dalies pažeidimu. Vis dėlto Å¡is pažeidimas nagrinėjamu atveju nelaikytinas esminiu, sudarančiu pakankamÄ pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ administracinį aktÄ .

Viešojo administravimo įstatymo minėto 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo 2010 m. gruodžio 10 d. rašte Nr. (6.1)-R16-10264 iš viso nenurodyta apskundimo tvarka. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008 (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d. (2008 m. liepos 3 d.

įstatymo Nr. X-1685 redakcija)), net tuo atveju, kai vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte įraÅ¡yta bendro pobÅ«džio nuoroda į atitinkamÄ Ä¯statymÄ , kuriame nustatyta sprendimo apskundimo tvarka, nelaikytina tinkamu VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų vykdymu. Ä®statymo reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigÄ individualų administracinį aktÄ priimančiam vieÅ¡ojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iÅ¡ kurių be papildomų informacijos Å¡altinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sÄ naudų pareiÅ¡kėjui, nepriklausomai nuo jo iÅ¡silavinimo, amžiaus, bÅ«tų visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminÄ (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali bÅ«ti paduotas skundas.

Administracinio akto apskundimo tvarkos absoliutus neiÅ¡aiÅ¡kinimas tinkamai nesiderina su geru vieÅ¡uoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, tai gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismÄ . Todėl TelÅ¡ių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko pavaduotojo 2010 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tas Nr. (6.1)-R16-10264 laikytinas ydingu dėl jame nenurodytos apskundimo tvarkos. Be to, pažymėtina, jog minėtame sprendime nurodytas netikslus pavadinimas „Dėl ne pagal tikslinę paskirtį panaudotų savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo ir papildomos informacijos pateikimo“.

Ä®vertinus atsakovės 2010 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tÄ Nr. (6.1)-R16-10264, TelÅ¡ių apskrities VMI nėra pagrindo nurodyti, jog praÅ¡oma papildoma informacijos, nes tokio patvarkymo akte apskritai nėra.

Teisėjų kolegija, įvertinusi SAARPÄ® 4 straipsnį, mano, jog priimdama skundžimÄ 2010 m. gruodžio

10 d. raÅ¡tÄ atsakovė pažeidė minėto straipsnio 4 dalį. Å ioje normoje nurodoma, jog Specialiosios programos lėšas, panaudotas nenumatytiems tikslams, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos teikimu Valstybinė mokesčių inspekcija pasiÅ«lo savivaldybėms per tris mėnesius pervesti į Valstybės iždo sÄ skaitÄ ,

kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos. Savo 2010 m. gruodžio 10 d.  rašte (įpareigojime) sumokėti 34187,64 Lt

atsakovė nurodė savivaldybei ne pagal tikslinę paskirtį panaudotas lėšas

pervesti į Valstybės iždo sÄ sakaitÄ iki 2010 m. gruodžio 25 d. Atsakovė netinkamai taikė įstatymÄ ir priėmė

neteisėtÄ sprendimÄ , kadangi įstatymo numatytas trijų mėnesių terminas buvo sutrumpintas iki 15 dienų.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės priimtas 2010 m. gruodžio 10 d. raštas Nr. (6.1)-R16-10264 „Dėl ne pagal tikslinę paskirtį panaudotų savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų išieškojimo ir papildomos informacijos pateikimo“ neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio

27 d. Nr. X-736 redakcija) keliamų privalomų reikalavimų, prieštarauja Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 4 straipsnio 4 daliai, todėl yra neteisėtas iš esmės ir naikintinas.

Pareiškėja taip

pat praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. gruodžio 28 d. raÅ¡tÄ Nr. (6.1)-R16-10712 „Dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginčo tvarka vykdymo“.

Teisėjų kolegijos nuomone, šis atsakovo sprendimas yra išvestinis iš 2010 m. gruodžio 10 d. rašto Nr.

(6.1)-R16-10264 „Dėl ne pagal tikslinę paskirtį panaudotų savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų išieškojimo ir papildomos informacijos pateikimo“, todėl taip pat naikintinas.

Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjos TelÅ¡ių rajono savivaldybės skundÄ patenkinti, panaikinti TelÅ¡ių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tÄ Nr. (6.1)-R16-10264 „Dėl ne pagal tikslinę paskirtį panaudotų savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo ir papildomos informacijos pateikimo“ ir TelÅ¡ių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. gruodžio 28 d. raÅ¡tÄ Nr. (6.1)-R16-10712 „Dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginčo tvarka vykdymo“.

Sprendimas per

14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Kolegijos

teisėjai                                                                                        Â

 Laisvutė Kartanaitė

          Donatas Daunys

          Virginijus Stankevičius