66fc2ddc-0d7a-43fc-bb60-aeeb25df573d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2551-345/2013                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 63. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 3 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. V. ieÅ¡kinį atsakovei D. K. dėl įsiskolinimo priteisimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo procesÄ , paskolų ir raÅ¡ytinių sandorių sudarymÄ , taikymo bei aiÅ¡kinimo klausimai. PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas G. V. prašė priteisti iÅ¡ atsakovės D. K. 67 764 Lt skolÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad praÅ¡omÄ priteisti sumÄ laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 28 d. iki 2008 m. gegužės 22 d. paskolino atsakovės vyrui A. B., kuri yra pastarojo paveldėtojų procesinių teisių perėmėja (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-807/2011). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 60 894 Lt skolos ir 1 827 Lt žyminio mokesčio.

Teismas pateiktų mokėjimo pavedimų nustatė, kad ieÅ¡kovas A. B. iÅ¡ viso pervedė 60 894 Lt. IÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų nustatęs, kad pinigus A. B. ieÅ¡kovas skolino susitaręs dėl jų skolinimo žodžiu pokalbiu internetu metu, A. B. esant Afrikoje, teismas konstatavo buvus objektyviÄ kliÅ«tį paskolos sandorius įforminti raÅ¡tu (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Anot teismo, paminėta aplinkybė, liudytojo V. A. parodymai apie jam žinomus ieÅ¡kovo ir A. B. paskolos teisinius santykius bei faktas, kad A.

B. neskubėdavo verslo santykių forminti raštu, juos grindė tarpusavio pasitikėjimu, rodo, kad byloje pakanka įrodymų pripažinti buvus paskolos teisinius santykius dėl 60 894 Lt paskolinimo tarp ieškovo ir A. B.. Teismas nurodė, kad faktas, jog mokėjimo nurodymuose nurodytos skirtingos mokėjo paskirtys, yra nereikšmingas. Tokia išvada sprendime padaryta įvertinus tai, kad pirmuose mokėjimo pavedimuose buvo nurodyta, jog pinigai pervedami kaip paskola, taip pat tai, kad ieškovas neteikė mokėjimo paskirtims jokios reikšmės dėl jo santykių su A.

B. pobÅ«džio (betarpiÅ¡ki, draugiÅ¡ki, ilgalaikiai tarpusavio pasitikėjimu grindžiami žodiniai santykiai), bei tai, kad A. B., gavęs ieÅ¡kovo pervedamus pinigus, jų negrÄ Å¾ino. Argumentus, kad ginčo suma A. B. buvo pervesta bendram jo ir ieÅ¡kovo verslui Afrikoje vykdyti, teismas atmetė kaip niekuo nepagrįstus. Atsakovės pozicijÄ , kad dalis ginčo pinigų priklausė pačiam A. B. bei buvo gauti pardavus jam priklausančiÄ transporto priemonę, teismas pripažino nepagrįsta įvertinęs liudytojos V.

K. parodymus, jog ji nemačiusi pinigų perdavimo ieÅ¡kovui fakto. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai              Apeliaciniu skundu atsakovė D. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia tokiais esminiais argumentais:             1. Teismas sutiko, kad ginčo santykiui taikytinas CK 6.871 straipsnis, tačiau pažeisdamas CK 1.93 straipsnio 2 dalį neatmetė liudytojo V.

A. parodymų. Vertinant Å¡io liudytojo parodymus taip pat nebuvo atsižvelgta, jog jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi yra ieÅ¡kovo artimas draugas, juos siejo verslo santykiai, taigi pripažinus, kad tarp ieÅ¡kovo ir A. B. susiklostė paskolos teisiniai santykiai, liudytojas iÅ¡vengtų atsakomybės už vykdant verslÄ prisiimtus įsipareigojimus. Pagal bylos aplinkybes liudytojo parodymai apskritai turėjo bÅ«ti pripažinti neleistina įrodinėjimo priemone. Taigi akivaizdu, kad teismas nepagrįstai rėmėsi CK 1.93 straipsnio 6 dalyje numatytomis iÅ¡imtimis.             2.

Byloje esantys mokėjimo pavedimai, sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai pagal savo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę neprilygsta raÅ¡ytiniam sandorio sudarymo faktÄ patvirtinančiam įrodymui, nes juose nefiksuotas susitarimas dėl esminių paskolos sutarties sÄ lygų. Teismas ignoravo aplinkybę, jog ieÅ¡kovui ir A. B. nebuvo objektyvių kliūčių sudaryti paskolos sutarties. Vertinant mokėjimo pavedimus buvo neatsižvelgta į tai, kad A. B. tariamo pinigų skolinimo laikotarpio metu ir kiti asmenys į jo sÄ skaitÄ atliko pavedimus nurodydami mokėjimo paskirtyje „sÄ skaitos papildymas“.

Akivaizdu, kad mokėjimo paskirtyje nurodytos sÄ vokos „sÄ skaitos papildymas“ ar „indėlio papildymas“ neleidžia daryti iÅ¡vados, jog pinigų pervedimo tikslas buvo paskolos suteikimas. Å iuo aspektu akivaizdu, jog teismas pernelyg sureikÅ¡mino ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus dėl minėtų sÄ vokų vartojimo mokėjimo nurodymuose kaip patvirtinančius paskolos sutarties vykdymÄ .              3. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad A. B. bÅ«tų įsipareigojęs grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo tariamai paskolintÄ sumÄ .

Per visÄ ginčo laikotarpį A. B. negrÄ Å¾ino nė dalies pinigų, kas patvirtina, jog tarp jo ir ieÅ¡kovo nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Å ių santykių susiklostymo tikrai nepatvirtina į bylÄ pateikti mokėjimo pavedimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2012; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011). Kad tarp A. B. ir ieÅ¡kovo nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai patvirtina ir liudytojo V.

A. bei ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų prieÅ¡taringumas (2013 m. vasario 2 d. teismo posėdžio protokolas). Bet kuriuo atveju vertinant bylos medžiagÄ bÅ«tina atsižvelgti į susidariusios situacijos be Å¡ios bylos specifikÄ , kuriÄ sÄ lygoja ta aplinkybė, jog A. B. yra miręs.              4. Aplinkybę, kad tarp A. B., Ginto Kavaliausko, ieÅ¡kovo bei V. A. egzistavo verslo santykiai, patvirtina A. B. ir ieÅ¡kovo vizitai į Zambijos RespublikÄ , nuolatinis A. B. sÄ skaitos pildymas ieÅ¡kovo bei V.

A. lėšomis, Ginto Kavaliausko naudojimasis A. B. sÄ skaitomis, atsakovės paaiÅ¡kinimai dėl vykdyto verslo bei 28 000 Lt, gautų pardavus automobilį, perdavimo ieÅ¡kovui tikslu juos perduoti A. B.. Taigi byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad A. B. sÄ skaitoje buvusios lėšos buvo naudojamos Å¡alių bendro verslo finansavimui Zambijoje.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas G. V. praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime pateikia tokius esminius atsikirtimus:             1.

Liudytojas V. A. nėra suinteresuotas bylos baigtimi, jis ir A. B. buvo vaikystės draugai, visada gerai sutarė, organizavo bendrÄ verslÄ . Liudytojas jokių pretenzijų atsakovei neturi, o teismo sprendimas Å¡ioje byloje jo teisėms ar pareigoms jokios įtakos neturės.              2. RaÅ¡ytinė paskolos sutartis tarp ieÅ¡kovo ir A. B. sudaryta nebuvo, kadangi, kaip teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino pati atsakovė, tarp jų bei jų verslo partnerių nebuvo tokios praktikos. Atsakovė nepateikė jokio paaiÅ¡kinimo dėl tų mokėjimo pavedimų, kuriuose mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskola“.

IeÅ¡kovas, kaip ir nurodė teismo posėdyje, nesureikÅ¡mino nurodomos pavedimų paskirties. Paskolintų pinigų A. B. objektyviai negalėjo grÄ Å¾inti, kadangi pinigai buvo skolinami laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 28 d. iki 2008 m. gegužės 22 d., kai A. B. mirė 2008 m. gegužės 28 d.              3. A. B. paskolintos lėšos buvo iÅ¡grynintos Zambijoje, kadangi pats A. B. pinigų skolinimo metu buvo Zambijoje. Pasisakant dėl atsakovės minimų 28 000 Lt perdavimo, lieka neaiÅ¡ku, kodėl ji pati jų nepervedė.

Be to, Å¡iuos pinigus gavo liudytojas V. A. kaip A. B. skolos grÄ Å¾inimÄ .              4. Tarp ieÅ¡kovo ir A. B. nebuvo jokių verslo santykių: nei bendros įmonės, nei susitarimo dėl jungtinės veiklos vykdymo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai patvirtina, kad apeliacinio proceso esmę sudaro patikrinimas, ar iÅ¡ tiesų tarp ieÅ¡kovo G. V. ir A.

B. susiklostė paskolos teisiniai santykiai.              Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 28 d. iki 2008 m. gegužės 22 d. A. B. ieÅ¡kovas pervedė 60 894 Lt (t. 1, b. l. 19-36). Dalies mokėjimo pavedimų paskirtis buvo „paskola“, dalies - „indėlio pap. V. G.“, dar kitos dalies – „sÄ skaitos papildymas“. Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl to, ar Å¡iais mokėjimo pavedimais ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesų vykdė savo kaip paskolos davėjo įsipareigojimus A.

B..              Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ reglamentavimÄ fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų. Bendroji raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos raÅ¡ytinės formos Å¡alys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktÄ (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

Taigi sandorio Å¡alys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį raÅ¡ytine forma, kartu prisiima rizikÄ dėl reikÅ¡mingų sandorio aplinkybių įrodinėjimo kilus ginčui. Sandorio sudarymo faktÄ Å¡alis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., raÅ¡ytiniais ar daiktiniais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo mėn. 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). RaÅ¡ytinės paskolos sutarties ieÅ¡kovas su A. B. sudarę nebuvo. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog A.

B. yra miręs, Å¡ios bylos įrodinėjimo dalykas yra specifinis, kadangi Å¡alims yra apsunkinta galimybė pagrįsti savo argumentus bei atsikirtimus neesant vieno iÅ¡ pirminių įrodymų patikimumo patikrinimo Å¡altinių.              Šalių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ginčo sumos pervedimo laikotarpiu A. B. buvo iÅ¡vykęs verslo reikalais į Zambijos RespublikÄ . Patikimų įrodymų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų buvęs A. B. Zambijos Respublikoje vystyto verslo partneriu, į bylÄ pateikta nebuvo.

Pačios atsakovės hipotetiniai paaiÅ¡kinimai dėl ieÅ¡kovÄ ir A. B. siejusio bendro verslo, tarpusavyje susijusių asmenų atlikinėti pavedimai į A. B. banko sÄ skaitas, ieÅ¡kovo kelionės į Zambijos Respublika, nepatvirtina minėto fakto. Å ių duomenų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę paneigia liudytojo V. A. (neturinčio suinteresuotumo bylos baigtimi), A. B. verslo partnerio, paaiÅ¡kinimai, kad ieÅ¡kovas neprisijungė prie A. B. su liudytoju Zambijos Respublikoje plėtoto verslo (t. 2, b. l. 106-107).

Faktas, jog ieÅ¡kovas keliavo į Zambijos RespublikÄ , kur leido su ieÅ¡kovu kartu laikÄ , nepatvirtina, kad paminėti V. A. paaiÅ¡kinimai bÅ«tų melagingi ir neatitiktų realiai buvusios situacijos. Taigi byloje surinkti įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo ir A. B. verslo santykiai nesiejo (CPK 185 straipsnis), todėl atsakovės kelta versija, jog ginčo pinigus ieÅ¡kovas A. B. pervedė ne skolindamas, bet verslo skatinimui, atmetama kaip nepagrįsta.              Kito logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo dėl kokios priežasties ieÅ¡kovas atliko pinigų pervedimÄ A.

B., jei ne skolindamas pastarajam pinigus, byloje ir nebuvo pateikta. Faktas, jog pirmųjų mokėjimo pavedimų paskirtyje buvo nurodyta – „paskola“, atsižvelgiant į tai, kad A. B. buvo reikalingos lėšos verslui plėtoti, jis nepervedė pinigų atgal, tikėtinai patvirtina, kad ieÅ¡kovas ir A. B. buvo sudarę žodinį susitarimÄ dėl pinigų skolinimo. Aplinkybę, jog paminėtus asmenis siejo ilgalaikiai draugiÅ¡ki tarpusavio santykiai, kad jie tarpusavyje sandorius sudarinėjo žodžiu, patvirtino ir pati atsakovė (t. 2, b. l. 105).

Kad ieÅ¡kovas A. B. pinigus skolino patvirtino ir liudytojas V. A. (t. 2, b. l. 107). Å ių faktinių duomenų pakanka iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas ir A. B. buvo sudarę žodinę paskolos sutartį. Nors pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti, tačiau pagrindo nesiremti liudytojo V. A. parodymais, nesant duomenų apie jo materialinį ar procesinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, nėra, juolab, kad jie neprieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams (mokėjimo pavedimams) bei kitų asmenų (ieÅ¡kovo, atsakovės) paaiÅ¡kinimams.

Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo procese nepagrįstai taikė CK 1.93 straipsnio 6 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme įtvirtinti draudimai remtis liudytojų parodymais įrodinėjant sandorio sudarymo faktÄ , kai nebuvo laikytasi paprastos raÅ¡ytinės sandorio formos, įvertinus Å¡ios konkrečios bylos įrodinėjimo dalyko specifikÄ , neturėtų bÅ«ti taikomi, kadangi nesÄ Å¾iningai apsunkintų galimybes ieÅ¡kovui pagrįsti ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ .

             Kaip minėta, remiantis byloje surinktais duomenimis akivaizdu, jog ieÅ¡kovas ir A. B. susitarė dėl pinigų skolinimo ir šį susitarimÄ Ä¯vykdė. Tačiau ginčas realiai yra kilęs ir dėl to, kokia tiksliai suma A. B. ieÅ¡kovo buvo paskolinta. Atsakovė teigia, kad ji A. B. pavedimu pardavė jam priklausiusį automobilį, o už jį gautus pinigus perdavė ieÅ¡kovui, kurie ginčo mokėjimo pavedimais ir buvo pervesti A. B.. Liudytoja V. K. turėjusi patvirtinti paminėtus atsakovės teiginius teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog nematė, kad atsakovė iÅ¡ tiesų bÅ«tų perdavusi ieÅ¡kovui už automobilį gautus pinigus (t. 2, b. l. 106); liudytojas V.

A. patvirtino, jog Å¡iuos pinigus atsakovė perdavė bÅ«tent jam, kad jis juos perduotų A. B. (t. 2, b. l. 107). Ä®vertinus Å¡iuos liudytojų paaiÅ¡kinimus bei faktÄ , jog ieÅ¡kovo ir A. B. nesiejo verslo santykiai, laikytina, kad atsakovė neįrodė, kad ginčo mokėjimo pavedimais pervesta 28 000 Lt suma buvo pinigai, gauti pardavus A. B. priklausiusį automobilį (CPK 185 straipsnis).              Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti.

Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rÅ«pestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo Å¡alių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamÄ situacijÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, tokias kaip Å¡alių tarpusavio santykių pobÅ«dis ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

Byloje nustatytos aplinkybės: ieškovas ir A. B. buvo susitarę dėl pinigų skolinimo; A. B. buvo reikalingos lėšos verslo plėtojimui; ieškovas nebuvo A. B. verslo partneris, bei tokie duomenys, jog A. B. nepervedinėjo ieškovui gautų pinigų atgal, spręstina, jog yra labiau tikėtina, kad ieškovas A. B. skolino pinigus ne tik mokėjimo pavedimais, kurių paskirtyje buvo nurodyta „paskola“, bet ir kitais pavedimais, kuriais ieškovas vykdė savo tęstinio pobūdžio įsipareigojimus (CPK 185 straipsnis).

Apibendrindama iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, byloje surinktus duomenis visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino, savo iÅ¡vadas motyvavo. Kadangi ieÅ¡kovas įrodė tiek susitarimo dėl pinigų skolinimo, tiek pinigų perdavimo faktÄ , pagrindo netenkinti ieÅ¡kinio dalyje dėl 60 894 Lt skolos priteisimo nėra.              Pasisakant dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad atsakovės nesutikimas su teismo padarytomis iÅ¡vadomis pats savaime netraktuotinas kaip pagrindas jas laikyti klaidingomis ar padarytomis pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2011), tuo labiau, kad pačios atsakovės argumentacija yra prieÅ¡taringa bei grindžiama lanksčiu faktinių aplinkybių traktavimu.

Å i iÅ¡vada paremta tuo, jog pavyzdžiui pati atsakovė pripažino, kad ieÅ¡kovas ir A. B. tarpusavio sutarčių niekada nesudarinėjo raÅ¡tu, tačiau kaip vienÄ pagrindų, neva patvirtinančių pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumÄ , nurodė, kad A. B., grįžęs į LietuvÄ 2008 m. balandžio mėn., paskolos sutartį, jei tokia buvusi sudaryta, su ieÅ¡kovu bÅ«tų įforminęs raÅ¡tu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Teisėjų kolegijos manymu kiti apeliaciniame skunde paminėti argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti apeliaciniame skunde pateiktais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

             Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                  Jadvyga Mardosevič                                                                                                                      Zita Smirnovienė