2013-11-13 Nr. AB-8101-3-61-3-02973-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-965/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02973-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. O. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. O. (toliau – ir pareiškėjas) skunde teismo prašė įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija, atsakovas) pateikti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2011 m. lapkričio 17 d. protokolo Nr. 28-648(1.2.13-T1) 1 punkto bei Miesto plėtros departamento darbinio pasitarimo Administracijos Miesto plėtros klausimais 2011 m. lapkričio 28 d. protokolo Nr. A17-1369(3.1.16-MP) 16 punkto kopijas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir įpareigojo Administraciją pateikti pareiškėjui Vilniaus miesto savivaldybės mero 2011 m. lapkričio 17 d. protokolo Nr. 28-648 (1.2.13-T1) 1 punkto ir Administracijos Miesto plėtros departamento darbinio pasitarimo miesto plėtros klausimais 2011 m. lapkričio 28 d. protokolo Nr. A17-1369(3.1.16-MP) 16 punkto nuorašus (b. l. 34-37).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal Administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimo, 2013 m. liepos 17 d. nutartimi Administracijos apeliacinį skundą atmetė ir teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 54-59).

Pareiškėjas 2013 m. liepos 25 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame prašė iš atsakovo priteisti teismo išlaidas: 100 Lt sumokėtą žyminį mokestį ir 600 Lt už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Pateiktame atsiliepime atsakovas prašė pareiškėjo prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą arba sumažinti priteistinas išlaidas atsižvelgiant į bylos sudėtingumo laipsnį, realias atstovo darbo ir laiko sąnaudas bei patirtų išlaidų pagrįstumą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjo M. O. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino ir priteisė M. O. iš atsakovo Administracijos 100 Lt sumokėtą žyminį mokestį ir 600 Lt už advokato suteiktas paslaugas, iš viso 700 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l ir 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8 ir 7 punktus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas M. O. su VšĮ „Hermis Europe“ 2012 m. rugsėjo 3 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, iš kurios 1.8 punkto matyti, kad iškilus teisiniams ginčams su valstybinėmis institucijomis, įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis bei privačiais subjektais, įmonė apmoka už pareiškėją advokato išlaidas. Taip pat pareiškėjas pagal advokato 2012 m. lapkričio 19 d. orderį Nr. 1014951 pavedė advokatui A. S. parengti ir pasirašyti skundą teismui dėl įpareigojimo suteikti informaciją. Advokatui teikiant pareiškėjui teisines paslaugas Vilniaus apygardos administraciniame teisme šioje administracinėje byloje (skundas teismui parengtas 2012 m. lapkričio 19 d., paduotas – 2013 m. lapkričio 23 d.), galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 718, nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nustatęs 850 Lt minimalią mėnesinę algą (toliau – ir MMA). Todėl teismas skaičiuodamas ir priteisdamas pareiškėjui teismo ir atstovavimo išlaidas taikė minėtą dydį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo atstovas parengė teismui skundą (b. l. 1-3). Teismas nurodė Rekomendacijų 8.2 punktą. Pareiškėjas, kaip matyti iš 2012 m. lapkričio 19 d. sąskaitos faktūros už teisines paslaugas SEB Nr. 12/298 bei mokėjimo nurodymo, už skundo parengimą ir atstovavimą advokatui sumokėjo 650 Lt. Advokatas nagrinėjant bylą teismo 2013 m. sausio 29 d. posėdyje nedalyvavo, todėl pareiškėjas prašė priteisti 600 Lt už skundo parengimą. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, yra pagrįsta, todėl priteista pareiškėjui iš atsakovo. Pareiškėjas, paduodamas skundą, sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (b. l. 5), kuris taip pat priteistas iš atsakovo.

III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Mano, kad pareiškėjui M. O. priteistų 700 Lt bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstas, neatitinkantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Vilniaus apygardos administracinis teismas, tenkindamas pareiškėjo M. O. prašymą, formaliai vadovavosi Rekomendacijų nuostatomis, neišnagrinėjęs, ar VšĮ „Hermis Europe“ bylinėjimosi išlaidų apmokėjimas už pareiškėją M. O. apskritai patenka į VšĮ „Hermis Europe“ suteiktų pavedimų ribas, neištyręs tarp M. O. ir VšĮ „Hermis Europe“ 2012 m. rugsėjo 3 d. sudarytos sutarties nuostatų ir nepasisakęs dėl jos taikymo apimties. Pažymi, kad pareiškėjo M. O. kartu su prašymu pateikta 2012 m. rugsėjo 3 d. Paslaugų teikimo sutartis konkrečiai apibrėžia teritoriją, dėl kurios yra teikiamos paslaugos pareiškėjui pagal sutartį, t. y. žemės sklypai, priklausantys nuosavybės teisėmis užsakovui (pareiškėjui), adresu Vilniaus miesto sav., Kuprijoniškių k., žemės sklypų unikalūs Nr. 4400-0168-6764, Nr. 0101-0159-0565, Nr. 0101-0159-0566. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo ne dėl sutartyje nurodytų sklypų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjas nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių VšĮ „Hermis Europe“ teisės sumokėti už jį bylinėjimosi išlaidas šioje administracinėje byloje.

Nurodo ABTĮ 44 straipsnį, 45 straipsnio 1 dalį, 44 straipsnio 6 dalį, Rekomendacijų 2 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-361/2012. Pareiškėjas M. O. prie prašymo pridėjo 2012 m. lapkričio 19 d. detalizuotos užmokesčio apskaičiavimo pažymos kopiją, kurioje nurodyta tik skundo parengimo kaina (600 Lt) ir atstovavimo teismo posėdyje kaina (50 Lt), tačiau šios išlaidos nėra pagrįstos ir detalizuotos, nenurodyta, kokias realias teisines paslaugas jam suteikė advokatas A. S., kiek valandų advokatas dirbo, suteikdamas M. O. teisines paslaugas ir pan. Taigi susipažinus su prašomų priteisti teisinių išlaidų pagrindimu, akivaizdu, kad tokios pažymos negalima laikyti pagrindžiančia realias M. O. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tik sumos nurodymas neatitinka principo, jog bylinėjimosi išlaidos turi būti pagrįstos. Šios administracinės bylos dėl įpareigojimo suteikti informaciją negalima priskirti sudėtingų bylų kategorijai. Tiek rengiant skundą, tiek nagrinėjant bylą specialių žinių neprireikė, iš pareiškėjo atstovo nereikalavo teisės normų analizės. Byla negali būti priskiriama tokių bylų kategorijai, kurioms pasirengti teisininkas turėtų skirti daug laiko. Nebuvo iškilusi teisės normų konkurencijos, teisės spragų šalinimo problema, nebuvo reikalinga skirti daug laiko medžiagos rinkimui, dokumentų analizei ir pan. Be to, pati skundo apimtis taip pat leidžia daryti prielaidą, kad skundo surašymui nebuvo sugaišta daug laiko. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, jog M. O. prašomos iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai per didelės ir priteistinos išlaidos turėtų būti maksimaliai sumažintos iki protingo, atsakovų teisių nepažeidžiančio ir bylos sudėtingumą atitinkančio dydžio.

Pareiškėjas M. O. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Mano, kad atsakovas nepagrįstai abejoja VšĮ „Hermis Europe“ teise apmokėti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes to nedraudžia joks įstatymas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo ir VšĮ „Hermis Europe“ pasirašytą sutartį ir pareiškėjui priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas. Net ir tuo atveju, jeigu sutartis būtų įvertinta kitaip, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų būtų tenkintas pakeičiant pirmosios instancijos teismo nutartį ir išlaidas priteisiant VšĮ „Hermis Europe“, nes jų realumą pagrindžia byloje esantys dokumentai. Pareiškėjo manymu, atsakovo argumentai dėl nedetalizuotos užmokesčio pažymos taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė 700 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsakovas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, jog nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo 700 Lt teismo išlaidų.

Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 str. 2 d.). Analizuojamo straipsnio 6 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 45 str. 1 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 17 d. nutartimi atsakovo Administracijos apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintas, paliko nepakeistą.

Atsakovas teigia, jog pareiškėjas nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių VšĮ „Hermis Europe“ teisės sumokėti už jį bylinėjimosi išlaidas šioje administracinėje byloje.

Byloje esantis advokato orderis Nr. 1014951 (b. l. 4) patvirtina pavedimą advokatui A. S. pareiškėjo M. O. vardu pareginti skundą ir kt. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas M. O. su VšĮ „Hermis Europe“ 2012 m. rugsėjo 3 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, iš kurios 1.8 punkto matyti, kad iškilus teisiniams ginčams su valstybinėmis institucijomis, įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis bei privačiais subjektais, įmonė apmoka už pareiškėją advokato išlaidas. Būtent ši sutarties nuostata sudarė pagrindą VšĮ „Hermis Europe“ apmokėti teisines paslaugas šioje byloje (100 Lt už žyminį mokestį ir 600 Lt už skundo parengimą, b. l. 5-6).

Aptariamu atveju byloje, kuri buvo užbaigta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartimi, pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą Administraciją pateikti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2011 m. lapkričio 17 d. protokolo Nr. 28-648 (1.2.13-T1) 1 punkto bei Miesto plėtros departamento darbinio pasitarimo Miesto plėtros klausimais 2011 m. lapkričio 28 d. protokolo Nr. A17-1369(3.1.16-MP) 16 punkto kopijas. 2012 m. gegužės 21 d. buvo paskelbtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-971, kuriuo Miesto plėtros departamentui buvo pavesta organizuoti apie 37,4 ha teritorijos prie Liepkalnio gatvės Kuprijoniškėse, Rasų seniūnijoje, detaliojo plano rengimą. Tuo pačiu įsakymu patvirtintos Planavimo užduoties detaliojo planavimo dokumentui rengti 4 punkte nurodyta, kad detaliojo plano rengimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės mero 2011 m. lapkričio 17 d. protokolo Nr. 28-648 (1.2.13-T1) 1 punktas; Miesto plėtros departamento darbinio pasitarimo miesto plėtros klausimais 2011 m. lapkričio 28 d. protokolo Nr. A17-1369(3.1.16-MP) 16 punktas, detaliojo plano rengėjas − SĮ „Vilniaus planas“. SĮ „Vilniaus planas“ 2012 m. rugpjūčio 30 d. pranešime informavo, kad pradedamas rengti detalusis planas, apie priimtą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, planavimo užduotį ir kita. Pareiškėjas šalia planuojamos teritorijos nuosavybės teise turi sklypą, tad yra suinteresuotas asmuo, galintis pateikti pasiūlymus bei pastabas dėl rengiamo detaliojo plano, tad pareiškėjas su prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti informaciją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje kilęs ginčas, nors netiesiogiai, tačiau buvo susijęs su žemės sklypais, esančiais Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kaime (Nr. 4400-0168-6764, Nr. 0101-0159-0565, Nr. 0101-0159-0566), todėl pagal M. O. ir VšĮ „Hermis Europe“ 2012 m. rugsėjo 3 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį VšĮ „Hermis Europe“ buvo pagrindas apmokėti pareiškėjo patiriamas bylinėjimosi išlaidas. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija spręsdama bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą apeliacinėje instancijoje priteisė pareiškėjui 600 Lt bylinėjimosi išlaidų. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą pirmosios instancijos teisme nėra pagrindo nukrypti nuo apeliacinės instancijos teismo pasirinkto teisės aiškinimo ir taikymo, todėl šiuo atveju pareiškėjui priteistinas patirtų teismo išlaidų atlyginimas.

Rekomendacijų 11 punkte nurodyta, jog teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieną kartą vertinant pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti atsižvelgiama į pateiktą bylinėjimosi išlaidų pagrindimą, apskaičiavimą (ABTĮ 45 str.) ir į Rekomendacijose nurodytus dydžius, kriterijus, kuriais vadovaujantis bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis, tačiau ABTĮ 43–45 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos; antra, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011 ir kt.) Išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 144–216 p., 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012).

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį. Bylos duomenys patvirtina, jog žymis mokestis buvo sumokėtas (b. l. 5), todėl jis pagrįstai priteistinas iš atsakovo.

Pareiškėjas už skundo parengimą prašė priteisti 600 Lt. Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, jog už skundo parengimą apskaičiuojant maksimalų rekomenduojamą darbo užmokestį taikomas koeficientas 3, t. y. 2 550 Lt (850 Lt x 3). Atsižvelgus į skundo pirmosios instancijos teismui turinį bei apimtį, atliktą teisės normų ir teismų praktikos analizę, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai už skundo surašymą nurodė priteisti 600 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai įvertino teismo išlaidų dydį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius