2026-05-27 Nr. BB-3312-1-01-1-06482-2025-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1843/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06482-2025-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, spręsdama civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovės teisininkės Eglės Kudžmaitės kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 18 d. nutarties R. V., kuria byla nutraukta, baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorė kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, o tai lėmė neteisingos nutarties priėmimą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padidino nukentėjusiajam A. D. priteistinos neturtinės žalos dydį iki 10 000 Eur. ir nepakankamai motyvavo tokį savo sprendimą. Kasatorės nuomone, byloje nustatytos aplinkybės nėra išskirtinės, dėl kurių turėtų būti nustatytas žymiai didesnis neturtinės žalos atlyginimas nei nustatomas analogiškose bylose. Pagal teismų praktiką, nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju nukentėjusiems asmenims priteisiami neturtinės žalos dydžiai nuo 600 Eur nesudėtingais atvejais iki 8 000 Eur itin sudėtingais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-1073/2021, 2K-18-976/2021, 2K-168-511/2018, 2K-95-222/2017).

Kartu kasatorė pažymi, kad panašios ar net mažesnės sumos priteisiamos esant ženkliai sudėtingesniems sveikatos sutrikdymams su ypatingai sunkiomis pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-303/2019, Nr. 2K-141-697/2021). Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl pateiktos teismų praktikos pavyzdžių analogiškos pobūdžio bylose. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino Finansų ministro 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1K-171 patvintų „Rekomendacijų dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo“.

Šių Rekomendacijų 4.2.4. punkte nurodyta, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį virš 6 mėn. (kaip yra šioje byloje), rekomenduotinas maksimalus neturtinės žalos atlyginimo dydis yra iki 8 MMA. MMA eismo įvykio metu buvo 1038 Eur, vadinasi maksimalus rekomenduotinas dydis-8 304 Eur. Byloje priteista suma reikšmingai viršija rekomenduojamą maksimalų dydį. Apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl priteistinos ženkliai didesnės neturtinės žalos nei analogiškose bylose, pasak kasatorės, nėra nuoseklūs. Teismas nepateikia aiškių argumentų, paaiškinančių, kodėl šioje byloje nagrinėjama situacija turėtų būti vertinama reikšmingai griežčiau nei kasacinėje praktikoje nagrinėtos bylos, kuriose buvo konstatuoti sunkesni ir negrįžtami sveikatos padariniai.

Priteista 16 000 Eur dydžio suma yra žymiai didesnė nei priteisiamos sumos panašaus pobūdžio bylose. Esant panašioms faktinėms aplinkybėms nagrinėjamose bylose, teismo sprendimai neturėtų reikšmingai skirtis. Kasatorė daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas 16 000 Eur neturtinės žalos dydį šioje byloje, nepakankamai motyvavo savo sprendimą dėl teismų praktikos taikymo, nenustatė išskirtinių aplinkybių, lėmusių teismų praktikos analogiškose bylose nesilaikymą, netinkamai vertino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-628/2022, 2K-227-697/2022 ir kt.).‏‏‎ Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasaciniame skunde turi būti keliami tik teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti su materialiosios teisės taikymu ar proceso teisės pažeidimais nesusiję klausimai.

Kasatorė savo skundą argumentuoja tuo, kad teismai netinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas nukentėjusiajam A. D. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, taip pat netinkamai rėmėsi kasacinės instancijos teismo precedentais analogiškose bylose. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, taip pat ir susijusių su civilinio ieškinio dydžio pagrįstumu. Aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, tyrimas ir vertinimas yra paprastai baigiami apeliacinės instancijos teisme. Skunde išdėstytais teiginiais iš esmės yra keliamas fakto, o ne teisės taikymo klausimas. Nors kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau iš skunde dėstomų argumentų matyti, kad šie teiginiai grindžiami ne teisiniais argumentais, kurie pagrįstų, jog teismų išvados dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo padarytos aiškiai netinkamai pritaikius materialiosios teisės nuostatas ar iš esmės pažeidžiant BPK normas, o tiesiog siekiama iš naujo įvertinti neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes ir padaryti priešingas išvadas, nei dėl šios dalies padarė apeliacinės instancijos teismas. Kasacijos pagrindo nesudaro ir kasatorės skunde nurodomi argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam didesnį priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, nesilaikė kasacinės instancijos teismo praktikos. Pažymėtina, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos priteisimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose pagal BK 281 straipsnio 1 dalį paprastai yra gana gausi ir įvairi, priteistina neturtinė žala skiriasi net keletu kartų. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimo didesnį dydį (nuo 2500 iki 10000 Eur), esmingai nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos ir taip netinkamai pritaikė materialiosios teisės nuostatas ar iš esmės pažeidė BPK reikalavimus. Teismų praktika yra tik vienas iš kriterijų, turintis reikšmės neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui – kiekvienu atveju vertintina visų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų konkrečios bylos aplinkybių visuma, todėl priteisiamos sumos gali skirtis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovės teisininkės Eglės Kudžmaitės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arūnas Budrys

Eligijus Gladutis

Algimantas Valantinas