2018-05-16 Nr. AB-9708-3-61-3-04923-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-188-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04923-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija: 18.5.1; 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 16 830 Eur negautų pajamų, t. y. turtinės žalos, ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas tvirtino, kad atsakinga valstybės institucija neteisingai įregistravo nuosavybę į 2 sklypus, t. y. neatsižvelgdama į nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, įregistravo sklypą (duomenys neskelbtini), nepateikė registracijos dokumentų savininkei B. S., nurodydama, jog šio sklypo plotas yra 25,5 ha, o dalį žemės ploto pavertė valstybine žeme. Apie tai savininkė nebuvo informuota. B. S. 1995 m. sausio 24 d. dovanojimo sutartimi savo atkurtą nuosavybę į sklypus padovanojo savo vaikaičiui V. Ž. (pareiškėjui). Pareiškėjas nurodė, kad apie padarytą klaidą sužinojo 2000 m. kovo 23 d., gavęs laikinąjį sklypo planą. Tuomet kreipėsi į atsakingą valstybės instituciją dėl klaidos ištaisymo.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 59-2914-Ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo tvirtinimo“ 2 punkte nurodyta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autoriui paženklinti projekto papildyme suformuotus žemės sklypus vietovėje ir parengti nuosavybės teisių atkūrimo bylas. Sąraše, pridėtame prie minėto įsakymo, įrašyta – V. Ž. paženklinti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypai (duomenys neskelbtini)). Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 59-Ž-3170 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 59-2914-Ž keitimo“ 2.1 punkte nurodyta projekte suformuotus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) priskirti laisvos valstybinės žemės fondui. Apie šių įsakymų priėmimą pareiškėjas teigė nežinojęs, nebuvo informuotas. Pareiškėjas nurodė, kad jau 2003 m. kovo mėn. įrodyta padaryta klaida ir buvo galima ją ištaisyti įregistruojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (22,75 ha) ir miško sklypus (duomenys neskelbtini) (2,75 ha).

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2,75 ha miško sklypas (duomenys neskelbtini) yra brandaus miško sklypas. Jeigu atsakinga valstybės institucija savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) nebūtų padariusi klaidos, o padarytą klaidą būtų ištaisiusi laiku, jis galėjo gauti pelną ir į jį investuoti į nekilnojamąjį turtą. Pabrėžė, kad tik pasibaigus teisminiams ginčams 2015 m. gegužės 13 d. buvo įregistruoti miško sklypai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad per 11 metų negavo 16 830 Eur pajamų, kurias būtų galėjęs gauti iš buto nuomos, kurį būtų nusipirkęs už parduoto miško medieną. Todėl buvo patirta turtinė žala, kurią pareiškėjas prašė atlyginti.

5. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad jo senelė, sužinojusi, jog jam negrąžintas padovanotas miško sklypas, labai pergyveno. Taip pat tiek pareiškėjas, tiek jo motina labai išgyveno, kad senelė taip ir mirė nesulaukusi, kada bus grąžintas miško sklypas. Dėl to buvo patirta neturtinė žala, kurią pareiškėjas prašė atlyginti.

6. Pareiškėjo nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.130 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Pareiškėjas pateikė dokumentus, kuriais remiantis, ieškinio senaties termino eigos skaičiavimas nutraukiamas, todėl, pareiškėjo manymu, ieškinio senaties termino dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepraleido.

7. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. NŽT atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas dėl reikalavimams atlyginti žalą praleisto ieškinio senaties termino. NŽT prašė pareiškėjo skundo reikalavimams atlyginti žalą taikyti ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.

9. NŽT nuomone, pareiškėjo argumentai apie negautas pajamas yra tik subjektyvios niekuo nepagrįstos prielaidos. Pareiškėjo negautos pajamos nagrinėjamu atveju nėra įrodytos, todėl nelaikytinos nuostoliu. Atsakovo atstovas taip pat pažymėjo, kad neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, dėl to kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Pareiškėjas neturi teisės gauti neturtinės žalos atlyginimo dėl močiutės ir mamos patirtų išgyvenimų, o jo motyvai dėl rūpesčių, ginant savo teises, nėra pagrįsti.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas pažymėjo, kad, pareiškėjo teigimu, atsakinga valstybės institucija neteisingai įregistravo nuosavybę į 2 žemės sklypus, neatsižvelgdama į nuosavybės atkūrimo dokumentus, įregistravo vieną sklypą (duomenys neskelbtini), nepateikė registracijos dokumentų savininkei, nurodydama, jog šio sklypo plotas yra 25,5 ha, o dalį sklypo pavertė valstybine žeme. Pareiškėjas nurodė, kad apie padarytą klaidą sužinojo 2000 m. kovo 23 d.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas apie savo pažeistas teises sužinojo 2000 m. kovo 23 d., t. y. dar vis galiojant 1964 metais priimtam Civiliniam kodeksui. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnyje numatyta, kad CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat, jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki CK įsigaliojimo. Iki CK įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į CK nustatytą ieškinio senaties terminą. Kaip matyti, įsigaliojus CK, t. y. 2001 m. liepos 1 d., pareiškėjas dar turėjo reikalavimo teisę, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsniu, praėjusi ieškinio senaties termino dalis nuo 2000 m. kovo 23 d. iki 2001 m. liepos 1 d. įskaičiuotina į CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, kuris taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

13. Teismas konstatavo, kad iki ieškinio senaties termino pabaigos, t. y. 2003 m. kovo 23 d., pareiškėjas nurodė 2 raštus, kurie galėtų nutraukti ieškinio senaties terminą. Tiek iš Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Lazdijų rajono žemėtvarkos skyrius) 2003 m. vasario 27 d. rašto Nr. 321, tiek iš 2003 m. vasario 27 d. rašto Nr. 322 nematyti, kad atsakovas pripažintų savo prievolę atlyginti žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir tai būtų pagrindas nutraukti ieškinio senaties termino skaičiavimą CK 1.130 straipsnio 2 dalies pagrindu. Visi kiti pareiškėjo įvardinti atsakovo veiksmai, kurie, pareiškėjo nuomone, nutraukia ieškinio senaties terminą, yra atlikti po 2003 m. kovo 23 d., t. y suėjus ieškinio senaties terminui.

14. Atsižvelgęs į tai, kad skundas teismui išsiųstas 2015 m. spalio 7 d., o ieškinio senaties terminas baigėsi 2003 m. kovo 23 d., taip pat į tai, kad atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, teismas pripažino, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas yra praleistas ir šioje byloje gali būti taikomas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių 3 metų ieškinio senaties terminas būtų buvęs nutrauktas (CK 1.130 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių buvimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas sirgo ar kitos aplinkybės jam sutrukdė anksčiau paduoti skundą teismui. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažino, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

15. Vadovaudamasis CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostata, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, teismas, priteikęs ieškinio senaties terminą nagrinėjamoje byloje, tuo pagrindu pareiškėjo skundą atmetė.

III. 16. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į jo skundo esmę ir byloje pateiktus įrodymus. Kaip matyti iš Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. Ik-2637-554/2014 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015, Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 59-Ž-3170 buvo panaikintas. Pareiškėjo teigimu, ieškininio senaties terminas dėl žalos atlyginimo gali būti skaičiuojamas nuo 2013 m. vasario 26 d., kada jis sužinojo apie savo pažeistą teisę, tačiau šis terminas sustabdytinas, nes tuo laikotarpiu jis savo teises gynė teismuose (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Tuo metu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo nagrinėjamas UAB „Sweco Hidroprojektai“ kasacinis skundas, kuriame kasatorius įrodinėjo, jog jo kaltės dėl padarytų klaidų nėra, o dėl jų kalta NŽT. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-484-686/2015 kasacinį skundą atmetė, o 2015 m. spalio 6 d. pareiškėjas padavė skundą dėl žalos atlyginimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Todėl ieškininės senaties terminas nebuvo praleistas.

18. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2006 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. 37N-Ž-1310/2-1510 nurodė, kad, nustačius, jog sklypų formavimo metu buvo padarytos grubios klaidos (šiuo konkrečiu atveju nuosavybės teisės atstatytos sugrąžinant tiktai vieną iš valdytų sklypų), dėl jų ištaisymo atsakomybę turi prisiimti rangovas. Minėta ministerija UAB „Hidroprojektas“ prašė užtikrinti, kad būtų atlikti pareiškėjo nuosavybės teise valdomo sklypo kadastriniai matavimai, pagal kuriuos Alytaus apskrities viršininko administracija galėtų patikslinti suformuoto žemės sklypo kadastro duomenis ir teisės aktų nustatyta tvarka už trūkstamą žemės plotą perduotų papildomą sklypą. Šis raštas patvirtina, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrūkęs.

19. Pareiškėjas pabrėžia, kad niekada nebuvo atsisakęs derinti kadastrinių matavimų, NŽT nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas atsisakė derinti kadastrinius matavimus ar prašė juos sustabdyti. Žemės (miško) sklypų (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai nebuvo atlikti. Tai įrodantys dokumentai buvo pateikti byloje.

20. Pareiškėjas nurodo patyręs tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Pabrėžia, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pažymi, kad jis neprašo neturtinės žalos atlyginti nei senelei, nei motinai, jis prašo atlyginti neturtinę žalą jam.

21. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22. NŽT pažymi, kad pareiškėjas skunde aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog apie faktinio sklypo ploto trūkumą sužinojo 2000 m. kovo 23 d. Tai reiškia, kad jau nuo 2000 m. kovo 23 d. pareiškėjui atsirado teisinis pagrindas ginti savo teises. Pažeidimu laikytinas nustatytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ploto trūkumas, o ne Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 59-Ž-3170 priėmimas, kuriuo sklypai (duomenys neskelbtini) buvo priskirti laisvos valstybinės žemės fondui. Nenustatyta ir nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas nuo 2000 m. kovo 23 d. iki 2005 m. gruodžio 25 d. būtų ėmęsis aktyvių veiksmų siekdamas apginti savo teises (būtų ginčijęs neteisingai įregistruotus žemės sklypo kadastro duomenis). Be to, kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-673/2010, pareiškėjas nuo 2000 m. kovo 23 d., žinodamas apie žemės sklypo ploto trūkumus, teisminiu būdu siekė patikslinti žemės sklypo ribas, t. y. prašė pripažinti, kad į žemės sklypo dalį patenka 3 arai (duomenys neskelbtini) ežero, kuris jam niekada nuosavybės teise nepriklausė. Vykstant minėtam ginčui pareiškėjas net atsisakė derinti sklypų (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, kadangi siekė pakeisti sklypo ribas taip, kad į jo dalį įeitų (duomenys neskelbtini) ežeras. Todėl pareiškėjas suvokė, kad jo teisės pažeistos nuo sužinojimo apie ginčo žemės sklypo ploto trūkumą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2010 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-673/2010, kuria pareiškėjo skundo reikalavimai (pripažinti, kad į žemės sklypo dalį patenka 3 arai ploto (duomenys neskelbtini) ežero, bei priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą), netenkinti, tik tada pareiškėjas ėmėsi ginčyti Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 59-Ž-3170, kuriuo sklypai (duomenys neskelbtini) buvo priskirti laisvos valstybinės žemės fondui, teisėtumą. Nagrinėjamu atveju 3 metų ieškinio senaties terminas žalai atlyginti suėjo 2003 m. kovo 23 d., o kadangi pareiškėjas neprašė terminą atnaujinti, tai savo ruožtu yra savarankiškas pagrindas skundą atmesti.

23. NŽT atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovė į NŽT atstovės klausimą, ar 2015 m. birželio 10 d. pardavęs dalį medienos pareiškėjas įsigijo butą ir ar jį išnuomojo, ar realizavo savo ketinimus, kuriais grindžia negautų pajamų (16 830 Eur) faktą, atsakė, kad pareiškėjas buto nepirko. Į klausimą, dėl kokių priežasčių pareiškėjas nepirko buto, pareiškėjo atstovė atsakė, kad tai asmenimis pareiškėjo reikalas. Taigi akivaizdu, kad tokios tariamos pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Motyvai apie negautas pajamas iš nenupirkto ir neišnuomoto buto, NŽT nuomone, yra išgalvoti.

24. NŽT taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas skunde pažymėjo tik apie savo motinos ir močiutės išgyvenimus, tačiau, ar būtų pats patyręs didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, nėra nurodęs. Pareiškėjas hipotetiškai ir abstrakčiai grindžia neturtinės žalos atsiradimą.

25. NŽT teigimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė patirtos turtinės ir neturtinės žalos fakto, kitų sąlygų, būtinų deliktinei civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos 3 sąlygos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje reikalauja atlyginti žalą už neteisėtus atsakingų valstybės institucijų veiksmus (neveikimą), dėl kurių iki 2015 metų jis faktiškai neturėjo nuosavybės teisių į visą jo senelės B. S. padovanotą 25,50 ha žemę, į kurią buvo atkurto nuosavybės teisės.

27. Nustatyta, kad Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 17-622-27075 (I t, b. l. 13) B. S. (pareiškėjo senelei) buvo atkurtos nuosavybės teisės į turėtą 22,78 ha žemės plotą ir 2,72 ha miško plotą, grąžinant natūra 22,78 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame yra 19,33 ha plotas mišku apaugusios žemės, ir 2,72 ha miško. Lazdijų rajono valdybos 1994 m. gegužės 4 d. potvarkiu Nr. 192-V „Dėl žemės suteikimo naudotis asmenims, susigrąžinantiems žemę žemės ūkio veiklai ir dėl žemės išpirkimo iš piliečių, išmokant pinigais“ (I t, b. l. 14) B. S. sugrąžintas natūra žemės sklypas buvo perduotas naudotis, nurodant, kad iš bendro 25,50 ha grąžintini natūra 22,78 ha žemės ir 2,72 ha miško sklypai. Minėto potvarkio pagrindu 1994 m. gegužės 25 d. Lazdijų rajono valdybos žemėtvarkos tarnyboje buvo įregistruotas B. S. priklausantis 25,50 ha ploto žemės sklypas (registro (duomenys neskelbtini)) (I t, b. l. 30). B. S. 1995 m. sausio 24 d. dovanojimo sutartimi jai priklausantį 25,50 ha ploto žemės sklypą padovanojo pareiškėjui.

28. Atsakovo atstovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pripažįsta, kad Lazdijų rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai 2000 m. kovo 23 d. parengus ginčo žemės sklypo laikinąjį planą (I t, b. l. 31), paaiškėjo, kad B. S. buvo suformuotas tik 22,75 ha, o ne 25,50 ha žemės sklypas. Taigi nuosavybės teisės buvo atkurtos tik į 22,75 ha žemės (miško) sklypą, o oficialiuose dokumentuose konstatuota, kad nuosavybės teisės atkurtos į bendrą 25,50 ha žemės (miško) plotą. Tai patvirtina, kad dovanojimo sutartyje buvo nurodytas 25,50 ha plotas, tačiau buvo padovanotas ir tuo pačiu atkurtos nuosavybės teisės tik į 22,75 ha žemės plotą.

29. UAB „Hidroprojektas“ 2003 m. kovo 29 d. atliko ginčo žemės kadastrinius matavimus (I t, b. l. 32–53). Esant natūra grąžinamos žemės (miško) ploto trūkumui, Alytaus apskrities viršininkas 2004 m. gruodžio 13 d. priėmė įsakymą Nr. 59-2914-Ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ (I t, b. l. 54), kurio 1.2 punktu buvo patvirtintas Piliečių, kuriems (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme tikslinami natūriniai ir suformuoti lygiaverčiai žemės ir miško sklypai, sąrašas (I t, b. l. 55). Pareiškėjui iš viso buvo suformuoti 3 žemės (miško) sklypai (duomenys neskelbtini). Vis dėlto, atsižvelgęs į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autoriaus A. Š. paaiškinimus, Alytaus apskrities viršininkas 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 59-Ž-3170 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 59-2914-Ž keitimo“ (I t, b. l. 60) pakeitė Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 59-2914-Ž patvirtintą Piliečių, kuriems (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme tikslinami natūriniai ir suformuoti lygiaverčiai, žemės ir miško sklypai, sąrašą, išbraukiant 1 ir 3 eilutes ir projekto papildyme suformuotus sklypus (duomenys neskelbtini) priskiriant laisvos valstybinės žemės fondui.

30. Pareiškėjas dėl minėto Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 59-Ž-3170 panaikinimo, įpareigojimo NŽT patvirtinti UAB „Hidroprojektas“ 2009 m. kovo 29 d. atliktus sklypų (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir įpareigojimo šiuos sklypus įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro registre kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu (I t, b. l. 61–65) administracinėje byloje Nr. Ik-2637-554/2014 tenkino pareiškėjo skundą iš dalies – panaikino minėto Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 59-Ž-3170 dalį dėl sklypų (duomenys neskelbtini) priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui ir įpareigojo NŽT teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl 2003 m. kovo 29 d. UAB „Hidroprojektas“ atliktų miško sklypo (duomenys neskelbtini) (žemėtvarkos projekto plane sklypo (duomenys neskelbtini)) pagal archyvinius dokumentus kadastrinių matavimų patikros ir tvirtinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka patikrinęs minėto administracinio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, 2015 m. sausio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015 (II t, b. l. 146–150) Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą pakeitė – panaikino Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 59-Ž-3170 1 punkto patvarkymą išbraukti Piliečių, kuriems (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme tikslinami natūriniai ir suformuoti lygiaverčiai žemės ir miško sklypai, sąrašo 3 eilutę, bei šio įsakymo 2.1 punkto nurodymą projekto papildyme suformuotus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) priskirti laisvos valstybinės žemės fondui.

31. NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 42SK-425-(14.4.110.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ (II t, b. l. 29) ir 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 42SK-426-(14.4.110.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ (II t, b. l. 30) buvo suformuoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) bei patvirtinti šių žemės sklypų kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Hidroprojektas“ 2003 m. kovo 29 d. parengtų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylas.

32. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimui atlyginti žalą pritaikė ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, konstatavęs, kad šis terminas pasibaigė dar 2003 m. kovo 23 d. Šią išvadą teismas priėjo atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas teigė nuo 2000 m. kovo 23 d. sužinojęs, jog bendras 25,50 ha žemės sklypo, kurį, atkūrus nuosavybės teises, jam padovanojo senelė, plotas neatitinka faktinio ploto (trūksta 2,75 ha), t. y. pats pripažino, kad nuo to momento suvokė apie savo pažeistas teises.

34. Vis dėto, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjas aktyviai siekė ginti savo nuosavybės teisę į visą 25,50 ha žemės (miško) sklypą (sklypus). Tai matyti iš byloje pateiktų pareiškėjo skundų ir valstybės institucijų (įstaigų) atsakymų į šiuos skundus.

35. Jau iš Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus 2003 m. vasario 27 d. rašto Nr. 321 (I t, b. l. 182) ir 2003 m. vasario 27 d. rašto Nr. 322 (I t, b. l. 183) matyti, kad minėta institucija neneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog B. S. grąžintas žemės sklypas faktiškai yra mažesnis nei 25,50 ha ploto ir tuo pagrindu prašė UAB „Hidroprojektas“ patikslinti B. S. nuosavybės teisių į žemę, esančią (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, atkūrimo bylą (papildomai pamatuoti vieną sklypą). Tai, kad grąžintas B. S. žemės sklypas buvo suformuotas netinkamai, pripažinta ir vėlesniais institucijų oficialiais raštais (atsakymais pareiškėjui).

36. Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 472 (I t, b. l. 184) pareiškėjas informuojamas, kad B. S. nuosavybės teisės į žemę, mišką, esantį (duomenys neskelbtini), atkūrimo dokumentai bus patikslinti. NŽT 2005 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 3B-(9.5)-Ž-1071-153 (II t, b. l. 35–37) siūlė Alytaus apskrities viršininko administracijai pavesti įmonei, vykdančiai žemės reformos žemėtvarkos darbus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, atlikti pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kadangi nuosavybės teisių atstatymo metu buvo padaryta grubi klaida (nuosavybės teisės atstatytos sugrąžinant tik vieną iš valdytų žemės sklypų). Alytaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. sausio 18 d. raštu Nr. (1.41)-4-28 (I t, b. l. 186) ir 2006 m. vasario 21 d. raštu Nr. 4-38-(1.28.) (I t, b. l. 187) pareiškėjui pranešama, kad buvo kreiptasi į AB „Hidroprojektas“, jog būtų patikslinti pareiškėjui priklausančio sklypo kadastriniai matavimai. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2011 m. birželio 23 d. raštu Nr. 3IN-Ž-103/2-903 (I t, b. l. 192–193) prašė NŽT informuoti, ar buvo gauta pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės (miško) sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla ir priimti sprendimai dėl ploto trūkumo kompensavimo. NŽT 2011 m. liepos 4 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-1973 (I t, b. l. 194) pažymėjo, kad 2012 m. gruodžio 10 d. Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriui pavedė kreiptis į UAB „Sweco Hidroprojektas“ dėl pareiškėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos pateikimo ir klausimo dėl trūkstamo žemės ploto kompensavimo piningais ar vertybiniais popieriais išsprendimo.

37. Tai, kad grąžintas B. S. ir pareiškėjui padovanotas žemės sklypas buvo suformuotas netinkamai, pripažinta ir konkrečiais atsakingų valstybės institucijų (įstaigų) veiksmais: minėtu Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 59-2914-Ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“, kuriuo pareiškėjui iš viso buvo suformuoti 3 žemės (miško) sklypai, kurių bendras plotas – 25,50 ha; NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 4SK-(14.4.110)-388 „Dėl žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (I t, b. l. 136), kuriuo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geodezijos centras“ matininko A. B. 2012 m. liepos 25 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą; minėtais NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 42SK-425-(14.4.110.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ ir 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 42SK-426-(14.4.110.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“, kuriais buvo suformuoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) bei patvirtinti šių žemės sklypų kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Hidroprojektas“ 2003 m. kovo 29 d. parengtų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylas.

38. CK 1.130 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Pagal CK 6.3 straipsnio 1 dalį prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei.

39. Nagrinėjamos bylos kontekste prievolė suprantama kaip Alytaus apskrities viršininko, o vėliau NŽT pareiga ištaisyti klaidą, t. y. išspręsti klausimą dėl faktiškai negrąžintos dalies 25,50 ha žemės ploto pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi būtent iš šios aplinkybės, t. y. ilgą laiką negrąžintos dalies 25,50 ha žemės ploto, pareiškėjas kildina patirtą žalą. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakingos institucijos nagrinėjamu atveju turėjo pripažinti pačią pareiškėjo teisę į žalos atlyginimą, kadangi pareiškėjas, tik įgijęs teisę faktiškai valdyti nuosavybės pagrindu ir likusią grąžintos žemės dalį (t. y. sklypus (duomenys neskelbtini)), galėjo įvertinti galbūt patirtą žalą, kuri galėjo būti patirtą per tą laiką, kol visa 25,50 ha ginčo žemė faktiškai jam nebuvo grąžinta.

40. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, tiek Alytaus apskrities viršininko administracija, tiek NŽT pripažino, kad klausimas dėl faktiškai negrąžintos dalies 25,50 ha žemės ploto pareiškėjui turėjo būti sprendžiamas. Tai šios atsakingos institucijos pripažino nuo 2003 m. vasario 27 d. (Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus 2003 m. vasario 27 d. raštas Nr. 321 ir 2003 m. vasario 27 d. raštas Nr. 322) iki pat 2015 m. balandžio 9 d., kuomet NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimais Nr. 42SK-425-(14.4.110.) ir 2015 m. balandžio 9 d. sprendimais buvo suformuoti žemės (miško) sklypai (duomenys neskelbtini) bei patvirtinti šių sklypų kadastro duomenys.

41. Taigi netgi darant prielaidą, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2000 m. kovo 23 d., konstatuotina, kad 3 metų ieškinio senaties termino, numatyto CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, eiga nutrūko dar prieš jam pasibaigiant, t. y. 2003 vasario 27 d., ir, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo aplinkybių, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą skaičiuoti iki 2015 m. balandžio 9 d., kuomet buvo pašalintas pareiškėjo teisių pažeidimas, t. y. suformuoti sklypai (duomenys neskelbtini), patvirtinti šių sklypų kadastro duomenys.

42. Be to, kaip minėta, pareiškėjas buvo aktyvus, siekė apginti savo teisę į faktiškai negrąžintą žemės dalį tiek kreipdamasis į atsakingas valstybės institucijas (įstaigas), tiek šią teisę gindamas teismuose. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas ieškinio senaties terminą šioje byloje, nepagrįstai neįvertino šios aplinkybės.

43. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes byloje, patvirtinančias, kad atsakovas visą laiką pripažino savo prievolę, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas yra praleidęs senaties terminą ir nepagrįstai taikė ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą ir dėl to nenagrinėjo šių pareiškėjo skundo reikalavimų iš esmės.

44. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam atlikus minėtus veiksmus, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

45. Taigi byla dėl pareiškėjo skundo reikalavimų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pagrįstumo perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

46. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikęs ieškinio senaties terminą ir tik tuo pagrindu atmetęs pareiškėjo skundą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė