2022-11-09 Nr. AB-26783-2-06-3-02705-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-642-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02705-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (likviduotos viešosios įstaigos „Būsto energijos taupymo agentūra“ teisių ir pareigų perėmėjas) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (likviduotos viešosios įstaigos „Būsto energijos taupymo agentūra“ teisių ir pareigų perėmėjas) prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ dėl valstybės paramos lėšų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Būsto energijos taupymo agentūra“ (toliau – ir Agentūra) (likviduotos Agentūros teisių ir pareigų perėmėjas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir APVA) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mano Būstas Baltija“ (toliau – ir atsakovas) priteisti 19 830,10 Eur valstybės paramos lėšas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. spalio 17 d. Agentūra priėmė sprendimą Nr. (4)-B2-6341, 2019 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (4)-B2-101, 2019 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (4)-B2-100, 2019 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (4)-B2-102 dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų išbraukimo iš programos ir išmokėtos valstybės paramos sugrąžinimo projekto administratorei UAB „Mano Būstas Baltija“. 2019 m. birželio 28 d. buvo baigta UAB „Vėtrungės būstas“, UAB „Danės būstas“ ir UAB „Jūros būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Vėtrungės būstas“ ir UAB „Danės būstas“ buvo prijungtos prie UAB „Jūros būstas“.

UAB „Vėtrungės būstas“ ir UAB „Danės būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Jūros būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB „Mano Būstas Baltija“ pavadinimu. Atsakovui buvo pavesta įgyvendinti šiuos projektus adresais: projektas Nr. KLJ0443 adresu (duomenys neskelbtini) (administratoriaus pavadinimas prieš reorganizaciją buvo UAB „Danės Būstas“); projektas Nr. KLJS0181 adresu (duomenys neskelbtini) (administratoriaus pavadinimas prieš reorganizaciją buvo UAB „Jūros Būstas“); projektas Nr. KLJS0185 adresu (duomenys neskelbtini) (administratoriaus pavadinimas prieš reorganizaciją buvo UAB „Jūros Būstas“); projektas Nr. KLJS0133 adresu (duomenys neskelbtini) (administratoriaus pavadinimas prieš reorganizaciją buvo UAB „Jūros Būstas“) (toliau kartu – ir Projektai).

Kadangi neįgyvendinti Projektai yra glaudžiai susiję faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjas pareiškė bendrą prašymą (Projektai nebuvo įgyvendinti per Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 (toliau – ir Taisyklės) 6 punkte nustatytą terminą (nėra įvykdyti rangos darbai), todėl projektas yra braukiamas iš Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos finansuojamų projektų sąrašo), Projektai nebuvo įgyvendinti per Taisyklėse nustatytą projektų įgyvendinimo laikotarpį ir neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos).

Agentūra nustatė, jog išmokėtos valstybės paramos lėšos turi būti grąžintos į valstybės biudžetą. Atsakovas buvo informuotas dėl lėšų sugrąžinimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius, tačiau pinigų sumos nebuvo grąžintos. Projekto administratorius, neįgyvendinęs Projektų, savo iniciatyva prisiima visus sutartinius įsipareigojimus taip pat visus įsipareigojimus, numatytus Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme, Taisyklėse ir kituose teisės aktuose reglamentuojančiuose daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą).

3. Agentūra nurodė, kad valstybės paramą teikia per butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotą projekto administratorių, tačiau jos nesieja jokie tiesioginiai santykiai su minėtais savininkais, todėl projekto administratorius turi grąžinti išmokėtą valstybės paramą Agentūrai, o projekto administratorius turi kreiptis į gyventojus dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Teisės aktai nenumatė ir nenumato galimybės valstybės lėšomis kompensuoti neįgyvendinto projekto išlaidas, taip pat neįgyvendinus projekto nėra galimybės Agentūrai priimti sprendimus dėl dalies valstybės paramos grąžinimo atsižvelgiant į projekto administratoriaus atliktus veiksmus iki projekto sustabdymo ar nutraukimo. Jei projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir neįvykdytos Taisyklių nustatytos sąlygos, Agentūros sprendimas įpareigoti projekto administratorių gražinti valstybės paramą yra pagristas ir teisėtas.

4. Atsakovas UAB „Mano Būstas Baltija“ atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog jis administraciniais teisiniais santykiais buvo susieta būtent su atsakovu, kadangi Agentūrą ir daugiabučio namo bendraturčius taip pat sieja administravimo teisiniai santykiai. Teisės aktuose aiškiai nurodyta, jog daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą įgyvendina bendraturčiai, o projekto administratorius tik organizuoja jo įgyvendinimą, vykdo bendraturčių teisėtus sprendimus. Atsakovas sutinka, jog į Agentūrą dėl valstybės paramos projekto ar jo dalies apmokėjimo kreipėsi jis, o ne atskirai kiekvienas daugiabučio namo savininkas, tačiau atsakovas dėl paramos suteikimo į pareiškėją kreipėsi kaip bendraturčių atstovas, kadangi tokia yra teisės aktuose nustatyta tvarka. Sprendimas dėl prievolės grąžinti permokėtas lėšas turi būti motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų normomis, įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, ko šiuo atveju nėra, todėl toks reikalavimas akivaizdžiai yra nepagrįstas. Teisės aktai aiškiai nustato, kad rengiant ir įgyvendinant investicijų projektą, butų ir kitų patalpų savininkams atstovauja projekto administratorius, kuris organizuoja ir įgyvendina projektavimo ir rangos darbų pirkimus, statybos techninę priežiūrą, investicijų projektui įgyvendinti surinktų ir skolintų lėšų apskaitą ir tvarkymą bei kitus klausimus. Atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka organizavo gyventojų susirinkimus, kad būtų priimti sprendimai įgyvendinti parengtus investicijų planus, tinkamai bendradarbiavo su atnaujinamo pastato butų ir kitų patalpų savininkais ir kitomis institucijomis, Agentūra, t. y., vykdė visus jo kompetencijai pavestus uždavinius. Pareiškėjas, neturėdamas jokio teisinio pagrindo priimti sprendimą dėl permokėtų lėšų susigrąžinimo, tokį reikalavimą nukreipė į netinkamą asmenį, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Agentūros prašymą dėl valstybės paramos priteisimo tenkino visiškai, t. y. pareiškėjui Agentūrai iš atsakovo UAB „Mano Būstas Baltija“ priteisė 19 830,10 Eur valstybės paramos lėšas ir 22,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą, o kitos pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo dalies netenkino.

7. Teismas nustatė, kad Agentūra, išnagrinėjusi Neringos savivaldybės butų ūkio 2015 m. vasario 26 d. prašymą, 2015 m. gegužės 4 d. priėmė įsakymą Nr. B3-1-1185 „Dėl valstybės paramos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui Nr. KLJS0181 parengti suteikimo“, kuriuo nusprendė suteikti (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkams, atstovaujamiems Neringos savivaldybės butų ūkio, įgyvendinantiems (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projektą valstybės paramą projekto ar jo dalies parengimui apmokant 4 906,16 Eur, 16 940,00 Eur. Pagal Neringos savivaldybės butų ūkio 2015 m. vasario 26 d. prašymą, Agentūra 2015 m. gegužės 4 d. priėmė įsakymą Nr. B3-1-1178 „Dėl valstybės paramos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui Nr. KLJS0181 parengti suteikimo“, kuriuo nusprendė suteikti (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkams, atstovaujamiems Neringos savivaldybės butų ūkio, įgyvendinantiems (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektą valstybės paramą projekto ar jo dalies parengimui (ekspertizė) apmokant 508,14 Eur, 1 754,50 Eur.

8. Pagal Neringos savivaldybės butų ūkio 2015 m. rugpjūčio 21 d. prašymą, Agentūra 2015 m. spalio 13 d. priėmė įsakymą Nr. B3-1-3608 „Dėl valstybės paramos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui Nr. KLJS0185 parengti suteikimo“, kuriuo nusprendė suteikti (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkams, atstovaujamiems Neringos savivaldybės butų ūkio, įgyvendinantiems (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektą valstybės paramą projekto ar jo dalies parengimui apmokant 6 928,20 Eur. Pagal UAB „Jūros būstas“ 2016 m. kovo 21 d. prašymą Nr. JRB-RS-16-0130 Agentūra 2016 m. balandžio 15 d. priėmė įsakymą Nr. B3-1.1-1819 „Dėl valstybės paramos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui Nr. KLJS0185 parengti suteikimo“, kuriuo nusprendė suteikti (duomenys neskelbtini) (rašymo apsirikimo klaida taisytina į (duomenys neskelbtini)) butų ir kitų patalpų savininkams, atstovaujamiems projekto administratoriaus UAB „Jūros būstas“, įgyvendinantiems atnaujinimo (modernizavimo) projektą valstybės paramą statinio projekto ekspertizės parengimui apmokant 525,37 Eur.

9. Pagal UAB „Jūros būstas“ 2015 m. gruodžio 8 d. prašymą Agentūra 2016 m. sausio 25 d. priėmė įsakymą Nr. B3-1.1-436 „Dėl valstybės paramos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui Nr. KLJ133 įgyvendinti suteikimo“, kuriuo nusprendė suteikti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektą valstybės paramą projekto įgyvendinimo administravimui apmokant 3 045,71 Eur.

10. Pagal UAB „Danės būstas“ 2016 m. liepos 8 d. prašymą Nr. U0126923 Agentūra 2016 m. rugpjūčio 9 d. priėmė įsakymą Nr. B3.1.1-3393 „Dėl valstybės paramos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui Nr. KLJ0443 įgyvendinti suteikimo“, kuriuo nusprendė suteikti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir butų patalpų savininkams, įgyvendinantiems daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektą valstybės paramą projekto įgyvendinimo administravimui apmokant 313,04 Eur.

Pagal UAB „Danės būstas“ 2018 m. gegužės 4 d. prašymą Nr. DB-RS-18-0869 Agentūra 2018 m. birželio 11 d. priėmė įsakymą Nr. B3.1-1728 „Dėl valstybės paramos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui Nr. KLJ0443 parengti suteikimo“, kuriuo nusprendė suteikti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir butų patalpų savininkams, atstovaujamiems administratoriaus, įgyvendinantiems daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projektą valstybės paramą projekto įgyvendinimo administravimui apmokant 346,52 Eur.

Pagal UAB „Danės būstas“ 2017 m. birželio 12 d. prašymą Nr. U0139120 Agentūra 2017 m. liepos 12 d. priėmė įsakymą Nr. B3.1-1955 „Dėl valstybės paramos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui Nr. KLJ0443 įgyvendinti suteikimo“, kuriuo nusprendė suteikti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir butų patalpų savininkams, atstovaujamiems administratoriaus, įgyvendinantiems daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektą valstybės paramą projekto įgyvendinimo administravimo apmokėjimui, apmokant 79,98 Eur.

Pagal UAB „Danės būstas“ 2018 m. rugpjūčio 14 d. prašymą Nr. DB-RS-18-1017 Agentūra 2018 m. rugpjūčio 24 d. priėmė įsakymą Nr. B3.1-2982 „Dėl valstybės paramos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui Nr. KLJ0443 parengti suteikimo“, kuriuo nusprendė suteikti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir butų patalpų savininkams, atstovaujamiems administratoriaus, įgyvendinantiems daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektą valstybės paramą apmokėti projekto dalies parengimo išlaidas, apmokant 2 299,00 Eur.

Pagal UAB „Danės būstas“ 2018 m. rugpjūčio 14 d. prašymą Nr. DB-RS-18-1016 Agentūra 2018 m. rugsėjo 27 d. priėmė įsakymą Nr. B3.1-3072 „Dėl valstybės paramos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui Nr. KLJ0443 parengti suteikimo“, kuriuo nusprendė suteikti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir butų patalpų savininkams, atstovaujamiems administratoriaus, įgyvendinantiems daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektą valstybės paramą kompensuoti projekto dalies parengimo išlaidas, apmokant 798,00 Eur.

11. Teismas nustatė, kad pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, jog atsakovui buvo sumokėta 19 830,10 Eur, nurodytos pinigų sumos atsakovas neginčija.

12. Teismas nurodė, kad UAB „Jūros būstas“ 2017 m. kovo 20 d. raštu Nr. JRB-RS-17-0101 „Dėl daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo termino pratęsimo“ informavo Agentūrą, jog prašo pratęsti namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo terminą iki 2016 m. spalio 1 d. Atsakovė 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. MBL-RS-19-1166 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo“ informavo Agentūrą, jog administratorius negali tęsti namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo.

13. Pareiškėjas 2019 m. sausio 15 d. priėmė įsakymą Nr. B3.1-12 „Dėl išmokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“, kuriuo nuspręsta, kad Agentūros 2016 m. balandžio 15 d., 2015 m. spalio 13 d. įsakymais išmokėta 7 453,57 Eur valstybės parama daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui Nr. KLJS0185, neįgyvendinus projekto per Taisyklėse numatytą terminą, per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos turi būti grąžinta į valstybės biudžetą. 2019 m. sausio 15 d. Agentūros įsakymu Nr. B3.1-13 „Dėl išmokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“ nuspręsta, kad Agentūros 2015 m. gegužės 4 d. įsakymais išmokėta 5 414,30 Eur valstybės parama daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekte Nr. KLJS0181, neįgyvendinus projekto per Taisyklėse numatytą terminą, per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos turi būti grąžinta į valstybės biudžetą. 2019 m. sausio 15 d. Agentūros įsakymu Nr. B3.1-14 „Dėl išmokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“ nuspręsta, kad Agentūros 2016 m. sausio 25 d. įsakymu išmokėta 3 045,71 Eur valstybės parama daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui Nr. KLJS0133, neįgyvendinus projekto per Taisyklėse numatytą terminą, per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos turi būti grąžinta į valstybės biudžetą. 2019 m. spalio 17 d. Agentūros įsakymu Nr. B3.1-2377 „Dėl išmokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“ nuspręsta, kad Agentūros 2016 m. rugpjūčio 9 d., 2016 m. lapkričio 14 d., 2017 m. liepos 12 d., 2018 m. birželio 11 d., 2018 m. rugsėjo 24 d., 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymais išmokėta 3 916,52 Eur valstybės parama daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui Nr. KLJS0443, neįgyvendinus projekto per Taisyklėse numatytą terminą, per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos turi būti grąžinta į valstybės biudžetą.

14. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 4 dalies nuostatas konstatavo, kad pareiškėjas yra atsakinga institucija už priežiūrą ar valstybės parama, skirta daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui finansuoti, yra tinkamai panaudojama. Įstatymo redakcijų, galiojusių laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo (modernizavimo) projektus pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė, kuri nustatoma pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus, ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo (modernizavimo) projektą sumažinamos ne mažiau kaip 20 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo.

15. Teismas, aptaręs Taisyklių 97 punkto nuostatas, konstatavo, kad tuo atveju, jeigu projekto administratorius neįgyvendina projekto per Taisyklėse nustatytą terminą ir neįvykdo Taisyklių 3 punkte nustatytos sąlygos, pareiškėja įgyja teisę priimti sprendimą dėl permokėtos valstybės paramos lėšų susigrąžinimo. Vadovaujantis Taisyklių 6 punktu, projekto įgyvendinimo terminas – 24 mėnesiai nuo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo įgyvendinti projektą priėmimo dienos iki statybos užbaigimo akto surašymo dienos.

16. Teismas, vertindamas atsakovo argumentus, kad išieškojimas nukreiptas į netinkamą subjektą, akcentavo, jog teismų praktikoje, nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas, yra laikomasi nuostatos, kad jei projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos, VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ sprendimas įpareigoti projekto administratorių grąžinti valstybės paramą yra pagrįstas ir teisėtas, projektų administratorių argumentai, kad valstybės paramą turi grąžinti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kad priimant sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo Taisyklės nenustatė sąlygos dėl permokėtų lėšų susigrąžinimo dėl to, kad projektas neįgyvendintas, nepripažįstami pagrįstais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2709-662/2018; 2019 kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-915-662/2019; 2019 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje eA-802-520/2019; 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje eA-694-502/2019 ir pan.). Teismo nuomone, šioje byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo minėtos teismų praktikos.

17. Teismas sprendė, kad atsakovas turi pareigą grąžinti pareiškėjui susidariusią valstybės paramos permoką, kurios dydį pagrindžia byloje pateikti dokumentai. Be to, pareiškėjo priimti įsakymai dėl valstybės paramos lėšų grąžinimo yra galiojantys ir nenuginčyti. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad atsakovas nesikreipė į teismą dėl Agentūros 2019 m. sausio 15 d. įsakymų Nr. B3.1-12, Nr. B3.1-13, 2019 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. B3.1-2377 „Dėl išmokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“ panaikinimo, todėl įsakymai sukelia atsakovui teisines pasekmes. Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-3094-809/2019 (proceso Nr. 3-61-3-01297-2019-4) pagal UAB „Jūros būstas“ skundą atsakovui VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūrai“ dėl sprendimo panaikinimo ir 2019 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškėjos UAB „Jūros būstas“ skundas atmestas. Byloje ginčas buvo kilęs dėl 2019 m. sausio 15 d. Agentūros įsakymo Nr. B3.1-14 „Dėl išmokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

18. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB „Mano Būstas Baltija“ 19 830,10 Eur valstybės paramos lėšų skolą yra pagrįstas ir tenkino jį visiškai.

19. Teismas nurodė, kad Agentūra teismui pateikė prašymą iš atsakovo priteisti 1 650 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas už prašymo parengimą (750 Eur) bei atstovavimą teisme (baigiamosios kalbos parengimą) (900 Eur). Taip pat pareiškėjas, teikdamas prašymą, sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį.

20. Teismas tenkino pareiškėjo prašymo dalį dėl sumokėto žyminio mokesčio priteisimo.

21. Teismas iš 2021 m. gegužės 25 d. sąskaitos-faktūros Nr. 01529 ir mokėjimo nurodymo Nr. 50326 nustatė, kad pareiškėjas už prašymo parengimą advokatui sumokėjo 750 Eur.

22. Teismas pažymėjo, kad Įstatyme yra nurodyta, kad Agentūra yra Vyriausybės įkurta viešoji įstaiga, kuri administruoja daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą ir yra finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų. Agentūra santykiuose su atsakove veikia kaip viešojo administravimo subjektas. Teismas iš pareiškėjo interneto tinklalapyje www.betalt.lt esančių duomenų apie struktūrą nustatė, kad Agentūroje yra įkurtas Teisės ir turto valdymo skyrius, kuriame dirba 4 darbuotojai – skyriaus vedėjas ir 3 specialistai. Teismas vertino, kad spręsdamas prašymo bylinėjimosi išlaidų už prašymo parengimą priteisimo pagrįstumą, privalo atsižvelgti į minėtas aplinkybes.

23. Teismas, aptaręs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų viešojo administravimo subjekto, priteisimo, pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nenurodė dėl kokių priežasčių buvo priimtas sprendimas atstovavimui pasitelkti advokatą, o ne pasinaudoti įstaigos struktūra ir ištekliais. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas proceso šalį administracinėje byloje gali atstovauti juridinio asmens darbuotojas ar valstybės tarnautojas, o aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas yra būtinas tik atstovaujant apeliacinėje instancijoje. Vertindamas bylos pobūdį, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos pareiškėjos administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla nėra sudėtinga, bylos baigtis reikšminga tik bylos šalims.

24. Teismas sprendė, kad nei Agentūros vidaus struktūra, nei ginčo pobūdis nesudaro pagrindo pripažinti, kad atstovavimas šioje byloje pasitelkiant advokatą buvo racionalus ir būtinas, todėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

25. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl valstybės paramos lėšų priteisimo tenkinamas visiškai, atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino (ABTĮ 40 str. 1 d.).

III. 26. Pareiškėjas Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir priimti naują sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – iš atsakovo priteisti pareiškėjo naudai pareiškėjo patirtas 1 650 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

27. Pareiškėjas nurodo, kad Agentūros patvirtintame pareigybių sąraše Teisės ir turto valdymo skyrių sudaro 5 specialistai ir vedėjas. Bendras Teisės ir turto valdymo skyriaus pareigybių skaičius – 6 pareigybės. Iš visų numatytų Teisės ir turto valdymo skyriaus pareigybių tik dviem pareigybėms keliamas reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, o likusioms pareigybėms skyriuje yra priskiriamos kitos funkcijos (pvz. korespondencijos tvarkymas, viešųjų pirkimų vykdymas, gaisrinė sauga, personalo klausimai ir kt.), kurios nėra susijusios su ieškinių, pareiškimų ir kitų teismui skirtų dokumentų parengimu bei atstovavimu ir dalyvavimu teisminiuose procesuose. Tik nuo 2020 m. gruodžio mėnesio į darbą grįžo Teisės ir turto valdymo skyriaus vedėja, kuri buvo vaiko priežiūros atostogose, o nuo 2021 m. birželio 1 d. darbuotojas, turintis teisinį išsilavinimą ir galintis teikti aukščiau minėtus dokumentus bei atstovauti Agentūrą teisminiuose procesuose, išėjo iš darbo. Skundo, atskirojo skundo šioje byloje pateikimo dienomis bei vykstant teismo procesui, Agentūroje, išskyrus laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. birželio 1 d., teisininko funkcijas vykdė vienas teisinį išsilavinimą turintis darbuotojas, tačiau dėl esamų darbų apimties, ieškinio, skundo ir kitų dokumentų pateikimas bei atstovavimas buvo pavestas Agentūrą atstovaujančiam advokatui. Šias aplinkybes patvirtina pateikiamas Agentūros 2021 m. rugpjūčio 27 d. raštas dėl duomenų ir įrodymų pateikimo“. Nuo 2021 m. birželio 1 d. Teisės ir turto valdymo skyriuje dirba tik skyriaus vedėja, kuri turi teisinį išsilavinimą, bei dvi specialistės, kurios neturi teisinio išsilavinimo. Tai patvirtina pridedama nuotrauka iš VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ internetinio puslapio su skyriaus sudėtimi, taip pat pridedami pareigybių aprašymai. Teismas turėjo įsitikinti bei pagrįsti Agentūros pajėgumą pačiai teikti dokumentus bei atstovauti teisminiame procese, nesiremiant Agentūrą atstovaujančio advokato pagalba. Agentūra, pavesdama advokatui atstovauti ją teismuose, vertina ir turimų darbų apimtis Agentūroje, kurios yra priskirtos minėtiems specialistams vykdyti, kad būtų išvengta teisminių procesų vilkinimo, o nagrinėjamos bylos būtų išnagrinėjamos operatyviai.

28. Pareiškėjas pažymi, kad dėl esamų darbų apimties Agentūroje skundo pateikimas teismui buvo pavestas advokatui. Perduodant advokatui visą bylą taip pat buvo įvertinta, kad atsakovas gali kelti įvairius klausimus ir prieštaravimus, byla gali užsitęsti. Teismas neįvertino faktinių aplinkybių, kiek Agentūroje dirba specialistų galinčių atstovauti Agentūrą teisminiuose procesuose, o motyvas nepriteisti bylinėjimosi išlaidų yra grindžiamas tik Agentūros tinklapyje esančia informacija „Darbuotojų kontaktai“. Teismas iš minėtos informacijos galėjo nustatyti, kad kiti Teisės ir turto valdymo skyriuje dirbantys specialistai neturi teisinio išsilavinimo bei negali atstovauti Agentūros teisminėse institucijose, nes prie kiekvieno specialisto kontaktų yra pridėtas ir pareigybės aprašymas. Be to, vienintelis Teisės ir turto valdymo skyriuje dirbantis asmuo, turintis teisinį išsilavinimą (vedėja) atlieka ir kitas funkcijas, turi didelį darbo krūvį, todėl buvo nuspręsta atstovavimui byloje pasitelkti advokatą. Advokato paslaugomis buvo naudojamasi dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, jo pasitelkimas buvo būtinas. Teismas nevertino, jog pareiškėjo vidiniai resursai buvo nepakankami. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas veikė formaliai, aplaidžiai, netinkamai vertino faktines aplinkybes, tai lėmė neteisingo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmimą, buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti iš kitos proceso šalies patirtų išlaidų atlyginimą.

29. Pareiškėjas teikia papildomus rašytinius įrodymus (duomenis apie Teisės ir turto valdymo skyriaus sudėtį, pareigybių aprašymus) po teismo sprendimo priėmimo, nes bylinėjimosi išlaidų klausimo atsakovas neginčijo savo procesiniuose dokumentuose, todėl nebuvo būtinybės teikti šių įrodymų. Tokia būtinybė iškilo tik priėmus teismo sprendimą, todėl pareiškėjas prašo juos prijungti prie nagrinėjamos bylos.

30. Pareiškėjas nesutinka ir su teismo argumentais dėl to, kad byla nebuvo sudėtinga, aktuali tik ginčo šalims. Atsakovas savo atsiliepime į skundą kėlė klausimą dėl teisės taikymo problemų, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, netinkamai aiškinamų ir taikomų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų. Taip pat atsiliepimo į skundą 37–40 punktuose keliamas klausimas dėl netinkamo subjekto. Akivaizdu, jog keliamos teisės taikymo problemos ir priimtas teismo sprendimas, turės įtakos ne tik bylos šalims, bet ir formuojamai visai Lietuvos teismų praktikai, taip pat ir butų savininkams, į kuriuos bus nukreipiamas išieškojimas. Pareiškėjo vertinimu, teismas, netinkamai pritaikęs proceso teisės normas, netinkamai taikęs ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, nepriteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų, taip pažeidė jo teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl toks sprendimas turi būti naikinamas.

31. Atsakovas UAB „Mano Būstas Baltija“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Ginčas pirmosios instancijos teisme kilo dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) lėšų susigrąžinimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė jo naudai iš atsakovo 19 830,10 Eur valstybės paramos lėšų ir 22,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą, o kitos pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo dalies (dėl 1 650 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas) netenkino.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jam nepriteistas išlaidų už advokato teisines paslaugas atlyginimas ir šias išlaidas priteisti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti ir išlaidas už advokato teisines paslaugas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teikia papildomus įrodymus apie savo vidinę struktūrą ir atstovavimo teisme galimybes. Pareiškėjas teigia, kad teisminio ginčo metu Teisės ir turto valdymo skyriuje dirbo tik vienas asmuo, turintis teisinį išsilavinimą, kuris atliko ir kitas funkcijas, todėl pasitelkti advokatą atstovavimui byloje buvo būtina. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byla nėra sudėtinga, nes joje buvo keliami klausimai dėl teisės taikymo problemų, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, netinkamai aiškinamų ir taikomų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Atsižvelgdama į išdėstytas teisės aktų nuostatas bei teisminę praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu teikiamų naujų dokumentų apie Teisės ir turto valdymo skyriaus sudėtį bei funkcijas nepriima ir nevertina. Pažymėtina, kad pareiškėjas naujai teikiamais įrodymais iš esmės įrodinėja aplinkybes, kurios egzistavo ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, jis galėjo juos pateikti grįsdamas savo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

35. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

36. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

37. Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo subjektų, veikiančių viešojo administravimo srityje, naudai dominuoja taisyklė, kad tiems subjektams, veikiantiems viešojo administravimo srityje, kurie turi teisės padalinius, atliekančius funkcijas sprendžiant teisinius klausimus, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos taikant realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019).

40. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-195-442/2020). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020).

41. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo nėra, kad pareiškėjas srityje, dėl kurios kilo ginčas byloje, veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Taip pat ginčo nėra ir dėl to, kad pareiškėjo struktūroje yra specializuotas padalinys – Teisės ir turto valdymo skyrius, tačiau pareiškėjas bylai vesti teisme pasitelkė ne minėto padalinio darbuotojus, turinčius teisinį išsilavinimą, o advokatą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teisme patyrė išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas – prašymo parengimą (750 Eur) bei atstovavimą teisme (900 Eur).

42. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir jo vidinius administravimo pajėgumus, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas turi Teisės ir turto valdymo skyrių, į kurio darbuotojų vykdomas funkcijas įeina, be kita ko, procesinių dokumentų Lietuvos teismams rengimas, atstovavimas įstaigai teismuose. Nors pareiškėjas teigia, kad ginčui aktualiu metu minėtame skyriuje dirbo tik vienas darbuotojas, turintis teisinį išsilavinimą, kuris atliko ir kitas funkcijas, pažymėtina, jog atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad pareiškėjas prašyme priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nenurodė dėl kokių priežasčių buvo priimtas sprendimas dėl atstovavimo pasitelkiant advokatą, o ne pasinaudojant įstaigos struktūra ir ištekliais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas proceso šalį administracinėje byloje gali atstovauti juridinio asmens darbuotojas ar valstybės tarnautojas, o aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas yra būtinas tik atstovaujant apeliacinėje instancijoje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas neįrodė, jog atstovavimas šioje byloje pasitelkiant advokatą buvo racionalus ir būtinas. Pažymėtina, kad pareiga tinkamai pagrįsti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenka būtent jį teikiančiam proceso dalyviui.

43. Teisėjų kolegija, vertindama bylos pobūdį, atsižvelgia į tai, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos pareiškėjo administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla nebuvo sudėtinga, šiuo klausimu jau suformuota teisminė praktika. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikomasi ir kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jau išnagrinėtoje panašioje teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis byloje (2022 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-499-629/2022).

44. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje sprendimo dalyje tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

45. Pareiškėjas prašo priteisti 600 Eur išlaidas už advokato suteiktas paslaugas apeliacinės instancijos teisme (apeliacinio skundo parengimą). Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (likviduotos viešosios įstaigos „Būsto energijos taupymo agentūra“ teisių ir pareigų perėmėjas) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė