66f5ef30-795f-4e13-a56e-7a5da91ec779 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-118-516/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00744-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.4.2.12.1; 2.6.7; 3.4.3.7.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. S. (pradinis ieÅ¡kovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Arnitus“) ieÅ¡kinį atsakovams R. V. ir uždarajai akcinei bendrovei „Pilėja“ dėl įpareigojimo perduoti turtÄ , dalyvaujant trečiajam asmeniui S. Z.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Arnitus“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama įpareigoti atsakoves R.

V. ir uždarÄ jÄ akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Pilėja“ per 7 (septynias) dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieÅ¡kovės nemokumo administratorei V. S. ir / arba jos įgaliotam asmeniui, visÄ ieÅ¡kovės turtÄ , nurodytÄ 2020 m. rugsėjo 21 d. turto apraÅ¡e (356 pozicijos), o jeigu vykdant sprendimÄ paaiÅ¡kėtų, kad priteisto turto nėra – iÅ¡ieÅ¡koti solidariai iÅ¡ atsakovių R. V. ir UAB „Pilėja“ neperduoto turto, įvardinto 2020 m. rugsėjo 21 d. turto apraÅ¡e, vertę – 101 022 Eur.

Tuo atveju, jeigu vykdant sprendimÄ paaiÅ¡kėtų, kad dalies priteisto turto nėra, iÅ¡ieÅ¡koti solidariai iÅ¡ atsakovų R. V. ir UAB „Pilėja“ neperduoto turto vertę proporcingai neperduoto turto daliai, turto vertę skaičiuojant pagal 2020 m. rugsėjo 21 d. turto apraÅ¡e nurodytas pinigines turto likučių sumas, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi UAB „Arnitus“ iÅ¡kelta bankroto byla. IeÅ¡kovė nuomojamose patalpose ((duomenys neskelbtini)) laikė jai nuosavybės teise priklausantį 76 252 Eur vertės materialųjį turtÄ , nurodytÄ 2019 m. spalio 17 d. atsargų likučių sÄ raÅ¡uose. 2019 m. liepos 4 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota didesnė ieÅ¡kovės turto, nei administratorei perduotuose atsargų likučių Nr. 1 ir Nr. 2 sÄ raÅ¡uose, dalis.

Administratorė parengė 2020 m. rugsėjo 21 d. turto apraÅ¡Ä , kuriuo nustatyta, jog administratorei neperduoto turto vertė yra 101 022 Eur. Buvęs UAB „Arnitus“ vadovas S. Z. perdavė administratorei automobilį SAAB 95, automobilį Plymouth ir nurodė, kad ieÅ¡kovės materialusis turtas, kasos aparatai ir grynųjų pinigų kasa yra neteisėtai pasisavinti / sulaikyti buvusios ieÅ¡kovės nuomotojos UAB „Pilėja“ direktorės R. V., kuri 2019 m. liepos 4 d. savavaliÅ¡kai perėmė ieÅ¡kovės iÅ¡ UAB „Pilėja“ 2018 m. gegužės 24 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu nuomotas patalpas kartu su jose buvusiu ieÅ¡kovės turtu.

Administratorė 2019 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į atsakovę su reikalavimu dėl informacijos pateikimo ir neteisėtai valdomo turto grÄ Å¾inimo. Administratorė taip pat informavo, kad UAB „Pilėja“ turi teisę teikti finansinius reikalavimus ieÅ¡kovės bankroto byloje, tačiau atsakovė atsakymo nepateikė. IeÅ¡kovė 2019 m. gruodžio 6 d. pakartotinai kreipėsi, reikalaudama ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 10 d. 17 val. suteikti galimybę administratorei patekti į UAB „Arnitus“ nuomotas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), siekiant inventorizuoti likusį neteisėtai valdomÄ turtÄ ir organizuoti Å¡io turto atsiėmimÄ .

Administratorė 2019 m. gruodžio 17 d. nuvyko į nuomotas patalpas, kur apžiÅ«ros metu nustatyta, kad atsakovės gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), užfiksuotas atsakovės administratorei parodytas materialusis turtas, kuris priklauso ieÅ¡kovei ir kurį neteisėtai, be jokio faktinio ir teisinio pagrindo pasiliko atsakovė, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukusi negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad bendrovei priklausantį turtÄ pasisavino ir toliau neteisėtai valdo atsakovė R.

V.. IeÅ¡kovė pareikalavo atsakovės iki 2020 m. sausio 6 d. perduoti visÄ ieÅ¡kovei priklausantį materialųjį turtÄ ir iki perdavimo momento sustabdyti savavaliÅ¡kÄ ir neteisėtÄ svetimo turto eksploatavimÄ naujoje kavinėje, taip pat pareikalavo geranoriÅ¡kai iki 2020 m. sausio 6 d. atlyginti 14 100 Eur dydžio žalÄ už galimai savavaliÅ¡kai pasisavintÄ ir parduotÄ BUAB „Arnitus“ nuosavybės teise priklausantį materialųjį turtÄ .

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

5. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartimi ieÅ¡kovas BUAB „Arnitus“ pakeistas jo teisių perėmėju – ieÅ¡kovu V. S.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir pripažino 2021 m. gruodžio 14 d. turto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp BUAB „Arnitus“, atstovaujamos nemokumo administratorės V. S., ir V. S., kuriuo parduotas turtas nurodytas Å¡ios sutarties priede Nr. 1, 2021 m. gruodžio 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. ARN-2021/01, sudarytÄ tarp BUAB „Arnitus“, atstovaujamos nemokumo administratorės V. S., ir V. S., kuria parduotos reikalavimų teisės civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00744-2020-4), niekiniais ir negaliojančiais.

7. Teismas pažymėjo, kad pradinė ieÅ¡kovė BUAB „Arnitus“ buvo bankrutuojantis ir likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo, todėl įmonės turtas privalėjo bÅ«ti parduotas griežtai laikantis nemokumo procesÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Tiek bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei metu, t. y. iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusiame Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 33 straipsnyje, tiek Å¡iuo metu galiojančiame Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 85-86, 90 straipsniuose įtvirtinti imperatyvÅ«s esminiai bankrutuojančios įmonės turto pardavimo principai, t. y. turtÄ turi bÅ«ti siekiama parduoti už didžiausiÄ galimÄ kainÄ , kad kuo didesne apimtimi bÅ«tų patenkinti kreditorių reikalavimai.

8. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas V. S. už 690 eurų įgijo iÅ¡ pradinės ieÅ¡kovės BUAB „Arnitus“ reikalavimÄ Ä¯ turtÄ , kurio vertė virÅ¡ija 100 000 Eur sumÄ (pagal patikslintÄ ieÅ¡kinį – 101 022 Eur). BUAB „Arnitus“ kreditorių susirinkimas nėra priėmęs jokių sprendimų dėl turto pardavimo ir/ar turto kainos nustatymo. Byloje nenustatyta, kad įmonės turtas buvo pardavinėjamas prieÅ¡ jį nuraÅ¡ant.

9. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad turtas ir reikalavimo teisės į turtÄ parduotos dabartiniam ieÅ¡kovui, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas – neturint kreditorių susirinkimo pritarimo ir pažeidžiant imperatyvų įstatymo reikalavimÄ turtÄ parduoti tik varžytinėse Vyriausybės nustatyta tvarka.

10. Teismas nustatė, kad BUAB „Arnitus“ kreditorių susirinkimas nėra priėmęs sprendimo įmonės turtÄ , kuris virÅ¡ija 10 MMA, leisti parduoti kitu, negu iÅ¡ varžytynių, bÅ«du. Ä®statyme nustatytos turto pardavimo tvarkos pažeidimas laikytinas esminiu, lėmusiu turto pardavimo procedÅ«ros neteisėtumÄ . Teismas sprendė, kad yra pažeista imperatyvi JANÄ® 90 straipsnio 2 dalis ir tai sÄ lygoja 2021 m. gruodžio 14 d. turto pardavimo be varžytynių ir reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimÄ niekiniais sandoriais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis, JANÄ® 90 straipsnio 2 dalis).

11. Teismas nurodė, kad nors atsakovės nėra pareiÅ¡kusios reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad turtas parduotas be varžytinių, neturint kreditorių susirinkimo pritarimo, taip pažeidžiant imperatyviais įstatymo nuostatas, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra visiÅ¡kai akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas, todėl ex officio (savo iniciatyva) pripažino 2021 m. gruodžio 14 d. turto–pirkimo pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp BUAB „Arnitus“, atstovaujamos nemokumo administratorės V. S., ir V. S., kuriuo parduotas turtas nurodytas Å¡ios sutarties priede Nr. 1, 2021 m. gruodžio 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. ARN-2021/01, sudarytÄ tarp BUAB „Arnitus“, atstovaujamos nemokumo administratorės V. S., ir V. S., kuriuo parduota reikalavimo teisė civilinėje byloje, niekiniais ir negaliojančiais.

12. Teismas nustatė, kad BUAB „Arnitus“ yra likviduota ir nuo 2022 m. balandžio 1 d. yra išregistruota iš juridinių asmenų registro. Atsižvelgdamas į tai sprendė, kad pasibaigus juridiniams asmeniui, pasibaigė ir prievolė, todėl restitucija netaikoma (CK 6.128 straipsnio 3 dalis, 6.145 straipsnis, 6.146 straipsnis).

13. Teismo vertinimu, tokia teisinė situacija susiklostė dėl neteisėtų nemokumo administratoriaus veiksmų ir dabartinio ieškovo veiksmų.

14. Teismo vertinimu ieÅ¡kovas nelaikytinas sÄ Å¾iningu asmeniu. Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovas ne pirmÄ kartÄ perka turtÄ iÅ¡ bankrutuojančios įmonės, turtas buvo įgytas už itin maÅ¾Ä kainÄ , lyginant su ieÅ¡kinyje nurodyta turto verte. Visa tai leido teismui spręsti, kad tokie tuometinės nemokumo administratorės V. S. ir jos įgalioto asmens V. S. bei ieÅ¡kovo V. S. veiksmai yra nesÄ Å¾iningi ir neteisėti, todėl jie privalo prisiimti iÅ¡ to kylančius neigiamus teisinius padarinius (CK 1.5 straipsnis). Teismas konstatavo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovas piktnaudžiauja subjektinėmis teisėmis, todėl tokio asmens teises turi bÅ«ti atsakoma ginti CK 1.137 straipsnio 3 dalies pagrindu.

15. Konstatavęs niekinio sandorio faktÄ ir tai, kad ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti iÅ¡ atsakovų gražinti turtÄ , teismas detaliau nepasisakė dėl ieÅ¡kinio reikalavimų. Tačiau, teismo vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes ieÅ¡kinys bet kuriuo atveju neatitinka vindikacinio ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygų ir bet kuriuo atveju turėtų bÅ«ti atmestas.

16. Teismas nurodė, kad ginčo turto nuosavybės fakto įrodinėjimo pareiga tenka ieÅ¡kovui t. y. jis turėjo įrodyti, kad ginčo turtas priklauso (priklausė) pradinei ieÅ¡kovei BUAB „Arnitus“ nuosavybės teise ir kad atsakovės privalo jį grÄ Å¾inti. Teismo įsitikinimu, Å¡i aplinkybė nebuvo įrodyta, nes pradinė ieÅ¡kovė BUAB „Arnitus“ buvo susieta prievoliniais (patalpų nuomos) santykiais su atsakovėmis, be to, ieÅ¡kovė buvo skolinga nuomotojui. Nustatė, kad su pradiniu ieÅ¡kiniu BUAB „Arnitus“ nemokumo administratorė prašė įpareigoti atsakoves perduoti ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintus daiktus pagal vienaÅ¡aliÅ¡kai suraÅ¡ytÄ atsargų sÄ raÅ¡Ä ir kitus susijusius dokumentus, kurie nėra pagrįsti jokiais kitais pirminiais apskaitos dokumentais. Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumÄ , pritarė atsakovių argumentams, kad ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti grÄ Å¾inti turto, esančio pas atsakoves.

17. Teismas nurodė, kad, ieškinį atmetus, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovo atstovas įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikė pavėluotai, teismui išėjus priimti procesinio sprendimo.

18. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovei UAB „Pilėja“ 3 025,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o R. V. 2 420 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovo V. S.. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 19. IeÅ¡kovas V. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. papildomÄ sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

S.. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 19.1. Teismas, iÅ¡ naujo nagrinėdamas civilinę bylÄ , ne tik nepaisė Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi konstatuotų aplinkybių ir padarytų iÅ¡vadų, tačiau netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ spendimÄ . 19.2. Nesutinka, kad reikalavimas neatitinka vindikacinio ieÅ¡kinio sÄ lygų. Ginčo daiktus atsakovės R. V. ir UAB „Pilėja“, vadovaujama atsakovės R.

V., užvaldė ir galimai jais disponuoja neteisėtai. Atsakovės neturi teisės spręsti dėl ginčo turto savininko, nes tai sprendžia administratorė. 19.3. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl atsakovėms pateikto ieškinio, remiantis CK 1.138 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatomis. Taip pat nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo atsakovėms dėl žalos atlyginimo, nors Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-694-881/2021 buvo įpareigotas tai padaryti.

Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-694-881/2021 nustatyta, kad ieÅ¡kovė yra ginčo turto savininkė ir kad anksčiau bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas nepagrįstai nustatė, kad patalpose likusį UAB „Arnitus“ turtÄ atsakovės valdo teisėtai. Be to, pačios atsakovės pripažino, kad jų žinioje yra dalis ieÅ¡kovei priklausančio turto, tačiau teismas iÅ¡ esmės nevertino kiek ir kokio turto yra likę pas atsakoves, dėl kokių priežasčių Å¡is turtas nėra grÄ Å¾inamas. 19.4.

Pradinei ieÅ¡kovei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , atsakovei UAB „Pilėja“, su kuria ieÅ¡kovė buvo sudariusi patalpų nuomos sutartį, buvo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas), įskaitant vienaÅ¡aliÅ¡kai perimti iÅ¡nuomotas patalpas. Atsakovės apie patalpų perėmimÄ su jame buvusiu pradinės ieÅ¡kovės turtu privalėjo informuoti ieÅ¡kovės bankroto administratorę ir/ar jos įgaliotÄ asmenį ir tik su bankroto administratoriaus žinia bei jam dalyvaujant perimti patalpas, suteikiant galimybę ieÅ¡kovės paskirtam bankroto administratoriui inventorizuoti ir pasiimti patalpose buvusį ieÅ¡kovės turtÄ .

Atsakovių vienaÅ¡aliÅ¡kas patalpų perėmimas įvykdytas neteisėtai. 19.5. Teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus apie neva pradinės ieÅ¡kovės UAB „Arnitus“ tariamÄ skolÄ atsakovėms. UAB „Arnitus“ nebuvo skolinga UAB „Pilėja“. 19.6. Atsakovės UAB „Pilėja“ ir R. V., žinodamos, kad ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, neteisėtai nutraukė patalpų nuomos sutartį ir neteisėtai užvaldė bei pradėjo disponuoti ginčo turtu.

Jei atsakovės nebÅ«tų atlikusios Å¡ių neteisėtų veiksmų, žala nebÅ«tų atsiradusi. Atsakovėms leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigus administratorės sudarytame ginčo turto apraÅ¡e nurodytų ginčo turto verčių nepagrįstumo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustačius, kad ginčo dėl turto nėra ir turėtų bÅ«ti sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, praÅ¡o apeliacinį skundÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti. Abi atsakovės savo neteisėtais ir kaltais veiksmais padarė žalÄ , kuri turi bÅ«ti atlyginta solidariai. 19.7.

Nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad UAB „Arnitus“ kreditorių susirinkimo sprendimu nuraÅ¡ytas turtas, kuris buvo parduotas už 690 Eur sumÄ , privalėjo bÅ«ti parduodamas iÅ¡ varžytynių. Teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino JANÄ® 90, 91 straipsnių nuostatas. Teismas netinkamai taikė JANÄ® nuostatas, nurodydamas, kad turtas gali bÅ«ti nuraÅ¡ytas tik tokiu atveju, jeigu prieÅ¡ tai buvo vykdomas turto pardavimas ir turtas nebuvo parduotas. Dėl UAB „Arnitus“ turto vyko teisminis procesas, nemokumo administratorius Å¡iuo turtu nedisponavo ir nebuvo galima prognozuoti turto atgavimo iÅ¡ neteisėtai jį užvaldžiusių asmenų galimybės. Tiek BUAB „Arnitus“ kreditoriams, tiek ir bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui buvo pateikta informacija apie kreditorių susirinkimo sprendimu nuraÅ¡yto turto/reikalavimo teisių pardavimÄ ir iÅ¡ to gautas 690 Eur lėšas. 19.8.

Panaikinus skundžiamÄ sprendimÄ , naikintinas ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Be to, papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė atsakovės UAB „Pilėja“ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , nors UAB „Pilėja“ praÅ¡ymo priimti papildomÄ sprendimÄ nebuvo pateikusi, tai įrodo, kad papildomas sprendimas yra naikintinas.

20. Atsakovė R. V. pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydama apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 20.1. Pradinės ieÅ¡kovės UAB „Arnitus“ vadovas S. Z. 2019 metais vienu metu vykdė panaÅ¡iÄ ekonominę veiklÄ kelių juridinių asmenų vardu ir keliose skirtingose vietose, todėl nėra aiÅ¡ku, ar patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvę daiktai priklausė tik pradinei ieÅ¡kovei, ar jie priklausė ir trečiajam asmeniui, kitoms trečiojo asmens S. Z.

įmonėms, ar dar kitiems asmenims. Pradinė ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu pateikė UAB „Arnitus“ atsargų likučių sÄ raÅ¡Ä , pasiraÅ¡ytÄ buvusio vadovo S. Z., tačiau pagal su patikslintu ieÅ¡kiniu pateiktÄ 2020 m. rugsėjo 21 d. BUAB „Arnitus“ turto apraÅ¡Ä (sudarytÄ pagal antstolio protokolÄ ) reikalaujami grÄ Å¾inti daiktai visiÅ¡kai nesutampa su 2019 m. spalio 17 d. atsargų likučių sÄ raÅ¡u. Atsargų likučių sÄ raÅ¡as patvirtina tiktai faktÄ , kad BUAB „Arnitus“ buhalterinėje apskaitoje galimai ir buvo apskaityti (į jÄ Ä¯traukti) atsargų likučiuose nurodyti daiktai, tačiau atsargų likučių sÄ raÅ¡as nepatvirtina, kad visi minėti daiktai buvo nuomotose patalpose.

IeÅ¡kovas jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė nei savo teisių į praÅ¡omus iÅ¡reikalauti daiktus, nei Å¡ių daiktų kiekio, nei jų asortimento. Todėl vindikacinio ieÅ¡kinio sÄ lyga, kad ieÅ¡kovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į reikalaujamų daiktų komplektÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu ir iki daiktus neteisėtai užvaldant atsakovei, iÅ¡ kurios reikalaujama grÄ Å¾inti daiktÄ , yra nepagrįsta ir neįrodyta. 20.2. Nėra tenkinama ir vindikacinio ieÅ¡kinio sÄ lyga, jog savininkas daiktų valdymo teisę prarado be savo valios.

UAB „Arnitus“ sistemingai pažeidinėjo nuomos sutarties sÄ lygas, t. y. laiku ir tinkamai nemokėjo nuomos mokesčio, patalpų iÅ¡laikymo iÅ¡laidų. Teisę pačiai UAB „Pilėja“ susigrÄ Å¾inti patalpas ir iÅ¡kelti iÅ¡ jų UAB „Arnitus“ priklausančius daiktus numatė Sutarties 5 straipsnio 8 dalis. Perėmus patalpas, nei UAB „Arnitus“ vadovas, nei joks kitas UAB „Arnitus“ vardu veikiantis asmuo su UAB „Pilėja“ dėl daiktų grÄ Å¾inimo nesusisiekė.

Daiktų valdymÄ savininkė UAB „Arnitus“ prarado dėl savo kaltės. 20.3. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas naudoja ir kitÄ civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ â€“Å¾alos atlyginimÄ bei nagrinėja atsakovių civilinės atsakomybės sÄ lygas. Tai yra nauji reikalavimai, kurie apeliacinėje instancijoje yra draudžiami pagal CPK 312 straipsnį. 20.4. Atsakovė R. V. jokios žalos nei pradinei ieÅ¡kovei, nei ieÅ¡kovui V. S. nepadarė, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. 20.5. Pradinės ieÅ¡kovės BUAB „Arnitus“ bankroto administratorė ir jos įgaliotas atstovas V.

S., naudodamiesi teikiamų administravimo paslaugų ypatumais, nukreipė reikalavimus ne į buvusį BUAB „Arnitus“ vadovÄ ir savininkÄ S. Z., kurio pareigos kyla iÅ¡ įstatymo reikalavimų, o į jo naudotų patalpų nuomotojÄ ir nuomotojo vadovę, kas iÅ¡ principo nėra teisėta ir pagrįsta. Bankroto administratorė neturi suinteresuotumo atsiimti iÅ¡saugotų daiktų, nes pardavė turtÄ ir reikalavimo teises byloje už simbolinę 690 eurų kainÄ . Abi atsakovės dar nuo 2020 m. spalio 26 d. nuosekliai siÅ«lė ir vis dar neatÅ¡aukė pasiÅ«lymo taikos sutartimi perduoti daiktus.

Tačiau tiek bankroto administratorė, tiek naujasis ieškovas pasiūlymo atsisakė. 20.6. Visiškai sutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas ex officio konstatavo esant niekiniais ir negaliojančiais sandoriais 2021 m. gruodžio 14 d. turto pirkimo-pardavimo bei reikalavimo teisių perleidimo sutartis.

21. Atsakovė UAB „Pilėja“ pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydama apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 21.1. Byloje ginčijamų teisių į kilnojamuosius daiktus perleidimo apeliantui metu galiojusios JANÄ® 86 straipsnio normos aiÅ¡kiai nustatė iÅ¡imtinę įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijÄ spręsti pagrindinius kilnojamųjų daiktų ir(ar) teisių į juos pardavimo klausimus, be kurių byloje ginčijamų teisių perleidimas (pardavimas) nėra teisėtas.

Nėra pateiktas joks įmonės kreditorių susirinkimo nutarimas, kuris patvirtintų iÅ¡reikÅ¡tÄ Ä¯monės kreditorių susirinkimo valiÄ jo iÅ¡imtinei kompetencijai priskirtais klausimais. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad perleidimo sandoriai sudaryti pažeidžiant iÅ¡imtinę įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijÄ reglamentuojančias JANÄ® 86 ir 90 straipsnių normas ir, atitinkamai, pripažino perleidimo sandorius niekiniais, kaip prieÅ¡taraujančius imperatyvioms teisės normoms (CK 1.78 straipsnio 1 dalies, 1.80 straipsnio 1 dalis). 21.2.

Dar 2020 m. spalio 26 d. atsakovės byloje yra pateikusios bei iki Å¡iol neatÅ¡aukusios siÅ«lomos sudaryti taikos sutarties projektÄ , kuriuo yra pasiÅ«liusios įmonei perimti patalpose buvusius kilnojamuosius daiktus, iÅ¡vardintus atsargų likučiuose. Apie galimybę sudaryti byloje taikos sutartį įmonės kreditorių susirinkimas nebuvo informuotas. Be to, administratorius kreditorių susirinkimui rekomendavo ne parduoti, o nuraÅ¡yti bylos nagrinėjimo dalyku esančius kilnojamuosius daiktus. 21.3. Apeliantas pripažino, kad kaip verslu užsiima turto įsigijimu iÅ¡ nemokių asmenų.

Taigi jis žinojo ir turėjo žinoti, kad perleidimo sandorius įmonės vardu administratorius sudaro pažeisdamas savo kompetencijos ribas ir atitinkamas imperatyvias teisės normas. Apeliantas dar prieÅ¡ sudarant perleidimo sandorius žinojo apie įmonei naudingesnį pasiÅ«lymÄ â€“ atsakovių byloje pasiÅ«lytÄ sudaryti taikos sutartį. Sudarant perleidimo sandorius nesÄ Å¾iningi buvo ne tik administratorius (jo įgaliotiniai), tačiau ir pats apeliantas. 21.4. PraÅ¡o taikyti Å¡ioje byloje ginčijamų teisių iÅ¡pirkimo institutÄ .

Byloje egzistuoja visos ginčijamų teisių iÅ¡pirkimo sÄ lygos ir atsakovė visas Å¡ias sÄ lygas yra tinkamai įgyvendinusi dar pirmosios instancijos proceso metu. 21.5. Nė viena atsakovių byloje nepripažino, kad patalpose jų susigrÄ Å¾inimo dienÄ buvę kilnojamieji daiktai priklausė bÅ«tent įmonei. Dalies įmonės (Å¡iuo metu, apelianto) reikalaujamų daiktų savininkai yra pati atsakovė ir (ar) kiti byloje nedalyvaujantys asmenys – UAB „Kavinuko prekyba“ bei UAB „Lindström“.

IeÅ¡kovas byloje turėjo ir turi visas galimybes pagrįsti savo nuosavybės teises į reikalaujamus daiktus (jei tokios egzistuotų) tinkamais raÅ¡ytiniais įrodymais – pirminiais apskaitos dokumentus (jų kopijomis) – tačiau per daugiau nei dvejus metus vykusį bylos nagrinėjimo laikotarpį to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas (įmonė) neįrodė savo nuosavybės teisės į byloje reikalaujamus kilnojamuosius daiktus. 21.6.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, neva atsakovė neturėjo faktinio ir(ar) teisinio pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti nuomos sutartį. Nei pati įmonė, nei apeliantas visÄ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikÄ nepareiÅ¡kė reikalavimo pripažinti nuomos sutarties nutraukimÄ neteisėtu, taikant sandorio pripažinimo negaliojančiu ir(ar) niekiniu institutÄ . Atsakovė ne tik turėjo du pagrįstus savarankiÅ¡kus pagrindus nutraukti nuomos sutartį, tačiau ir tinkamai informavo įmonę apie numatomÄ nuo 2019 m. balandžio 14 d. nuomos sutarties nutraukimÄ su visomis tokio veiksmo teisinėmis pasekmėmis. 21.7.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, neva teisėtai susigrÄ Å¾indama savo dispozicijon patalpas, kuriomis neteisėtai naudojosi įmonė, atsakovė žinojo ir privalėjo žinoti apie įmonei iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ , todėl apie numatomÄ teisėtÄ patalpų susigrÄ Å¾inimÄ neva turėjo informuoti administratorių. Patalpų susigrÄ Å¾inimas niekaip netrukdė ir netrukdo įmonei susigrÄ Å¾inti jai priklausančius daiktus. 21.8. Nepagrįstas ir neteisėtas apelianto reikalavimas taikyti atsakovėms byloje deliktinės civilinės atsakomybės institutÄ .

CPK 312 straipsnis įtvirtina imperatyvų draudimÄ kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde pareikÅ¡tas reikalavimas taikyti atsakovėms deliktinę civilinę atsakomybę yra visiÅ¡kai naujas ir nebuvo pareikÅ¡tas pirmosios instancijos teisme. 21.9. Atsakovei negali bÅ«ti perkelta prieÅ¡ingai teisei veikusio įmonės ir (ar) buvusio vadovo atsakomybė. Buvęs vadovas, atsakingas už įmonės turto, taip pat apskaitos dokumentų, leidžiančių nustatyti tikrÄ jÄ Ä¯monės turto sudėtį, iÅ¡saugojimÄ bei pardavimÄ administratoriui ir turėtų atsakyti už Å¡ios imperatyvios pareigos nevykdymÄ . 21.10.

Apeliantas nėra leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindęs savo reikalaujamos ieÅ¡kinyje kilnojamųjų daiktų kainos. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės 23. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi UAB „Arnitus“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimu UAB „Arnitus“ pripažinta pasibaigusia dėl bankroto ir išregistruota iš juridinių asmenų registro.

24. Pradinė ieÅ¡kovė BUAB „Arnitus“ pateikė vindikacinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama įpareigoti atsakoves UAB „Pilėja“ ir R. V. perduoti bendrovės nemokumo administratorei UAB „Arnitus“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį turtÄ , likusį nuomotose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), o paaiÅ¡kėjus, kad turto nebėra, priteisto jo vertę – 101 022 Eur.

25. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu BUAB „Arnitus“, atstovaujama nemokumo administratorės V. S., ir V. S. 2021 m. gruodžio 14 d. sudarė turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ naujajam ieÅ¡kovui V. S. už 690 Eur buvo parduotas bankrutavusios bendrovės kilnojamasis turtas, nurodytas sutarties priede Nr. 1, įvertintas 106 861 Eur. BUAB „Arnitus“, atstovaujama nemokumo administratorės V. S., ir V. S. 2021 m. gruodžio 14 d. taip pat pasirašė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kuriÄ V. S. buvo parduotos reikalavimo teisės Å¡ioje civilinėje byloje.

26. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kreditorių susirinkimas nebuvo priėmęs sprendimo įmonės turtÄ leisti parduoti kitu, negu iÅ¡ varžytynių, bÅ«du, sprendė, kad buvo pažeista imperatyvi bankrutavusios bendrovės turto pardavimo tvarka, todėl ex officio pripažino 2021 m. gruodžio 14 d. turto pirkimo–pardavimo ir reikalavimo teisių perleidimo sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieÅ¡taraujančias imperatyvioms JANÄ® 85, 86, 90 straipsnių nuostatoms.

27. Apeliantas (ieÅ¡kovas) V. S., nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino JANÄ® 90-91 straipsnių nuostatas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad kreditorių susirinkimo sprendimu nuraÅ¡ytas turtas, kuris buvo parduotas už 690 Eur sumÄ , visų pirma privalėjo bÅ«ti parduodamas iÅ¡ varžytynių, taip pat nesutinka, kad pareikÅ¡tas reikalavimas neatitiko vindikacinio ieÅ¡kinio sÄ lygų. Dėl sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu, pažeidus bankrutavusios bendrovės turto pardavimo tvarkÄ 28.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sÄ lygas, yra nurodęs, kad sandoris negalioja, jei konstatuojama tokių sÄ lygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai prieÅ¡tarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015 ir joje nurodyta praktika).

29. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendžiant dėl abiejų CK 1.80 straipsnio sÄ lygų esminę reikÅ¡mę turi ne lingvistinė normos iÅ¡raiÅ¡ka, o interesas, kurio apsaugÄ ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visuomenės interesus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , todėl aiÅ¡kinantis normos imperatyvumÄ turi bÅ«ti nustatyta, ar egzistuoja vieÅ¡asis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta. Teisės norma, kurioje nėra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to imperatyvo, gali bÅ«ti pripažįstama imperatyvia įvertinus jos tikslus ir uždavinius, objektÄ ir interesÄ , kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryÅ¡ius su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2016).

30. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas tiek 2021 m. gruodžio 14 d. turto pirkimo–pardavimo sutartį, tiek 2021 m. gruodžio 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažino negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieÅ¡taraujančias imperatyvioms JANÄ® 85, 86, 90 straipsnių nuostatoms, reglamentuojančioms bankrutavusios bendrovės turto pardavimo tvarkÄ .

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ sprendžiant klausimÄ , ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ex officio pripažino paminėtus sandorius niekiniais, visų pirma bÅ«tina iÅ¡spręsti klausimÄ , kuris įstatymas – Ä®BÄ® ar JANÄ® – taikytinas nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo teisėtumo. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANÄ®, neteko galios Ä®BÄ® su visais pakeitimais (JANÄ® 153 straipsnis). Kita vertus, JANÄ® 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamÄ sias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANÄ® nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedÅ«roms, kurios pradedamos Å¡iam įstatymui įsigaliojus, iÅ¡skyrus JANÄ® nuostatas, reguliuojančias:

1) atlygį nemokumo administratoriui;

2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarkÄ ;

3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei;

4) kreditorių balsavimÄ dėl restruktÅ«rizavimo plano;

5) nemokumo administratoriaus skyrimÄ bankroto byloje. Taigi, JANÄ® taikymas iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams, iÅ¡skyrus įvardytas iÅ¡imtis, susietas su:

1) atitinkamų nemokumo procedūrų pradžios momentu;

2) atitinkamų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-469/2021; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021).

32. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi UAB „Arnitus“ iškelta bankroto byla, o 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad bendrovės likvidavimo procedūros buvo pradėtos dar tebegaliojant ĮBĮ bei remdamasi JANĮ 155 straipsniu ir prieš tai paminėta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi JANĮ 85, 86, 90 straipsniuose nustatytomis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimo taisyklėmis. Šiuo atveju bankrutuojančios bendrovės likvidavimo procedūros metu atliktų veiksmų teisėtumui patikrinti turėjo būti taikomos ne JANĮ, bet ĮBĮ nuostatos.

33. Ä®BÄ® 33 straipsnyje nustatyta turto pardavimo ir perdavimo tvarka, pagal kuriÄ Ä¯monės turtas, kurio vertė virÅ¡ija 250 bazinių socialinių iÅ¡mokų dydžio sumÄ , parduodamas iÅ¡ varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka (Ä®BÄ® 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Neparduotas dvejose varžytynėse turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka tos pačios apimties ir detalumo, kaip buvo siÅ«loma varžytynių metu (Ä®BÄ® 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Neparduotas turtas gali bÅ«ti perduodamas kreditoriams (Ä®BÄ® 33 straipsnio 2 dalis). Jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, Å¡is turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi bÅ«ti nuraÅ¡ytas (Ä®BÄ® 33 straipsnio 7 dalis).

34. Kasacinio teismo praktikoje pažymimas vienas esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios įmonės turto kuo operatyviau ir kiek įmanoma daugiau tenkinti kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2015). Šio tikslo siekiama ir jis įgyvendinamas per ĮBĮ nustatytas bankroto procedūras.

BÅ«tent Ä®BÄ® normomis reglamentuojamas priverstinis vykdymas iÅ¡ skolininko (bankrutuojančios įmonės) turto. Pirmiau nurodyta, kad visais atvejais bankrutuojančios įmonės turtas, kurio vertė virÅ¡ija 250 bazinių socialinių iÅ¡mokų dydžio sumÄ , parduodamas iÅ¡ varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepardavus Å¡io turto iÅ¡ varžytynių ir Å¡io turto neperėmus kreditoriui, turto vertinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo klausimas įstatymų leidėjo pavestas kreditorių susirinkimui, nes bÅ«tent kreditorių susirinkimas sprendžia esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, tokius kaip bankrutuojančios įmonės Å«kinė komercinė veikla;

įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis).

35. Taigi, remiantis prieÅ¡ tai aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina iÅ¡vada, kad kreditorių susirinkimas gali priimti sprendimÄ neparduotÄ varžytynėse turtÄ toliau pardavinėti Vyriausybės nutarime nustatyta tvarka arba, atsižvelgęs į bankroto proceso tikslus bei ekonominį naudingumÄ , spręsti dėl kitokios turto pardavimo tvarkos ir tik jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto, toks turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių sprendimu turi bÅ«ti nuraÅ¡ytas.

36. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarta Ä®BÄ® 33 straipsnio nuostata, nustatanti bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir perdavimo tvarkÄ , yra imperatyvi. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ne žodinė Ä®BÄ® 33 straipsnio 1 dalies normos iÅ¡raiÅ¡ka, bet interesas, kuriam apsaugoti ji nustatyta, lemia iÅ¡vadÄ dėl jos imperatyvumo. Bankrutuojančios įmonės turtas parduodamas Ä®BÄ® 33 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, todėl bÅ«tina laikytis įstatyme nustatytos procedÅ«ros tiek turtÄ parduodant varžytynėse, tiek pagal kreditorių susirinkimo nustatytÄ tvarkÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties Nr. 3K-3-3-422-687/2016 27 punktÄ ).

37. Nagrinėjamu atveju, kaip patvirtina bylos duomenys, 2021 m. lapkričio 19 d. pakartotinis BUAB „Arnitus“ kreditorių susirinkimas nutarė nuraÅ¡yti bankrutavusios bendrovės turtÄ . Duomenų, kad prieÅ¡ nuraÅ¡ant bendrovės turtÄ jis buvo pardavinėjamas varžytynėse, taip pat kad BUAB „Arnitus“ kreditorių susirinkimas bÅ«tų priėmęs kokius nors sprendimus dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, kaip tai reglamentuoja Ä®BÄ® 33 straipsnio 1 dalis, byloje nėra. Apie turto pardavimo tvarkÄ ir / ar kainos nustatymÄ neužsimenama ir paminėtame pakartotiniame BUAB „Arnitus“ kreditorių susirinkimo nutarime.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BUAB „Arnitus“ turtas ir reikalavimo teisės į turtÄ buvo parduoti ieÅ¡kovui V. S., pažeidžiant imperatyviÄ Ä®BÄ® 33 straipsnyje nustatytÄ bankrutavusios bendrovės turto pardavimo tvarkÄ . Nors, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi JANÄ®, o ne Ä®BÄ® nuostatomis, tačiau, nepaisant to, pagrįstai sprendė, kad turtas ir reikalavimo teisės į turtÄ buvo perleistos pažeidžiant imperatyviÄ turto pardavimo tvarkÄ , t. y. pažeidžiant reikalavimÄ turtÄ visų pirma pardavinėti varžytynėse Vyriausybės nustatyta tvarka bei neturint kreditorių susirinkimo pritarimo dėl kitokios turto pardavimo tvarkos.

38. CK 1.78 straipsnio 5 dalis nustato, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja ex officio. Pagal nuosekliai suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ teismas, nustatęs, kad sandoris prieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus. Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiÅ¡kus tokį reikalavimÄ , tiek jo nepareiÅ¡kus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik iÅ¡sprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-415/2016, 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties Nr. e3K-3-577-415/2016 40 punktÄ ).

39. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad 2021 m. gruodžio 14 d. turto pirkimo–pardavimo ir reikalavimo teisių perleidimo sutartys su ieÅ¡kovu V. S. buvo sudarytos pažeidžiant imperatyviÄ Ä®BÄ® 33 straipsnio 1 dalies nuostatÄ dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir perdavimo tvarkos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai ex officio pripažino paminėtus sandorius niekiniais CK 1.80 straipsnio pagrindu.

40. Konstatavus, kad turto pirkimo–pardavimo ir reikalavimo teisių perleidimo sandoriai buvo teisėtai ir pagrįstai pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, kiti apelianto skundo argumentai dėl ginčo esmės nebetenka reikšmės, nes neteisėtų sandorių, teismo pripažintų negaliojančiais, pagrindu ieškovas V. S. neįgijo reikalavimo teisės.

41. Nustatyta, kad viena iš negaliojančiais pripažintų sandorių šalių BUAB „Arnitus“ Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimu pripažinta pasibaigusia dėl bankroto ir nuo 2022 m. balandžio 1 d. yra išregistruota iš juridinių asmenų registro. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, pripažinęs 2021 m. gruodžio 14 d. turto pirkimo–pardavimo ir reikalavimo teisių perleidimo sutartis negaliojančiomis, netaikė restitucijos, nes pasibaigus juridiniam asmeniui, pasibaigė ir reikalavimo teisės (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

42. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė niekinio sandorio teisines pasekmes reglamentuojančias CK normas ir kasacinio teismo praktikÄ , todėl ex officio pripažinęs turto ir reikalavimo teisių perleidimo sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, pažeidus imperatyviÄ bankrutavusios bendrovės turto pardavimo tvarkÄ , bei atmetęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl įpareigojimo perduoti turtÄ , priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 43. SkundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikus nepakeistÄ , apelianto skundo reikalavimas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. papildomÄ sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atsakovėms netenkinamas.

44. Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. papildomas sprendimas naikintinas dar ir dėl to, kad atsakovės UAB „Pilėja“ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas buvo iÅ¡spręstas nesant praÅ¡ymo priimti papildomÄ sprendimÄ .

45. CPK 277 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimÄ , dalyvaujančių byloje asmenų pareiÅ¡kimų ar savo iniciatyva gali priimti papildomÄ sprendimÄ . Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, papildomam sprendimui priimti nebuvo bÅ«tinas atsakovės UAB „Pilėja“ praÅ¡ymas. Nustatęs, kad priimant sprendimÄ nebuvo iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimas, teismas turi teisę savo iniciatyva tokį klausimÄ iÅ¡spręsti, priimdamas papildomÄ sprendimÄ .

46. Argumentų, kad pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatitiko CPK 98 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nepateikta, todėl teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl skundžiamu papildomu sprendimu atsakovėms priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio pagrįstumo.

47. Apelianto V. S. apeliacinį skundÄ atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos.

48. Atsakovė UAB „Pilėja“, pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Byloje esanti 2022 m. gruodžio 8 d. sÄ skaita faktÅ«ra ir 2022 m. gruodžio 11 d. AB SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymÄ Ä¯rodo, kad UAB „Pilėja“ patyrė 1 815 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

49. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 2 punktÄ nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , Å¡alių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sÄ naudas ir kitas svarbias aplinkybes.

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

50. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės UAB „Pilėja“ iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ buvo patirtos 2022 m. gruodžio mėn., remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2022 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 780,50 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 314,65 Eur (1,3 x 1 780,50 Eur).

Kadangi atsakovės UAB „Pilėja“ praÅ¡omos priteisti 1 815 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidos už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, Å¡ios iÅ¡laidos, apeliacinį skundÄ atmetus, priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo V. S.. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pilėja“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ ieÅ¡kovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 815 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Rasa GudžiÅ«nienė Antanas Rudzinskas Žilvinas Terebeiza