2018-03-20 Nr. AB-5795-3-61-3-00239-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-216-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00239-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

nagrinėdama pareiškėjo T. C. (T. C.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. C. (T. C.) skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

nustatė:

I. Pareiškėjas T. C. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės (toliau – ir VSAT Vilniaus rinktinė) 2018 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 10 atsisakyti leisti atvykti į Lietuvos Respubliką kertant sieną; įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją ir / ar diplomatinę atstovybę užsienyje leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi nustatė T. C. terminą iki 2018 m. vasario 5 d. skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas T. C. 2018 m. sausio 24 d. teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės 2018 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 10 atsisakyti leisti atvykti į Lietuvos Respubliką kertant sieną.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartimi T. C. skundą laikė nepaduotu ir nutarė šiai nutarčiai įsiteisėjus sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį grąžinti I. K.-C., taip pat išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 13 d. nutartimi priėmė pareiškėjo T. C. atskirąjį skundą, pasirašytą advokato padėjėjo Eriko Pavlovičiaus, kuriame prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškėjui T. C. buvo nustatytas terminas iki 2018 m. kovo 19 d. (įskaitytinai) atskirojo skundo trūkumui pašalinti – pateikti atskirąjį skundą, pasirašytą paties pareiškėjo arba įgalioto atstovo, turinčio teisę jam atstovauti apeliacinės instancijos teisme.

II. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 137 straipsnį apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.

Pagal ABTĮ 134 straipsnio 4 dalį apeliacinį skundą pasirašo apeliantas arba jo atstovas. Pateikiant apeliacinį skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad apeliacinis skundas yra pasirašytas. Kai apeliacinį skundą paduoda atstovas, prie jo turi būti pridedamas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios proceso šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti, be kita ko, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu. Kitų atstovų įgaliojimai patvirtinami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ABTĮ 47 str. 6 d.). Taigi iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, kad teismui teikiami atskirieji skundai turi būti tinkamai pasirašyti pareiškėjų, o kai atskirąjį skundą teismui teikia pareiškėjo atstovas, kartu su juo turi būti pateikiami įgaliojimus atstovauti teisme patvirtinantys dokumentai.

Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį (2017 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XIII-879 redakcija) advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o atstovauti kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti apeliacinės instancijos teisme.

Šiuo atveju atskirąjį skundą elektroninių ryšių priemonėmis pateikė (pasirašė elektroniniu parašu) advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartimi nustatė terminą iki 2018 m. kovo 19 d. atskirojo skundo trūkumui pašalinti – pateikti atskirąjį skundą, pasirašytą paties pareiškėjo arba įgalioto atstovo, turinčio teisę jam atstovauti apeliacinės instancijos teisme.

ABTĮ 138 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas apeliantui.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartimi nustatytu terminu, t. y. iki 2018 m. kovo 19 d., tinkamai pasirašytas atskirasis skundas nebuvo pateiktas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2018 m. kovo 19 d. buvo gautas prašymas administracinėje byloje Nr. eAS-216-520/2018 dėl atskirojo skundo atsisakymo, pasirašytas advokato padėjėjo Eriko Pavlovičiaus, kuris, kaip minėta, negali atstovauti pareiškėjui apeliacinės instancijos teisme. Tačiau iš šiame prašyme nurodytų aplinkybių matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-1587-484/2018 pagal patikslintą pareiškėjo T. C. skundą, todėl šio atskirojo skundo nagrinėjimas pareiškėjui nebeaktualus.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartyje nurodytas atskirojo skundo trūkumas nustatytu terminu pašalintas nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino trūkumų, todėl pareiškėjo T. C. atskirasis skundas laikomas nepaduotu (ABTĮ 138 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 2 dalimi, 151 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. C. (T. C.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties laikyti nepaduotu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė