Legislator Case Law & Legislation
66efe0c8-ed9e-432a-b2c8-c5c0a0bfedae AI generated

66efe0c8-ed9e-432a-b2c8-c5c0a0bfedae · Klaipėdos apylinkės teismas

Case Number 66efe0c8-ed9e-432a-b2c8-c5c0a0bfedae
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-505-549/2021 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00771-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20.;21.10.1.; 21.10.4. (S) ROIK: 20125359768 KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2021 m. rugsėjo 8 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė, sekretoriaujant Linai Dabulskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam M. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M.

Legislator headnote

AI generated

66efe0c8-ed9e-432a-b2c8-c5c0a0bfedae · Klaipėdos apylinkės teismas: Ž. žinojo apie šį sutikimÄ , negali pasakyti, tačiau turėtų žinoti, nes jam buvo minėjęs apie sutikimÄ ir apskrita, anksčiau visi kaimynai gerai sutarė ir jokių konfliktų nekilo. A. Ž. nuolat jį skundžiÄ , kviečia policijÄ , bet dažniausiai policija nebereaguodavo, paaiÅ¡kinus, jog neturi pagrindo bausti. PareiÅ¡kėjas nemato pagrindo, kodėl turėjo bÅ«ti nubaustas, nes ne savavaldžiavo, kadangi automobilį parkavo bendroje teritorijoje, kur automobilius stato visi kaimynai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-505-549/2021 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00771-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20.;21.10.1.; 21.10.4. (S) ROIK: 20125359768 KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2021 m. rugsėjo 8 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė, sekretoriaujant Linai Dabulskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam M. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. gegužės 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5003-2021. Teismas n u s t a t ė: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau ir Institucija) 2021 m. gegužės 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5003-2021 M.

V. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir jam paskirta 30 eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 6 d. 10.57 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nebÅ«damas privataus žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiu ir manydamas, kad turi teisę statyti savo transporto priemonę Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privačiame žemės sklype (namo kieme), pastatė stovėti transporto priemonę Audi, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) privačiame žemės sklype (namo kieme), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, taip pažeisdamas privataus žemės sklypo bendrasavininkių interesus ir sukeldamas privataus žemės sklypo bendrasavininkių pasipiktinimÄ . Skundu M. V. (toliau ir pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o panaikinti nutarimÄ ir jam paskirtÄ nuobaudÄ . Nurodo, kad su priimtu nutarimu nesutinka. Jis gyvena Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) namai turi vienÄ bendrÄ sklypÄ , į kurį patekti galima tik per (duomenys neskelbtini) namo sklypÄ .

Kito įvažiavimo į savo kiemÄ jie neturi. Be to, privažiavimas prie Å¡iems namams priklausančių sandėliukų (duomenys neskelbtini), Klaipėda, taip pat yra per (duomenys neskelbtinisklypÄ . Å is privažiavimas yra jau nuo senų laikų. Savo automobilį jis parkuoja (duomenys neskelbtini) namų bendrame sklype. Tik kai sklype nėra vietos, arba privažiavimas prie namo iÅ¡ kitos pusės (pro sandėliukus) bÅ«na užstatytas automobiliais, jis automobilį stato (duomenys neskelbtini) kieme. Šį privažiavimÄ prie jų namo kiemo nuolat tyčia užstato A.

Ž., jam priklausančiu mikroautobusu Toyota. Tačiau pareiÅ¡kėjas turi daugelio (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų žodinius leidimus automobilio parkavimui (duomenys neskelbtini) sklype. Be to, (duomenys neskelbtini) namo kiemas nėra paženklintas ženklu „Privati valda“ ar „Stovėjimas audžiamas“ ženklais, kur bÅ«tų draudžiamas automobilių parkavimas. Kito įvažiavimo į savo namo kiemÄ neturi. Nors pareiÅ¡kėjas nurodytu adresu gyvena seniai, tačiau kaimynai A.

Ž. ir R. G. pradėjo jį skųsti policijai ir terorizuoti dėl to, kad jis kreipėsi į policijÄ ir 2020-10-26 A. Ž. buvo nubaustas už tai, kad pareiÅ¡kėjÄ užpuolė Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kieme bei apgadino jo automobilį (ROIK 20124694074). Å ie asmenys nuolat pareiÅ¡kėjÄ skundžia policijai, kad Å¡is pažeidžia kelio ženklÄ , esantį ties įvažiavimu į jo kiemÄ Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, tačiau kito įvažiavimo į kiemÄ nėra.

Pažymi, kad minėti asmenys nuolat terorizuoja ne tik jį, bet ir kitus kaimynus, jiems nuolat kviesdami policijÄ , dėl Kelio ženklo Nr. 303 pažeidimo. Atsiliepimu į M. V. skundÄ Institucija praÅ¡o skundo netenkinti. Nurodo, kad M. V. gyvena Å¡alia (duomenys neskelbtini) esančiame name – (duomenys neskelbtini) ir jam yra žinoma, kad (duomenys neskelbtini) namo sklypas nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) namo gyventojams. Å iÄ aplinkybę M. V. mini ir savo skunde, nurodydamas, kad konfliktai su (duomenys neskelbtini) namo gyventojais dėl jo automobilio statymo (duomenys neskelbtini) privačiame žemės sklype (namo kieme) vyksta nuolat.

Nekyla abejonių, kad M. V. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 518 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Institucijos nuomone, M. V. skundas yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti netenkintas, paliekant galioti Institucijos 2021-05-31 nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5003-2021 be pakeitimų.

PraÅ¡oma administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovui nedalyvaujant. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas M. V. prašė skundÄ tenkinti, mano, kad yra nubaustas nepagrįstai. PaaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jau penkiolika metų ir anksčiau jokių konfliktų nekildavo. PrieÅ¡ metus įvyko konfliktas su A. Ž. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo, nes jis apgadino pareiÅ¡kėjo automobilį, už kÄ buvo nubaustas.

Tada A. Ž. pradėjo fotografuoti jo automobilį, skųsti policijai, kad pareiÅ¡kėjas pažeidžia ženklÄ â€žÄ®važiuoti draudžiama“. Kiemas tarp namų (duomenys neskelbtini) yra bendras, ten jis ir nuolat stato automobilį. Ä®vykio metu automobilį buvo pastatęs (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Jokių ženklų, kad ta teritorija yra privati, nėra. Tačiau jis turi kaimynės R. B. sutikimÄ , leidžiantį jo tėvui, kurio vardu registruotas automobilis, jam pačiam ir jo sugyventinei, kurie naudojasi pastaruoju automobiliu, parkuoti šį automobilį jai dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini).

A. Ž. žinojo apie šį sutikimÄ , negali pasakyti, tačiau turėtų žinoti, nes jam buvo minėjęs apie sutikimÄ ir apskrita, anksčiau visi kaimynai gerai sutarė ir jokių konfliktų nekilo. A. Ž. nuolat jį skundžiÄ , kviečia policijÄ , bet dažniausiai policija nebereaguodavo, paaiÅ¡kinus, jog neturi pagrindo bausti. PareiÅ¡kėjas nemato pagrindo, kodėl turėjo bÅ«ti nubaustas, nes ne savavaldžiavo, kadangi automobilį parkavo bendroje teritorijoje, kur automobilius stato visi kaimynai.

Ä® teismo posėdį Institucijos, suraÅ¡iusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovas neatvyko, atsiliepime pateikė praÅ¡ymÄ skundÄ nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla iÅ¡nagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a : skundas tenkinamas. Teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis). Pagal ANK 567 straipsnio 1-2 dalis, pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. PareigÅ«nas privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra Å¡io kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti (ANK 617 straipsnio dalis).

Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Taigi asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibÅ«dinančių prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma. ANK 518 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už savavaliÅ¡kÄ tikros ar tariamos savo teisės, kuriÄ ginčija kitas asmuo, vykdymÄ nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusiÄ esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra iÅ¡dėstyti kituose teisės aktuose, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, bÅ«tina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimÄ kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimÄ subjektinę teisę, sÄ moningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, ir toks savavaliÅ¡kas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Teisės vykdymo savavaliÅ¡kumas pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ , kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sÄ Å¾iningumo, protingumo ar teisingumo principų. Traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti Å¡io administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

M. V. pripažintas padaręs ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ už tai, kad jis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nebÅ«damas privataus žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiu ir manydamas, kad turi teisę statyti savo transporto priemonę Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privačiame žemės sklype (namo kieme), pastatė stovėti Å¡iÄ transporto priemonę privačiame žemės sklype (namo kieme), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, taip pažeisdamas privataus žemės sklypo bendrasavininkių interesus ir sukeldamas privataus žemės sklypo bendrasavininkių pasipiktinimÄ .

Administracinio nusižengimo teisena M. V. pradėta pagal R. G. ir A. Ž., namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje gyventojų skundÄ , kuriame jie nurodė, kad M. V., neturėdamas jokių nuosavybės teisių, eksploatuoja ir niokoja jų privačiÄ valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) (b. l. 36, 38). VÄ® Registrų centras duomenų iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad M. V. nėra (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, žemės sklypo bendraturtis (b. l. 39-41). M. V. neginčija, kad kartais parkuoja automobilį ir namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kieme.

Tai patvirtina ir pateiktos fotonuotraukos (b. l. 42-43). M. V. nurodo gyvenantis bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuris, kaip patvirtina VÄ® Registrų centras duomenų iÅ¡raÅ¡as, priklauso jo tėvams I. V. ir S. V. (b. l. 32-33). Tačiau M. V. nesutinka, kad jo elgesys, kai jis parkuoja automobilį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kieme, turėtų bÅ«ti pripažintas savavaldžiavimu, nes jis tam turi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendraturtės R. B. sutikimÄ (b. l. 26). VÄ® Registrų centras duomenų iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad R.

B. nuosavybės teise priklauso 74/1165 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Kaip patvirtina minėtas iÅ¡raÅ¡as, naudojimosi tvarka žemės sklypu nėra nustatyta, todėl ji gali naudotis bet kuria sklypo dalimi, kuris nevirÅ¡ija jai tenkančios žemės sklypo dalies. Nuosavybės teisė suteikia jÄ turinčiam asmeniui valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visÄ nuosavybės teisės objektÄ ar jo dalis, ar tik konkrečias Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnis).

Taigi, R. B. turėjo teisę leisti jai nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dalimi naudotis ir kitiems asmenims, jei tai nepažeidė kitų bendraturčių teisių. Kad kiti bentraturčiai bÅ«tų ginčiję 2020 m. sausio 2 d. sutikimÄ , duomenų nėra. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. AD-2381 patvirtinto Eismo ribojimo priemonių įrengimo Klaipėdos mieste tvarkos apraÅ¡o 5 punkte nustatyta, kad privačiose, nuomojamose arba kitu teisėtu pagrindu suteiktose kitiems asmenims teritorijose eismo ribojimo priemonių įrengimÄ ir priežiÅ«rÄ inicijuoja patys teritorijų savininkai (valdytojai): parengia ir suderina eismo organizavimo projektÄ su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuru; apie eismo ribojimo priemonių įrengimÄ valdomojoje teritorijoje informuoja Savivaldybės administracijÄ .

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-356 patvirtinti Vietinės rinkliavos už naudojimÄ si savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatai, kurių 7.2 punkte numatytas Gyventojo leidimas – metinis leidimas, suteikiantis teisę geltonojoje, mėlynojoje ar žaliojoje zonoje naudotis vietomis automobiliams statyti, esančiomis ne didesniu nei 200 metrų, o raudonojoje zonoje – 500 metrų spinduliu nuo nekilnojamojo turto objekto, nurodyto gyventojo leidime.

M. V. yra iÅ¡duoti tokie leidimai – vienas jų galiojo iki 2021 m. gegužės 8 d (b. l. 31), o kitas – iki 2021 m. rugsėjo 18 d. (b. l. 4), taigi jis turėjo teisę parkuoti automobilį geltonojoje, mėlynojoje ar žaliojoje zonose, esančiose ne didesniu nei 200 metrų, o raudonojoje zonoje – 500 metrų spinduliu nuo nekilnojamojo turto objekto, nurodyto gyventojo leidime. Parkavimo leidime, iÅ¡duotame M. V. nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Visa (duomenys neskelbtini) gatvė patenka į raudonÄ jÄ zonÄ (http://senoji.klaipedatransport.lt/maps/Parkomatai.php).

Taigi, parkavimo leidimas suteikia teisę M. V. statyti automobilį aplink jo gyvenamÄ jį namÄ , (duomenys neskelbtini), 500 metrų atstumu, nes (duomenys neskelbtini) namas yra raudonojoje zonoje. (duomenys neskelbtini) namo kiemas taip pat patenka į zonÄ , kurioje M. V. gali statyti savo automobilį. Duomenų, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bÅ«tų įrengtos suderintos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuru eismo ribojimo priemonės, byloje nėra. Kita vertus, kaip minėta, M.

V. turi 2020 m. sausio 2 d. R. B. iÅ¡duotÄ sutikimÄ Ä¯važiuoti ir parkuoti lengvuosius automobilius jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Pagal CK 4.75 straipsnį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Å iuo atveju byloje nėra duomenų, kad bendraturčiai yra iÅ¡sprendę bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio objekto naudojimosi tvarkos klausimus, todėl tai, kad dviems žemės sklypo bendraturčiams kyla nepasitenkinimas dėl pareiÅ¡kėjui vienos Å¡io objekto bendraturtės suteikta teisė parkuoti automobilį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, namo kieme, nepaneigia pastarosios teisės savo nuožiÅ«ra disponuoti nuosavybės teise jai priklausančiu objektu.

Todėl pareiškėjo veiksmus vertinti kaip tyčinius ir pažeidžiančius kitų žemės sklypo bendraturčių interesus bei už tai taikyti pareiškėjui sankcijas, pagrindo nėra. Teismo nuomone, nagrinėjamos bylos esmė – kilęs skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konfliktas, kuris neperžengia civilinių teisinių santykių ribos ir neįgavo savavaldžiavimui, nustatytam ANK 518 straipsnyje, būdingų požymių, nes nenustatyta, kad M.

V. tyčiniais savo veiksmais bÅ«tų pažeidęs prieÅ¡ tai aptartų įstatymų nurodytÄ tvarkÄ . Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Administracinių nusižengimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai. Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali bÅ«ti nubaustas pagal ANK nuostatas jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis. Teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Šiuo atveju teismas pažymi, kad Institucija nepaneigė byloje kilusių abejonių dėl M. V. kaltės, kadangi ištirti byloje esantys įrodymai nepavirtina visų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, nes byloje nėra tokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog M. V., nebūdamas privataus žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), bendraturčiu, pastatydamas transporto priemonę Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiame privačiame žemės sklype (namo kieme), galimai pažeidė privataus žemės sklypo bendraturčių interesus, nes M.

V. ne tik turėjo parkavimo leidimÄ statyti savo automobilį prie savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, t. y. raudonojoje zonoje, bei 500 metrų atstumu aplink jo gyvenamÄ jį namÄ , taip pat ir namo (duomenys neskelbtini) kieme, bet ir Å¡io žemės sklypo bendraturtės R. B. sutikimÄ naudotis Å¡iuo tikslu jai priklausančia žemės sklypo dalimi, tuo labiau, kad minėto žemės sklypo, esančio Å¡alia namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendraturčiai nebuvo įvykdę Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 7 d.

įsakymu Nr. AD-2381 patvirtinto Eismo ribojimo priemonių įrengimo Klaipėdos mieste tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimų, t. y. jie neįrengė eismo ribojimo priemones ir nepateikė jų taip, kad kiti asmenys būtų informuoti, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kiemas yra privati teritorija. Dėl šių priežasčių konstatuojama, kad ANK 518 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nėra įrodytas, todėl veika neturi administracinio nusižengimo požymių, dėl ko pareiškėjo M.

V. skundas tenkinamas, o administracinio nusižengimo byla nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4-6 dalimis, n u t a r i a : administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. V. skundÄ patenkinti. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 31 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5003-2021, kuriuo M. V. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirta 30 Eur dydžio bauda, panaikinti ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.. Teisėja Ingrida KruÅ¡ienė