2017-03-29 Nr. AB-7314-3-61-3-04576-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-578-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04576-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Vitkema“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Vitkema“ skundą atsakovui Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Vitkema“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2015 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. ATK2-77/15 taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus (toliau – skundžiamas nutarimas).

Pareiškėjas UAB „Vitkema“ skunde pripažino ir neginčijo faktinių aplinkybių, kad patikrinimo metu vieno butelio alkoholinio gėrimo „Alita“ juridinę galią turinčio įsigijimo dokumento nebuvo. Tačiau pareiškėjo įsitikinimu, jis pažeidimo nepadarė, nes alkoholinio gėrimo butelis bare atsirado per klaidą, UAB „Vitkema“ nežinant. Nurodė, jog 2015 m. gegužės 16 d. ne kavinės darbo metu buvo švenčiamas direktoriaus gimtadienis, o šventei pasibaigus liko vienas butelis brendžio „Alita“. Apie tai UAB „Vitkema“ direktorius negalėjo žinoti, nes išėjo anksčiau negu baigėsi šventė. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamo teisės pažeidimo sudėtis yra formalioji, todėl būtina įrodyti tiesioginę tyčią. Atsakovas tikrino visus butelius, buvusius bare, ir jie visi buvo su įsigijimo dokumentais, o brendžio butelis buvo padėtas atskirai nuo kitų butelių, jis nebuvo atidarytas, taigi juo nebuvo prekiaujama. Pareiškėjas teigė, kad jis negalėjo būti atsakingas už kitų asmenų neatidumą. Nurodė, jog UAB „Vitkema“ po kiekvieno uždaro vakaro, neturi galimybių vykdyti inventorizacijos. Šiuo atveju, po uždaro vakaro kavinė nedirbo, o patikrinimas buvo po nedarbo dienų. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Vitkema“ veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, teigė, kad skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas. Pareiškėjo manymu, už vieno alkoholinio gėrimo butelio turėjimą be įsigijimo dokumentų skirta 289 Eur bauda buvo per griežta, neatitinkanti proporcingumo principo. Skiriant nuobaudą atsakovas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Vitkema“ dirbo tik nuo 2014 m. spalio 17 d. (septynis mėnesius). Teigė, kad baudimas nėra tinkamiausia priemonė veiklą pradėjusiems verslininkams, ypač smulkiems, priešingai pareiškėjas manė, turi būti padedama pažeidimus ištaisyti. Akcentavo, kad UAB „Vitkema“ padarytas pažeidimas nepadarė jokios esminės žalos visuomenei ar kitų asmenų interesams, todėl už pirmą pažeidimą bauda neturėjo būti skiriama.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad alkoholinio gėrimo butelis rastas klientų aptarnavimo salėje, kavinėje įrengto baro lentynoje. Pareiškėjas nepateikė juridinę galią turinčių įsigijimo ar gabenimo dokumentų alkoholiniams gėrimams, atkreipė dėmesį, jog tokių dokumentų pareiškėjas nepateikė ir su skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nurodė, jog pareiškėjas yra licencijos turėtojas ir jo pareiga yra užtikrinti, kad darbuotojai laikytųsi atitinkamų taisyklių. Net jeigu ir būtų susiklosčiusi tokia situacija, kokią skunde aprašo pareiškėjas, tai nepanaikintų jo padaryto Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) pažeidimo sudėties. Šiuo atveju buvo įvertinos byloje esančias aplinkybes ir skirta minimali ekonominė sankcija. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui buvo paskirta minimali bauda, todėl pareiškėjo teiginius dėl baudos dydžio vertino kaip nepagrįstus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2015 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. ATK2-77/15, kurio pagrindu pareiškėjui už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimus buvo skirta 289 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Teismas nustatė, kad 2015 m. gegužės 20 d. atlikto patikrinimo metu UAB „Vitkema“ priklausančioje kavinėje, įrengto baro lentynoje buvo laikomas alkoholinis gėrimas (vienas butelis brendžio „Alita“), kuriam buvo nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai.

Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes konstatavo, kad atsakovas skirdamas sankciją tinkamai taikė AKĮ nuostatas ir įvertinęs atsakomybę lengvinančias aplinkybes UAB “Vitkema” skyrė adekvačią atliktam pažeidimui baudą.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą Nr. ATK2-77/15.

Pareiškėjas nurodo, jog teismas savo sprendime pareiškėjo kaltės įrodymų neįvardino, tik citavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Teigia, kad tokiose bylose turėtų būti laikomasi tokių pačių principų kaip baudžiamajame procese.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad jo manymu pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados ir sprendimas yra nepagrįstas ir naikinti. Teigia, kad pareiškėjo argumentai jau yra įvertinti, detaliai išnagrinėti, bei motyvuotai atmesti pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl, mano, kad pareiškėjas nepagrįstai pateikia tuos pačius argumentus dėl aptariamo Departamento nutarimo panaikinimo. Prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. sprendimą administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2015 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. ATK2-77/15, kurio pagrindu pareiškėjui buvo paskirta 289 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.

Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui neginčijo paties AKĮ pažeidimo padarymo fakto, bet prašė panaikinti Nutarimą iš esmės remdamasis tuo, kad dėl nustatyto AKĮ pažeidimo nebuvo UAB „Vitkema“ kaltės, kadangi patikrinimo metu rastas alkoholinis gėrimas buvo likęs iš anksčiau ir nebuvo skirtas pardavimui.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam padaryto pažeidimo kvalifikavimui. Todėl, remdamasis ABTĮ 136 straipsniu apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) ir, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, o tik, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo bei patikslina.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose.

Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, šių nuostatų nepažeidė. Šalis, nesutinkanti su pateiktų įrodymų vertinimu, turi teisę teikti naujus įrodymus, paneigiančius teismo padarytas išvadas. Pareiškėjas šio ginčo atveju naujų įrodymų, paneigiančių vertinimo teisingumą, nepateikė, todėl nėra pagrindo vertinti ištirtus įrodymus iš naujo.

Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalies 2 punktu draudžiama įmonėms laikyti alkoholio produktus, neturint juridinę galią turinčių privalomų tokių produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Šis draudimas yra formalus, nėra siejamas su pasekmėmis ar alkoholio laikymo tikslais, motyvais bei alkoholio valdymo faktu ar laikymo trukme. Pakanka nustatyti minėtos normos dispozicijos draudimo nepaisymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad padarytas pažeidimas kvalifikuotas teisingai ir bauda paskirta teisėtai, nesant aplinkybių, šalinančių atsakomybę. Teismas neprivalėjo išaiškinti pareiškėjui, kaip ūkio subjektui, kokių jis privalėjo imtis priemonių, kad užtikrintų savo veiklos teisėtumą.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, taip pat pritardama kitiems pirmosios instancijos teismo argumentams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo UAB „Vitkema“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė