2023-03-29 Nr. AB-6965-3-62-3-01716-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-303-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01716-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. eA-303-602/2023 dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – A. G. ir P. G., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. S. teismo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 2D-10493 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl garažo ir tvoros.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2020 m. spalio 7 d. su prašymu kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – ir Departamentas) dėl to, jog prieš metus įsigijo butą Kaune, adresu (duomenys neskelbtini), kuris turi suformuotą sklypą, ir į kurį yra numatytas įvažiavimas servitutu per valstybinę žemę iš (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų.

3. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas greta šio namo valstybinėje žemėje, numatytame servituto pravažiavime į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, savavališkai įrengė metalinius vartus, valdomus telefonu, ir neleidžia naudotis minėtu privažiavimu prie namų (duomenys neskelbtini). Be to, servitutu negali naudotis dėl prie (duomenys neskelbtini) namo esančių statinių. Pareiškėja prašė įvertinti, ar minėti statiniai teisėtai įrengti, taip pat ar teisėtai įrengta tvora.

4. 2020 m. lapkričio 12 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pareigūnai atvyko ir jiems vietoje išsamiai buvo paaiškinta visa ginčo situacija. Inspekcijos pareigūnai 2021 m. birželio 23 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nustatė, kad garažas ir tvora pastatyti laikantis numatytų teisės aktų, tik stoginė įrengta nesilaikant numatytų teisės aktų reikalavimų. Su Inspekcijos Sprendimu pareiškėja nesutiko dėl to, kad (duomenys neskelbtini) namo savininkas virš garažo, antrame aukšte, įrengė sporto salę, o iš jos į (duomenys neskelbtini) namo antrą aukštą, virš valstybinėje žemėje esančio servituto, įrengė praėjimą, t. y. sujungė garažą su (duomenys neskelbtini) namu, ir dėl to, kad toje vietoje, kur valstybinėje žemėje esančiame servitute numatytas įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, įrengė betono pamatus ir mūro tvorą. Šias aplinkybes patvirtina 2021 m. sausio 27 d. antstolio S. U. atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad pravažiavimas servitutu negalimas dėl betono ir mūro tvoros ir antrame aukšte įrengtos sporto salės.

5. Atsakovas su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. spalio 7 d. gautas pareiškėjos tos pačios dienos prašymas dėl garažo, tvoros, vartų ir stoginės (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos teisėtumo. Inspekcija 2020 m. spalio 20 d. taip pat gavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato 2020 m. spalio 13 d. lydraštį Nr. 20-S-21235 „Dėl medžiagos persiuntimo“, kuriuo Inspekcijai pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėti identiškas pareiškėjos prašymas.

6. Inspekcija 2021 m. balandžio 14 d. gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos (toliau – ir Centro seniūnija) tos pačios dienos raštą Nr. 04-2-347 „Dėl (duomenys neskelbtini), Kaune“, kuriuo Inspekcijos departamentas buvo informuotas, jog „Seniūnija nagrinėja pilietės, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, skundą dėl galimai neteisėtai įrengtos stoginės tarp statinių, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, valstybinėje žemėje numatytame servituto pravažiavime į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Seniūnija 2021 m. kovo 31 d. atliko pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); plane pažymėtas 7I1p; statybos metai 2001; bendras plotas 106,12 kv. m; tūris 508 kub. m; kadastro duomenys nustatyti 2001 m. gegužės 17 d.) statinio naudotojo atliekamos techninės priežiūros patikrinimą. Kadangi ne visi reikiami dokumentai buvo pateikti, Centro seniūnija raštu kreipėsi į atsakovą, prašydama „atlikti patikrinimą ir įvertinimą bei imtis teisės aktuose nustatytų priemonių, kad savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti“. Centro seniūnijos rašto pagrindu Inspekcijos departamento pareigūnas 2021 m. gegužės 4 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir 2021 m. birželio 9 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-991 (toliau – ir 2021 m. birželio 9 d. patikrinimo aktas). 2021 m. birželio 9 d. patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad „valstybinės žemės sklype (1996 m. rugsėjo 2 d. sudaryta žemės nuomos sutartis) 1999–2001 m. pastatyta stoginė, kurios matmenys apie 5,95 m x 12,80 m, aukštis apie 2,98–3,40 m, metalinės kolonos pritvirtintos prie grindinio, stogas dengtas polikarbonato plokštėmis“. Patikrinimo metu nustatyta, kad sklype pastatytas garažas, kurio matmenys apie 14,10 m x 5,74 m, aukštis apie 6,20 m, taip pat pastatyta mūrinė tvora, kurios aukštis apie 1,50 m.

7. Nustatyta, kad minimi statiniai pastatyti turint Inspekcijos 1999 m. liepos 8 d. išduotą Leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 599-6-99 pagal Paminklų restauravimo projektavimo instituto parengtą projektą „Teritorijos sutvarkymas, tvora ir garažas su ūkio patalpomis (duomenys neskelbtini), Kaunas korektūra“, kuriuo leista sutvarkyti kiemo teritoriją, statyti tvorą iki 1,50 m, garažą su ūkio patalpomis (duomenys neskelbtini), Kaune. Patikrinus Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) esančią informaciją nustatyta, kad sklype esantis garažas ir tvora įregistruoti NTR. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažeidimų nenustatyta.

8. Dėl vartų: remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR 1.01.03:2017) 18 punkto nuostatomis, objektai, kurių statinio matmenų įvertinimo koeficientas K < 10, nelaikomi nesudėtingais statiniais ir jiems netaikomi Statybos įstatymo reikalavimai. Atramų matmenų įvertinimo koeficientai K < 10, todėl jie nelaikomi statiniais ir jiems netaikomi Statybos įstatymo reikalavimai. Pažeidimų nenustatyta.

9. Dėl stoginės: patikrinimo metu nustatyta, kad stoginė, kurios matmenys apie 5,95 m x 12,80 m, aukštis apie 2,98–3,40 m, 1999–2001 m. pastatyta ant metalinių kolonų, kurios pritvirtintos prie grindinio, stogas dengtas polikarbonato plokštėmis. Vadovaujantis STR 1.01.03:2017 3 lentelės 4 punktu, stoginė yra priskiriama I grupės nesudėtingiesiems statiniams. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1 punkte nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas statyti I grupės nesudėtingąjį statinį privalomas: kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje.

10. Statytojo atstovas statybą leidžiančio dokumento nepateikė.

11. Atsižvelgiant į tai, statytojui surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-210609-00067. Toliau savavališkos statybos padariniai bus šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.

12. Atsakovo vertinimu, skunde nurodyti argumentai dėl atsakymo dalies neteisėtumo yra nepagrįsti ir neįrodantys atsakymo dalies neteisėtumo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje. Atsakymo dalis priimta kompetentingo subjekto, laikantis teisės aktais nustatytų procedūrų, yra pagrįsta išsamiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo jos naikinti. Atsakymo dalyje išsamiai išdėstytos pareigūnų nustatytos faktinės aplinkybės, jos pagrįstos nurodant ištirtus dokumentus, nurodytas aiškus ir pakankamas teisinis pagrindas, dėl to priimtas pagrįstas sprendimas, konstatuojant, kad dalis dėl garažo ir tvoros pažeidimų nenustatyta. Atsakovo pareigūnai faktines aplinkybes nustatė, remdamiesi įstatymiškai įtvirtintu reglamentavimu dėl viešame registre įregistruotų duomenų teisingumo ir išsamumo, esant nenuginčytiems viešo registro duomenims dėl tvoros ir garažo įregistravimo NTR, teismine tvarka esant nenuginčytiems leidimui ir aktui, neturėjo teisinio pagrindo priimti kitokio sprendimo nei yra nurodyta atsakymo dalyje, konstatuojant, kad dėl garažo ir tvoros „pažeidimų nenustatyta“.

13. Atsakovo nuomone, atsakymo dalis yra teisėta ir motyvuota, priimta nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, priimta kompetentingo viešojo administravimo subjekto, joje nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės, argumentai ir teisinis pagrindas, prašymas išsamiai išnagrinėtas pagal prašyme nurodytą faktinį pagrindą ir dalyką, todėl atsakymo dalies naikinti nėra teisinio pagrindo.

14. Be to, atsakovas pažymėjo, kad skundo reikalavimu pareiškėja teismo prašė panaikinti atsakymo dalį ir nenurodė jokių išvestinių reikalavimų. Todėl skundo reikalavimas suformuluotas kaip nesukeliantis pareiškėjai siekiamų teisinių pasekmių, nes net ir skundo tenkinimo atveju pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat priteisė iš pareiškėjos V. S. trečiajam suinteresuotam asmeniui P. G. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16. Teismas nustatė, kad:

16.1. Atsakovas 2020 m. spalio 7 d. gavo pareiškėjos tos pačios dienos prašymą dėl garažo, tvoros, vartų ir stoginės, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos teisėtumo. Taip pat atsakovas 2020 m. spalio 20 d. gavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato 2020 m. spalio 13 d. lydraštį Nr. 20-S-21235 „Dėl medžiagos persiuntimo“, kuriuo pagal kompetenciją atsakovui buvo persiųstas nagrinėti identiškas pareiškėjos prašymas.

16.2. Atsakovo 2020 m. spalio 29 d. raštu Nr. 2D-15720 „Dėl jūsų prašymo“ pareiškėja buvo informuota, kad „Inspekcijoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.1 papunkčiu, laikinai, iki karantino režimo Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojimo pabaigos, sustabdo skundų ir pranešimų nagrinėjimo veiksmus, kai jų nagrinėjimui būtina atlikti patikrinimą vietoje ir nėra galimybės patikrinimą organizuoti atviroje erdvėje laikantis visų nustatytų saugumo ir higienos reikalavimų. <...> Skundų ir pranešimų, pateiktų Inspekcijai karantino metu, kuriuos nagrinėjant reikia atlikti statybos patikrinimus vietoje uždarose patalpose, nagrinėjimas bus pradėtas ir nagrinėjimo terminai bus skaičiuojami po karantino galiojimo pabaigos“.

16.3. 2021 m. balandžio 14 d. gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos tos pačios dienos raštą Nr. 04-2-347 „Dėl (duomenys neskelbtini), Kaune“, kuriuo Inspekcijos Departamentas buvo informuotas, jog seniūnija nagrinėja pareiškėjos skundą dėl galimai neteisėtai įrengtos stoginės, esančios tarp statinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, valstybinėje žemėje numatytame servituto pravažiavime į (duomenys neskelbtini) namo kiemą.

16.4. Seniūnija 2021 m. kovo 31 d. atliko pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); plane pažymėtas 7I1p; statybos metai 2001; bendras plotas 106,12 kv. m; tūris 508 kub. m; kadastro duomenys nustatyti 2001-05-17) statinio naudotojo atliekamos techninės priežiūros patikrinimą. Patikrinimo metu buvo pateiktas Inspekcijos 1999 m. liepos 8 d. leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 599-6-99, kuriuo leista sutvarkyti kiemo teritoriją, statyti tvorą iki 1,50 m, garažą su ūkio patalpomis, esančiais (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal Paminklų restauravimo projektavimo instituto parengtą projektą „Teritorijos sutvarkymas, tvora ir garažas su ūkio patalpomis (duomenys neskelbtini), Kaunas korektūra“. Taip pat pateikė aiškinamąjį raštą, rūsio, I ir II aukštų patalpų planus. Stoginės statybą ir stovėjimą bei kondicionieriaus įrengimą pateisinančių dokumentų nepateikė.

16.5. Centro seniūnijos rašto pagrindu 2021 m. gegužės 4 d. buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir 2021 m. birželio 9 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-991. 2021 m. birželio 9 d. patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad „valstybinės žemės sklype (1996 m. rugsėjo 2 d. sudaryta žemės nuomos sutartis) 1999-2001 m. pastatyta stoginė, kurios matmenys apie 5,95 m x 12,80 m, aukštis apie 2,98–3,40 m, metalinės kolonos pritvirtintos prie grindinio, stogas dengtas polikarbonato plokštėmis“.

16.6. Atsakovo 2021 m. birželio 10 d. raštu Nr. 2D-9553 „Dėl jūsų rašto“ Centro seniūnija buvo informuota, kad už savavališką stoginės statybą statytojui P. G. 2021 m. birželio 9 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-210609-00067.

16.7. Atsakovas 2021 m. birželio 10 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą sklype ir 2021 m. birželio 22 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1151. 2021 m. birželio 22 d. patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, yra pastatyta tvora, kurios aukštis apie 1,50 m, ūkinis pastatas, kurio matmenys apie 14,10 m x 5,74 m, aukštis apie 6,20 m, metaliniai vartai, taip pat mediniai tvoros vartai. Į pareiškėjos prašymą buvo atsakyta Inspekcijos departamento 2021 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2D-10493 „Dėl jūsų prašymo“. Atsakyme nurodyta, kad dėl garažo ir tvoros patikrinimo metu nustatyta, jog sklype pastatytas garažas, kurio matmenys apie 14,10 m x 5,74 m, aukštis apie 6,20 m, taip pat pastatyta mūrinė tvora, kurios aukštis apie 1,50 m. Minimi statiniai pastatyti turint 1999 m. liepos 8 d. išduotą Leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 599-6-99 pagal Paminklų restauravimo projektavimo instituto parengtą projektą „Teritorijos sutvarkymas, tvora ir garažas su ūkio patalpomis (duomenys neskelbtini), Kaunas korektūra“, kuriuo leista sutvarkyti kiemo teritoriją, statyti tvorą iki 1,50 m, garažą su ūkio patalpomis (duomenys neskelbtini), Kaune.

16.8. Patikrinus NTR esančią informaciją nustatyta, kad sklype esantis garažas ir tvora įregistruoti NTR. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 4 straipsnio nuostatomis, visi nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Registro įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, nekilnojamojo turto registrą tvarko Vyriausybės paskirtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

17. Teismas nustatė, kad ginčijama yra Sprendimo dalis dėl garažo ir tvoros. Pareiškėjos minimi statiniai pastatyti turint išduotą 1999 m. liepos 8 d. leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 599-6-99 pagal Paminklų restauravimo projektavimo instituto parengtą projektą „Teritorijos sutvarkymas, tvora ir garažas su ūkio patalpomis (duomenys neskelbtini), Kaunas korektūra“, kuriuo leista sutvarkyti kiemo teritoriją, statyti tvorą iki 1,50 m, garažą su ūkio patalpomis (duomenys neskelbtini), Kaune, ir šie statiniai yra įregistruoti NTR. Be to, teismas pažymėjo, kad, remiantis STR 1.01.03:2017 18 punkto nuostatomis, objektai, kurių statinio matmenų įvertinimo koeficientas K < 10, nelaikomi nesudėtingais statiniais ir jiems netaikomi Statybos įstatymo reikalavimai. Atramų matmenų įvertinimo koeficientai K < 10, todėl jie pagrįstai nelaikomi statiniais ir jiems netaikomi Statybos įstatymo reikalavimai. Pažeidimų nenustatyta.

18. Dėl stoginės statytojui surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-210609-00067. Toliau savavališkos statybos padariniai bus šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, tačiau dėl stoginės ginčas byloje nekeliamas, todėl teismas plačiau apie tai nepasisakė, byla nagrinėjama pagal pateiktą skundą.

19. Nagrinėjant bylą teisme, taip pat ir skunde pareiškėja nurodė, kad jai yra trukdoma naudotis nustatytu servitutu (įvažiavimu), tačiau teismas pažymėjo, jog, atsižvelgiant į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnyje nustatytą kompetenciją, atsakovui nėra priskirta kontroliuoti servituto naudojimo tvarką, todėl atsakovas pagrįstai, pagal jam suteiktą kompetenciją netyrė servituto naudojimo tvarkos, skundžiamame rašte paaiškindamas, kur turėtų pareiškėja kreiptis dėl naudojimosi servitutu tvarkos nustatymo.

20. Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad argumentai dėl atsakymo dalies neteisėtumo yra nepagrįsti ir neįrodantys skundžiamo Sprendimo dalies neteisėtumo pagrindų, numatytų ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje. Atsakymo dalis priimta kompetentingo subjekto, laikantis teisės aktais nustatytų procedūrų, yra pagrįsta išsamiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo jos naikinti.

21. Atsakovas šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį ir paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtinas viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

22. Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka VAĮ 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (ABTĮ 17, 23 ir 56 str.). Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui ABTĮ nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).

23. Vertindama nurodytus pareiškėjos ir jos atstovės argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pabrėžė, jog VAĮ 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 str. 2 p.). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011). Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas minėta pirmiau, ir įvertinusi skundžiamą administracinį aktą, nusprendė, kad atsakovas priėmęs pagrįstą ir motyvuotą Sprendimą, kurio ginčijamąją dalį patvirtina bylos rašytiniai įrodymai (pateikti byloje leidimas, aktas ir prie 2021 m. birželio 22 d. patikrinimo akto NTR duomenų bazės išrašo registro Nr. 20/100443 2.2, 2.7 ir 4.3 p.), ginčo garažas ir tvora pastatyti turint leidimą, be to, garažas ir tvora yra įregistruoti NTR akto pagrindu.

Sprendime aiškiai išdėstyti tiek motyvai, tiek ir teisinis ginčo reglamentavimas, priimtas Sprendimas aiškus ir neduoda pagrindo jo traktuoti ir suprasti dviprasmiškai.

24. Vadovaujantis Registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalimis, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre ir nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

25. Atsakovo pareigūnai, nustatę nurodytas faktines aplinkybes, remdamiesi įstatymiškai įtvirtintu reglamentavimu dėl viešame registre įregistruotų duomenų teisingumo ir išsamumo, esant nenuginčytiems viešo registro duomenims dėl tvoros ir garažo įregistravimo NTR, teismine tvarka esant nenuginčytiems leidimui ir aktui, neturėjo teisinio pagrindo priimti kitokio sprendimo nei yra nurodyta atsakymo dalyje, konstatuojant, kad dėl garažo ir tvoros pažeidimų nenustatyta.

26. Teismas priėjo prie išvados, kad išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste Sprendimo dalis yra teisėta ir motyvuota, priimta nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, priimta kompetentingo viešojo administravimo subjekto, joje nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės, argumentai ir teisinis pagrindas, prašymas išsamiai išnagrinėtas pagal prašyme nurodytą faktinį pagrindą ir dalyką, todėl atsakymo dalies naikinti nėra teisinio pagrindo.

27. Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėja skunde nenurodė ir įrodymais nepagrindė, kokias faktines aplinkybes atsakovas atsakymo dalyje galimai nustatė neteisingai, nenurodė, kokius teisės aktus atsakovas pažeidė priimdamas ginčijamą sprendimą. Teismas įvertino, kad pareiškėja nesutinka su jai nepalankia atsakovo atsakymo dalimi, tačiau tai nesudaro pagrindo skundą patenkinti.

28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjos skundo netenkino.

29. Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovė advokatė pateikė prašymą priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas iš pareiškėjos V. S. priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui P. G. patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

30. Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui).

III. 31. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo: 1) patenkinti skundą; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą; 3) įpareigoti Inspekciją pradėti tyrimą dėl panaikintos galimybės naudotis valstybinėje žemėje servituto teise numatytu pravažiavimu į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, Kaune.

32. Pareiškėja teigia, kad teismui ir Inspekcijos departamentui nebuvo nurodžiusi, kad garažas pastatytas neteisėtai. Pareiškėja skundė antrame garažo aukšte įrengtos sporto salės įrengtą praėjimą-priestatą į (duomenys neskelbtini) namą. Minėtas praėjimas-priestatas yra virš valstybinėje žemėje numatyto privažiavimo servituto teise į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Šis praėjimas yra akivaizdžiai matomas, Inspekcijos darbuotojai minėtą praėjimą matė ir užfiksavo 2020 m. lapkričio 12 d., tačiau Sprendime nepaminėjo. Teismas sprendime nurodė, kad garažas pastatytas laikantis teisės aktų reikalavimų, bet apie iš antro aukšto esantį praėjimą-priestatą į (duomenys neskelbtini) namą neužsiminė.

33. Skunde teismui ir Inspekcijos departamentui pareiškėja nurodė, kad privažiavimas servituto teise per valstybinę žemę buvo užtvertas betono ir mūro tvora. Inspekcijos darbuotojai teismą suklaidino, kad tvora įrengta laikantis teisės aktų reikalavimų. Teismas rėmėsi tik tokiais Inspekcijos darbuotojų parodymais, tačiau Inspekcijos darbuotojai teismui nepateikė plano, kuriame valstybinėje žemėje nurodytas privažiavimas servituto teise į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, o teismas nesiaiškino kur yra numatytas minimas privažiavimas.

34. Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė padaryti išvykstamąjį Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme, kur matytųsi, jog nėra galimybės naudotis valstybinėje žemėje servituto teise numatytu privažiavimu, tačiau teismas atsisakė vykdyti prašymą.

35. Pareiškėjos vyras, gyvenantis (duomenys neskelbtini), yra neįgalus, naudojasi neįgaliojo vežimėliu. Kadangi (duomenys neskelbtini) namo savininkas savavališkai užvaldė valstybinėje žemėje numatytą privažiavimą servituto teise, jos vyras priverstas kasdien savo automobiliu važinėti iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) įrengtą pėsčiųjų zoną ir per (duomenys neskelbtini) namo privataus kiemo teritoriją. Šio namo savininkai laikinai leido naudotis pravažiavimu.

36. Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir teismo sprendimą palikti nepakeistą.

37. Inspekcijos vertinimu, teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal vidinį teismo įsitikinimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinės teisės normų, todėl sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

38. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalies 6 punktu, apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyti įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas). Tačiau apeliaciniame skunde pareiškėja nenurodo ne tik argumentų, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme būtų padaryti kokie nors procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimai, tačiau apskritai nenurodo, jokių argumentų dėl teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Pareiškėja apeliaciniame skunde išdėstė vien faktines aplinkybes, kurios jau buvo išnagrinėtos bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, o apeliaciniu skundu siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo ir nagrinėjimo pratęsimo bei remiasi išimtinai subjektyviu įrodymų vertinimu.

39. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėja su apeliaciniu skundu, pateikdama naujus įrodymus, nenurodo jokių aplinkybių, kodėl šie rašytiniai įrodymai nebuvo ar negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant teisme, todėl juos turėtū būti atsakoma priimti.

40. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo įpareigoti Inspekcijos departamentą pradėti tyrimą dėl panaikintos galimybės naudotis valstybinėje žemėje servituto teise numatytu pravažiavimu į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, Kaune, tačiau, atsakovo vertinimu, toks reikalavimas pareiškėjos skunde teismui nebuvo formuluojamas ir bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje nebuvo nagrinėjamas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu. Kadangi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimti teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, toks apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas.

41. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

42. Teigia, kad apeliaciniame skunde pareiškėja nepagrįstai iškėlė naują reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme – įpareigoti Inspekcijos departamentą pradėti tyrimą dėl panaikintos galimybės naudotis valstybinėje žemėje servituto teise numatytu pravažiavimu į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, Kaune. Byloje nebuvo nagrinėjami reikalavimai dėl servituto turėtojo teisių. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu tinkamai ir išsamiai įvertinti byloje esantys rašytiniai įrodymai, tinkamai nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės ir pagrįstai padarytos išvados, jog nėra pagrindo laikyti garažo ir tvoros statybų savavališkomis ir skundžiamas Sprendimas paliktas galioti.

43. Tretieji suinteresuoti asmenys laikosi pozicijos, kad skundžiamu sprendimu pagrįstai padaryta išvada, jog sklype esančio garažo ir tvoros statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Taip pat paaiškina, kad teismas pagrįstai nurodė, jog atsakymo dalis priimta kompetentingo subjekto, laikantis teisės aktais nustatytų procedūrų, yra pagrįsta išsamiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo jos naikinti.

44. Pareiškėja nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, kad atsakovas nepateikė teismui plano, kuriame yra ginčo pravažiavimas, teismas neorganizavo išvažiuojamojo posėdžio bei nesiaiškino, kur yra minimas pravažiavimas. Pareiškėja nepagrįstai siekia perkelti savo įrodinėjimo naštą kitiems asmenims ar teismui. Pareiškėja nepateikė teismui jokių pagrįstų patikimų įrodymų, kurie leistų spręsti apie skundžiamo Sprendimo neteisėtumą. Tokie įrodymai ir negali būti pateikti, nes jie neegzistuoja. Kaip teisingai nustatyta skundžiamu sprendimu, garažas ir tvora pastatyti laikantis teisės aktų reikalavimų, turint statybą leidžiantį dokumentą, įregistruoti NTR, todėl šis faktas yra patvirtintas patikimais rašytiniais įrodymais. Teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjos nesutikimas su jai nepalankia atsakovo atsakymo dalimi nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą bei pareiškėjos skundą patenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 45. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

46. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 140 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

47. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, ir teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais (ABTĮ 134 str. 6 d.).

49. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007).

50. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo įpareigoti Inspekciją pradėti tyrimą dėl panaikintos galimybės naudotis valstybinėje žemėje servituto teise numatytu pravažiavimu į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, Kaune, tačiau šis reikalavimas nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat šis reikalavimas nėra neatsiejamai susiję su jau pareikštu pareiškėjos skundo reikalavimu, nes juo siekiama išplėsti ginčo ribas ir apeliacine tvarka iš esmės iš naujo išnagrinėti kilusį ginčą. Todėl šis pareiškėjos apeliacinio skundo reikalavimas nenagrinėjamas.

51. Byloje nustatyta, kad:

51.1. pareiškėja su 2020 m. spalio 7 d. prašymu kreipėsi į Inspekcijos departamentą. Prašyme pareiškėja paaiškino, kad yra nusipirkusi dalį namo, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau negali naudotis numatytu faktiniu servitutu, nes kaimynai nelegaliai jį užtvėrę mūro plytų tvora, metaliniais vartais ir statiniais ant servitutinio kelio. Pareiškėja prašė raštiško atsakymo, nurodant, jei statinys neteisėtas – šalinimo, jei teisėtas – dokumentų ir paaiškinimo; taip pat suformulavo klausimą, kokių bus imamasi priemonių, o jei ne – kodėl?

51.2. Seniūnija 2021 m. kovo 31 d. atliko pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); plane pažymėtas 7I1p; statybos metai 2001; bendras plotas 106,12 kv. m; tūris 508 kub. m; kadastro duomenys nustatyti 2001-05-17) statinio naudotojo atliekamos techninės priežiūros patikrinimą. Patikrinimo metu buvo pateiktas Inspekcijos 1999 m. liepos 8 d. leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 599-6-99, kuriuo leista sutvarkyti kiemo teritoriją, statyti tvorą iki 1,50 m, garažą su ūkio patalpomis, esančiais (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal Paminklų restauravimo projektavimo instituto parengtą projektą „Teritorijos sutvarkymas, tvora ir garažas su ūkio patalpomis (duomenys neskelbtini), Kaunas korektūra“. Taip pat pateikė aiškinamąjį raštą, rūsio, I ir II aukštų patalpų planus. Stoginės statybą ir stovėjimą bei kondicionieriaus įrengimą pateisinančių dokumentų nepateikė.

51.3. Centro seniūnijos rašto pagrindu 2021 m. gegužės 4 d. buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir 2021 m. birželio 9 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-991. 2021 m. birželio 9 d. patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad „valstybinės žemės sklype (1996 m. rugsėjo 2 d. sudaryta žemės nuomos sutartis) 1999-2001 m. pastatyta stoginė, kurios matmenys apie 5,95 m x 12,80 m, aukštis apie 2,98–3,40 m, metalinės kolonos pritvirtintos prie grindinio, stogas dengtas polikarbonato plokštėmis“.

51.4. Atsakovo 2021 m. birželio 10 d. raštu Nr. 2D-9553 „Dėl jūsų rašto“ Centro seniūnija buvo informuota, kad už savavališką stoginės statybą statytojui P. G. 2021 m. birželio 9 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-210609-00067.

51.5. Atsakovas 2021 m. birželio 10 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą sklype ir 2021 m. birželio 22 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1151. 2021 m. birželio 22 d. patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, yra pastatyta tvora, kurios aukštis apie 1,50 m, ūkinis pastatas, kurio matmenys apie 14,10 m x 5,74 m, aukštis apie 6,20 m, metaliniai vartai, taip pat mediniai tvoros vartai. Į pareiškėjos prašymą buvo atsakyta Inspekcijos Sprendimu, kuriame nurodyta, kad dėl garažo ir tvoros patikrinimo metu nustatyta, jog sklype pastatytas garažas, kurio matmenys apie 14,10 m x 5,74 m, aukštis apie 6,20 m, taip pat pastatyta mūrinė tvora, kurios aukštis apie 1,50 m. Minimi statiniai pastatyti turint 1999 m. liepos 8 d. išduotą Leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 599-6-99 pagal Paminklų restauravimo projektavimo instituto parengtą projektą „Teritorijos sutvarkymas, tvora ir garažas su ūkio patalpomis (duomenys neskelbtini), Kaunas korektūra“, kuriuo leista sutvarkyti kiemo teritoriją, statyti tvorą iki 1,50 m, garažą su ūkio patalpomis (duomenys neskelbtini), Kaune.

51.6. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimo dalimi dėl garažo ir tvoros, kreipėsi su skundu į teismą.

52. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 2 straipsnis apibrėžia Nekilnojamojo turto registro paskirtį – jis steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

53. Inspekcijos departamentas, nustatęs, kad: garažas ir tvora pastatyti turint Inspekcijos 1999 m. liepos 8 d. išduotą leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 599-6-99 pagal Paminklų restauravimo projektavimo instituto parengtą projektą „Teritorijos sutvarkymas, tvora ir garažas su ūkio patalpomis (duomenys neskelbtini), Kaunas korektūra“, kuriuo leista sutvarkyti kiemo teritoriją iki 1,50 m, garažą su ūkio patalpomis (duomenys neskelbtini), Kaune; sklype esantis garažas ir tvora įregistruoti NTR, – pažeidimų nenustatė.

54. Taigi, atsakovas, atlikęs patikrinimą žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir nustatęs, kad sklype esantis garažas ir tvora įregistruotas NTR, pagrįstai priėjo prie išvados, kad pažeidimų nenustatyta.

55. Pareiškėja prašyme Inspekcijos departamentui, tiek skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde akcentuoja, kad negali naudotis servituto keliu. Tačiau teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, pažymi, kad pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnyje nustatytą kompetenciją atsakovui nėra priskirta kontroliuoti servituto naudojimo tvarką, todėl atsakovas pagrįstai, pagal jam suteiktą kompetenciją, netyrė servituto naudojimo tvarkos, Sprendime paaiškindamas, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.138 straipsniu, pareiškėja turi teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą.

56. Pareiškėja akcentuoja, kad teismo posėdžio metu prašė padaryti išvykstamąjį Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme, kur matytųsi, jog nėra galimybės naudotis valstybinėje žemėje servituto teise numatytu privažiavimu, tačiau teismas atsisakė vykdyti prašymą. Taip pat teigia, kad Inspekcijos darbuotojai nepateikė teismui plano, kuriame valstybinėje žemėje nurodytas privažiavimas servituto teise į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, o teismas nesiaiškino, kur yra numatytas minimas privažiavimas.

57. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl Sprendimo dalies (garažo ir tvoros) teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pareiškėjos argumentai dėl galimybės naudotis valstybinėje žemėje servituto teise numatytu pravažiavimu į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, Kaune, nenagrinėjami.

58. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87straipsnių reikalavimus.

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėja, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje buvo pakankamai įrodymų, patvirtinančių tai, kad skundžiama Sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.

61. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą procesinį sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų į bylą pateikti papildomi įrodymai nepaneigia Spendime nustatytų faktų ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

62. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Sprendimo dalies pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

63. Tretieji suinteresuoti asmenys prašo priteisti iš pareiškėjos 700 Eur bylinėjimosi išlaidas.

64. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

65. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo pareikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galią turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje A662-2374/2013, 2014 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-404/2014, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-472-662/2016, 2017 m. balandžio 5 d. administracinėje byloje Nr. eAS-338-552/2017, 2017 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-608-575/2017).

66. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys A. G. ir P. G. nesutiko su pareiškėjos apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti, teikė argumentus dėl pareiškėjos apeliacinio skundo nepagrįstumo. Teismo sprendimas pagal keliamo ginčo esmę yra palankus tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Taigi, išnagrinėjus šią administracinę bylą bei netenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, iš esmės yra apgintos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, kurie įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

67. Tretieji suinteresuoti asmenys apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėtą 500 Eur sumą, kurią grindžia 2022 m. sausio 9 d. sąskaita Nr. 2022/01/09 ir SEB 2022 m. vasario 7 d. patvirtinimu apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą; ir 200 Eur sumą už rašytinių paaiškinimų / nuomonės parengimą, kurią grindžia 2022 m. gegužės 12 d. apmokėjimu ir 2022 m. gegužės 12 d. sąskaita Nr. 2022/05/06.

68. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose.

69. Nagrinėjamu atveju trečiųjų suinteresuotų asmenų prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (700 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į trečiųjų suinteresuotų asmenų parengtų procesinių dokumentų turinį, kilusio ginčo pobūdį, taip pat atsižvelgiant į Rekomendacijoje įtvirtintus principus, teisėjų kolegija prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą, patirtą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, mažina ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš pareiškėjos priteisia 300 Eur.

70. Kadangi išrašytas sąskaitas apmokėjo P. G., bylinėjimosi išlaidos priteistinos jam.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui P. G. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan