2016-06-29 Nr. AB-13577-3-61-3-01971-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-646-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01971-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Chemprodukt“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Chemprodukt“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Chemprodukt“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Chemprodukt“) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (elektroninės bylos I t., b. l. 1-8), prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Vilniaus skyriaus 2016 m. kovo 24 d. atsisakymą Nr. 49SJN-706-(14.49.105.) išduoti pareiškėjui leidimus parduoti jam nuosavybės teise priklausantį pastatą-sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeisti valstybinės žemės sklypo, kuriame stovi pareiškėjui priklausantis pastatas-sandėlis, nuomos teisę bei leisti tiesti elektros tinklus;

2) Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. balandžio 22 d. atsakymą Nr. 1SS-1250-(9.5.), kuriame netenkino pareiškėjo skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2016 m. kovo 24 d. rašto Nr. 49SJN-706-(14.49.105.)

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi (elektroninės bylos I t., b. l. 73-74) atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Chemprodukt“ skundą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimais, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų, todėl viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį Nr. T-74, 2013 m. liepos 10 d. nutartį Nr. T-84).

Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir valstybės, kurią atstovauja NŽT, yra susiklostę valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai. Skundžiamais NŽT Vilniaus skyriaus ir NŽT sprendimais: 1) pareiškėjas yra įpareigotas kreiptis į NŽT Vilniaus skyrių dėl valstybinės žemės nuomos sutarties patikslinimo sumažinant nuomojamą žemės sklypo plotą; 2) pareiškėjas įspėtas, kad to neatlikus, valstybinės žemės nuomos sutartis bus nutraukta prieš terminą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, šio straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir šio straipsnio 14 dalį; 3) atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą duoti sutikimą parduoti statinį bei įkeisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę ir pareiškėjui paaiškinta, kad toks sutikimas bus išduotas tik pateikus patikslintą žemės sklypo planą ir pakeitus valstybinės žemės nuomos sutartį. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, gina savo, kaip valstybinės žemės nuomininko, galimai pažeistas civilines teises, siekia civilinio teisinio pobūdžio padarinių, t. y. išlikti viso valstybinės žemės sklypo nuomininku, įkeisti nuomos teisę, gauti sutikimą parduoti statinį. Taigi, akivaizdu, kad šiuo atveju ginčas kyla iš civilinių santykių, susijusių su valstybinės žemės nuoma bei įkeitimu, kuriuos reglamentuoja civilinės teisės normos. Ginčai, kylantys iš tokio pobūdžio teisinių santykių, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Teismas pažymėjo, kad Specialioji teisėjų kolegija ginčą dėl NŽT atsisakymo išduoti sutikimą įkeisti turimas valstybinės žemės nuomos teises, taip pat kvalifikavo kaip nagrinėtiną bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis byloje Nr. T-17). Todėl teismas atsisakė skundą priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) ir pareiškėjui išaiškino, kad jis nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Chemprodukt“ elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą (elektroninės bylos I t., b. l. 76-77), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai vertino pareiškėjo ir institucijų, kurių sprendimai yra skundžiami, tarpusavio santykius ir ginčo dalyką, dėl kurio pareiškėjas pateikė skundą. Pareiškėjas teismui pateikė skundą dėl NŽT bei NŽT Vilniaus skyriaus veiksmų ir sprendimų, kuriais buvo konstatuojamos aplinkybės ir daromos išvados dėl pareiškėjo teisės išsinuomoti valstybinės žemės sklypą. Skundo 5 puslapyje pareiškėjas yra nurodęs, kad NŽT Vilniaus skyrius 2016 m. kovo 24 d. rašte Nr. 49SJN-706-(14.49.105.) padarė šias išvadas: 1) pareiškėjui priklausančiam pastatui eksploatuoti nereikalingas visas išnuomotas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje; pareiškėjui gali būti išnuomota tik tokia žemės sklypo dalis, kuri reikalinga sklype esančiam statiniui eksploatuoti; 2) remiantis 2016 m. kovo 2 d. atlikto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimo patikrinimo metu nustatyta, kad sklypas pietinėje dalyje nėra naudojamas. Būtent dėl šių išvadų nepagrįstumo pareiškėjas ir kreipėsi su skundais į NŽT bei pirmosios instancijos teismą.

Teigia, kad NŽT ir NŽT Vilniaus skyrius padarė minėtas išvadas, kurių pagrindu ketina imtis tolimesnių veiksmų, nors tokioms išvadoms nėra pagrindo. Vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą kreipėsi būtent siekdamas, kad būtų išspręstas klausimas, ar NŽT bei NŽT Vilniaus skyrius pagrįstai priėmė ginčijamus sprendimus. Pareiškėjo nuomone, sprendimai nepagrįsti ir neteisėti, todėl teismo prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. kovo 24 d. atsakymą Nr. 49SJN-706-(14.49.105.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 22 d. atsakymą Nr.1SS-1250-(9.5.), juos pripažinti neteisėtais. Pareiškėjo reikalavimai susiję administraciniais sprendimais, kuriais sukuriamos prielaidos imtis tolimesnių administracinių veiksmų. Pareiškėjas nekelia valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo klausimo, kadangi to nedaro ir institucijos, kurių sprendimai skundžiami. Nors, kaip teisingai pastebi pirmosios instancijos teismas, tarp šalių yra susiklostę civiliniai valstybinės žemės nuomos klausimai, tačiau NŽT Vilniaus skyrius savo administraciniais (pareiškėjo vertinimu – neteisėtais) sprendimais siekiama įpareigoti pareiškėją atlikti veiksmus, kuriais inicijuojamos administracinės procedūros, tik po kurių būtų atliekamas 10 metų galiojančios nuomos sutarties pakeitimas. Ne civilinės teisės pagrindais, o būtent administracinės teisės metodais sukuriamas santykis tarp ginčo šalių. Pažymėtina, kad pareiškėjas sutiktų su teismo pozicija, kad ginčą tarp šalių turėtų spręsti bendrosios kompetencijos teismas, jeigu NŽT Vilniaus skyrius būtų vien tik sprendęs netenkinti pareiškėjo prašymo, tačiau konkrečiu atveju šioje byloje NŽT Vilniaus skyrius išėjo už pareiškėjo prašymo ribų ir sprendė klausimą dėl valstybinės žemės sklypo, kurį nuomoja pareiškėjas, dydžio nustatymo ir nuomos ne aukciono būdu, kas ir sudaro individualų administracinį aktą.

Pažymi, kad, kaip pareiškėjas nurodo skundo 8 puslapyje, NŽT Vilniaus skyrius kelia klausimą dėl pareiškėjo teisės ne aukciono būdu išnuomoti valstybinį žemės sklypą, tokio sklypo ploto nustatymo ir t. t. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. aprobuotame apibendrinime, taip pat administracinių teismų praktikoje, kuria skunde remiasi pareiškėjas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-453/2014), valstybinės žemės sklypų ne aukciono tvarka klausimai ir ginčai dėl teisės be aukciono išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą, sprendžiami administraciniuose teismuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, kadangi skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimus parduoti jam nuosavybės teise priklausantį pastatą-sandėlį, įkeisti valstybinės žemės sklypo, kuriame stovi pareiškėjui priklausantis pastatas-sandėlis, nuomos teisę bei leisti tiesti elektros tinklus bei Nacionalinės žemės tarnybos rašto, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl minėto Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus atsisakymo, yra pagrįstas pareiškėjo, kaip valstybinės žemės nuomininko, siekiu išlikti viso valstybinės žemės sklypo nuomininku, įkeisti nuomos teisę, gauti sutikimą parduoti statinį, t. y. civilinio teisinio pobūdžio padariniais. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju ginčas kyla iš civilinių santykių, susijusių su valstybinės žemės nuoma bei įkeitimu, kuriuos reglamentuoja civilinės teisės normos, ir toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog jo skunde apibūdintas ginčas yra administracinis teisinis, kadangi skundžiamuose aktuose atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo kvestionavo pareiškėjo teisę nuomoti visą pareiškėjo pastatui-sandėliui eksploatuoti būtiną valstybinės žemės sklypo dalį, o tai (valstybinės žemės sklypų ne aukciono tvarka klausimai ir ginčai dėl teisės be aukciono išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą), remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, yra administracinių teismų nagrinėjimo dalykas.

Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Kita vertus, Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, kaip jau minėtą teisę į teisminę gynybą, bet nustato ir pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis numato, kad asmuo įgyvendindamas savo teises privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Taigi, asmenys, kreipdamiesi teisminės gynybos, taip pat turi laikytis vienos iš teisės kreiptis į teismą prielaidų, šiuo atveju numatančios, kad inicijuojamas ginčas būtų priskirtinas atitinkamo teismo kompetencijai.

Iš aktualaus teisinio reguliavimo matyti, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių.

Nurodytas teismų kompetencijų atskyrimas inter alia yra susijęs ir su ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.), kurią detaliai nustato ABTĮ 15–20 straipsniai.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog, kaip matyti iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui bei skundžiamų Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovo raštų, 2015 m. rugpjūčio 18 d. susitarimu Nr. 49SŽN-321-(14.49.57.) „Dėl 2006 m. gruodžio 22 d. valstybinės nuomos sutarties Nr. N01/2006-152A, dalinai pakeistos 2009 m. rugpjūčio 19 d. susitarimu Nr. 01/2009-255 ir 2015 m. kovo 27 d. susitarimu Nr. 49SŽN-115-(14.49.57.), dalinio pakeitimo“ (toliau – ir Sutartis) 0,6622 ha ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), išnuomotas pareiškėjui UAB „Chemprodukt“, jam priklausančio statinio pastato-sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui.

Pareiškėjas 2015 d. vasario 5 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių su prašymu išduoti sutikimą parduoti statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei įkeisti valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išnuomoto pagal 2006 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2006-1526A, pakeistą 2009 m. rugpjūčio 19 d. susitarimu Nr. K01/2009-255, 2015 m. kovo 27 d. susitarimu Nr. 49SŽN-115-(14.49.57.) ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. susitarimu Nr. 49SŽN-321-(14.49.57.), nuomos teisę, 2016 m. vasario 23 d. su prašymu dėl elektros tinklų tiesimo bei 2016 m. kovo 8 d. paaiškinimu dėl žemės sklypo naudojimo.

Skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. kovo 24 d. raštu Nr. 49SJN-706-(14.49.105.) pareiškėjas paprašytas iki 2016 m. gegužės 24 d. kreiptis į Vilniaus miesto skyrių dėl valstybinės žemės nuomos sutarties patikslinimo, sumažinant nuomojamą žemės sklypo plotą (išskiriant žemės sklypo dalį, reikalingą esamam statiniui eksploatuoti), pateikiant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ nustatyta tvarka parengtą valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro planą su nustatytais žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirta pastatui-sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis ir nustatytas šios dalies plotas. Pareiškėjas įspėtas, kad priešingu atveju valstybinės žemės nuomos Sutartis bus nutraukta prieš terminą, praėjus 2 mėnesiams nuo šio pranešimo įteikimo, pagal Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, šio straipsnio 2 dalį bei Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir šio straipsnio 14 dalį. Taip pat paaiškinta, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius galės išduoti sutikimus: perleisti nuomos teisę į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, reikalingą jame esančio statinio pastato-sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), eksploatavimui bei tiesti inžinerinius elektros tinklus valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, iki žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribos, tik pareiškėjui pateikus parengtą planą bei patikslinus 2006 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2006-1526A, pakeistą 2009 m. rugpjūčio 19 d. susitarimu Nr. KO 1/2009-255, 2015 m. kovo 27 d. susitarimu Nr. 49SŽN-115-(14.49.57.) ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. susitarimu Nr. 49SŽN-321-(14.49.57.).

Skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 1SS-1250-(9.5.) netenkintas pareiškėjo skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. kovo 24 d. rašto Nr. 49SJN-706-(14.49.105.), nurodant, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius, atlikęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės naudojimo patikrinimą ir nustatęs, kad pietinė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis nėra naudojama šiame žemės sklype esančio pastato-sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui, pagrįstai nurodė pareiškėjui kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl 2006 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2006-1526A (pakeistos 2009 m. rugpjūčio 19 d, susitarimu Nr. K01/2009-255, 2015 m. kovo 27 d. susitarimu Nr. 49SŽN-115-(14.49.57.) ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. susitarimu Nr. 49SŽN-321-(14.49.57.)) patikslinimo, išnuomojant tik žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esamam pastatui-sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti reikalingą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį.

Iš nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl tarp pareiškėjo, kaip valstybinės žemės nuomininko, ir atsakovo, kaip valstybinės žemės nuomotojo, sudarytos valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos sutarties patikslinimo ar pakeitimo. Pabrėžtina, jog valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartis tarp pareiškėjo ir atsakovo jau yra sudaryta (2015 m. rugpjūčio 18 d. susitarimu Nr. 49SŽN-321-(14.49.57.)) ir yra galiojanti, todėl pareiškėjo teisė išsinuomoti jam priklausančio statinio pastato-sandėlio eksploatavimui reikalingą valstybinės žemės sklypo dalį atsakovo yra pripažinta, tačiau atsakovas iš esmės nesutinka tik su pareiškėjui išnuomoto valstybinės žemės sklypo dydžiu.

Tokiu būdu, aptariamu atveju ginčas nėra susijęs su ginčo žemės sklypo tinkamumu žemės nuomai, kadangi šis klausimas iš esmės jau yra išspręstas išnuomojus pareiškėjui valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, šiuo atveju kreipdamasis į teismą, priešingai nei atsakovas, iš esmės siekia civilinio teisinio pobūdžio padarinių, t. y. išlikti viso valstybinės žemės sklypo nuomininku, įkeisti nuomos teisę, gauti sutikimą parduoti statinį.

Kaip nurodė Nacionalinės žemės tarnybos vadovas skundžiamame 2016 m. balandžio 22 d. rašte Nr. 1SS-1250-(9.5.), vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, šio straipsnio 2 dalimi bei Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir kitais įstatymų nustatytais atvejais; apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams – prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo.

Taigi, šiuo atveju skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. kovo 24 d. raštu Nr. 49SJN-706-(14.49.105.) pareiškėjas ir buvo įspėtas apie valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą, atsakovui nustačius tam tikrus minėtus sutarties neatitikimus teisės aktų reikalavimams ir pareiškėjui neištaisius jų, t. y. pareiškėjui buvo pareikšta atsakovo, kaip vienos iš valstybinės žemės nuomos sutarties šalių (nuomotojo), pretenzija dėl tarp pareiškėjo ir atsakovo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties ir jos vykdymo.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog pareiškėjo pateikti skundo reikalavimai ir argumentai apie jo išsinuomoto valstybinės žemės sklypo tinkamą naudojimą (jo pastatui-sandėliui eksploatuoti) yra susiję su tarp pareiškėjo ir atsakovo atsiradusiais sutartiniais valstybinės žemės nuomos teisiniais santykiais, kurie yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normomis. Dėl nurodytų motyvų vertintina, kad pareiškėjo inicijuojamas ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija šiame kontekste pastebi ir tai, kad įvardintas vertinimas mutatis mutandis dera ir su Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti išaiškinimais, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį Nr. T-74, priimtą byloje A. K. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius, 2013 m. liepos 10 d. nutartį Nr. T-84, priimtą byloje A. Ž.-M. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų žemėtvarkos skyrius).

Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas ABTĮ nuostatas, teismų praktiką ir faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad teisinis santykis, iš kurio kilo šis ginčas, nėra administracinio teisinio pobūdžio ir nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pareiškėjo skundą priimti. Šios nutarties atskirajame skunde išdėstytais argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Chemprodukt“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė