2022-07-13 Nr. AB-18521-4-69-3-00085-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3353-821/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00085-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečiu N. K. H. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečiu N. K. H. prisistačiusio asmens skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) piliečiu N. K. H. prisistatęs asmuo (toliau – ir Užsienietis) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 22S62759 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Skundo argumentai:

2.1. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis ir 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė Sprendimą, kurio skundžiama dalimi apgyvendino asmenį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio Sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas grindžiamas šiomis aplinkybėmis: Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus duomenis ir pan.) (Įstatymo 113 str. 5 d. 1 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant Užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.).

2.2. Atsižvelgiant į tai, jog Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais ir nesiekia pasišalinti, nedaro pažeidimų, šiuo atveju pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas netaikant judėjimo laisvės ribojimų, užtikrinant Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir sudarant sąlygas laisvai judėti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsiliepimo į skundą argumentai:

4.1. Išnagrinėjęs Užsieniečio prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas 2021 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 21M33074, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietis sprendimą apskundė teismui, byla dar neišnagrinėta ir Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nėra įsiteisėjęs.

4.2. Užsienietis MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 16 d., į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje pėsčiomis kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Ši aplinkybė leidžia manyti, jog Lietuvos Respublika nebuvo Užsieniečio tikslas ir jis gali išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir pasislėpti.

4.3. Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų pareigūnais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, skirtingais tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas vilkinti nagrinėjimo procesą. Atsižvelgiant į tai, nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodyta aplinkybė, kad Užsienietis gali pasislėpti, dėl to Sprendimo dalimi nuspręsta apgyvendinti Užsienietį nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje.

4.4. Užsieniečio argumentai dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo yra nepagrįsti, nes Užsieniečio atžvilgiu priimtas ne sprendimas dėl sulaikymo, o sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 1408 str. 5 ir 6 d.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi Užsienietis nėra sulaikytas.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė.

6. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais, 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis.

7. Teismas nustatė, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, siekė vilkinti procedūras, susijusias su Užsieniečio teisinės padėties nustatymu. Be to, byloje nenustatyta, jog Užsieniečio apgyvendinimas neproporcingai varžytų jo teises, jis neturi ekonominių, socialinių, šeiminių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas galutinis sprendimas ir jis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktus, nes nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog Užsienietis gali bandyti pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos.

8. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog Užsieniečiui Sprendimu yra nustatytas apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jis nėra sulaikytas, dėl to šiuo atveju nėra pagrindo taikyti skunde prašomą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

III. 9. Pareiškėjas Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą ir skundą tenkinti – apgyvendinti Užsienietį VSAT Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir URC) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Apeliacinio skundo argumentai:

10.1. Pirmosios instancijos teismas nepatvirtino, jog Užsienietis kelia grėsmę ar pažeidinėja įstatymus, tačiau skundo netenkino, nors Įstatymo 113 straipsnio 5 dalis leidžia tokiu atveju taikyti švelnesnę priemonę. Be to, byloje nebuvo vertinamas Užsieniečio elgesys taikant apgyvendinimo režimą. Dėl to pagrindų toliau riboti Užsieniečio judėjimo laisvę taikant griežčiausią priemonę ir ribojant asmens judėjimo laisvę nėra.

11. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog Ruklos Pabėgėlio priėmimo centro duomenimis, Užsienietis 2022 m. birželio 29 d. pasišalino iš centro ir jo buvimo vieta nėra žinoma. Atsakovo vertinimu, šis faktas tik patvirtina, kad Užsienietis yra linkęs pažeidinėti įstatymų nustatytą tvarką, jo kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika ir žinodamas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas gali priimti galutinį sprendimą Užsieniečio prieglobsčio byloje ir tokiu atveju gresia išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis pasislėpė.

13. Kiti atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai iš esmės analogiški argumentams, nurodytiems atsiliepime į skundą (žr. nutarties 4.1.–4.4. p.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, todėl judėjimo laisvės ribojimai nustatyti pagrįstai.

16. Pareiškėjas Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog judėjimo laisvės ribojimai nustatyti tinkamai neįvertinus byloje nustatytų visų aplinkybių ir nagrinėjamu atveju yra pagrindas neriboti asmens judėjimo laisvės.

17. Pažymėtina, jog atsakovo duomenimis, Užsienietis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu yra pasišalinęs iš apgyvendinimo vietos ir pasislėpęs (žr. nutarties 12 p.).

18. Vertindama Užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Migracijos departamentas 2021 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 21M33074 nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietis sprendimą apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams, kurie 2022 m. birželio 2 d. skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė. Užsieniečio apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinės 2022 m. liepos 13 d.

19. Skundžiama Sprendimo dalis, kuria nustatyti Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimai, grindžiama Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, nustačius Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punkte įtvirtintas aplinkybes.

20. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalį, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

21. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

22. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, vertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.). Tos pačios dalies 10 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, vertinama, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje pėsčiomis kirto valstybės sieną ir prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, Užsieniečio prieglobsčio byloje nebuvo priimtas galutinis sprendimas, todėl pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kol nėra įsiteisėjęs galutinis sprendimas dėl asmens prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3709-502-2021; 2022 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2798-756/2022). Taip pat, Užsienietis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.

24. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Migracijos departamentas skundžiama Sprendimo dalimi pagrįstai nustatė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punkte įtvirtintas aplinkybes, leidžiančias manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti ir skundžiama Sprendimo dalimi pagrįstai nesuteikė teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo priėmimo metu turėjo pagrindą daryti prielaidą, jog netaikant judėjimo laisvės ribojimų, Užsienietis gali pasislėpti, taip apsukindamas ar padarydamas neįmanomą galutinio sprendimo prieglobsčio byloje priėmimą ir įvykdymą bei užkirsdamas kelią Įstatyme įtvirtintiems tikslams – valstybės sienos apsaugai, Šengeno erdvės integralumui ir neteisėtos migracijos prevencijai – pasiekti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytų pagrindų taikymą ir judėjimo laisvės ribojimų nepanaikinimą pagrindžia, be kita ko, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu paaiškėjusi aplinkybė, jog Užsienietis 2022 m. birželio 29 d. pasišalino iš centro ir jo buvimo vieta nėra žinoma.

25. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamo ginčo kontekste negali būti sprendžiamas Užsieniečio prašymas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę ir apgyvendinti jį URC netaikant judėjimo laisvės ribojimų, nes Užsieniečio judėjimo laisvė šioje byloje yra ribojama kitais pagrindais, byloje vertinamas Migracijos departamento Sprendimo dalies pagrįstumas ir teisėtumas ir Užsieniečiui nebuvo taikytas sulaikymas ar alternatyvi sulaikymui priemonė.

26. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Užsienietis nebendradarbiavo siekiant nustatyti jo asmens tapatybę (Įstatymo 113 str. 5 d. 1 p.), taip pat, jog Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų pareigūnais (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.). Todėl nagrinėjamu atveju Užsieniečio apgyvendinimo režimas nustatant judėjimo laisvės ribojimus buvo paskirtas pagrįstai ir tinkamai įvertinęs byloje nustatytų duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

27. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečiu N. K. H. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė