66e53e1b-9bec-4b7d-89c5-e3d4642b2ea1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-915-241/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01830-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1             (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjo G. M. praÅ¡ymas dėl 10 107,74 Eur kreditorinio reikalavimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KRESKO“ bankroto byloje patvirtinimo, Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi UAB „KRESKO“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Pirmas administratorių biuras“, bankrutuojančios įmonės kreditoriams nustatytas 30 dienų nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos terminas kreditorių finansiniams reikalavimams pareikÅ¡ti.BUAB „KRESKO“ akcininkas ir buvęs vadovas G.

M. pareiÅ¡kė įmonei 10 107,74 Eur kreditorinį reikalavimÄ . Nurodė, kad 2015 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18541-871/2015 pripažino negaliojančiu 2014 m. vasario 28 d. triÅ¡alį reikalavimų įskaitymo sandorį ir pritaikė restitucijÄ grÄ Å¾inant Å¡alis į ankstesnę padėtį, taip pat pripažino, kad BUAB „KRESKO“ liko skolinga G. M. 10 107,74 Eur. Atsižvelgdamas į tai, G. M. prašė įraÅ¡yti jį su nurodyta suma į BUAB „KRESKO“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä .BUAB „KRESKO“ bankroto administratorė su reikalavimu nesutiko ir prašė netvirtinti G.

M. pareikÅ¡to reikalavimo, motyvuodama tuo, jog visi G. M. ir BUAB „KRESKO“ tarpusavio reikalavimai buvo įskaityti 2013 m. lapkričio 22 d. Tarpusavio skolų užskaitymo sutartimi Nr. 001, todėl nėra pagrindo tvirtinti praÅ¡omÄ reikalavimÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 8 d. nutartimi nusprendė G. M. praÅ¡ymo dėl 10 107,74 Eur kreditorinio reikalavimo BUAB „KRESKO“ bankroto byloje patvirtinimo netenkinti.Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje BUAB „KRESKO“ bankroto administratorės nurodyta aplinkybė, jog G.

M. UAB „KRESKO“ suteikta paskola pagal 2013 m. gegužės 2 d. Paskolos sutartį Nr. 01 buvo visiškai įskaityta 2013 m. lapkričio 22 d. Tarpusavio skolų užskaitymo sutartimi Nr. 001. Po šio įskaitymo BUAB „KRESKO“ prievolės G. M. pagal 2013 m. gegužės 2 d. Paskolos sutartį Nr. 01 neliko.Teismas sprendė neturintis pagrindo nesutikti su bankroto administratore, nes kreditorius G. M. nepateikė įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti, kad į 2013 m. lapkričio 22 d. priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandorį nebuvo įtraukta pareiškėjo bankrutuojančiai įmonei suteikta paskolos suma.

Ä®siteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-18541-871/2015 nustatyta G. M. teisė pareikÅ¡ti savo kreditorinį reikalavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka nesudaro pagrindo konstatuoti, kad reiÅ¡kiamas kreditoriaus reikalavimas BUAB „KRESKO“ bankroto byloje yra tenkintinas. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atskirajame skunde kreditorius G. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – patvirtinti G.

M. kreditorinį reikalavimÄ 10 107,74 Eur sumai BUAB „KRESKO“ bankroto byloje.Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:2013 m. lapkričio 22 d. Tarpusavio skolų užskaitymo aktu Å¡alys įskaitė ne skolÄ pagal 2013 m. gegužės 2 d. paskolos sutartį, bet kitus vienarÅ«Å¡ius įsipareigojimus. Tai patvirtina:

1) UAB „KRESKO“ 2013 m. gruodžio 31 d, balanse prie praėjusių finansinių metų įsiskolinimų įtraukta 61 000 Lt skola; tai rodo, kad tarpusavio skolų suderinimo aktu ši skola nebuvo įskaityta. Šalims pasirašius 2014 m. vasario 28 d. trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį UAB „KRESKO“ 2014 m. lapkričio 27 d. balanse finansinių skolų neliko;

2) kartu su G. M. 2016 m. birželio 9 d. atsiliepimu teismui buvo pateiktas UAB ,,KRESKO" 2014 m. gegužės 5 d. kasos iÅ¡laidų orderis, pagal kurį bendrovė grÄ Å¾ino G. M. 26 100 Lt (7 559,08 Eur) skolÄ pagal paskolos sutartį. Jeigu skola bÅ«tų buvusi įskaityta dar 2013 m. lapkričio 22 d. tarpusavio skolų įskaitymo sutartimi, kaip teigia bankroto administratorė, tai 2014 m. gegužės mėnesį bendrovė jos nebÅ«tų dar kartÄ grÄ Å¾inusi. 2014 m. vasario 28 d. TriÅ¡ale reikalavimų įskaitymo sutartimi faktiÅ¡kai buvo įskaityta įmonės skola pareiÅ¡kėjui pagal 2013 m. gegužės 2 d. paskolos sutartį Nr.

01. Teismų sprendimais pripažinus Å¡iÄ sutartį negaliojančia ir pritaikius restitucijÄ Å¡alys grÄ Å¾intos į ankstesnę iki įskaitymo buvusiÄ padėtį. Atsižvelgiant į tai, G. M. turi galiojančias reikalavimo teises į negrÄ Å¾intÄ 34 900 Lt (10 107,74 Eur) skolos dalį pagal paskolos sutartį Nr. 01.G. M. pateikė BUAB „KRESKO“ skolÄ patvirtinančius dokumentus: 2013 m. gegužės 2 d. Paskolos sutartį Nr. 01; pavedimus, patvirtinančius paskolos sutarties įvykdymÄ ;

UAB „KRESKO“ kasos iÅ¡laidų orderį, patvirtinantį, kad dalis paskolos sugrÄ Å¾inta; 2015 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-18541-871/2015 dėl 2014 m. vasario 28 d. triÅ¡alio reikalavimų įskaitymo sandorio panaikinimo ir restitucijos taikymo. Akivaizdu, kad skundžiamojoje nutartyje neteisingai nustatyta, kad G. M. nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo reiÅ¡kiamo reikalavimo dydį ir pagrįstumÄ . Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovė BUAB „KRESKO“ praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo G.

M. atskirÄ jį skundÄ ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį nepakeistÄ . Atsiliepime nurodoma, kad apelianto suteikta paskola pagal 2013 m. gegužės 2 d. paskolos sutartį Nr. 01 buvo visiÅ¡kai įskaityta 2013 m. lapkričio 22 d. Tarpusavio skolų užskaitymo sutartimi Nr. 001. Po Å¡io įskaitymo BUAB „KRESKO“ prievolės G. M. pagal 2013 m. gegužės 2 d. paskolos sutartį Nr. 01 nebeliko. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neperžengdamas atskirojo skundo ribų, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos minėtos ribos ir kurių neperžengus bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai, apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje byloje nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl ginčo esmės Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad 2013 m. gegužės 2 d. paskolos sutartimi Nr. 01 ir 2013 m. gegužės   2 d. – 2013 m. birželio 21 d. mokėjimo pavedimais G. M. suteikė UAB „KREKO“ 61 000 Lt (17 666,82 Eur) paskolÄ iki 2015 m. gruodžio 31 d., kurios dalį – 26 100 Lt (7 559,08 Eur) atsakovė grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjui 2014 m. gegužės 5 d. NesutikimÄ su G. M. pareikÅ¡tu negrÄ Å¾intos 10 107,74 Eur paskolos kreditoriniu reikalavimu atsakovė grindė tuo, kad jos prievolė grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui paskolÄ pasibaigė Å¡alims sudarius 2013 m. lapkričio 22 d. tarpusavio skolų įskaitymo sutartį Nr. 001.

Pirmosios instancijos teismas tokiÄ atsakovės pozicijÄ pripažino pagrįsta, motyvuotas tuo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė atsakovės prievolės pasibaigimÄ paneigiančių įrodymų, ir nepatvirtino G. M. kreditorinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje. PareiÅ¡kėjas atskirajame skunde kvestionuoja teismo iÅ¡vadų pagrįstumÄ , argumentuodamas byloje esančių įrodymų neįvertinimu. Dėl 2013 m. lapkričio 22 d. tarpusavio skolų įskaitymo sutarties Nr. 001 Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovės bankroto administratorės pozicija, sprendė, kad atsakovės prievolė G.

M. pagal 2013 m. gegužės 2 d. paskolos sutartį Nr. 01 pasibaigė visiÅ¡ku jos įskaitymu 2013 m. lapkričio 22 d. tarpusavio skolų užskaitymo sutartimi Nr. 001.Byloje esančio UAB „KRESKO“ 2014 m. lapkričio 27 d. sudaryto balanso duomenys rodo, kad 2013 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 61 000 Lt ilgalaikę finansinę skolÄ , o balanso sudarymo dienai – 2014 m. lapkričio 27 d., Å¡i skola finansinėje atskaitomybėje neužfiksuota (22-23 b. l.). Tokie balanso duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina apelianto argumentų, kad ginčo atsakovės prievolė nebuvo įskaityta 2013 m. lapkričio 22 d. prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo sutartimi, pagrįstumÄ .

Šių balanso duomenų pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, nevertino ir dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakė. Atsakovės bankroto administratorė nenurodė jokių argumentų ir neteikė jokių įrodymų, paneigiančių jau po bankroto bylos įmonei iškėlimo sudaryto balanso duomenų teisingumo ir jų vertinimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto argumentus ir patikrinusi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad 2013 m. lapkričio 22 d.

Tarpusavio skolų užskaitymo sutartis Nr. 001 Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2081-619/2016 buvo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento, taikyta restitucija ir nuspręsta priteisti BUAB „KRESKO“ iš G. M. 66 709,68 Eur. Šioje byloje analizuotas ir vertintas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kilusių iš šalių prievolinių teisinių santykių, nesusijusių su G. M. atsakovei suteikta 61 000 Lt paskola, įskaitymo sandorio teisėtumas actio Pauliana pagrindu.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-771-241/2016 šį Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .Ä®vertinus nutarties 12, 16 ir 17 punktuose nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovės prievolė grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui paskolÄ pasibaigė 2013 m. lapkričio 22 d. Tarpusavio skolų užskaitymo sutarties Nr. 001 pagrindu atliktu įskaitymu, pripažintina nepagrįsta. Dėl 2014 m. vasario 28 d. TriÅ¡alės reikalavimų įskaitymo sutarties AtsikirtimÄ Ä¯ atsakovės bankroto administratorės nesutikimÄ su pareikÅ¡tu reikalavimu G.

M. be paskolos suteikimÄ ir jos dalies grÄ Å¾inimÄ liudijančių dokumentų grindė 2014 m. vasario 28 d. triÅ¡ale reikalavimų įskaitymo sutartimi Nr. 1402-28/1 ir teismų procesiniais sprendimais, kuriais Å¡is įskaitymo sandoris pripažintas negaliojančiu, taikyta restitucija, pareiÅ¡kėjui pripažinta 10 107,74 Eur reikalavimo atsakovei teisė. Pagal 2014 m. vasario 28 d. triÅ¡alės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 1402-28/1 sÄ lygas, buvo atliktas atsakovės 61 000 Lt paskolos pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾inimo prievolės įskaitymas 34 900 Lt suma.

Å i sutartis 2015 m. lapkričio 16 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18541-871/2015 buvo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento. Teismas, spręsdamas dėl restitucijos taikymo, konstatavo, kad G. M., turėdamas galiojantį 34 900 Lt (10 107,74 Eur) kreditorinį reikalavimÄ BUAB „KRESKO“ turi teisę jį pareikÅ¡ti Ä®BÄ® nustatyta tvarka, o UAB „TelÅ¡ių medis“ (dabar UAB „Atuva“) turi teisę pareikÅ¡ti G.

M. 34 900 Lt (10 107,74 Eur) reikalavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka.Ä®vertinus 12, 19 ir 20 punktuose nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ginčo kreditorinis reikalavimas yra grindžiamas Å¡alių neginčijamais paskolos suteikimÄ ir jos dalies grÄ Å¾inimÄ patvirtinančiais dokumentais bei minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-18541-871/2015 nagrinėtomis ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis apie pareiÅ¡kėjo 10 107,74 Eur reikalavimo teisės į atsakovę turėjimÄ , kurios nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galiÄ (CPK 182 straipsnio 2 dalis).

Neįvertinęs reikalavimui pagrįsti pateiktų įrodymų teismas sprendimo netvirtinti pareiÅ¡kėjo kreditorinio reikalavimo negali grįsti vien tik atsakovės pozicija, paremta kreditoriaus atsikirtimais į ieÅ¡kinį kitoje civilinėje byloje. Dėl bylos procesinės baigties Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir skundžiamos nutarties motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė bei neįvertino byloje esančių įrodymų ir dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie atsakovės paskolos grÄ Å¾inimo kreditoriui prievolės pasibaigimÄ Ä¯skaitymu, kuris kitoje civilinėje byloje teismo sprendimu buvo pripažintas neteisėtu.

Nustatyti proceso teisės normų pažeidimai (CPK 185, 265 straipsniai) lėmė neteisėtos ir nepagrįstos nutarties, kuria nepatvirtintas kreditoriaus reikalavimas, priėmimÄ , todėl nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – byloje esančiais duomenimis pagrįstas kreditoriaus paskolos grÄ Å¾inimo reikalavimas tenkintinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, CK 6.200 straipsnio 1 dalies, 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

             Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patvirtinti G. M. 10 107,74 Eur kreditorinį reikalavimÄ bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „KRESKO“ bankroto byloje. Teisėjos                                                                                                        Danutė GasiÅ«nienė             Dalia KačinskienėNijolė PiÅ¡kinaitė            Â