2020-04-01 Nr. AB-6373-3-62-3-01439-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1842-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01439-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovas), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. spalio 2 d. kalėjo Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) 3 lokalinio sektoriaus 8 būryje, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Pareiškėjas tvirtino, kad gyvenamosios patalpos plotas buvo apie 45 kv. m, joje buvo 11 dviejų aukštų lovų, o nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. vasaros gyveno 22 nuteistieji (visos gyvenamosios vietos buvo užimtos), vėliau jų skaičius sumažėjo, todėl gyvenamosiose patalpose buvo 16–17 nuteistųjų. Pareiškėjas nurodė, kad dalį gyvenamojo ploto užėmė patalpose buvę baldai, trūko sanitarinių įrenginių (būrio sanitariniame mazge buvo 3 sėdimi klozetai ir 3 pisuarai, kurių vienas neveikė), todėl negalėjo tinkamai atlikti gamtinių reikalų, teko ilgai laukti eilėje, kol galės pasinaudoti sanitariniais įrenginiais, praustuvė buvo viena su 5 čiaupais, todėl negalėjo nusiprausti. Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais įrenginiais, tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose, prausyklose, persirengimo kabinose buvo tarakonų ir kitų buitinių parazitų, kurie platina įvairias odos ligas. Pareiškėjas teigė, kad gyvenamosiose patalpose buvo netinkamas natūralus apšvietimas, įrengta ventiliacija, jos buvo vėdinamos per langus, todėl ventiliacija buvo nepakankama. Pareiškėjas nurodė, kad serga (duomenys neskelbtini), tačiau niekas į jo ligą neatsižvelgė, o kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė nuovargį, įtampą, psichologinį ir emocinį stresą, privatumo trūkumą, fizinių nepatogumų.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. spalio 2 d. buvo paskirtas į 81 brigados (8 būrio) 1 gyvenamąją patalpą (bendrabučio tipo), kurios plotas 52,77 kv. m. Ginčo laikotarpiu šioje patalpoje gyveno iki 17 nuteistųjų (didžiausias buvęs nuteistųjų skaičius), duomenų apie nuteistųjų kaitą šioje patalpoje pateikti negali, nes jokie teisės aktai nenumato pareigos saugoti ar sisteminti tokius duomenis. Esant užimtoms visoms gyvenamosioms vietoms, vienam nuteistajam šioje gyvenamojoje patalpoje teko 3,1 kv. m. Marijampolės PN pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Pareiškėjas, gyvendamas bendrabučio tipo patalpose, turėjo reglamentuotą judėjimo laisvę, t. y. nuo 6.30 val. iki 22.30 val. galėjo judėti savo gyvenamosiose patalpose ir lokalinio sektoriaus kieme, o kitose Marijampolės PN teritorijose ir erdvėse – Marijampolės PN direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovo atstovas nurodė, kad nuteistieji gali lankyti Marijampolės PN veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklą, būti bibliotekoje, koplyčioje, futbolo stadione, norintys ir turintys atitinkamą kvalifikaciją dirbti valstybinėje įmonėje „Mūsų amatai“, taip pat gali lankyti socialinės reabilitacijos programas, kurių yra daugiau nei dešimt. Marijampolės PN nurodė, kad gyvenamosios patalpos, kuriose kalėjo pareiškėjas, vėdinamos per langus, buitiniai parazitai naikinami su uždarąja akcine bendrove „Dezinfa“ sudarytos sutarties pagrindu bei išduodant specialias gaudykles vabzdžiams ir briketus graužikams naikinti. Atsakovo atstovas tvirtino, jog pareiškėjas neįrodė neteisėtų Marijampolės PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Marijampolės PN 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje gyveno nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. spalio 2 d., išskyrus laikotarpius, kuomet buvo išvykęs etapu (nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. gegužės 13 d., nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. birželio 23 d. ir nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. vasario 20 d.) bei buvo patalpintas į baudos izoliatorių (2016 m. vasario 10 d. – 5 paroms, 2017 m. vasario 21 d. – 15 parų).

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, neišskaitant baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto. Teismas nustatė, kad 81 brigados (8 būrio) 1 gyvenamosios patalpos (bendrabučio tipo) plotas sudaro 52,77 kv. m. Atsakovo atstovui nepateikus duomenų apie įrengtų miegamųjų vietų skaičių ginčo patalpoje, teismas nusprendė, kad pareiškėjo teiginys, jog 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje buvo 22 miegamosios vietos, tikėtinas. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei liudytojo paaiškinimus, nusprendė, kad 8 būrio 1 miegamajame iki 2016 m. gegužės 20 d. (išvykimo iš Marijampolės PN dienos) buvo 22 nuteistieji, o nuo 2016 m. birželio 23 d. (grįžimo į Marijampolės PN dienos) iki 2017 m. spalio 2 d. buvo 16–17 nuteistųjų. Teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. (išskyrus laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. gegužės 13 d., kuomet jis buvo išvykęs iš Marijampolės PN ir laikotarpį nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. vasario 15 d., kuomet jis kalėjo baudos izoliatoriuje) pareiškėjas buvo kalinamas ginčo patalpoje pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, o tai sudaro pagrindą atsakovo atsakomybei kilti.

8. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas pareiškėjo nurodytų duomenų apie sanitarinių įrenginių skaičių ginčo būrio sanitariniame mazge neginčijo, pateikė duomenis apie nuteistųjų skaičių 8 būryje laikotarpiu nuo 2015 m. IV ketvirčio iki 2017 m. IV ketvirčio. Teismas nusprendė, kad 8 būrio sanitarinio mazgo aprūpinimas sanitariniais įrenginiais iki 2017 m. birželio 7 d. neatitiko galiojančio teisinio reglamentavimo, tačiau nuo 2017 m. birželio 7 d. iki vertinamojo laikotarpio pabaigos (2017 m. spalio 2 d.) 8 būrio sanitariniame mazge įrengtų sanitarinių įrenginių skaičius atitiko teisės aktų reikalavimus.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, klozetai vieni nuo kitų buvo atskirti dalinėmis pertvaromis. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Teismas nusprendė, jog yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui 8–ame būryje naudojantis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnio pažeidimui pripažinti.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog patalpos buvo vėdinamos per langus, o tai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą. Pareiškėjo skundų dėl netinkamos ventiliacijos į bylą nepateikta, todėl jo pretenzijos dėl nepakankamos ventiliacijos laikotarpiu, kai nebuvo konstatuotas gyvenamojo ploto normos pažeidimas, atmestinos kaip nepagrįstos. Tačiau teismas nusprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl nepakankamos ventiliacijos laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. birželio 23 d. laikomi pagrįstais ir vertinami kaip gyvenamojo ploto pažeidimo dalis.

11. Teismas nurodė, kad teisės aktai nereglamentuoja reikalavimų gyvenamųjų patalpų natūraliam apšvietimui, todėl pareiškėjo argumentus dėl netinkamo natūralaus apšvietimo ginčo patalpoje atmetė kaip nepagrįstus.

12. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pažymėjo, kad byloje įrodymų, patvirtinančių, jog dėl buitinių parazitų gyvenamojoje aplinkoje keliamų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į atsakovo atstovą, į kitas kompetentingas institucijas, nėra, todėl neteisėtų Marijampolės PN veiksmų nekonstatavo.

13. Teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo skundo argumentą, jog niekas neatsižvelgė į jo ligą. Teismas nusprendė, kad ši pareiškėjo teiginio formuluotė yra neaiški, abstrakti, todėl teismas negali nustatyti, ar atsakovo atstovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.

14. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo kalinamas Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą (jam teko 2,4 kv. m) bei laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. birželio 7 d. pažeidžiant nuteistųjų buitinio aprūpinimo normų reikalavimus – netinkamai aprūpinant sanitariniais įrenginiais (išskyrus laikotarpius, kuomet buvo etapuotas iš Marijampolės PN ar kalėjo baudos izoliatoriuje). Teismas nusprendė, kad 1 200 Eur suma yra adekvati pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą dėl nustatytų pažeidimų.

III. 15. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui iš atsakovo 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Pareiškėjas nurodo, kad jis nesutinka su skundžiamame teismo sprendime jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, nepakankamai įvertintomis žeminančiomis sąlygomis, kurias jis kaskart patirdavo naudodamasis sanitariniu mazgu, taip pat dėl teismo taikytos gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos.

17. Dėl sanitarinio mazgo pareiškėjas nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino visas bylos aplinkybes. Atsakovo atstovo pateiktose nuotraukose aiškiai matyti 3 atviri tupiami grindyse įmontuoti unitazai, šoninės atitvaros siekia ne daugiau kaip 1,50 m aukščio, visi nuteistieji naudojosi trimis unitazais, kurių vienas buvo neveikiantis (trisdešimt asmenų – vienas unitazas), todėl prie jų kiekvieną dieną buvo spūstys, palaikyti sanitarinę švarą praktiškai buvo neįmanoma. Pareiškėjas akcentuoja, kad tualeto įrengimas žemino jo garbę ir orumą juo naudojantis matant kitiems nuteistiesiems, kiekvienąkart patiriant antisanitarines sąlygas, laukiant savo eilės, tai kėlė kančias ir sunkumus, kurių intensyvumas viršijo kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.

18. Dėl gyvenamojo ploto apskaičiavimo pareiškėjas teigia, kad neteisėtai įrengtų perteklinių gultų užimamas plotas negali būti įskaičiuojamas į bendrą miegamąjį gyvenamosios patalpos plotą. Pareiškėjas remiasi Jungtinių Tautų Kongreso priimta rezoliucija „Tipinės minimalios elgesio su kaliniais taisyklės“ ir teigia, kad nustatyta gyvenamojo ploto norma tiesiogiai turėtų būti taikoma laisvam grindų plotui miegamojoje patalpoje, t. y. eliminuojant buitinio aprūpinimo inventoriaus bei kitų daiktų užimamus plotus. Pareiškėjas nurodo, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog į buitinio aprūpinimo inventoriaus užimamą plotą atsižvelgiama, kai gyvenamojo ploto tenka mažiau už įtvirtintą teisės aktuose. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nustatė gyvenamojo ploto trūkumą vienam asmeniui, todėl yra pagrindo atsižvelgti į inventoriaus užimamą plotą.

19. Pareiškėjas akcentuoja, kad gyvenamojo ploto trūkumas pažeidė Konvencijos 3 straipsnio nuostatą, atkreipia dėmesį, kad netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, tualetas ir prausykla žemino jo garbę ir orumą, todėl pareiškėjas motyvuotai patirtą neturtinę žalą vertina 7 000 Eur suma.

20. Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo V. K. skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pakeisti ir priimti naują sprendimą – neturtinės žalos atlyginimo nepriteisti. Kitą Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

21. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei jas reguliuojančias teisės normas. Marijampolės PN nurodo, kad teismo išvada dėl ploto trūkumo buvo įvertinta pagal tikėtinas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl tariamai patalpoje įrengtų 22 miegamųjų vietų, tačiau nurodytos aplinkybės nebuvo paremtos visapusišku, išsamiu ir objektyviu aplinkybių viseto išnagrinėjimu, kas ir nulėmė neteisingą faktinių aplinkybių vertinimą bei turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Teismas neįvertino faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas didžiąją dalį bausmės laiko atliko ne kamerų tipo patalpose, o bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą) galėjo laisvai judėti nuo 6:30 val. ryto iki 22:30 val. (nuo 2017 m. spalio mėn. iki 17 val.) vakaro, o kitose Marijampolės PN teritorijose ir erdvėse – direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad kalinimo pataisos namuose tipui EŽTT yra suformavęs visiškai kitokią praktiką, kurioje akcentuojama, kad gyvenamo ploto trūkumą kompensuoja galimybė dienos metu laisvai judėti įstaigos teritorijoje.

22. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad dėl sanitarinių įrenginių trūkumo net pats pareiškėjas nebuvo kreipęsis nei į Marijampolės PN administraciją, nei Psichologinę tarnybą dėl tariamai netinkamų gyvenimo sąlygų, pareiškėjas galėjo naudotis visais kitais Marijampolės PN teritorijoje esančiais sanitariniais mazgais, atsižvelgiant į tai, kad būryje nuo 6:30 val. iki 22:30 val. (nuo 2017 m. spalio mėn. iki 17 val.) praktiškai nebūdavo, tokiu atveju ir diskomforto ar kitokių problemų patirti negalėjo. Atsakovo atstovas teigia, kad pats klozetų, pisuarų ir praustuvų trūkumo faktas negalėjo sukelti ir nesukėlė jokių neigiamu pasekmių pareiškėjui, dėl ko būtų galimas neturtinės žalos priteisimas.

23. Atsakovo atstovas teigia, kad neturtinė žala negali būti atlyginta vien už ploto ir sanitarinių įrenginių trūkumo faktą. Pareiškėjas neįrodė galimai patirtos neturtinės žalos nustatymui reikšmingų kriterijų, o atsakovo atstovo į bylą pateiktų įrodymų visuma įrodo, kad pareiškėjas nepatyrė tokių išgyvenimų, kurie galėtų būti atlyginti pinigine išraiška.

24. Atsakovo atstovas teigia, jog veikė tinkamai, nepažeisdamas jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Marijampolės PN atkreipia dėmesį, jog EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

25. Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteista 1 200 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui, panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo atstovo Marijampolės PN apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas V. K. kildino iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. spalio 2 d. neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

27. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsiliepimą bei papildomai pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjui kalint Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, o laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. birželio 7 d. – netinkamai aprūpintas sanitariniais įrenginiais (išskyrus laikotarpius, kuomet buvo etapuotas iš Marijampolės PN ar kalėjo baudos izoliatoriuje), todėl dėl konstatuotų pažeidimų priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitas pareiškėjo skunde išdėstytas pretenzijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikė nepagrįstomis.

28. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė pareiškėjas ir atsakovo atstovas. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, nepakankamai įvertintomis žeminančiomis sąlygomis, kurias jis kaskart patirdavo naudodamasis sanitariniu mazgu, taip pat dėl taikytos gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos. Atsakovo atstovas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui buvo priteistas 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas, grindžia tuo, jog pareiškėjui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju veikė tinkamai, nepažeisdamas jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl nustatyto ploto pažeidimo bei netinkamu aprūpinimu sanitariniais įrenginiais.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų argumentus, susijusius su pareiškėjui tekusiu gyvenamuoju plotu, pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017; 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016 ir kt.).

32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde teigė, jog 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje buvo 22 nuteistieji, o atsakovo atstovas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodytus teiginius apie kartu su pareiškėju ginčo laikotarpiu kalėjusių asmenų skaičių, jo kaitą ginčui aktualiu laikotarpiu, įrengtų miegamųjų vietų skaičių, tik nurodė, kad teisės aktuose nėra įtvirtinto reikalavimo kaupti tokio pobūdžio duomenis. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, atsižvelgdamas į šios nutarties 30 punkte nurodytas įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles, į tai, kad atsakovo atstovo byloje pateikti duomenys yra netikslūs ir nepakankami, skaičiuodamas plotą, tekusį pareiškėjui, atsižvelgė į miegamųjų vietų skaičių 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje (22) ir minėtos gyvenamosios patalpos plotą (52,77 kv. m) bei pripažino, kad pareiškėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų (Taisyklių 111.1 p.). Dėl nurodytų aplinkybių egzistuoja pagrindas šiuo pareiškėjo nurodytu aspektu konstatuoti Marijampolės PN neteisėtus veiksmus (CK 6.271 str.).

33. Pareiškėjo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo iš gyvenamosios patalpos ploto išskaičiuoti buitinio aprūpinimo skirtino ir perteklinio inventoriaus bei kitų daiktų užimamus plotus yra nepagrįsti, nes neatitinka teisinio reguliavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1691-525/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1175-492/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018; 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1401-438/2018; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi suformuotos praktikos, kad Taisyklių 111.1 punktas neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių, baldų užimamo ploto. Į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus. Tokia pozicija atsispindi ir EŽTT praktikoje panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06).

34. Nei pareiškėjas, nei atsakovo atstovas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, t. y. pareiškėjui teko 2,4 kv. m gyvenamojo ploto.

35. Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio taikymo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė (žr., pvz., EŽTT 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą byloje Kasperovičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 54872/08); 1978 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Airija prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 5310/71) 162 p.). EŽTT ne kartą pabrėžė, jog tam, kad būtų taikomas Konvencijos 3 straipsnis, patiriamos kančios ir sunkumai bet kokiu atveju turi būti didesni, nei neišvengiamas su įkalinimu susijęs kentėjimas. Valstybė privalo užtikrinti, jog asmenys būtų kalinami tokiomis žmogaus orumo nepažeidžiančiomis sąlygomis, kad bausmės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jiems tokių kančių ar sunkumų, kurie viršytų neišvengiamas su įkalinimu susijusias kančias, ir kad jų sveikata bei gerovė būtų tinkamai apsaugotos, atsižvelgiant į praktinius įkalinimo aspektus (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimo byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04) 208 p., 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98), 2000 m. spalio 26 d. sprendimo byloje Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96) 92–94 p.).

36. Vertinant, ar kalinimo metu buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintas nežmoniško arba žeminančio elgesio draudimas, reikšminga aplinkybe administracinių teismų praktikoje laikoma tai, kokioje laisvės atėmimo įstaigoje pareiškėjas atlieka bausmę ir kokios galimybės jam suteiktos laisvai judėti bei užsiimti tam tikra veikla už kameros ribų. Pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla, todėl šiuo atveju santykinai mažą patalpų plotą iš dalies gali kompensuoti suteikta judėjimo laisvė pataisos namų teritorijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-722-415/2017; 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-557-146/2017; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016; taip pat EŽTT 2013 m. kovo 14 d. sprendimo byloje Insanov prieš Azerbaidžaną (pareiškimo Nr. 16133/08) 120 p.; 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Ž. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34096/02); 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98). Kita vertus, pagal naujausią EŽTT praktiką, jei pataisos namuose kalinamam asmeniui ilgą laiką tenka mažiau nei 3 kv. m, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą; dėl šios priežasties atmestas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės argumentas, kad asmenims, laikomiems pataisos namuose, suteikiama judėjimo laisvė (žr. pvz. EŽTT 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje S. ir D. prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 71024/13 ir 71974/13).

37. Nagrinėjamos administracinės bylos faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad nukrypimai nuo 3 kv. m vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto normos nebuvo trumpalaikiai (pažeidimas truko nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. (išskyrus laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. gegužės 13 d., kai pareiškėjas buvo išvykęs iš Marijampolės PN ir laikotarpį nuo 2016 m. vasario 10 d. ir 2016 m. vasario 15 d., kuomet pareiškėjas 5 paroms buvo patalpintas į baudos izoliatorių), atsitiktiniai ir (ar) nereikšmingi (pareiškėjui trūko 0,7 kv. m), todėl pareiškėjo situacija suteikia pagrindą konstatuoti, kad jis ginčo laikotarpiu buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.

38. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundo argumentų, susijusių su sanitarinių įrenginių trūkumu bei privatumo neužtikrinimu sanitariniame mazge, įvertinusi bylos medžiagą, atsižvelgdama į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams ir jų papildomai nekartoja.

39. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų dėl minimalaus ploto gyvenamojoje aplinkoje neužtikrinimo, sanitarinių įrenginių trūkumo, o šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti Marijampolės PN veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

40. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

41. Dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažymėtina, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

42. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).

43. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista 1 200 Eur suma šiuo konkrečiu atveju laikytina pagal faktines bylos aplinkybes teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančiu piniginiu atlygiu pareiškėjui už patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjo prašomos sumos (7 000 Eur) priteisimas pagal anksčiau aptartas šios individualios bylos aplinkybes būtų aiškiai neproporcinga, neatitinkanti pažeidimo masto ir intensyvumo, teisingumo ir protingumo kriterijų kompensacija.

45. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, tačiau tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė