2021-03-24 Nr. AB-5924-3-61-3-03358-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2021-03-24 Nr. AB-5924-3-61-3-03358-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja L. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. liepos 17 d. prašymą.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-841-756/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03358-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėja L. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. liepos 17 d. prašymą.
2. Pareiškėja nurodė, kad per įgaliotą asmenį Tarnybai 2019 m. liepos 17 d. pateikė prašymą „Dėl žemės atkūrimo (duomenys neskelbtini) vienkiemyje“ (toliau – ir Prašymas), kurį atsakovas gavo 2019 m. liepos 19 d., tačiau iki skundo surašymo dienos Prašymas nebuvo išnagrinėtas, atsakovas taip pat neinformavo apie Prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą. Pareiškėjos teigimu, Tarnyba nepaisė teisės aktuose nustatytų asmenų prašymų nagrinėjimo terminų.
3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
4. Tarnyba nurodė, kad Vilniaus miesto skyrius 2019 m. spalio 28 d. raštu informavo pareiškėjos įgaliotą asmenį, jog siekdamas tinkamai įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo įpareigojimą, t. y. pakoreguoti buvusio savininko S. R. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į 5,62 ha žemės sklypą, privalo tinkamai pakartotinai išnagrinėti visus esamus archyvinius duomenis. Archyvinių duomenų, planų analizė neapsiriboja vien tik buvusio savininko iki 1940 metų turėtos žemėvaldos duomenimis, turi būti išanalizuotos ir aplink esančių buvusių savininkų iki 1940 metų nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribos, nuosavybių atkūrimo bylos. Pareiškėjos Prašymo nagrinėjimas užtruko dėl Tarnybos darbuotojams tenkančio didelio darbo krūvio, darbuotojų trūkumo ir kitų faktorių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-231-525/2019 Tarnyba buvo įpareigota pakoreguoti buvusio savininko S. R. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją. Dėl nuo 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio pakeitimo Tarnybos Vilniaus miesto skyriuje gauta daugiau nei 1 000 asmenų prašymų, todėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus darbuotojai objektyviai negalėjo laiku įvertinti reikiamų duomenų. Tarnybos teigimu, Prašymo nagrinėjimo procedūra nėra vilkinama, Tarnyba tęsia Prašymo nagrinėjimo procedūrą.
II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjos L. G. skundą.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-615-815/2017 įpareigojo Tarnybos Vilniaus miesto skyrių pakoreguoti buvusio savininko S. R. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į 5,62 ha žemės sklypą; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-231-525/2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą paliko nepakeistą; pareiškėjos įgaliotas asmuo J. J. 2019 m. liepos 17 d. Tarnybai pateikė prašymą pakartotinai perskaičiuoti žemės sklypo plotą turimoje kartografinėje medžiagoje ir pakoreguoti esamą kartografiją, raštiškai informuoti apie atliktą darbą; Tarnyba 2019 m. spalio 28 d. raštu Nr. 49SFN-3541-(14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjos įgaliotam asmeniui J. J. nurodė, jog Tarnybos Vilniaus skyrius, siekdamas tinkamai įvykdyti teismų įpareigojimą, privalo tinkamai pakartotinai išnagrinėti visus esamus archyvinius dokumentus, taip pat kad pavedimo atlikti teisės aktais nustatytais terminais Tarnybos Vilniaus miesto skyrius neturi galimybės.
7. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25 bei 26 punktais, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, jo pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą.
8. Pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, kad asmens teisių gynimas turi būti realus, o ne iliuzinis. Teisminės valdžios paskirtis – ne tik išspręsti teisinius konfliktus, bet išspręsti juos taip, kad būtų paneigtas vilkinimas, piktnaudžiavimas, nenoras veikti taip, kaip numato teisės aktai. Teismo sprendimas turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas, motyvuotas. Byloje nėra ginčo dėl to, jog Tarnyba pažeidė VAĮ ir Taisyklėse nustatytus terminus, tačiau atsakovas nurodė, jog pareiškėja buvo informuota apie praleistus administracinės procedūros terminus, taip pat kad šiuo metu nagrinėja archyvinius dokumentus, tęsia nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad tenkinus pareiškėjos skundą, susidarytų situacija, kai teismas įpareigotų instituciją atlikti veiksmus, kuriuos ji šiuo metu ir atlieka. Pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjai, kad jeigu ji mano, jog dėl Tarnybos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus kilo turtinė ar neturtinė žala, pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą su skundu dėl žalos atlyginimo.
9. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III. 10. Pareiškėja L. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjos skundą.
11. Pareiškėja palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytą poziciją, nurodo, kad Prašymas iki apeliacinio skundo pateikimo nėra išnagrinėtas. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. Nr. A602-1192/2012 yra susijusi su išaiškinimais, kad viešojo administravimo subjekto sprendimo priėmimas praleidus įstatyme nustatytą terminą nedaro to sprendimo negaliojančiu, tačiau pareiškėja šioje byloje prašė ne pripažinti negaliojančiu atsakovo sprendimą, o įpareigoti atsakovą išnagrinėti Prašymą. Be to, minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje nebuvo keliamas įpareigojimo atlikti veiksmus klausimas. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad kitose panašaus pobųdžio bylose Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjų skundus tenkina. Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja teisinės valstybės ir teisinio saugumo principams.
12. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytą poziciją, apeliacinį skundą prašo atmesti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 13. Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos neveikimo – atsakymo į pareiškėjos L. G. 2019 m. liepos 17 d. kreipimąsi nepateikimo.
14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė nustatęs, kad, nors Tarnyba pažeidė VAĮ bei Taisyklėse nustatytus terminus, tačiau pareiškėją informavo apie praleistus administracinės procedūros terminus bei tai, kad nagrinėja archyvinius dokumentus ir tęsia nuosavybės teisių atkūrimo procesą.
15. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde pažymi, jog vis dar nėra gavusi atsakymo į 2019 m. liepos 17 d. prašymą.
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
17. Asmenų teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą, nustato VAĮ, kurio (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d.) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. Pastarosios 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse nustatyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis VAĮ 31 straipsnyje nustatytų terminų (25 p.). Jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo institucijoje dienos, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 25 punkte nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą, institucija per 2 darbo dienas nuo institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens tokio sprendimo priėmimo dienos išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis (26 p.).
18. Kaip minėta, pareiškėja ginčą kelia dėl atsakovo neveikimo, t. y. atsakymo į pareiškėjos 2019 m. liepos 17 d. prašymą nepateikimo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar Tarnybos Vilniaus skyrius tikrai neatsakė į minėtą pareiškėjos kreipimąsi, ar kokį nors atsakymą pateikė.
19. Byloje nustatyta, kad: pareiškėja, vadovaudamasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartimi, 2019 m. vasario 26 d. kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių, prašė pakartotinai perskaičiuoti žemės sklypo plotą ir pakoreguoti esamą kartografiją; negavusi atsakymo į minėtą prašymą, pareiškėja pateikė skundą Tarnybos direktoriui, kuris 2019 m. liepos 3 d. raštu informavo, jog Tarnybos Vilniaus miesto skyriui pavesta pakoreguoti buvusio savininko S. R. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimą teisės aktų nustatyta tvarka; pareiškėja 2019 m. liepos 17 d. raštu kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių, prašė pakartotinai perskaičiuoti žemės sklypo plotą ir pakoreguoti esamą kartografiją bei raštiškai informuoti apie atliktą darbą; Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2019 m. spalio 28 d. raštu Nr. 49SFN-3541-(14.49.104.) pareiškėją informavo, kad siekdamas tinkamai įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, privalo tinkamai pakartotinai išnagrinėti visus esamus archyvinius dokumentus, todėl neturi galimybės pavedimą atlikti teisės aktų nustatytais terminais, taip pat kad apie priimtus sprendimus pareiškėja bus informuota atskiru raštu.
20. Taigi iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad į pareiškėjos 2019 m. liepos 17 d. prašymą (taip pat anksčiau teiktą 2019 m. vasario 26 d. prašymą) Tarnybos Vilniaus miesto skyrius atsakė 2019 m. spalio 28 d. raštu Nr. 49SFN-3541-(14.49.104.). Išnykus ginčo dalykui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008; 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016; kt.). Nustačius, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik atsakovo neveikimas, byloje nesprendžiant ginčo dėl Tarnybos ir jos Vilniaus miesto skyriaus pareiškėjai pateiktų atsakymų pagrįstumo ir (ar) teisėtumo, nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų ir (ar) jų vilkinimo, teisėjų kolegija nevertina nuosavybės teisių atkūrimo procese atliktų Tarnybos ir jos Vilniaus miesto skyriaus veiksmų bei pareiškėjai pateiktų raštų turinio.
21. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, jog iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja iš esmės siekia, kad Tarnybos Vilniaus skyrius atliktų 2019 m. sausio 30 d. įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendime nurodytus veiksmus. Būtent atsižvelgdama į minėtą teismo sprendimą pareiškėja du kartus su analogišku prašymu, kurio esmė – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo vykdymas, kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai išaiškintina, kad, manydama, jog viešojo administravimo subjektas nevykdo teismo sprendimo, ji dėl tokio sprendimo vykdymo gali imtis procedūrų, įtvirtintų ABTĮ 99 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse. VAĮ bei Taisyklėse nustatytos asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo procedūros nėra susijusios su teismo sprendimų vykdymo užtikrinimu ir šių procedūrų nereglamentuoja.
22. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos L. G. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjos Veslava Ruskan
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Milda Vainienė