2025-06-04 Nr. AB-9792-3-62-3-00638-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-635-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00638-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2025 m. kovo 13 d. raštą Nr. 1SS-152-(5.75 Mr.) „Dėl jūsų skundo“ (toliau – ir Raštas) ir grąžinti pareiškėjo prašymą NŽT išnagrinėti iš naujo, pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. išnagrinėti prašymą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjas, be kita ko, skunde nurodė, kad jam tapo žinoma apie NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2023 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. 8VĮ-851-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) ir apie NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2023 m. lapkričio 4 d. priimtą įsakymą Nr. 8VĮ-1173-(14.8.2.E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2023 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. 8VĮ-851-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2023 m. lapkričio 4 d. Įsakymas).

Pareiškėjas pastebėjo, kad Įsakyme nurodyta, jog NŽT 0,5364 ha sklypą paskirsto atitinkamai: 0,3796 ha – ugdymo įstaigai, 0,1568 ha – visiems daugiabučio butams, kas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir teisminės praktikos, jog būtina patikrinti, kokio dydžio žemės sklypas realiai reikalingas pastatams eksploatuoti.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis ir kiti namo bendraturčiai kreipėsi į NŽT dėl Įsakymo panaikinimo, NŽT 2024 m. gruodžio 30 d. pateikė nepagrįstą atsakymą, kuris buvo apskųstas jame nurodyta tvarka NŽT direktoriui. NŽT direktorius parengė nepagrįstą ir nemotyvuotą Raštą, kad neturi pagrindo panaikinti Įsakymą.

Pareiškėjas skunde išdėstė argumentus dėl Įsakymo neteisėtumo, pažymėjo, kad Rašte neaptartos Įsakymo priėmimo prielaidos, neatsižvelgta į namo (bendrabučio) bendraturčių interesus, Rašte nepateiktas joks teisės altas, kuriuo remiantis NŽT negalėjo panaikinti pačios institucijos priimto Įsakymo.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo M. K. skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalimi. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į NŽT, prašydamas panaikinti Įsakymą. Įvertinęs NŽT direktoriaus Rašto turinį, teismas konstatavo, kad nagrinėjant pareiškėjo 2025 m. sausio 26 d. skundą, nebuvo sprendžiamas NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo Įsakymo teisėtumo klausimas. Teismo įsitikinimu, Rašte buvo tik pateikta tam tikra informacija bei pareiškėjui išaiškinta Kauno miesto savivaldybės sprendimų apskundimo tvarka.

Kadangi, teismo vertinimu, NŽT direktoriaus Raštas nelaikytinas administraciniu sprendimu, pareiškėjui sukeliančiu teisines pasekmes ir nėra administracinis aktas, ginčytinas ABTĮ nustatyta tvarka, teismas skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

III. Pareiškėjas M. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, tikėtina, nesusipažinęs su visa bylos medžiaga, padarė klaidingas išvadas dėl ginčijamo NŽT direktoriaus Rašto pobūdžio. Pareiškėjas teismui skunde išdėstė, kad jis pateikdamas skundą NŽT direktoriui siekė administracinio sprendimo panaikinimo, o ne informacinio atsakymo apie kitų institucijų priimtus sprendimus. Pareiškėjo įsitikinimu, NŽT direktoriui nepanaikinus savo priimtų įsakymų, būtų pažeistos pareiškėjo ir jo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių teisės. Akivaizdu, jog netinkamas žemės sklypo plotų paskirstymas šalia daugiabučio gyvenamojo namo, priklausančio pareiškėjui ir kitiems bendrasavininkams, sukelia tiesiogines pasekmes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo M. K. skundą dėl to, kad Raštas nelaikytinas administraciniu sprendimu, sukeliančiu pareiškėjui teisines pasekmes ir todėl negalinčiu būti savarankišku ginčo dalyku administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia NŽT direktoriaus Raštą, kuris, kaip matyti iš jo turinio, parengtas išnagrinėjus pareiškėjo ir kitų asmenų skundą, kuriame prašoma pripažinti Įsakymą netekusiu galios. NŽT direktorius Raštu informavo besikreipusius asmenis apie NŽT Kauno miesto skyriaus ir Kauno miesto savivaldybės tarybos priimtus sprendimus (atliktus veiksmus) dėl aktualaus žemės sklypo dalies, tenkančios bendrabučio patalpų savininkams, nustatymo. NŽT direktoriaus Rašte nurodyta, kad žemės sklypo (t. y. valstybinio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) dalių nustatymas yra tiesiogiai susijęs su kitų asmenų valstybinės žemės nuomos teisėmis; atsižvelgiant į tai, NŽT neturi teisinio pagrindo naikinti Įsakymą.

Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas Įsakymu ir jį iš dalis pakeitusiu 2023 m. lapkričio 4 d. Įsakymu nustatė, kad bendrabučio (t. y. pastato-bendrabučio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) butų ir (ar) kitų patalpų savininkams tenkanti žemės sklypo dalis – 0,1568 ha. Iš pareiškėjo skundo galima suprasti, kad jis į NŽT dėl Įsakymo panaikinimo ir su kitais prašymais kreipėsi kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini) (t. y. Įsakyme nurodyto pastato-bendrabučio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtis).

Vertindama pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvados, kad dėl Rašto skundas negali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017; kt.).

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Įvertinus Rašto ir kitų byloje esančių įrodymų turinį, darytina išvada, kad skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu ir nėra pagrindo konstatuoti, kad Raštas nėra administracinis sprendimas ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. kad nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių teisinių argumentų šiai savo išvadai pagrįsti, be to, kitų atsisakymo priimti skundą pagrindų nenustatė. Tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti Rašto priėmimo pagrindus ir įvertinti, ar Raštas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus ir ar yra pagrindas taikyti pareiškėjo pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų ir (ar) dėl valstybinės žemės patikėtinių veiklos, susijusios su valstybinės žemės patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padaliniai. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimai ir veiksmai ar neveikimas, išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pagal šio straipsnio 4 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, padaręs išvadą, jog dėl Rašto negali būti paduodamas skundas administraciniam teismui. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas – skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nagrinėjamoje byloje yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo M. K. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. šioje proceso stacijoje dar nėra nagrinėjamas pareiškėjo skundas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su skundžiamo Rašto ir Įsakymo neteisėtumu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo M. K. skundo priėmimo klausimą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius