2023-05-29 Nr. CB-4482-2-68-3-01376-2022-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2248

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01376-2022-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2023 m. gegužės 1 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Buta“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 28 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 28 d. nutarties palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, netinkamai aiškindami ir taikydami Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, nepagrįstai nekonstatavo, kad teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutarties šiuo atveju nereikėjo pasirašyti, nes detaliojo plano sprendiniams įgyvendinti nebuvo reikalinga inžinerinės ir (ar) socialinės infrastruktūros plėtra. Teismai, konstatuodami, kad nėra pagrindo pripažinti sutarties negaliojančia pagal CK 1.87 straipsnį, pažeidė sutarčių aiškinimo ir taikymo taisykles, nenustatė tikrosios sutarties šalių valios ir sutarties sudarymo tikslo. Teismai, netinkamai aiškindami ir taikydami CK 1.80 straipsnio 1 dalį, padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo sutarties 2.1 punktas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Teismų išvados dėl sutarties objekto padarytos netinkamai vertinant byloje esančius įrodymus. Teismai, konstatuodami, kad nėra pagrindo pripažinti ginčo sutarties negaliojančia pagal CK 1.90 straipsnį, pažeidė įrodymų vertinimo bei sutarčių aiškinimo ir taikymo taisykles, todėl nepagrįstai nekonstatavo, kad bylos aplinkybės patvirtina suklydimo faktą. Nagrinėjamu atveju suklydimas buvo reikšmingas, nes nėra pagrindo teigti, kad verslininkas analogiškomis aplinkybėmis būtų sutikęs su reikalavimu įrengti tokio masto infrastruktūrą, kai jam tokia pareiga nenustatyta. Teismai nepagrįstai nekonstatavo atsakovės nesąžiningumo, nes bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė tyčia siekė suklaidinti ieškovę ir nutylėjo svarbias aplinkybes. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo kasaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo procesiniam sprendimui priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Buta“ (j. a. k. 304584491) 600 (šešis šimtus) Eur ir 45 (keturiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. balandžio 28 d. UAB MAXIMA LT.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Alė Bukavinienė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė