2021-04-21 Nr. AB-8267-3-61-3-00707-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-291-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00707-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. K. 2021 m. kovo 8 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 68-96 bei Mokestinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. S-28.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2021 m. kovo 24 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją ir vėliau į Komisiją, nesutikdamas su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2020 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. (7.45)FR0682-337, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas. Pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė Kauno AVMI sprendimas, todėl pareiškėjas turėtų prašyti teismo panaikinti būtent šį sprendimą, pateikti teismui skundžiamus aktus.

Pareiškėjas 2021 m. kovo 10 d. pateikė teismui papildomus dokumentus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi nutarė pareiškėjo A. K. skundą laikyti nepaduotą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, padarė išvadą, kad pareiškėjas pašalino ne visus teismo nustatytus trūkumus. Pareiškėjui, kuriam atstovauja advokatas, teismo nutartimi buvo išaiškinta, kad teisines pasekmes jam sukelia Kauno AVMI sprendimas, kurį jis apskundė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai – VMI, vėliau – ir Komisijai, tačiau pareiškėjo prašomų panaikinti VMI ir Komisijos sprendimų apskundimas savaime nedaro įtakos jo teisiniam statusui. Nepaisant to, pareiškėjas teismui nesuformulavo reikalavimo panaikinti Kauno AVMI sprendimą, kuris jam sukelia tiesiogines teisines pasekmes, t. y. nesuformulavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio nuostatas atitinkančių skundo reikalavimų. Pareiškėjui netinkamai įvykdžius teismo nurodymus pašalinti skundo trūkumus, nutarta skundą laikyti nepaduotą ir grąžinti pareiškėjui.

III. Pareiškėjas A. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartį bei perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartyje tik išdėstė savo nuomonę ir pasiūlė pareiškėjui suformuluoti dar vieną reikalavimą. Šio reikalavimo nesuformulavimas pats savaime negali būti traktuojamas kaip skundo trūkumas, tai neatitiktų teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Pareiškėjo įsitikinimu, teisines pasekmes jam sukėlė būtent VMI 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. 68-96, nes juo ne tik buvo netenkintas pareiškėjo skundas, bet ir patvirtintas Kauno AVMI sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Panaikinus minėtą VMI sprendimą, netektų galios ir Kauno AVMI sprendimas. Pareiškėjas tvirtina, kad jo skundas atitinka ABTĮ įtvirtintus reikalavimus, bei akcentuoja, jog jis turi teisę tikslinti skundą vėlesnėse proceso stadijose. Ginčijamą teismo nutartį palikus galioti, pareiškėjui būtų užkirstas kelias pakartotinai kreiptis į teismą, nes būtų suėjęs skundo padavimo terminas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-818-492/2017, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-258-662/2018). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Pagal ABTĮ 23, 24 straipsnius, teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką nustatyta pareiškėjui. Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia ginčo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą. Akcentuotina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2837-520/2017, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tokį skundą laikyti nepaduotą. Siekiant įvertinti, ar toks teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, būtina patikrinti, ar teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir vėliau konstatavo, jog šie trūkumai nebuvo pašalinti per nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju Kauno AVMI 2020 m. balandžio 22 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (7.45) FR0680-209. Kauno AVMI 2020 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. (7.45) FR0682-337 patvirtino minėtą patikrinimo aktą, t. y. patvirtino apskaičiuotą nesumokėtą 5 938,71 Eur gyventojų pajamų mokestį ir 2 907,02 Eur delspinigius, skyrė pareiškėjui 10 proc. dydžio (594 Eur) baudą, atleido pareiškėją nuo 50 proc. delspinigių (1 453,51 Eur). VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Kauno AVMI 2020 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. (7.45) FR0682-337, 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 68-96 nusprendė patvirtinti minėtą Kauno AVMI sprendimą. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. S-28 patvirtino VMI 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 68-96.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 128 straipsnio 1 dalį, mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma. Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustatė mokesčių įstatymų pažeidimus, patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo; sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą ir į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto (jei jos buvo pateiktos). Mokesčių administravimo įstatyme taip pat įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą (144 str.); mokestiniams ginčams šiame įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra (145 str. 1 d.); mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija ir teismas (147 str.).

Iš pareiškėjo skundo argumentų matyti, jog jis nesutinka būtent su mokestinio patikrinimo, kurį atliko Kauno AVMI, metu nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, t. y. mokestinio patikrinimo rezultatais, kurie buvo įforminti Kauno AVMI 2020 m. balandžio 22 d. patikrinimo aktu Nr. (7.45) FR0680-209 ir patvirtinti Kauno AVMI 2020 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. (7.45) FR0682-337. VMI, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, patikrinusi Kauno AVMI 2020 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. (7.45) FR0682-337 (kartu ir patikrinimo akto) teisėtumą ir pagrįstumą, priėmė 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 68-96. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad susidariusioje situacijoje teisines pasekmes sukelia būtent Kauno AVMI 2020 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. (7.45) FR0682-337, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų – VMI 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. 68-96 bei Komisijos 2021 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. S-28 – apskundimas, neskundžiant teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo, savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui. Taigi, pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi pagrįstai nustatė esminį skundo trūkumą, kurio pareiškėjas nepašalino per teismo nustatytą terminą, t. y. tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimo ir nepateikė teismui skundžiamo (teisines pasekmes sukeliančio) administracinio akto.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atskirajame skunde nurodytose administracinėse bylose (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1172-281/2019 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-163-968/2021) buvo nagrinėjami ginčai dėl VMI sprendimų, kuriais nuspręsta patvirtinti patikrinimo aktus, šiose bylose nebuvo keliami ginčai dėl teritorinių valstybinės mokesčių inspekcijų sprendimų, tokie sprendimai minėtose bylose nebuvo priimti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl VMI sprendimo, kuriuo išnagrinėtas jo skundas dėl teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos – Kauno AVMI – sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, VMI ginčijamą sprendimą priėmė kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir, pareiškėjui nepašalinus šių esminių trūkumų, skundą laikė nepaduotą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. (A. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė