Legislator Case Law & Legislation
66d805bb-71b4-49dd-8e01-4b4bc34f71e2 AI generated

66d805bb-71b4-49dd-8e01-4b4bc34f71e2 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Case Number 66d805bb-71b4-49dd-8e01-4b4bc34f71e2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinio nusižengimo byla Nr. II-478-298/2021 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00490-2021-2 Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3; (S) VILNIAUS REGIONIO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. gruodžio 17 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, dalyvaujant pareiškėjui Š. J., jo atstovui advokatui Aidui Mažeikai, Institucijos atstovui Vladui Miliui viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo Š.

Legislator headnote

AI generated

66d805bb-71b4-49dd-8e01-4b4bc34f71e2 · Vilniaus regiono apylinkės teismas: Jis V. J. nematė. Ten važinėja nuo 2000 m. V. J. atvažiavo iÅ¡ uždaros teritorijos. Kitas automobilis iÅ¡važiavo jam prieÅ¡ pat jį. V. J. iÅ¡važiavo iÅ¡ uždaros teritorijos. PareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais. Institucijos atstovas prašė palinkti NutarimÄ nepakeistÄ . Eismo įvykio metu ten nebuvo kelio ženklo, dėl to mano, kad tai buvo lygiareikÅ¡mių kelių sankryža. Suinteresuoto asmens V. J. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodyta, kad tarp Å¡alių nėra ginčo, jog sankryžoje kurioje įvyko eismo įvykis, pirmumo ženklų nėra, abejų kelių kelio dangos vienodos- asfaltuotos.

Keywords

AI generated
international carriage by road traffic violation road safety concerns disruption of public transport right of way road traffic accidents
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinio nusižengimo byla Nr. II-478-298/2021 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00490-2021-2 Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3; (S) VILNIAUS REGIONIO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. gruodžio 17 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, dalyvaujant pareiškėjui Š. J., jo atstovui advokatui Aidui Mažeikai, Institucijos atstovui Vladui Miliui viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo Š.

J. įgalioto atstovo advokato Aido Mažeikos skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. liepos 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16299-2021, ir n u s t a t ė : Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau- Institucijos) 2021 m. liepos 16 d. nutarimu (toliau- Nutarimas) Å . J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 417 straipsnio 7 dalį paskirta 11 eurų bauda, už tai, kad jis 2020 m kovo 4 d. 07:24 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, lygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje nedavė kelio iÅ¡ deÅ¡inės važiuojančiam automobiliui, su juo susidÅ«rė ir abi transporto priemones apgadino.

Å . J. įgaliotas atstovas advokatas Aidas Mažeika skundu praÅ¡o grÄ Å¾inti bylÄ institucijai iÅ¡samiam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, o netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, administracinio nusižengimo bylos teisenÄ Å . J. atžvilgiu nutraukti, nes yra įsitikinę, kad eismo įvykis įvyko ne sankryžoje. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 62 punkte nurodyta, kad sankryžomis nelaikomos vietos, kur iÅ¡važiuojama iÅ¡ kelio į esančias Å¡alia jo teritorijas arba įvažiuojama į keliÄ iÅ¡ Å¡alia jo esančių teritorijų.

Skunde nurodoma, kad Å . J. (duomenys neskelbtini) gatve važinėja daugiau kaip 10 metų kiekvienÄ dienÄ , prie iÅ¡važiavimo, kuriame įvyko eismo įvykis, yra ženklas akligatvis, todėl jis yra įsitikinęs, kad gatvė, o ne akligatvis yra pagrindinė. Taip pat jam, kaip vietiniam gyventojui, yra žinoma, jog Å¡iame akligatvyje yra tik keletas gyvenamųjų namų, ilgÄ laikÄ akligatvis net nebuvo asfaltuotas. Pastebėtina tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvės bendras ilgis yra apie 1,7 km, Å¡ioje gatvėje yra gausybė akligatvių, kurie veda prie kelių - keliolikos namų, todėl bÅ«tų nelogiÅ¡ka manyti, jog visi Å¡ie akligatviai yra lygiareikÅ¡mių kelių sankryžos su pagrindine gatve.

Skunde nurodoma, kad įvykio metu V. J. iÅ¡važiavo iÅ¡ nuosavų namų teritorijos, nepraleido keliu važiuojančio Å . J., todėl administracine tvarka už sukeltÄ eismo įvykį baustinas jis. Eismo įvykio ekspertizėje nurodyta, kad dviejų kelių susikirtimas, ties kuriuo įvyko transporto priemonių susidÅ«rimas, kelio ženklu Nr. 107 „Sankryža“ ar kitais pirmumo kelio ženklais nepažymėtas. Todėl sprendžiant iÅ¡ pateiktų duomenų visumos, eksperto nuomone, (duomenys neskelbtini) gatvė, kuria važiavo automobilis „Subaru Forester“, yra pagrindinis kelias, o į (duomenys neskelbtini) gatvę prisijungianti, pažymėta kelio ženklu Nr. 611.

„Akligatvis“, tos paties (duomenys neskelbtini) gatvės atÅ¡aka, kuria važiavo „Kia Sorento“, yra laikytina įvažiavimu/iÅ¡važiavimu į Å¡alia esančias teritorijas. Automobilio „Kia Sorento“ vairuotojas įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ esančių Å¡alia jo teritorijų, privalėjo duoti keliÄ juo važiuojančiam automobiliui „Subaru Forester“. PareiÅ¡kėjo Å . J. atstovas skunde laikosi pozicijos, kad ekspertai visikai patvirtino vertinimÄ , kad dėl eismo įvykio yra kaltas ne Å .

J., bet V. J., todėl byla grÄ Å¾intina institucijai iÅ¡samiam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti - nubausti kaltÄ dėl eismo įvykio asmenį. Skunde nesutinkama su Institucijos nutarime nurodytu teiginiu, kad susikirtime kelio danga yra vienoda, pirmumo ženklų nėra, važiavimo tvarka neaptarta, todėl Å¡iame susikirtime reikia duoti keliÄ transporto priemonei artėjančiai iÅ¡ deÅ¡inės. Skunde teigiama, kad ekspertai nurodė, kad „(duomenys neskelbtini) gatvė, kuria važiavo automobilis „Subaru Forester“, yra pagrindinis kelias, o į (duomenys neskelbtini) gatvę prisijungianti, pažymėta kelio ženklu Nr. 611.

„Akligatvis“, tos paties (duomenys neskelbtini) gatvės atÅ¡aka, kuria važiavo „Kia Sorento“, yra laikytina įvažiavimu/iÅ¡važiavimu į Å¡alia esančias teritorijas.“, todėl sprendimÄ priėmusios Institucijos įsitikinimas, kad jei aklakelis (atÅ¡aka) yra įtrauktas į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių sÄ raÅ¡Ä savaime reiÅ¡kia, kad tai yra lygiareikÅ¡mis kelias, laikytinas klaidingu. Skunde nurodoma, kad kaltės nustatymas už važiavimÄ nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų glaudžiai susijęs su klausimu, ar kelio ženklai ir kitas ženklinimas atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, ar jie buvo pakankamai aiÅ¡kÅ«s vairuotojams, kad jie galėtų greitai suprasti draudžiamo ir leistino elgesio ribas.

Skunde nurodoma, kad nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį abejonės dėl kaltinimo pagrįstumo bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taip pat, skunde teigiama, kad Å . J. veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymio-kaltės. Institucija atsiliepimu į skundÄ prašė skundÄ atmesti ir nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodoma, kad ginčas byloje kilo dėl to, ar eismo įvykis įvyko lygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje, ar automobilis ,,Kia“ iÅ¡važiavo iÅ¡ teritorijos.

Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad sankryža - kelių kirtimosi, jungimosi arba atsiÅ¡akojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsiÅ¡akojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur iÅ¡važiuojama iÅ¡ kelio į esančias Å¡alia jo teritorijas arba įvažiuojama į keliÄ iÅ¡ Å¡alia jo esančių teritorijų. Ties sankryža pastatytas kelio ženklas „Aklakelis“ nenusako, kad yra įvažiuojama į teritorija, jis nurodo, kad kelias neturi viename gale iÅ¡važiavimo.

Teritorija - tai tam tikras apibrėžtas ar neapibrėžtas ribas turinti zona, kuriÄ eismo dalyviai gali suprasti ir identifikuoti, pvz.: degalinės teritorija, iÅ¡važiavimas iÅ¡ įmonės teritorijos, netgi iÅ¡važiavimas iÅ¡ gyvenamųjų namų teritorijos, kuri yra atskirta nuo įvažiuojamojo kelio vartais ar pakeliamu užtvaru ir panaÅ¡iai. Å iuo konkrečiu atveju, kelias paženklintas aklakeliu, nėra privažiavimas tik iki vieno ar dviejų individualių namų, gatvė pakankami ilga, bei tokio pačio pločio ir tokios pačios dangos kaip ir kelias, kuriuo atvažiavo Å .

J. vairuojamas automobilis „Subaru“. Objektyviai vertinant, minėta sankryža yra lygiareikÅ¡mių kelių sankryža. Å . J. skundo nagrinėjimo teisme metu savo skundÄ palaikė ir nurodė, kad visi faktai patvirtina, kad jis važiavo pagrindiniu keliu. Žmonės 2015 iÅ¡siasfaltavo keliÄ ir mano, kad jų kelias lygiavertis. Ä®vykio metu toje vietoje nebuvo jokio kelio ženklo, Å¡iuo metu ten stovi ženklas, pagal kurį, kelias kuriuos jis važiavo eismo įvykio metu, yra pagrindinis. Kiek prisimena įvykio aplinkybes, kad jam buvo užkirstas kelias.

Jis V. J. nematė. Ten važinėja nuo 2000 m. V. J. atvažiavo iÅ¡ uždaros teritorijos. Kitas automobilis iÅ¡važiavo jam prieÅ¡ pat jį. V. J. iÅ¡važiavo iÅ¡ uždaros teritorijos. PareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais. Institucijos atstovas prašė palinkti NutarimÄ nepakeistÄ . Eismo įvykio metu ten nebuvo kelio ženklo, dėl to mano, kad tai buvo lygiareikÅ¡mių kelių sankryža. Suinteresuoto asmens V. J. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodyta, kad tarp Å¡alių nėra ginčo, jog sankryžoje kurioje įvyko eismo įvykis, pirmumo ženklų nėra, abejų kelių kelio dangos vienodos- asfaltuotos.

Kelio ženklinimas taip pat nenustato, jog pirmiau nurodyta sankryÅ¾Ä bÅ«tų nelygiareikÅ¡mė. Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir ekspertizės akte. Todėl sankryža, kurioje įvyko eismo įvykis, turi bÅ«ti laikoma lygiareikÅ¡me sankryža. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 155 punktu, Å . J., vairavęs „Subaru Forester“ automobilį, lygiareikÅ¡mėje sankryžoje privalėjo duoti keliÄ iÅ¡ deÅ¡inės pusės artėjusiai suinteresuoto asmens vairuotai transporto priemonei „Kia Sorento“.

Todėl eismo įvykis įvyko dėl pareiškėjo Š. J. veiksmų. Š. J., vairavęs automobilį „Subaru Forester“, vis vien turėjo ir galėjo išvengti eismo įvykio. Š. J., vairavęs „Subaru Forester“ automobilį, negalėjo nematyti iš dešinės pusės artėjusio Suinteresuoto asmens vairavusio transporto priemonę „Kia Sorento“, kadangi kelias, kuriuo važiavo Š. J. buvo žemėjantis ir besisukantis į kairę, todėl Š. J., vairavęs „Subaru Forester“, negalėjo nematyti iš dešinės pusės prie lygiareikšmės sankryžos artėjančio Suinteresuoto asmens.

Å . J., vairavęs „Subaru Forester“, galėjo ir turėjo iÅ¡vengti eismo įvykio, jeigu nebÅ«tų virÅ¡ijęs leistino greičio arba bÅ«tų stabdęs. Lygiavertėje sankryžoje manevrÄ atlikęs ir nuo įsukimo daugiau nei 10,3 m. nuvažiavęs „Kia Sorento“ automobilis galėjo ir turėjo bÅ«ti matomas iÅ¡ didesnio nei minimalaus stabdymo atstumo - 24,8 m. (35,1 m. - 10,3 m.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog eismo įvykis įvyko dėl to, kad Å .

J., vairavęs „Subaru Forester“ automobilį, pažeidė KET 155 p. reikalavimus virÅ¡ijo leistinÄ greitį arba nestabdė, nors galėjo ir turėjo pastebėti prie lygiareikÅ¡mės sankryžos artėjanti Suinteresuoto asmens vairuojamÄ â€žKia Sorento“ automobilį. Todėl PareiÅ¡kėjo skundas turėtų bÅ«ti atmestas (b. l. 39-40). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugsėjo 16 d. ekspertizės akte nurodyta, kad tikėtina, kad automobilis „Subaru Forester“ priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „Kia Sorento“ užpakalinę dalį (duomenys neskelbtini) gatvėje, iki užfiksuotų Å¡ukių pradžios.

Å ioje eismo situacijoje, tikėtina, kad automobilio „Kia Sorento“ vairuotojo V. J. veiksmai, - iÅ¡ kelio vedančio į Å¡alia esančias teritorijas įvažiuodamas į pagrindinį keliÄ sudarė kliÅ«tį pagrindiniu keliu artėjusiam automobiliui „Subaru Forester“, vairuojamam Å . J., - techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė Å¡io eismo įvykio kilimo sÄ lyga. Jeigu kliÅ«tis buvo sudaryta didesniu nei 35,1 m atstumu nuo susidÅ«rimo vietos, tai automobilio „Subaru Forester“ vairuotojo Å .

J. veiksmai, - laiku nemažino automobilio judėjimo greičio, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Tikėtina, kad šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilis „Kia Sorento“, vairuojamas V. J., iš įvažiavimo į šalia esančias teritorijas suko į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tuo metu, (duomenys neskelbtini) gatve važiavo automobilis „Subaru Forester“, kuris, judėdamas didesniu nei automobilis „Kia Sorento“ greičiu, priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „Kia Sorento“ užpakalinę dalį.

Po susidūrimo automobilis „Subaru Forester“ buvo sustabdytas ir liko stovėti taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane, o automobilis „Kia Sorento“ pavažiavo į priekį ir buvo sustabdytas nenustatytoje vietoje. Automobilis „Subaru Forester“ priekine dalimi (priekiniu bamperiu, dešinės pusės priekiniu sparnu, variklio dangčiu, dešinės pusės priekiniu žibintu, radiatoriaus grotelėmis) atsitrenkė į automobilio „Kia Sorento“ užpakalinę dalį (užpakalinį bamperį, bagažinės dangtį).

Nustatyti, kokie buvo transporto priemonių greičiai susidÅ«rimo metu, iÅ¡ tyrimui pateiktos medžiagos negalima. Jeigu automobilio „Subaru Forester“ vairuotojui, važiuojančiam 50 km/h greičiu, kliÅ«tis, buvo sudaryta didesniu nei 35,1 m atstumu iki susidÅ«rimo vietos, tai vairuotojas, laiku stabdydamas vairuojamÄ transporto priemonę, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Neįvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvę prieÅ¡ artėjantį automobilį „Subaru Forester“, automobilio „Kia Sorento“ vairuotojas V.

J. turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo (administracinio nusižengimo byla Nr. II-1-269/2021 b. l. 59-63). Å . J. skundas netenkintinas. Teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė institucija (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytuosius. S. N. nurodo, kad Å . J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 155 punktÄ , kuriame nurodyta, kad lygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti keliÄ iÅ¡ deÅ¡inės artėjančioms transporto priemonėms, jeigu transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi.

PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamas eismo įvykis įvyko ne lygiaverčių kelių sankryžoje, o automobilis ,,Kia Sorento“ į pagrindinį keliÄ Ä¯važiavo iÅ¡ teritorijos prie kelio. PareiÅ¡kėjas Å . J. tiek savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡ karto po eismo įvykio (administracinio nusižengimo byla Nr. 1-269/2021 b. l. 15), tiek skundo nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad jis buvo įsitikinęs, jog jis važiavo pagrindiniu keliu, o automobilio ,,Kia Sorento“ vairuotojas V.

J. iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alia esančios teritorijos. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindė Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugsėjo 16 d. ekspertizės aktu. Teismas, susipažinęs su jam pateikta medžiaga, iÅ¡klausęs proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų, nesutinka su PareiÅ¡kėju ir jo pateiktu eismo įvykio aplinkybių vertinimu, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas Å . J. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, Institucijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjas nuosekliai laikosi pozicijos, kad jis važiavo pagrindiniu keliu. Savo 2020 m. kovo 3 d. iš karto po eismo įvykio rašytiniame paaiškinime jis nurodė, kad tuo keliu važinėja daugiau nei 10 metų, teisme nurodė, kad nuo 2000 m., todėl yra įsitikinęs, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra pagrindinė gatvė, be to prie išvažiavimo iš teritorijos stovi akligatvio ženklas. Teismo vertinimu, Š. J. manymas, kad jis važiavo pagrindiniu keliu nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos byloje nėra ginčo, kad vieta, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, nėra paženklinta pirmumo ženklais.

Kelių eismo taisyklių 3.14.punkte nurodyta, kad pagrindinis kelias – kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su Å¡alutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“, „Šalutinis kelias iÅ¡ kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti keliÄ â€œ, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su kietÄ ja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriÄ ja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miÅ¡ko, lauko ir panaÅ¡aus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriÄ ja danga – kelio be dangos atžvilgiu.

Å alutiniame kelyje prieÅ¡ pat sankryÅ¾Ä esantis ruožas su kietÄ ja ar biriÄ ja danga nedaro jo lygiareikÅ¡mio su kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad Å . J. manymas, kad jis važiuoja pagrindiniu keliu buvo klaidingas ir objektyviai nepagrįstas. Skunde teigiama, kad Å . J. pateiktÄ eismo įvykio aplinkybių vertinimÄ patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugsėjo 16 d. ekspertizės aktas, tačiau teismas nesutinka su tokia pozicija.

Ekspertizės akte nurodyta, kad iÅ¡ tyrimui pateiktų duomenų negalima pateikti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, todėl Å¡ioje eismo situacijoje tikėtina, kad automobilio „Kia Sorento“ vairuotojo V. J. veiksmai, - iÅ¡ kelio vedančio į Å¡alia esančias teritorijas įvažiuodamas į pagrindinį keliÄ sudarė kliÅ«tį pagrindiniu keliu artėjusiam automobiliui „Subaru Forester“, vairuojamam Å . J., - techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė Å¡io eismo įvykio kilimo sÄ lyga.

Tame pačiame ekspertizės akte padaryta iÅ¡vada, kad jeigu kliÅ«tis buvo sudaryta didesniu nei 35,1 m atstumu nuo susidÅ«rimo vietos, tai automobilio „Subaru Forester“ vairuotojo Å . J. veiksmai, - laiku nemažino automobilio judėjimo greičio, - techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu. Taip pat ekspertizės akte nurodyta, kad tirti pateiktoje medžiagoje užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) gatvės ir asfaltuoto kelio, kuris prisijungia iÅ¡ deÅ¡inės pusės ir žymimas kaip akligatvis (KET ženklas Nr. 611) bei (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, važiuojamųjų dalių sankirta jokiais pirmumo ženklais nepažymėta, tačiau ekspertas padarė iÅ¡vadÄ , kad automobilio „Kia Sorento“ vairuotojo V.

J. veiksmai, - iÅ¡ kelio vedančio į Å¡alia esančias teritorijas įvažiuodamas į pagrindinį keliÄ sudarė kliÅ«tį pagrindiniu keliu artėjusiam automobiliui „Subaru Forester“, vairuojamam Å . J.. Ekspertizes akte nurodytÄ teiginį, kad Å . J. važiavo pagrindiniu keliu, teismas laiko nepagrįstu, nes ekspertizės akte nenurodyta, kuo remiantis buvo nustatyta, kad Å . J. važiavo pagrindiniu keliu ir V. J. turėjo jį praleisti, be to byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų Å¡iÄ ekspertizės akto iÅ¡vadÄ .

Kaip jau minėta byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio vieta nebuvo pažymėta jokiais pirmumo kelio ženklais (tai nurodyta ir ekspertizės akte). Byloje nustatyta, kad automobilis „Subaru Forester“ priekine dalimi, t. y. priekiniu bamperiu, dešinės pusės priekiniu sparnu, variklio dangčiu, dešinės pusės priekiniu žibintu, radiatoriaus grotelėmis, atsitrenkė į automobilio „Kia Sorento“ užpakalinę dalį, t. y. užpakalinį bamperį, bagažinės dangtį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į automobiliams padarytus apgadinimus, į tai, kad šukės užfiksuotos didesniu nei 10, 3 m atstumu nuo sankryžos, darytina išvada, kad automobilis ,,Kia Sorentra“ iš sankryžos į (duomenys neskelbtini) gatvę link (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiavo anksčiau nei automobilis „Subaru Forester“ priartėjo prie minėtos sankryžos, todėl automobilio „Subaru Forester“ vairuotojas Š.

J. turėjo ir galėjo reaguoti į esamÄ situacijÄ ir priimti atitinkamus veiksmus, siekiant iÅ¡vengti eismo įvykio. Atkreiptinas dėmesį į pareiÅ¡kėjo Å . J. nurodytÄ aplinkybę, kad minėtu keliu, po eismo įvykio vietÄ važinėja kasdien nuo 2000 m., į jo nurodyta aplinkybę, kad ir anksčiau minėtoje vietoje yra buvę panaÅ¡ių avarinių situacijų, tačiau pavykdavo iÅ¡vengti eismo įvykių. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas laiko, kad Å . J., bÅ«damas padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojas, žinodamas, kad vietoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, susidaro avaringos situacijos, turėjo bÅ«ti atidus ir rÅ«pestingas.

Sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsiÅ¡akojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsiÅ¡akojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur iÅ¡važiuojama iÅ¡ kelio į esančias Å¡alia jo teritorijas arba įvažiuojama į keliÄ iÅ¡ Å¡alia jo esančių teritorijų. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismÄ joje reguliuoja Å¡viesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukÅ¡tyje ir yra nuovažos, kuriomis eismas vyksta nuo vieno kelio prie kito (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 62 punktas).

Esat aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas, į tai, kad eismo įvykio vietoje nebuvo pirmumo kelio ženklo, į tai, kad kelio dangos buvo vienodos, laiko, kad eismo įvykis įvyko lygiaverčių kelių sankryžoje, todėl važiuojant per jas, reikėjo vadovautis Kelių eismo taisyklių 155 punkte nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjo Å . J. atstovas advokatas A. Mažeika nurodė, kad Å¡iuo metu įvykio vietoje yra kelio ženklas Nr. 203 (duoti keliÄ ), kas atstovo teigimu patvirtina, kad Å .

J. manymas, kad jis važiuoja pagrindiniu keliu, buvo pagrįstas. Teismas nesutinka su tokia Å . J. pozicija. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas Å . J. skundÄ , vertina įvykio metu buvusias aplinkybes, asmenų veiksmus esant toms aplinkybėms. Teismas, susipažinęs į įvertinęs bylos medžiagÄ , skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, laiko, kad Å . J. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, daro iÅ¡vadÄ , kad Institucijos 2021 m. liepos 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16299-2021 pagrįstas ir teisėtas, todėl Å .

J. skundas netenkintinas ir Institucijos Nutarimas paliktinas nepakeistas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : Å . J. skundÄ atmesti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. liepos 16 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16299-2021 palikti nepakeistÄ . Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus.

Teisėjas Vaclavas Karšulis