66d37362-af6c-4d2a-a3a6-2ccd2f4e7d7e · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-155/2013                                                                                                                Proceso Nr. 1-23-1-00647-2010-7                                                                                                            Procesinių sprendimų kategorijos: (S)                                                                                                        1.2.5.3.; 1.2.14.3.1.; 1.2.14.4.2.; 1.2.14.5.1.; 1.2.14.10.; 1.2.17.11; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.4.2.1.; 2.4.6.4.1.                                                       LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 31 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų:

Laimos Garnelienės, Viktoro Kažio, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorams Rimvydui Valentukevičiui, Sergejui Stulginskiui,gynėjoms Liudmilai Karvelienei, Annai Grinevič,nukentėjusiajam S. N.,nuteistiesiems E. M., A. S.,ekspertei S. M., nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. M. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams;- pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;- pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;- pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;- pagal BK 207 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;- pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;- pagal BK 144 str. laisvės atėmimu 1 metams.Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., Å¡ias bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Pagal BK 187 str. 1 d. E. M. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.A. S. nuteistas: - pagal BK 181 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams;- pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;- pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;- pagal BK 207 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;- pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;- pagal BK 144 str. laisvės atėmimu 1 metams.Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., šias bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Pagal BK 180 str. 2 d., 187 str. 1 d. A. S. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.J. U. nuteistas:- pagal BK 181 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams;- pagal BK 180 str. 1d. laisvės atėmimu 1 metams;- pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;- pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;- pagal BK 207 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;- pagal BK 214 str. 1d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;- pagal BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;- pagal BK 144 str. laisvės atėmimu 1 metams.Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., šias bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiajam S. N. solidariai iš nuteistųjų A. S., E. M. ir J. U. priteista 12 543 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 600 Lt atstovavimo išlaidų. Be to, nukentėjusiajam S. N. solidariai iš nuteistųjų E. M. ir J. U. priteista 115 Lt turtinės žalos atlyginimo.Dėl nuteistojo J. U. nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.Šioje byloje Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi pripažinta įrodytu, kad A. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 181 str. 2 d., 187 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 207 str. 1 d., 214 str. 1 d., būdamas nepakaltinamu ir A.

S. nutarta skirti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Pagal BK 180 str. 2 d. byla A. S. nutraukta. Å i teismo nutartis apeliacine tvarka neapskųsta ir yra įsiteisėjusi.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: E. M., A. S. ir J. U. nuteisti už kvalifikuotÄ turto prievartavimÄ , neteisėtÄ disponavimÄ elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis bei neteisėtos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės bei jos duomenų panaudojimÄ , sukčiavimÄ , kreditinį sukčiavimÄ ir palikimÄ be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei.

E. M. ir J. U. nuteisti dar ir už plėšimÄ , o J. U. ir už turto sunaikinimÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡ias nusikalstamas veikas jie padarė tokiomis aplinkybėmis.              E. M., veikdamas bendrai kartu su J. U., 2010 m. rugsėjo 3 d., apie 6.30 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, panaudodami fizinį smurtÄ - užlauždami nukentėjusiojo S. N. rankas, jėga jį nuvedė į kambarį, kur tebelaikydami jį suvaržę, taip atimdami galimybę prieÅ¡intis, bendrais veiksmais iÅ¡ rÅ«bų kiÅ¡enių iÅ¡traukė nukentėjusiajam priklausiančius daiktus: mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSony Ericson“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su „Bitė“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) - 50 Lt vertės, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su „Tele2 pildyk“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) - 20 Lt vertės, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) - 20 Lt vertės, automobilio „Volvo V40“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) raktus, to paties automobilio registracijos liudijimÄ , techninės apžiÅ«ros talonÄ bei draudimÄ , „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) „Visa elektron“ - 25 Lt vertės, to paties banko elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, „Nordea“ banko elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, neturinčius materialinės vertės. IÅ¡ viso užvaldė nukentėjusiojo turto už 115 litų. Be to, E. M., toje pačioje vietoje tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus ir veikdamas bendrai kartu su J.

U. bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi, kuri rankoje laikytu virtuviniu peiliu braukė nukentėjusiajam per pirÅ¡tus bei grasino juos nupjauti, mobiliojo ryÅ¡io telefonais ir fotoaparatu filmavo nukentėjusįjį, taip grasindami internete apie jį patalpinti kompromituojančiÄ informacijÄ . Po to A. S. rankoje laikant ir demonstruojant kirvį bei pasikvietus A. S., kuris suduodamas ranka ne mažiau kaip penkis smÅ«gius nukentėjusiajam į galvos sritį ir tuo pačiu grasindamas peiliu nupjauti pirÅ¡tus, bei J.

U. vienÄ kartÄ spiriant nukentėjusiajam į veidÄ , tokiais savo neteisėtais veiksmais sužinojo nukentėjusiojo „Swedbank“ mokėjimo kortelės „Visa electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) PIN kodÄ , elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius, nukentėjusiojo anketinius duomenis, neturėdami teisėto pagrindo, jie reikalavo savo ir kitų asmenų naudai perduoti sÄ skaitoje esančius pinigus. Taip pat jie savo ir kitų asmenų naudai privertė nukentėjusįjį prieÅ¡ jo valiÄ suraÅ¡yti raÅ¡ytinę sutartį 10 000 Lt tariamos skolos bei automobilio „Volvo V40“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), - 9000 Lt vertės, tariamo pardavimo sutartį. Be to, E. M. ir A. S., veikdami bendrai kartu su J. U. bei A. S., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, toje pačioje vietoje, laikotarpiu nuo 7 val. iki 13 val., pasinaudoję S. N. suteiktais AB banko „Swedbank“ elektroninės mokėjimo priemonės, leidžiančios elektroniniu bÅ«du disponuoti lėšomis, esančiomis banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – vartotojo kodu ir slaptažodžiu bei slaptažodžių kortelės slaptažodžiais, neteisėtai atliko devynias finansines operacijas: 2010-09-03 iÅ¡ S. N. banko sÄ skaitos pervedė 0.01 Lt į UAB „ MCB Finance“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini); vienÄ litÄ Ä¯ UAB „Minibank“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini); vienÄ litÄ Ä¯ UAB „VIA SMS LT“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini); du litus į UAB „Ferratum“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini); vienÄ litÄ Ä¯ UAB „Avent us capital“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini); vienÄ litÄ Ä¯ UAB „Avent us capital“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini); 40 litų į UAB „Tele2“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), taip papildant SIM kortelės (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ ; vienÄ litÄ Ä¯ UAB „SmSCredit.lt“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,01 Lt į UAB „Moment Credit“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Toliau E. M., A. S. ir J. U., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, turėdami vieningÄ tyčiÄ užvaldyti UAB „SmSCredit.lt“ ir UAB „Moment Credit“ pinigines lėšas, apgaule – neteisėtai pasinaudodami elektronine mokėjimo priemone, leidžiančia S. N. elektroniniu bÅ«du disponuoti lėšomis, esančiomis AB banko „Swedbank“ banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos į UAB „SmSCredit.lt“ ir UAB „Moment Credit“ pervedė pinigines lėšas, kredito bendrovėms pateikdami S. N. asmens duomenis, tokiu bÅ«du prisistatydami S. N., nukentėjusiojo vardu su UAB „SmSCredit.lt“ ir UAB „Moment Credit“ sudarė kredito bei paskolų sutartis, pagal kurias UAB „SmSCredit.lt“ ir UAB „Moment Credit“ pinigines lėšas, t.y. po 500 Lt bendroje 1000 Lt sumoje pervedus į S. N. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Jie, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, neteisėtai disponuodami svetima S. N. vardu iÅ¡duota „Swedbank“ elektronine mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, banko „Nordea“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai atlikdami finansines operacijas, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimÄ 1920 Lt vertės turtÄ .              Be to, E. M., A.

S. ir J. U., veikdami bendrai, 2010 m. rugsėjo 3 d., apie 11.30 val., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, J. U. prieÅ¡ S. N. valiÄ sugirdžius 3 tabletes „Leponex“ bei nukentėjusiajam praradus sÄ monę, bendrais veiksmais nukentėjusįjį S. N. nuvežė prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, kur be pagalbos paliko gulėti ant žolės, tokiais veiksmais sukėlė pavojų jo gyvybei, nors turėjo galimybę jam iÅ¡kviesti pagalbÄ . J. U. nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrai su A.

S., 2010-09-12 apie 1 val. (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) kaimų (duomenys neskelbtini) kaime tyčia sudegino turto prievartavimo bÅ«du užvaldytÄ nukentėjusiojo S. N. automobilį „Volvo V40“, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vertė 9000 Lt.             Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminių BPK pažeidimų. Buvo pažeista jo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

IÅ¡ praneÅ¡imo apie įtarimÄ visiÅ¡kai neaiÅ¡ku kas bendrininkavo, kokie veiksmai ir kokios faktinės aplinkybės sudaro atitinkamo nusikaltimo sudėties požymius. Kaltinamajame akte, skirtingai nuo praneÅ¡imo apie įtarimÄ , bandyta grupuoti veiksmus ir faktines aplinkybes, bet taip ir liko neaiÅ¡kÅ«s bendrininkų vaidmenys, taip pat neaiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos ir aplinkybės, atitinkančios nusikaltimų sudėčių požymius. Teismas nuosprendyje bandė tikslinti nekonkretų kaltinimÄ , grupuoti bendrininkus, jų veiksmus, faktines aplinkybes ir kvalifikuoti nusikalstamas veikas, tačiau tai padaryti teismui nepavyko, o tai matosi palyginus paminėtų procesinių dokumentų turinius.

Teismas, pats keisdamas kaltinimo faktines aplinkybes, pažeidė BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimus. BPK 256 str. numatyta, kad asmuo gali bÅ«ti nuteistas pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ arba pagal faktines aplinkybes, kurios iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinime iÅ¡dėstytų, tik esant prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui, apie kurį privalo bÅ«ti informuotas kaltinamasis ir jo gynėjas. Å i įstatymo nuostata yra skirta teisės į gynybÄ užtikrinimui ir ji yra suvaržoma tais atvejais, jeigu kaltinamajam apie kaltinimo pakeitimÄ iÅ¡ anksto nepraneÅ¡ama.

Baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis ir veikas kvalifikuoti pritaikant baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad jame iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo iÅ¡dėstytų kaltinamajame akte, iÅ¡ esmės pakeistos ir nusikalstamų veikų apimtys, nusikalstamų veikų padarymo bÅ«das ir pan., o tai turėjo įtakos veikų kvalifikavimui, bausmei ir tai suvaržė jo teisę į gynybÄ .Be to, teismas netinkamai įvertino įrodymus, savo iÅ¡vadas grindė prieÅ¡taringais nukentėjusiojo parodymais ir pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ .

Vienus nukentėjusiojo parodymus (dėl nenustatytos moters dalyvavimo ir peilio naudojimo, dviejų, o ne vienos, kaip nurodyta nuosprendyje, paskolos sutarčių raÅ¡ymo) teismas atmetė, o kitais rėmėsi nuosprendyje ir taip parodė savo Å¡aliÅ¡kumÄ ir nenuoseklumÄ . Teismas turėjo arba tikėti visais, arba netikėti visais nukentėjusiojo parodymais. Liko neįvertinti nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad jis (E. M.) dėl bankininkystės operacijų neatliko jokių veiksmų ir į tai visiÅ¡kai nesikiÅ¡o.

Taip pat teismas neįvertino ir jo paties parodymų apie tai, kad nukentėjusysis su juo netinkamai elgėsi, prie jo priekabiavo. Tai patvirtino ir nuteistasis A. S.. Netinkamai buvo įvertintos aplinkybės dėl elektroninės bankininkystės duomenų iÅ¡gavimo ir panaudojimo. Jis visiÅ¡kai nesikiÅ¡o į A. S. ir kitų asmenų veiksmus ir neatliko jokio veiksmo. Jį domino tik atlyginimo gavimas už priekabiavimÄ , paskolos raÅ¡telio suraÅ¡ymas, o vėliau jo pakeitimas automobilio perraÅ¡ymu, bÅ«tent į tai buvo nukreipta jo tyčia.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Tik nustačius asmenų susitarimÄ veikti bendrai, jų suvokimÄ , kad kėsinasi į tÄ patį objektÄ bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad asmenys veikė kaip bendravykdytojai.

BendrininkavimÄ kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ , jų veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei jų tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas. Su nepakaltinamu A. S. bendrininkavimo negalėjo bÅ«ti, nes nėra nusikaltimo subjekto kaltės, tačiau nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas A.

S. įvardijo kaip bendravykdytojÄ . Elektroninės bankininkystės duomenų panaudojimas jam (E. M.) nerÅ«pėjo. Nesant bendrininkavimo dėl elektroninės bankininkystės, nėra pagrindo jį nuteisti už bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Jis suprato ir veikė vienas, siekdamas iÅ¡ S. N. gauti neturtinės žalos atlyginimÄ už priekabiavimÄ : liepė raÅ¡yti paskolos raÅ¡telį, o kai S. N. atsisakė, tada liepė raÅ¡yti automobilio pardavimo sutartį. Jis naudojo tik psichologinį smurtÄ , jokio smÅ«gio nukentėjusiajam nesudavė, tokiu bÅ«du jis padarė savavaldžiavimÄ ir jo veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 294 str. 1 d.

Teismas be pagrindo jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 182 str. 1 d. ir BK 207 str. 1 d. Kvalifikuodamas veiksmus kaip sukčiavimÄ ir kreditinį sukčiavimÄ teismas savotiÅ¡kai veikas sudubliavo, o pagal BK 144 str. 1 d. jį nuteisė nesant eksperto iÅ¡vados ir be jokių kitų jo kaltės įrodymų.Vertindamas įrodymus teismas nesilaikė daugelio teisės normų: BK 1 str., 2 str., BPK 4 str., 6 str. 2 d., 20 str. reikalavimų ir tokiu bÅ«du pažeidė vienÄ iÅ¡ svarbiausių baudžiamojo proceso principų – nekaltumo prezumpcijos principÄ , įtvirtintÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.

Kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymÄ . Baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka tyrimo institucijoms. Ä®tariamasis ar kaltinamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, tačiau pasinaudodamas teise į gynybÄ jis gali pateikti įrodymų ar argumentų, paneigiančių pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuosprendis turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskirtos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Pagal BPK 301 str. 1 d. reikalavimus pagrįstas yra toks nuosprendis, kurio iÅ¡vados yra pagrįstos neabejotinais įrodymais, iÅ¡tirtais teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 305 str. apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyta įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai. Teismas aukščiau paminėtų BPK reikalavimų nesilaikė, nesivadovavo nurodyto nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimais ir nuosprendyje liko nepaÅ¡alintos abejonės. Teismas, rodydamas iÅ¡ankstinį nusistatymÄ dėl įrodymų vertinimo, nemotyvuotai atmesdamas ir neįvertindamas esminių reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, buvo neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , o apkaltinamÄ jį nuosprendį surašė pažeisdamas BPK 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 2 p., 3 p. nuostatas. Teismas iÅ¡ jo ir kitų nuteistųjų solidariai priteisė S. N. 12 543 Lt turtinės žalos bei 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo bÅ«ti tenkintas tik BK 294 str. numatyto nusikaltimo sukeltų pasekmių atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, kad jis nukentėjusiojo atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, tik paprašė atlyginti už įžeidimÄ , priekabiavimÄ . IÅ¡ bylos matosi, kad tarp jo ir nukentėjusiojo santykiai susiklostė dėl paties nukentėjusiojo netinkamo elgesio, o tai turi įtakos sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ . Todėl civilinis ieÅ¡kinys jo atžvilgiu turėjo bÅ«ti atmestas.

PraÅ¡o nuosprendį pakeisti, pagal BK 181 str. 2 d., 180 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 207 str. 1 d., 214 str. 1 d., 144 str. jį iÅ¡teisinti. Nuteisti pagal BK 294 str. 1 d. paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Civilinį ieÅ¡kinį atmesti.Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka. Teismas turėjo ne priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, o bylÄ perduoti prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.

BPK 22 str. 3 d. yra įtvirtinta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, BPK 44 str. 7 d. nurodyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba bÅ«tų skubiai ir nuodugniai praneÅ¡ta apie jam pareikÅ¡to kaltinimo pobÅ«dį bei pagrindÄ , turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai. Å ioje byloje jis, susipažinęs su pareikÅ¡tu kaltinimu, nesuprato, kuo konkrečiai yra kaltinamas. BPK 219 str. 5 d. nurodyta, kad kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodyta:

BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytÄ veikÄ . IÅ¡ kaltinamajame akte apraÅ¡yto pirmojo nusikaltimo epizodo jis nesuprato, kokius nusikalstamus veiksmus atliko, taip pat nesuvokė, kurie iÅ¡ jų numato atsakomybę pagal BK 180 str., o kurie pagal BK 181 str. 2 d., kaltinamajame akte apraÅ¡yta viena nusikalstama veika, kuri kvalifikuota pagal du skirtingus BK straipsnius. AnalogiÅ¡kai ir antrame kaltinimo epizode yra apraÅ¡yta viena nusikalstama veika, nurodant, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 str. 2 d., 187 str. 1 d.

Šiuo atveju paliekama pačiam „atsirinkti“ kokia veika padaryta ir koks BK straipsnis numato už tai atsakomybę. Jam yra neaiški ir nusikaltimo padarymo vieta, aprašyta kaltinamajame akte trečiame kaltinimo epizode. Nurodant, kad nusikalstami veiksmai buvo tęsiami toje pačioje vietoje, visiškai neaišku, ar ta vieta yra (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) kaimų, kaip nurodyta 2 nusikaltimo epizode, ar (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Ketvirtame kaltinimo epizode vėl išdėstyta viena nusikalstama veika, kuri aprašyta vienu sakiniu ir nurodyta, kad jis padarė BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. bei 207 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas.

AnalogiÅ¡kai apraÅ¡ytas ir Å¡eÅ¡tasis epizodas, nurodant, kad jis padarė BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir vėl 215 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas. Taip pat mano, kad teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas nuosprendyje vadovavosi prieÅ¡taringais nukentėjusiojo S. N. parodymais. Nukentėjusysis savo protokole-pareiÅ¡kime ir pirminiuose liudytojo apklausos parodymuose nurodė visiÅ¡kai kitas nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau teismas to nuosprendyje neįvertino.

Nuosprendyje yra klaidingai nurodytas jam inkriminuotų BK 214 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir 207 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymo laikas, t. y. laikotarpiu nuo 7 val. iki 13 val. IÅ¡ E. M. telefoninių pokalbių iÅ¡klotinių matosi, kad E. M. su juo 2010 m. rugsėjo 3 d., nuo 06:57:32 iki 07:01:53 bendravo SMS žinutėmis. Jis pats (A. S.) tvirtino (su tuo sutiko ir nukentėjusysis), kad į butÄ (duomenys neskelbtini) atvyko apie 9 val., todėl kas bute vyko iki jo atvykimo, nematė ir nežinojo. Jis sutinka su tuo, kad keletÄ kartų sudavė nukentėjusiajam, tačiau tai padarė dėl asmeninių motyvų, nes neigiamai vertina nukentėjusiojo seksualinę orientacijÄ , o nukentėjusiojo turto jis nebandė užvaldyti.

Teismas neteisingai nusprendė, kad tarp jo ir kitų nuteistųjų buvo susitarimas užvaldyti S. N. turtÄ . Jis į butÄ atvyko gerokai vėliau nei nukentėjusysis ir kiti asmenys, o atvykimo tikslas buvo aptarti su buto savininku A. S. jo buto pardavimo sÄ lygas. VisiÅ¡kai nepagrįstai jis nuteistas ir pagal BK 144 str. 1 d., nes tris tabletes nukentėjusiajam sugirdė J. U., su kuriuo jis to daryti nesitarė ir Å¡iam niekuo nepadėjo. PraÅ¡o nuosprendį panaikinti ir bylÄ perduoti prokurorui.Atsikirtimuose į nuteistųjų E. M. ir A.

S. apeliacinius skundus nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. N. nurodo, kad su nuteistųjų apeliaciniais skundais nesutinka. Nuteistieji nepagrįstai savo skunduose nurodo, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, o jie nesuprato, kuo yra kaltinami bei negalėjo gintis nuo pareikštų kaltinimų. Kaltinamasis aktas neturi būti detalus ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymas. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nurodytus konkrečiame BK straipsnyje.

Baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 254 str. 3 d.) numato baigtinį sÄ raÅ¡Ä atvejų, kada teisiamajame posėdyje nagrinėjama baudžiamoji byla gali bÅ«ti perduota prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui ar naujo kaltinamojo akto suraÅ¡ymui. Abu apeliantai turėjo gynėjus, turėjo galimybę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, o kaltinamajame akte buvo įvardinti visi apeliantų veiksmai, už kuriuos kyla baudžiamoji atsakomybė, ir nurodyti visi BK straipsniai, pagal kuriuos jie buvo kaltinami.

Pagal teisminę praktikÄ kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo orientyras. Teismas negali iÅ¡eiti už pareikÅ¡to kaltinimo ribų (BPK 255 str.), tačiau kaltinamasis aktas neįpareigoja teismo iÅ¡spręsti bylÄ bÅ«tent taip, kaip suformuluotas kaltinimas. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismas gali ir pripažinti asmenį kaltu pagal visas kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas, arba veikas perkvalifikuoti pagal kitus BK straipsnius, laikantis BPK 255 str. reikalavimų, arba iÅ¡teisinti.

Abu nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose daug dėmesio skiria jo pirminiams parodymams, užfiksuotiems protokole-pareiškime bei liudytojo apklausos protokole. Jis pripažino, kad tie jo parodymais neatitinka tikrovės ir nurodė priežastis. Jis buvo įbaugintas nuteistųjų, o taip pat dėl asmeninių priežasčių ir susitikimo su nuteistaisiais motyvų bei stipriai veikiamas priverstinai sugirdytų vaistų. Vėliau jis davė išsamius parodymus, kuriuos atitinka ir kiti bylos duomenys. Teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, kad abu apeliantai dalyvavo nusikalstamų veikų padaryme.

Nesutinka su apeliantų argumentais, kad nuteistasis A. S. jam kelis smÅ«gius sudavė tik dėl asmeninių motyvų vertinant jo seksualinę orientacijÄ , tačiau nesiekė užvaldyti jo turto, o E. M. tik pareikalavo žalos atlyginimo dėl jo (S. N.) tariamo priekabiavimo. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į nusikaltimų padarymo laikÄ , t. y. nuo 6.30 val. iki 13 val. E. M. pripažįsta, kad į butÄ atvyko nuo 6.30 val., o A. S. – apie 9 val. Nuo to laiko abu apeliantai bute buvo kartu su kitais asmenimis ir veikė kartu.

BÅ«tent E. M., atvykęs į butÄ , iÅ¡kart prisijungė prie kitų bendrininkų, neleido jam iÅ¡eiti iÅ¡ buto ir kartu su kitais asmenimis ėmėsi bendrų veiksmų prieÅ¡ jį: užlaužė jam rankas, nuvedė į buto kambarį, tikrino drabužių kiÅ¡enes, išėmė dokumentus, pradėjo reikalauti kodų, liepė raÅ¡yti paskolos sutartis, sudavė jam smÅ«gius, kontroliavo skolos raÅ¡telio suraÅ¡ymÄ , padėjo kitiems bendrininkams sugirdyti jam tabletes. E. M. bute buvo iki tol, kol jis (S. N.) buvo iÅ¡vestas iÅ¡ buto, ir aktyviai kartu su kitais asmenimis prieÅ¡ jį naudojo psichologinį bei fizinį smurtÄ .

E. S., atvykęs į butÄ , irgi iÅ¡kart prisijungė prie kitų bendrininkų, sudavė jam smÅ«gius reikalaudamas suraÅ¡yti skolos raÅ¡telį bei iÅ¡gerti vaistus, taip pat reikalaudamas pasakyti elektroninės bankininkystės slaptažodžius, grasino peiliu. Abu apeliantai, jo nuomone, savo veiksmais prisijungė prie kitų bendrininkų ir aktyviai dalyvavo nusikaltimų padaryme, todėl jie abu privalo atsakyti pagal įstatymÄ . Å iuo atveju teismas pagrįstai nustatė, kad tarp nuteistųjų buvo susitarimas prievartauti turtÄ bei prievarta iÅ¡gavus jam priklausančius elektroninės bankininkystės kodus užvaldyti jo pinigines lėšas.

PraÅ¡o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, o nuosprendį palikti nepakeistÄ . IÅ¡ nuteistųjų E. M. ir A. S. solidariai priteisti jam jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Teismo posėdyje nuteistasis E. M. ir jo gynėja praÅ¡o nuteistojo E. M. apeliacinį skundÄ patenkinti. Nuteistasis A. S. ir jo gynėja praÅ¡o nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokuroras ir nukentėjusysis S. N. praÅ¡o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.

Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. apkaltinamasis nuosprendis naikinamas dalyje, kuria E. M., A. S. ir J. U. pripažinti kaltais bei nuteisti pagal BK 144 str. ir BK 207 str. 1 d., ir Å¡ioje dalyje minėtų asmenų atžvilgiu priimamas naujas, iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu nustatytus nuteistųjų neteisėtus veiksmus, kuriais jie apgaule – neteisėtai pasinaudodami elektronine mokėjimo priemone, leidžiančia S. N. elektroniniu bÅ«du disponuoti lėšomis, esančiomis AB banko „Swedbank“ banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos į UAB „SmSCredit.lt“ ir UAB „Moment Credit“ pervedė pinigines lėšas, kredito bendrovėms pateikdami S. N. asmens duomenis, tokiu bÅ«du prisistatydami S. N., nukentėjusiojo vardu su UAB „SmSCredit.lt“ ir UAB „Moment Credit“ sudarė kredito bei paskolų sutartis ir pagal kurias UAB „SmSCredit.lt“ ir UAB „Moment Credit“ pinigines lėšas, t.y. po 500 Lt, bendroje 1000 Lt sumoje, pervedė į S. N. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kvalifikavo pagal BK 207 str. 1 d.

Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistieji E. M., A. S. ir J. U. padarė nusikalstamÄ veikÄ , turinčiÄ nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 str., požymių.Å iose dalyse kolegija priima naujÄ nuosprendį, E. M. ir A. S. pagal BK 207 str. 1 d. ir pagal BK 144 str. iÅ¡teisinami, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 p.). BPK 320 str. 5 d. nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas Å¡velnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali suÅ¡velninti nuosprendį ir pastariesiems.

Å ioje byloje kolegija nuosprendį apskundusius nuteistuosius E. M. bei A. S. pagal BK 207 str. 1 d. ir BK 144 str. iÅ¡teisina tokiais pagrindais, kurie turi bÅ«ti taikomi ir nuteistajam J. U., dėl kurio nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas, todėl nuteistasis J. U. pagal kaltinimus dėl tų pačių nusikalstamų veikų ir tais pačiais pagrindais taip pat iÅ¡teisinamas.Tuo tarpu kitÄ apkaltinamojo nuosprendžio dalį kolegija pripažįsta teisėta ir pagrįsta, o nuteistųjų E. M. ir A. S. apeliacinių skundų argumentus atmeta.

Abu apeliantai skunduose nesutinka su tuo, kaip teismas vertino išnagrinėtus įrodymus, nesutinka su nusikalstamų veikų kvalifikavimu, tačiau didžioji apeliantų argumentų dalis yra apie, jų nuomone, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu padarytus BPK pažeidimus. Kolegija pirmiausia atsako į šiuos skundų argumentus. Dėl BPK 219 straipsnio ir BPK 255, 256 straipsnių nuostatų taikymo.Apeliantai skunduose nurodo, jog buvo pažeista jų teisė žinoti, kuo jie yra kaltinami. Baudžiamojoje byloje buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.

Apelianto E. M. teigimu, kaltinamajame akte, skirtingai nuo praneÅ¡imo apie įtarimÄ , bandyta grupuoti veiksmus ir faktines aplinkybes, bet taip ir liko neaiÅ¡kÅ«s bendrininkų vaidmenys, taip pat neaiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos ir aplinkybės, atitinkančios nusikaltimų sudėčių požymius. Apeliantas A. S. taip pat nurodo, jog jam iÅ¡ kaltinamojo akto neaiÅ¡ku, kokius jis nusikalstamus veiksmus atliko ir koks BK straipsnis už tai numato atsakomybę, kadangi kiekvienu atveju buvo apraÅ¡yta viena nusikalstama veika, o ji kvalifikuota pagal kelis baudžiamojo įstatymo straipsnius.Pažymėtina tai, jog byla prokurorui perduodama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡omas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-449/2008, „Teismų praktika“ Nr. 30, p. 328).

Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ veikÄ , dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iÅ¡ dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2011).

Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trÅ«kumas yra pagrindas grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui. Teisę grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylÄ teisme.IÅ¡ bylos matosi, kad prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas E. M. savo skunde, jam įteiktame galutiniame praneÅ¡ime apie įtarimÄ iÅ¡dėstytas nusikalstamų veikų apraÅ¡ymas bei kvalifikacija visiÅ¡kai atitinka veikų apraÅ¡ymÄ bei kvalifikacijÄ , iÅ¡dėstytÄ kaltinamajame akte. Tuo tarpu prokurorės suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas iÅ¡ esmės atitinka BPK 219 straipsnio 3 punkte nurodytus reikalavimus.

Jame apeliantams inkriminuotos veikos nors ir nevisiÅ¡kai tiksliai, tačiau yra apraÅ¡ytos, nurodyta nusikalstamų veikų padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kt. IÅ¡ pateikto veikų apraÅ¡ymo pakankamai aiÅ¡ku, kokio pobÅ«džio veiksmus apiplėšiant, prievartaujant turtÄ bei darant kitas nusikalstamas veikas ir vaidmenį bendrininkų grupėje atliko kiekvienas jos narys. Taip pat nėra teisinio pagrindo sutikti su nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentais, kad suraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ buvo padarytas esminis BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas.

BPK 219 straipsnio 5 punktas reikalauja kaltinamajame akte nurodyti Baudžiamojo kodekso straipsnį (jo dalį ir punktÄ ), numatantį atsakomybę už padarytÄ veikÄ . Å ie reikalavimai kaltinamajame akte buvo įvykdyti: jame pateikta veikų, kuriomis buvo kaltinamas A. S., kvalifikacija, nurodant BK straipsnius ir jų dalis. Nors teisminio nagrinėjimo metu ne visi kaltinamajame akte apraÅ¡yti kaltinimai pasitvirtino, tačiau dėl to teigti, kad BPK 219 straipsnio 5 punkto reikalavimai buvo pažeisti, nėra pagrindo.

Kartu pažymėtina, kad nėra tokio reikalavimo, kad kaltinamajame akte pateikta veikos kvalifikacija bÅ«tų absoliučiai teisinga. Ji turi atspindėti prokuroro pozicijÄ , t. y. prokuroro įsitikinimÄ , kaip turi bÅ«ti kvalifikuota padaryta veika. Tuo tarpu teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, turi teisę pakeisti veikos kvalifikacijÄ , kaltinamajame akte kvalifikuotas kaip atskiras kelias nusikalstamas veikas kvalifikuoti kaip vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat ir kitokiu bÅ«du pakeisti kaltinimÄ , jeigu kaltinimų pakeitimo tvarka atitinka BPK 255 str., 256 str. reikalavimus.Nuteistojo E. M. apeliacinio skundo argumentai, jog teismas, pats keisdamas kaltinimo faktines aplinkybes, pažeidė BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimus, atmetami.Vadovaujantis BPK 255, 256 straipsnių nuostatomis, teismas turi teisę savo iniciatyva patikslinti ar pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, jeigu tos aplinkybės nėra iÅ¡ esmės skirtingos nuo kaltinamajame akte nurodytųjų.

Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iÅ¡ esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iÅ¡ anksto nepraneÅ¡us apie tokiÄ galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybÄ , t. y. gynyba dėl pasikeitusių aplinkybių bÅ«tų kitokia. Taigi teismas turi įvertinti keistinų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pobÅ«dį ir spręsti, ar jos reikÅ¡mingos kaltinamojo teisės į gynybÄ užtikrinimui. Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimÄ ir pan. (kasacinė byla 2K-23/2013).

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju apeliantams inkriminuotų kaltinamajame akte iÅ¡dėstytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių nepakeitė iÅ¡ esmės skirtingomis. Viso bylos nagrinėjimo metu inkriminuotų E. M. veikų faktinės aplinkybės nesikeitė: jos buvo tapačios kaltinamajame akte iÅ¡dėstytoms faktinėms aplinkybėms. Tas pačias faktines aplinkybes teismas nustatė ir apkaltinamajame nuosprendyje, tiesiog kaltinamajame akte kai kurias apraÅ¡ytas ir kvalifikuotas kaip atskiras nusikalstamas veikas apjungė ir jas kvalifikavo kaip vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , tuo tik palengvindamas, tame tarpe ir apelianto E. M., teisinę padėtį.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 255, 256 straipsnių reikalavimus ir kad nuosprendžio apraÅ¡omoji dalisneatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, taip pat nėra pagrindo.Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistieji E. M., A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ dėl pareikÅ¡to kaltinimo turinio, nurodė, kad kaltinimo esmę supranta. Abejonių dėl pareikÅ¡tų kaltinimų neiÅ¡reiÅ¡kė ir jų gynėjai.

Iš byloje esančių įtariamųjų E. M. ir A. S. supažindinimo su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga protokolų (b.t. 5, b.l. 113, 115) matosi, kad abu įtariamieji, dalyvaujant gynėjams, jokių prašymų atlikti papildomus tyrimo veiksmus, taip pat ir prašymų tikslinti pranešimuose apie įtarimus išdėstytas nusikalstamų veikų aplinkybes nepareiškė. Iš teisiamojo posėdžio protokolo (b.t. 7, b.l.

36) matosi, kad pradėjus bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje ir perskaičiuos kaltinamÄ jį aktÄ , abu kaltinamieji E. M. ir A. S. į teisėjo klausimÄ aiÅ¡kiai atsakė, kad jie supranta, kuo yra kaltinami. Apie tai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, kad jie nesupranta, kuo kaltinami ir už kÄ nuteisti, abu nuteistieji nurodė tik apeliaciniuose skunduose. Aptarti bylos duomenys leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad tokie apeliantų argumentai iÅ¡ esmės dėstomi tik dėl to, kad jie nesutinka tik su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu ir teismo sprendimu pripažinti juos kaltais.

Tuo tarpu jų teisė žinoti, kuo yra kaltinami, taip pat teisė ir galimybė gintis (BPK 22 str., 44 str.) nebuvo pažeistos.Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , kai nu­si­kals­ta­mÄ vei­kÄ pa­da­rė ke­li as­me­nys, jų vei­ka nuosprendžio nu­sta­to­mo­jo­je da­ly­je ap­ra­Å¡o­ma ben­drai, nu­ro­dant, kaip kiek­vie­nas iÅ¡ jų da­ly­va­vo da­rant nu­si­kals­ta­mÄ vei­kÄ . Kai vie­nas ar gru­pė as­me­nų yra pa­da­rę ke­lias nu­si­kals­ta­mas vei­kas, kiek­vie­na vei­ka ap­ra­Å¡o­ma at­ski­rai.

Kai yra ide­a­lio­ji su­tap­tis, nu­si­kals­ta­mos vei­kos ap­ra­Å¡o­ma vie­nÄ kar­tÄ . Teis­mas ga­li pa­si­rink­ti, ko­kia ei­le – chro­no­lo­gi­ne ar ki­to­kia pa­to­gia tvar­ka – nuosp­ren­dy­je ap­ra­Å¡y­ti vei­kas, nu­ro­dant, ku­rie kal­ti­na­mie­ji ir kaip da­ly­va­vo da­rant kon­kre­ÄiÄ nu­si­kals­ta­mÄ vei­kÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės Å¡ių nuostatų laikėsi, tačiau bendrai apraÅ¡ydamas nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas kai kuriose vietose vietoj daugiskaitos formos (neturėdami teisėto pagrindo; jie tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, neteisėtai disponuodami; neteisėtai atlikdami finansines operacijas ir kt.), panaudojo vienaskaitos formÄ (neturėdamas teisėto pagrindo; jie tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, neteisėtai disponuodamas; neteisėtai atlikdamas finansines operacijas, ir kt.).

Kita vertus, iÅ¡ skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyto nusikalstamų veikų apraÅ¡ymo akivaizdu, kad Å¡ie nuosprendžio trÅ«kumai nuteistųjų teisės žinoti už kÄ jie nuteisti, nesuvaržė ir Å¡iuos pažeidimus pripažinti esminiais BPK pažeidimais pagrindo nėra. Dėl paminėtų nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies trÅ«kumų keisti nuosprendį irgi nėra pagrindo, nes jie, kolegijos nuomone, iÅ¡taisomi juos aptariant Å¡iame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Dėl apeliantų kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 1 d., BK 181 str. 2 d., BK 214 str. 1 d., BK 182 str. 1 d., BK 215 str. 1 d.

Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje iÅ¡nagrinėtus įrodymus, nesilaikė BK 1 str., 2 str., BPK 4 str., 6 str. 2 d., 20 str. reikalavimų ir tokiu bÅ«du pažeidė vienÄ iÅ¡ svarbiausių baudžiamojo proceso principų – nekaltumo prezumpcijos principÄ . Apelianto E. M. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 1 d., BK 181 str. 2 d., BK 214 str. 1 d., BK 182 str. 1 d., BK 215 str. 1 d., BK 207 str. 1 d., jis Å¡ių nusikalstamų veikų nepadarė.

Apelianto E. M. nuomone, jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti tik pagal BK 294 str. 1 d. Šie apeliantų skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti, todėl atmetami.Pirmosios instancijos teismas pripažindamas E. M. ir A. S. kaltais dėl turto prievartavimo, neteisėtai disponavus elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis bei neteisėtai panaudojus elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, sukčiavus, o E. M. pripažindamas kaltu dar ir apiplėšus nukentėjusįjį S. N., rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis.

Teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nors ir ne itin išsamiai, tačiau išdėstė teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taip pat nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nors ir lakoniškai, tačiau pateikė įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvus. Todėl teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti BK 1 str., 2 str., BPK 4 str., 6 str. 2 d., 20 str., 301 str., 305 str. reikalavimai ir tuo pačiu nekaltumo prezumpcija, nėra jokio pagrindo.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus įvertino ne taip, kaip norėjo apeliantai, bei priėmė pastarųjų atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, negali bÅ«ti vertinama kaip teismo Å¡aliÅ¡kumas. BylÄ apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo iÅ¡ankstinio nusistatymo ar tendencingumo, taip pat nenustatė ir kitų aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas E. M. ir A. S. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 str. 2 d., BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d., BK 182 str. 1 d., o E. M. ir nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 str. 1 d., pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo S. N. parodymais, kurie, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai savo skunduose, dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi. Nukentėjusysis S. N. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat jis parodymo atpažinti pagal asmens nuotraukas metu atpažino asmenis, dalyvavusius nusikalstamų veikų jo atžvilgiu padaryme.

Be to, nukentėjusiojo parodymus, tuo pačiu ir apeliantų kaltę padarius aukščiau paminėtas nusikalstamas veikas, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai – Nordea banko, UAB „Moment Credit”, UAB „SMSCredit.lt” raÅ¡tai, AB TEO LT pateikti duomenys, pokalbių iÅ¡klotinės, tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuoti duomenys, asmens kratos protokolas, garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolas, kratos protokolas, daiktų apžiÅ«ros protokolai, daiktų parodymo atpažinti protokolai, specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiti įrodymai.IÅ¡ nukentėjusiojo S. N. parodymų seka, jog jis Baltijos televizijos laidoje patalpino skelbimÄ , kad nori susipažinti su vyru.

Skelbime nurodė savo telefono numerį. Ä®vykio dienÄ apie 6 val. ryte jam paskambino vyras, kuris nurodė, kad nori susipažinti. Jis pasiÅ«lė jam susitikti, nurodė adresÄ kur atvažiuoti. Nukentėjusiajam bevažiuojant savo automobiliu Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytu adresu minėtas vyras jam dar kartÄ paskambino ir nurodė, kad ateis pasitikti. Jį pasitiko J. U., pakvietė užeiti į namus. Užėjo į verandÄ , paskui į holÄ , paskui į kambarį, kuriame buvo kompiuteris, kalbėjosi.

Bute daugiau nieko nebuvo. Tas asmuo, kuris jį pasitiko ir parsivedė, rašė žinutes, skambino telefonu kelis kartus. Už kelių minučių į duris kažkas paskambino ir J. U. nuėjo atidaryti durų. Nukentėjusysis iÅ¡girdo vyriÅ¡kus balsus, todėl nusprendė eiti namo. Atėjęs vyriÅ¡kis (E. M.) nukentėjusiajam iÅ¡eiti neleido, sakė, kad niekur neis ir tuomet kartu su J. U. užlaužė jam rankas. Užlaužę nukentėjusiajam rankas, jie nuvedė jį į trečiÄ kambarį, paklupdė ant fotelio ir abu kraustė nukentėjusiojo kiÅ¡enes.

Kadangi iš priekinių kišenių jiems buvo nepatogu išimti daiktus, jie jį paleido ir liepė pačiam daiktus iš priekinių kišenių išimti. Nukentėjusysis taip ir padarė. Iš kišenių išimtos piniginės turinį tikrino abu minėti vyriškiai (J. U. ir E. M.). Piniginėje buvo banko kortelės, laivo bilietas, mašinos dokumentai, pinigų buvo nedaug. Radę banko kortelę, jie pradėjo reikalauti banko kortelės duomenų, prisijungimo kodų. Jie pakvietė moterį, kuriai liepė atsinešti peilį.

Moteris laikė peilį nukreiptÄ Ä¯ nukentėjusįjį, pridėjo peilį prie jo rankos pirÅ¡tų ir grasino nupjauti pirÅ¡tus. Nukentėjusysis suprato, kad moteris visÄ laikÄ buvo bute ir viskÄ girdėjo. Po to kambaryje buvę asmenys pradėjo jį filmuoti, daryti garso įraÅ¡us, grasindami juos patalpinti internete. Po kurio laiko į kambarį atėjo praplikęs vyras (A. S.), kuris atsinešė kirvį. Jis laikydamas kirvį stovėjo prieÅ¡ais nukentėjusįjį, jis daugiau tylėjo. A. S. darė psichologinį spaudimÄ , stovėjo su kirviu, kÄ jis galvojo ar norėjo daryti, nežino.

Moteris ir kiti du vyrai reikalavo banko kortelių prisijungimo kodų. Grasino, sakė, kad nukentėjusysis yra vaikų tvirkintojas, kad informacijÄ patalpins į internetÄ . Jis pasakė banko kortelės PIN kodÄ . Klausė pas nukentėjusįjį, kiek pinigų sÄ skaitoje, bet jis nesakė. E. M. sakė, kad jam reikia 800 litų. S. N. pasakius PIN kodÄ , į bankomatÄ išėjo J. U.. Tuomet pasirodė A. S., pasakė, kad nemeluotų ir nukentėjusiajam sudavė smÅ«gius į pečių sritį, galvÄ , pridėjo peilį dantytais aÅ¡menimis prie pirÅ¡tų, grasindamas, kad jeigu nepasakys elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų, nupjaus pirÅ¡tus.

J. U. liepė pasakyti paso duomenis, tuomet jis spyrė nukentėjusiajam į veidÄ ir prakirto antakį. Nukentėjusysis labai iÅ¡sigando, kad gali bÅ«ti įvykdyti grasinimai, ir pasakė Swedbank elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodį ir identifikavimo kodÄ . Vėliau jam su E. M. ir A. S. sėdint kambaryje, E. M. liepė jam raÅ¡yti skolos lapelį. RaÅ¡ant pirmÄ 20 000 Lt skolos lapelį, nukentėjusysis pasakė, kad tokių pinigų neturi, tuomet jie pasakė, kad S. N. turės paimti paskolÄ .

Vėliau, liepė raÅ¡yti, kad S. N. pardavė automobilį už 10 000 litų ir gavo pinigus. Nukentėjusysis taip ir parašė. RaÅ¡ant paskolos tekstÄ buvo E. M. ir A. S.. A. S. taisė klaidas, o diktavo E. M.. Jo orientacijÄ jie naudojo kaip bÅ«dÄ Ä¯bauginti. Juos domino, kokį turtÄ turi nukentėjusysis. Vėliau J. U. jam liepė pasirinkti arba tabletes, arba ampules. J. U. sudavė jam per prievartÄ tabletes, bet tuo metu Å¡alia S. N. buvo ir visi kiti kartu. A. S. atnešė vandens, liepė apsiprausti, davė atsigerti.

Jis bandė bėgti, bet kojos pynėsi, negalėjo paeiti. Trise pasiėmė nukentėjusįjį už pažastų ir iÅ¡sivedė, pasodino į maÅ¡inÄ . Bute liko A. S. ir moteris. Kaip iÅ¡laipino, nukentėjusysis nepamena. IÅ¡ tikrųjų nukentėjusysis S. N., kreipdamasis į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariatÄ , pareiÅ¡kime, pirmÄ kartÄ apklaustas liudytoju (2010-09-03) nurodė ne tokias įvykio aplinkybes, kokios jos iÅ¡ tikrųjų buvo, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kino, dėl kokių priežasčių nukentėjusysis iÅ¡ pradžių nurodė kitokias įvykio aplinkybes.

Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad blogai jautėsi ir buvo iÅ¡sigandęs, be to, nenorėjo, kad kai kurios tikrosios įvykio aplinkybės (kad pats parašė skelbimÄ dėl susipažinimo) iÅ¡kiltų į vieÅ¡umÄ . Netikėti Å¡iais logiÅ¡kais bei nuosekliais paaiÅ¡kinimais ir nesivadovauti vėlesniais nuosekliais, tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo. Juolab, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog Å¡iuo metu S. N. gali duoti parodymus apie įvykį.

Å iuo metu S. N. psichikos sutrikimo nekonstatuojama, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. S. N. psichikos sutrikimas iÅ¡sivystė po psichotraumos. Å is sutrikimas dažniausiai yra laikino pobÅ«džio. S. N. diagnozuotÄ psichikos sutrikimÄ galėjo įtakoti 2010-09-03 jo atžvilgiu padaryti veiksmai. Tiriamojo žodžiais, nusikaltimo metu S. N. jautė emocinę įtampÄ , baimę, grėsmę savo sveikatai ir gyvybei, todėl aktyviai prieÅ¡ jį smurtavusiems asmenims nesiprieÅ¡ino, pakluso jų reikalavimams, bandė su jais derėtis.

Nukentėjusiojo S. N. sveikatos bÅ«klė leido jam teisingai ir adekvačiai suvokti jo paties atliekamų veiksmų bei jo atžvilgiu atliekamų veiksmų esmę 2010-09-03. Nukentėjusysis S. N., atsižvelgiant į jo emocinę bÅ«senÄ nusikaltimo metu bei situacijos ypatumus galėjo suvokti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. S. N. diagnozuoto psichikos sutrikimo kaip sunkaus traktuoti negalima (b.t. 1, b.l. 156-158). Ä®vykio dienÄ paimtame nukentėjusiojo S. N. Å¡lapime opijatų, anfetaminų ir etilo alkoholio nerasta (b.t. 1, b.l. 145).Nukentėjusysis S. N. savo aukščiau iÅ¡dėstytus parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu.

Asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas metu S. N. atpažino A. S., E. M., J. U.. Atpažindamas E. M., nukentėjusysis detaliai jį apibÅ«dino, nurodė, kokius veiksmus apeliantas jo atžvilgiu atliko. Visos paminėto ikiteisminio tyrimo veiksmo metu nurodytos aplinkybės sutampa su prieÅ¡ parodymÄ atpažinti vykusios apklausos metu duotais nukentėjusiojo parodymais. Tuo tarpu A. S., kaip asmens, dalyvavusio nusikalstamų veikų padaryme, iÅ¡vaizdÄ nukentėjusysis iÅ¡samiai apibÅ«dino vienos iÅ¡ apklausų metu, kuri, beje, sutampa su realia A.

S. iÅ¡vaizda. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atlikus A. S. nuosavybės teise priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kratÄ , be kitų daiktų buvo paimtas kirvis bei du virtuviniai peiliai, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiÅ«rėti (b.t. 1, b.l. 77-78, 79-83). Daiktų parodymo atpažinti metu nukentėjusysis S. N. atpažino ne tik peilį, su kuriuo 2010-09-03 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jam grasino ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta mergina, kirvį, kurį minėtÄ dienÄ minėtame bute laikė ir demonstravo A.

S., bet atpažino ir peilį, kuriuo įvykio dienÄ minėtame bute nukentėjusiajam grasino A. S., bei nurodė, kad A. S., grasindamas peiliu, kartu su kitais asmenimis reikalavo pasakyti jo banko sÄ skaitos PIN kodus ir slaptažodžius (b.t. 1, b.l. 87-89, 90-92, 93-95).   Kaip aukščiau jau minėta, be nukentėjusiojo parodymų, apeliantų kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 str. 2 d., BK 214 str. 1 d., BK 182 str. 1 d., BK 215 str. 1 d., o E. M. ir nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 str. 1 d., patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.Byloje esantis AB Nordea banko 2010-12-10 raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo S. N. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog su S. N. vardu iÅ¡duota „Swedbank” mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), kaltinime nurodytu laikotarpiu – 2010 m. rugsėjo 3 d. nuo 7 val. iki 13 val. buvo atlikinėjamos pinigų išėmimo operacijos (b.t. 1, b.l. 185, 171-173).

IÅ¡ nukentėjusiojo S. N. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o taip pat matyti, kad pasinaudojus S. N. suteiktais AB banko „Swedbank” elektroninės mokėjimo priemonės, leidžiančios elektroniniu bÅ«du disponuoti lėšomis, esančiomis banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – vartotojo kodu ir slaptažodžiu bei slaptažodžių kortelės slaptažodžiais, buvo atlikos devynios finansinės operacijos: 2010-09-03 iÅ¡ S. N. banko sÄ skaitos pervesta 0.01 Lt į UAB „MCB Finance“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini); vienas litas į UAB „Minibank“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini); vienas litas į UAB „VIA SMS LT“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini); du litai į UAB „Ferratum“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini); vienas litas į UAB „Aventus capital“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini); vienas litas į UAB „Aventus capital“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini); 40 litų į UAB „Tele2“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), taip papildant SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (byloje nustatyta, kad Å¡is abonento numeris priklauso A.

S.) sÄ skaitÄ ; 0,01 Lt į UAB „SmSCredit.lt“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,01 Lt į UAB „Moment Credit“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). AB Swedbank pateiktas prisijungimų prie S. N. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudojantis „Swedbank” interneto banku sÄ raÅ¡as patvirtina, kad 2010-09-03 kaltinime nurodytu laiku prie minėtos nukentėjusiojo banko sÄ skaitos buvo prisijungta iÅ¡ IP, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iÅ¡ UAB „Moment Credit” 2010-09-28 raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-03 nukentėjusiajam S. N. 2010-09-03 į jo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB Swedbank banke, buvo pervestas 500 Lt dydžio kreditas.

Registracijos forma ir kredito paraiÅ¡ka 2010-09-03 12.19 val. buvo užpildyta Kaune iÅ¡ IP, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Prie minėto raÅ¡to pridėti banko iÅ¡raÅ¡ai patvirtina kredito sutarties su UAB „Moment Credit” sudarymo faktÄ (2010-09-03 į UAB „Moment Credit” sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ minėtos nukentėjusiojo banko sÄ skaitos, tvirtinant registracijÄ dėl kredito gavimo, buvo pervesta 0,01 Lt) ir kredito suteikimo faktÄ (b.t. 1, b.l. 189-192). UAB „SMScredit.lt” 2010-09-28 raÅ¡tas patvirtina, jog UAB „SMScredit.lt” internetinėje svetainėje S. N. vardu buvo užsiregistruota 2010-09-03 11.05 val. iÅ¡ kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini).

Kliento registracija patvirtinta 2010-09-03 iÅ¡ nukentėjusiajam priklausančios banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „SMScredit.lt” banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank”, pervedant 0,01 Lt registracijos mokestį. Patikrinus registracijÄ ir paskolos paraiÅ¡kÄ , 2010-09-03 S. N. buvo suteikta 500 Lt paskola, pervedant jÄ Ä¯ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini). Prie minėto raÅ¡to pridėti dokumentai – registracijos kopija iÅ¡ internetinės svetainės, trumpųjų žinučių priėmimo sistemos iÅ¡raÅ¡as, UAB „SMScredit.lt” banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, patvirtina aukščiau kreditų suteikimo bendrovės raÅ¡te nurodytus duomenis (b.t. 1, b.l. 195-200).

Kaip matyti iš AB Teo LT pateiktų duomenų, IP adresas (duomenys neskelbtini), iš kurio 2010-09-03 S. N. vardu buvo užsiregistruota UAB „Moment Credit”, UAB „SMScredit.lt” internetinėse svetainėse imant kreditus, priklauso J. U., adresu (duomenys neskelbtini) (b.t. 2, b.l. 5).Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tiek vienai, tiek kitai kredito bendrovei kaip kontaktinis buvo pateiktas mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu tyrimo metu nustatyta, kad A. S. priklauso ir mobiliojo ryšio telefono abonento numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Atlikus byloje esančių telefonų iÅ¡klotinių analizę, nustatyta ir tai, kad 2010-09-03 nuo 05.49 val. iki 07.02 val. su E. M., kurio mobiliojo ryÅ¡io telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), buvo bendrauta dviem telefonais – abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kurio telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kurio telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ A. S. parodymų seka, jog jis įvykio dienÄ naudojosi mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iÅ¡ E. M. priklausančio mobiliojo ryÅ¡io telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių iÅ¡klotinių, 2010-09-03 nuo 06.57 val. iki 07.01 val.

E. M. bendravo SMS žinutėmis ir su A. S.. Atlikus nukentėjusiajam S. N. priklausančio mobiliojo ryÅ¡io telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių iÅ¡klotinės analizę, nustatyta, jog 2010-09-03 05.38 val. į nukentėjusiajam priklausantį minėtÄ mobiliojo ryÅ¡io telefono numerį buvo skambinta iÅ¡ abonento Nr. (duomenys neskelbtini), 05.50 val., 05.51 val. tarp minėtų abonentų numerių vykos susiraÅ¡inėjimas SMS žinutėmis, 05.55 val., 06.17 val. iÅ¡ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta įminėtÄ nukentėjusiojo telefono numerį, o 06.22 val. pats nukentėjusysis skambino į abonento Nr. (duomenys neskelbtini).

IÅ¡analizavus iÅ¡ Kauno apskrities VPK Operatyvinės veiklos valdybos gautÄ informacijÄ , nustatyta, kad mobiliojo ryÅ¡io telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. U..Nukentėjusiojo S. N. parodymus apie tai, kad įvykio dienÄ bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įraÅ¡inėjamas jo pokalbis, grasinant patalpinti internete nukentėjusįjį kompromituojančiÄ informacijÄ , patvirtina E. M. asmens kratos protokole, garso įraÅ¡o protokole užfiksuoti duomenys (b.t. 3, b.l. 158, 117). Atliekant E. M. asmens kratÄ , be kitų daiktų buvo paimtas ir mobiliojo ryÅ¡io telefonas Nokia N95.

Minėtame E. M. priklausančiame mobiliojo ryÅ¡io telefono aparate buvo surastas garso įraÅ¡as, kuris buvo perkeltas į kompaktinę plokÅ¡telę. Kaip matyti iÅ¡ garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo, pokalbis yra užfiksuotas tarp dviejų vyrų apie vieno iÅ¡ jų seksualinę orientacijÄ , seksualinį potraukį vaikams, daromÄ Å¡io pokalbio įraÅ¡Ä ir galimÄ jo pavieÅ¡inimÄ .Tai, kad nukentėjusiojo S. N. atžvilgiu buvo naudojamas ir fizinis smurtas, be paties nukentėjusiojo parodymų, patvirtina ir byloje esanti specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (b.t. 1, b.l. 118-119).

Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad S. N. konstatuota galvos sumuÅ¡imas su kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimu kairio antakio srityje, poodinė kraujosruva deÅ¡inio žasto srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus aukščiau nurodytas sritis ir galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2010-09-03, ne mažiau trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡dėstytų ir jau aptartų įrodymų visuma, neginčijamai patvirtina, kad apeliantai E. M., A.

S. dalyvavo nusikalstamų veikų, numatytų BK 181 str. 2 d., BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d., BK 182 str. 1 d., o E. M. ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padaryme, todėl dėl Å¡ių kaltinimų jų atžvilgiu pagrįstai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nėra pagrindo Å¡iuo atveju tikėti apeliantų pateikta įvykių versija, t.y. kad nuteistasis A. S. nukentėjusiajam kelis smÅ«gius sudavė tik dėl asmeninių motyvų vertinant jo seksualinę orientacijÄ , tačiau nesiekė užvaldyti jo turto, o E. M. tik pareikalavo žalos atlyginimo dėl S. N. tariamo priekabiavimo.

Apelianto E. M. teiginių neva tai nukentėjusysis prie jo priekabiavo nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Nukentėjusysis apklausų metu kategoriškai neigė, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), jis būtų nusirengęs iki trumpikių, neigė su E. M. susidūręs tualete bei prie jo priekabiavęs. Priešingai nei nurodoma apelianto E. M. skunde, jo versijos nepatvirtina ir nuteistojo A. S. parodymai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš paties nuteistojo E. M. parodymų seka, jog jam tik atvykus į A.

S. butÄ , jis nuėjo į tualetÄ . Paskui jį į tualetÄ neva tai įėjo ir nukentėjusysis, kuris jam Å¡lapinantis neva tai ėmė jį čiupinėti. E. M. nurodė ir tai, kad A. S. tuo metu nebuvo, jis į butÄ atvažiavo vėliau (b.t. 7, b.l. 36-37). Tai, kad A. S. į A. S. priklausantį butÄ atvyko vėliau nei E. M., nustatyta ir nukentėjusiojo bei paties A. S. parodymais. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusiojo parodymai iÅ¡ dalies sutampa ir su A. S. parodymais. Nors A.

S. teismo ir pripažintas nepakaltinamu Å¡ioje baudžiamojoje byloje, tačiau ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog ekspertizės atlikimo metu A. S., pasakodamas apie jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ esmės pakartojo savo parodymus, pateiktus ikiteisminio tyrimo metu (5 t., 82-84 b.l.). A. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė aplinkybes, iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėms apie nukentėjusiojo atsiradimÄ jo bute, nusikalstamų veikų padaryme dalyvavusius asmenis, jų atsiradimo jo bute eiliÅ¡kumo tvarkÄ .

A. S. apklausos metu parodė ir apie tai, jog bÅ«tent J. U. skambino nukentėjusiajam ir parsivedė jį į butÄ . J. U. pasikvietė ir E. M.. A. S. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi pasinaudodami nukentėjusiojo elektroninės bankininkystės kortele ėmė kreditus, J. U. jam davė nukentėjusiojo banko kortelę, pasakė PIN kodÄ ir jis bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), iÅ¡grynino pinigus. IÅ¡gryninti pinigų jis ėjo kelis kartus. IÅ¡ A. S. parodymų taip pat seka, jog panaudojant psichologinį smurtÄ bei grasinimus, kad internete patalpins apie nukentėjusįjį kompromituojančiÄ medžiagÄ , E. M.

S. N. privertė pasiraÅ¡yti paskolos lapelius bei automobilio pardavimo sutartį. Å ioje vietoje kolegija pažymi, kad nepakaltinamu pripažinto A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai jokiu bÅ«du nepripažįstami įrodymu. Tačiau vis dėlto atkreipiamas dėmesys į tų parodymų atitikimÄ bylos aplinkybėms, kurios buvo nustatytos kitais įrodymais. Apeliantų skundų argumentai, kad tarp jų nebuvo susitarimo padaryti nusikalstamas veikas, nebuvo bendrininkavimo, atmetami kaip nepagrįsti. Pagal BK 24 str. 1 d. nuostatas bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal BK 25 str. 2 d. bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad susitarimas dėl nusikalstamos veikos gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.) – ir gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Taigi, kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ , kaip padarytÄ bendrininkų grupe, bÅ«tina konstatuoti, kad tarp asmenų buvo susitarimas jÄ Ä¯vykdyti, tačiau Å¡is susitarimas nebÅ«tinai turi bÅ«ti iÅ¡ankstinis ar iÅ¡reikÅ¡tas kokia nors akivaizdžia forma (pvz., sudarant detalų nusikalstamos veikos įvykdymo planÄ ), taip pat nėra bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis, kad tarp jų buvo glaudÅ«s ryÅ¡iai, ir pan., nes tai nėra bÅ«tini bendrininkų grupės požymiai.

Tai reiÅ¡kia, kad veika gali bÅ«ti pradėta ir spontaniÅ¡kai. Pripažįstant asmenį bendrininku, bÅ«tina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikÅ¡mingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sÄ lygas kitų bendrininkų veiksmams ar papildo juos, t. y. jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos bÅ«tų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iÅ¡ esmės pasunkėtų. Nėra bÅ«tina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus.

Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrÄ sumanymÄ ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo. Byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu nustatytus nuteistųjų E. M., A. S. nusikalstamus veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip bendrininkavimÄ prievartaujant turtÄ , neteisėtai disponuojant elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis bei neteisėtai panaudojant Å¡iÄ elektroninę mokėjimo priemonę bei jos duomenis, sukčiaujant, o E. M. ir apiplėšiant, ir pagrįstai pripažino E. M. bei A.

S. nusikalstamų veikų bendravykdytojais. Byloje nustatytos aplinkybės rodo buvus susitarimÄ tarp apeliantų ir J. U. ir nėra svarbu, ar kaltininkų veiksmai buvo aptarti prieÅ¡ tai, kai nukentėjusysis atvyko į A. S. priklausantį butÄ , ar kilo spontaniÅ¡kai jam jau atvykus ir bÅ«nant bute. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad E. M. iÅ¡ karto atvykęs į A. S. butÄ neleido nukentėjusiajam S. N. iÅ¡ jo iÅ¡teiti, kartu su J. U. užlaužė nukentėjusiajam rankas ir nuvedė į kambarį, kur paklupdę S. N. ant fotelio, iÅ¡ rÅ«bų kiÅ¡enių iÅ¡traukė nukentėjusiajam priklausančius daiktus.

Vėliau E. M. bendrais veiksmais su kitais nusikalstamų veikų padaryme dalyvavusiais asmenimis prievartavo nukentėjusiojo turtÄ , neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis bei neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, sukčiavo. E. M. pats atliko dalį nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, taip pat sutiko su kitų bendrai veikusių asmenų atliekamais nusikalstamais veiksmais, jis suvokė bendrÄ sumanymÄ ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo.

Nors nuteistasis A. S. kiek vėliau atvyko į A. S. priklausantį butÄ , tačiau jis taip pat sutiko su kitų bendrai veikusių asmenų atliekamais nusikalstamais veiksmais, jis suvokė bendrÄ sumanymÄ nusikalstamai užvaldyti nukentėjusiojo trutÄ bei pats savo nusikalstamais veiksmais aktyviai prisidėjo prie Å¡io sumanymo įgyvendinimo. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, kad visi kaltinamieji (Å¡iuo metu nuteistieji) veikė bendrai, nukentėjusiojo atžvilgiu panaudodami psichologinį bei fizinį smurtÄ , prievartavo turtÄ , neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, iÅ¡gavo elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis bei neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, ko pasekoje apgaulės bÅ«du buvo paimti greitieji kreditai bei bankomate iÅ¡ nukentėjusiajam priklausančios banko sÄ skaitos nuimti pinigai.Nepagrįsti taip pat apelianto E. M. skundo argumentai, jog jis negalėjo darant nusikalstamas veikas bendrininkauti su A.

S., kuris pripažintas teismo nepakaltinamu. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 str. 2 d., BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d., BK 182 str. 1 d., veikdami bendrai, padarė E. M., A. S. ir J. U.. Tuo tarpu nukentėjusįjį apiplėšė E. M., veikdamas bendrai su J. U..  Priešingai negu nurodo apeliantas, nors skundžiamame nuosprendyje dėstant faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, iš tikrųjų minimas ir po to nepakaltinamu pripažintas A. S., visų šių nusikalstamų veikų padaryme dalyvavo ne mažiau kaip po du nusikaltimo vykdytojus, todėl šios nusikalstamos veikos tikrai buvo padarytos veikiant bendrininkų grupe (BK 25 str. 2 d.).Priešingai nei nurodoma apelianto A.

S. skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė ir aptariamų nusikalstamų veikų padarymo laikÄ . Pažymėtina tai, jog skundžiamame nuosprendyje apraÅ¡ant nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 str. 2 d., BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d., BK 182 str. 1 d., yra nurodytas ne konkrečiai A. S. dalyvavimo Å¡ių nusikalstamų veikų padaryme laikas, o Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo laikas, apimantis visų bendravykdytojų veiksmus, realizuojant paminėtų nusikalstamų veikų sudėtis.

             Skundžiamame nuosprendyje ir Å¡iame nuosprendyje aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pirmiausia E. M. ir J. U., veikdami bendrininkų grupe, panaudodami prieÅ¡ S. N. fizinį smurtÄ ir atimdami jam galimybę prieÅ¡intis, iÅ¡traukė iÅ¡ nukentėjusiojo rÅ«bų kiÅ¡enių kaltinime iÅ¡vardintus jo daiktus. Å i nusikalstama veika teisingai įvertinta kaip plėšimas ir kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. Po to, tame pačiame bute, E. M., J.

U. bei vėliau į butÄ atėjęs A. S., veikdami bendrininkų grupe, panaudodami prieÅ¡ S. N. fizinį smurtÄ , grasindami tokį smurtÄ panaudoti ir paskelbti nukentėjusįjį kompromituojančiÄ informacijÄ , neturėdami teisėto pagrindo, vertė nukentėjusįjį perduoti jiems savo turtÄ â€“ banko sÄ skaitoje esančius pinigus, iÅ¡reikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo jo anketinius duomenis, mokėjimo kortelės kodÄ , elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius, privertė nukentėjusįjį suraÅ¡yti tariamas 10 000 Lt skolos ir automobilio „Volvo V40“ pardavimo sutartis.

Tokios nuteistųjų nusikalstamos veikos pagrįstai įvertintos kaip kvalifikuotas turto prievartavimas ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 181 str. 2 d. Dar kartÄ pažymėtina, kad pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d. ir BK 181 str. 2 d. , skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytos aiÅ¡kiai ir suprantamai, toks jų iÅ¡dėstymas atitinka nurodytų baudžiamųjų įstatymų dispozicijas. Tie patys jau aptarti įrodymai taip pat neabejotinai patvirtina, kad nuteistieji E. M., A.

S. ir J. U., veikdami bendrininkų grupe, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai disponavo svetimomis, t.y. nukentėjusiojo S. N. elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis, padarydami nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 214 str. 1 d., neteisėtai atliko finansines operacijas panaudodami svetimas elektronines mokėjimo priemones bei svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenis ir taip padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 215 str. 1 d., o taip pat, atlikdami Å¡ias neteisėtas finansines operacijas, apgaule įgijo savo naudai svetimÄ bendros 1920 Lt vertės turtÄ , tokiu bÅ«du padarė sukčiavimÄ , t.y. nusikalstamÄ veikÄ , teisingai kvalifikuotÄ pagal BK 182 str. 1 d.             Galima iÅ¡ dalies sutikti, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje gana painiai iÅ¡dėstytos bÅ«tent BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, jos jau buvo iÅ¡dėstytos Å¡iame nuosprendyje.

Kita vertus, Å¡ie neaiÅ¡kumai, kolegijos nuomone, pirmiausia paaiÅ¡kinami bÅ«tent tuo, kad E. M., A. S. ir J. U. nusikalstamas veikas apgaule įgyjant svetimÄ turtÄ pirmosios instancijos teismas įvertino ir kvalifikavo ne tik kaip sukčiavimÄ pagal BK 182 str. 1 d., bet dar ir kaip kreditinį sukčiavimÄ pagal BK 207 str. 1 d. Kolegijos nuomone, pagal BK 207 str. 1 d. nuteistieji nuteisti nepagrįstai, nes jų veikose nėra Å¡io nusikaltimo požymių.              Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 207 str. 1 d.

             Pagal BK 207 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule gavo kreditÄ , paskolÄ , subsidijÄ , laidavimo ar banko garantijos raÅ¡tus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Å i norma numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymÄ :

1) kredito gavimÄ apgaule;

2) paskolos gavimÄ apgaule;

3) subsidijos gavimÄ apgaule;

4) laidavimo ar banko garantijos raÅ¡tų gavimÄ apgaule;

5) kitų kreditinių įsipareigojimų gavimÄ apgaule. Jeigu paskolos (kredito) gavėjas bankui ar kitai kredito įstaigai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba nutylėjo faktus, lėmusius paskolos (kredito) iÅ¡davimÄ , nors privalėjo apie juos praneÅ¡ti, ir imdamas paskolÄ (kreditÄ ) jau turėjo tikslÄ jos negrÄ Å¾inti, jo veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas. Jeigu kaltininkas apgaule gauna paskolÄ (kreditÄ ) nesant tyčios jos neatlygintinai įgyti, o turint tikslÄ panaudoti pagal paskirtį, jo veika nesudaro sukčiavimo sudėties, o kvalifikuojama kaip kreditinis sukčiavimas pagal BK 207 straipsnį.

Sukčiavimo dalykas atliekant bankų įstaigų operacijas yra banko paskolų piniginės lėšos, jas siekiama įgyti savo ar kitų naudai, o ne verslui. Kreditinio sukčiavimo atveju nusikalstamos veikos dalykas yra paskolų suteikimo tvarka ir sÄ lygos (kasacine byla Nr. 2K-35/2009).             Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantai ir J. U., neteisėtai pasinaudodami elektronine mokėjimo priemone, leidžiančia S. N. elektroniniu bÅ«du disponuoti lėšomis, esančiomis AB banko „Swedbank“ banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos į UAB „SmSCredit.lt“ ir UAB „Moment Credit“ pervedė pinigines lėšas, kredito bendrovėms pateikdami S. N. asmens duomenis, tokiu bÅ«du prisistatydami S. N., nukentėjusiojo vardu su UAB „SmSCredit.lt“ ir UAB „Moment Credit“ sudarė kredito bei paskolų sutartis ir pagal kurias UAB „SmSCredit.lt“ ir UAB „Moment Credit“ pinigines lėšas, t.y. po 500 Lt, bendroje 1000 Lt sumoje, pervedė į S. N. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Tai, kad apeliantai bei J. U. kredito bendrovių pinigines lėšas siekė įgyti savo naudai, patvirtina tai, jog kreditai buvo paimti pasinaudojant neteisėtai disponuojama svetima elektronine mokėjimo priemone bei jos prisijungimo duomenimis, kurie buvo iÅ¡gauti panaudojant psichologinę bei fizinę prievartÄ ir grasinimus. Be to, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir vėlesni nuteistųjų veiksmai, kuomet jie „Nordea” bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), iÅ¡grynino ne tik kredito bendrovių pervestas pinigines lėšas, bet ir sÄ skaitoje buvusias nukentėjusiojo pinigines lėšas.

Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ , neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas, inicijuojant ar atliekant finansinę operacijÄ didesnės kaip 1 MGL dydžio sumos, kvalifikuojamas pagal BK 182 ir 215 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptį. Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas bei inicijavimas ar atlikimas ja finansinės operacijos didesnės kaip 1 MGL dydžio sumos kvalifikuojamas kaip BK 182, 214, 215 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptis. Svetimo mokėjimo instrumento panaudojimu inicijuojant finansinę operacijÄ ir siekiant užvaldyti svetimÄ turtÄ tiesiogiai kėsinamasi į norminių aktų apibrėžtÄ mokėjimo kortelių naudojimo tvarkÄ bei svetimÄ turtÄ .

Tokia nusikalstama veika pažeidžia dvi baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nes sukeliami dvejopi padariniai, kurių atskirai neapima BK 182, 215 ar 214 straipsnis (kasacinė byla Nr. 2k-587/2005). Taigi esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantus bei J. U. nuteisė ir pagal BK 207 str. 1 d. Apeliantų bei nuteistojo J. U. veiksmai pasinaudojant nukentėjusiajam S. N. suteiktais AB banko „Swedbank“ elektroninės mokėjimo priemonės, leidžiančios elektroniniu bÅ«du disponuoti lėšomis, esančiomis banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – vartotojo kodu, slaptažodžiu ir slaptažodžių kortelės slaptažodžiais, bei nukentėjusiojo vardu iÅ¡duota „Swedbank“ banko „Visa elektron“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtoms finansinėms operacijoms inicijuoti, kreditams iÅ¡ kredito bendrovių UAB „SmSCredit.lt“ ir UAB „Moment Credit“ gauti bei finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti banko „Nordea” bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), turėjo bÅ«ti kvalifikuoti tik pagal BK 215 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliantai, o taip pat, vadovaujantis BPK 320 str. 5 d. nuostatomis, ir J. U. pagal BK 207 str. 1 d. iÅ¡teisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 str. Skundžiamu nuosprendžiu E. M., A. S. ir J. U. nuteisti dar ir pagal BK 144 str. už tai, kad veikdami bendrai 2010 m. rugsėjo 3 d., apie 11.30 val., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, J. U. prieÅ¡ S. N. valiÄ sugirdžius 3 tabletes „Leponex“ bei nukentėjusiajam praradus sÄ monę, bendrais veiksmais nukentėjusįjį S. N. nuvežė prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, kur be pagalbos paliko gulėti ant žolės, tokiais veiksmais sukėlė pavojų jo gyvybei, nors turėjo galimybę jam iÅ¡kviesti pagalbÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 str., padarymu. Teismas netikrino, ar nukentėjusiajam S. N. dėl apeliantų bei J. U. veiksmų buvo iÅ¡kilęs pavojus ne tik sveikatai, bet ir gyvybei, nevertino nuteistųjų kaltės turinio, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ esmės nepateikė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų, kaip to reikalauja BPK 305 str. 1 d. 3 p.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 144 straipsnyje nustatyta atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus Å¡io žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbÄ .

Be kitų aplinkybių, veikos kvalifikavimÄ pagal BK 144 straipsnį lemia veika, jos padarymo situacija, kai kaltininkas, turėdamas galimybę pagelbėti, nepagelbėja asmeniui, kurio gyvybei yra iÅ¡kilęs pavojus, nors jis turi pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiu asmeniu ar pats sukėlė pavojų Å¡io gyvybei, taip pat veikos subjektyvieji požymiai, kad kaltininkas veikia tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis Nr. 2K-172/2013). Pavojinga gyvybei padėtis yra kritinė situacija, kai dėl asmens tyčinės ar neatsargios veikos, arba nelaimingo atsitikimo, stichinės nelaimės, ligos ir pan., žmogui gresia realus mirties pavojus ir jam aiÅ¡kiai reikalinga neatidėliotina pagalba.

Nukentėjusysis S. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog J. U. jam liepė pasirinkti arba tabletes, arba ampulę. J. U. sudavė jam per prievartÄ tabletes, bet tuo metu Å¡alia S. N. buvo ir visi kiti kartu. A. S. atnešė vandens, liepė apsiprausti, davė atsigerti. Nukentėjusysis bandė bėgti, bet kojos pynėsi, negalėjo paeiti. Trise pasiėmė nukentėjusįjį už pažastų ir iÅ¡sivedė, pasodino į maÅ¡inÄ . Bute liko A. S. ir moteris. Kaip iÅ¡laipino, nukentėjusysis nepamena.

Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis parodė, jog tabletes atnešė J. U., bet visi kiti taip pat buvo Å¡alia. Tabletes liepė jam iÅ¡gerti, nes jis tuomet neva tai nieko neprisimins. Norėjo, kad jis iÅ¡gertų tris tabletes, bet jis prieÅ¡inosi, trenkė per rankÄ , tabletės iÅ¡byrėjo. Jie surinko tabletes. Nukentėjusysis, pamatęs, kad nepasiprieÅ¡ins, dvi tabletes iÅ¡gėrė. Tablečių pakuotės jis nematė, nežino kas tai per tabletės. IÅ¡gėrus tabletes nuteistieji jį palaikė gal pusvalandį, gal ilgiau.

Jis dar bandė pabėgti, bet jam pradėjo pintis kojos ir jį pasigavo. Vėliau, praėjus maždaug keturiasdeÅ¡imt minučių nuteistieji paėmė jį už parankių ir nusivedė į automobilį. Jie vežė jį ne jo automobiliu, automobilis buvo tamsus, markės pasakyti negali. Jiems bevažiuojant nukentėjusysis prarado sÄ monę. Automobiliu jį vežė J. U., E. M. ir A. S.. Kur jis buvo paleistas ar numestas, jis neprisimena. Taip pat neprisimena ir kas jį surado bei kokiomis aplinkybėmis atvežė į ligoninę.

SÄ monės jis galėjo netekti tik dėl tų sugirdytų vaistų, daugiau nuo nieko taip negalėjo atsitikti, nes jo sveikata visada buvo gera, jis niekuo nesiskundė.Pačių nuteistųjų parodymai, susiję su aptariamos nusikalstamos veikos padarymu, nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi bei nesutampa tarpusavyje.Nuteistasis E. M. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad kas davė vaistus nukentėjusiajam jis nematė, jis vaistų jam nedavė. Nukentėjusysis buvo mieguistas, guminis, prastai orientavosi.

Nukentėjusysis jam pasakė kur gyvena, jis nuvežė ir paleido jį prie namų. Vežant namo nukentėjusįjį kartu važiavo A. S. ir A. S.. Nukentėjusysis pats iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir nuėjo, o jie nuvažiavo. Nukentėjusysis tikrai nebuvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. M. taip pat nurodė, jog jis vežė S. N., kuris pats nurodė adresÄ kur gyvena. Vietoje, kur jis nukentėjusįjį paleido, norint pasiekti namÄ , reikėjo pereiti gatvę.

S. N. perėjo gatvę ir nuėjo link savo devynaukščio namo. Nugriuvęs nukentėjusysis nebuvo. Vežant nukentėjusįjį namo, jis niekuo nesiskundė, normaliai jautėsi. Jis tablečių nematė, jis turbÅ«t gal buvo nuėjęs į automobilį.Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2010-09-17 J. U. parodė, jog jis A. S. bute iÅ¡gėręs vaistų miegojo. Pabudęs nuo bruzdesio, jis nuėjo į pereinamÄ jį kambarį, kur pamatė A. S. ir dar tris asmenis. Vienas iÅ¡ asmenų sėdėjo ant lovos, vos nulaikė galvÄ .

Kitus du vyrus jis buvo pora kartų matęs. Kažkuris iÅ¡ asmenų pasakė, kad tÄ asmenį, kuris sėdi nuleidęs galvÄ ant lovos, reikia vežti ir jie visi keturiese išėjo iÅ¡ buto. Asmuo, kurio jis nepažinojo, iÅ¡ buto išėjo svirduliuodamas, A. S. padėjo jam iÅ¡eiti. Visi įsėdo į sidabrinės spalvos automobilį, markės ir valstybinių numerių nežino. Jis bute liko vienas (b.t. 4, b.l. 120-121). 2011-05-10 vykusios apklausos metu J. U. parodė, jog pabudęs nuo paÅ¡alinių garsų, kambaryje, kuris yra iÅ¡ karto įėjus į butÄ , pamatė nepažįstamÄ vyrÄ , kuris svirduliavo.

Jį už parankių paėmė A., E. ir dar vienas vyras, kurio vardo ir pavardės nežino, įsodino į pilkos spalvos automobilį, kurio modelio nežino. Kiek pamena už vairo atsisėdo E.. Už valandos ar pusvalandžio grįžo vienas S. (b.t. 4, b.l. 128). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis J. U. parodė, kad jis tablečių nukentėjusiajam nedavė. Nukentėjusysis pats išėjo, sužalojimų nesimatė.Nuteistasis A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis nematė kaip nukentėjusiajam girdė tabletes.

Iki maÅ¡inos nukentėjusysis atėjo pats. Vežant nukentėjusįjį kartu buvo A. S., o ne J. U.. Jie nukentėjusįjį paleido tarp namo, kuriame jis gyvena, ir garažų. Nukentėjusįjį jie iÅ¡vežė Mitsubishi pilkos spalvos automobiliu, su kuriuo jis (A. S.) atvažiavo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. S. parodė, kad jis jokių tablečių nematė, nematė, kad nukentėjusysis gertų vaistus. Niekas nukentėjusiojo už parankių nevedė, jis pats atėjo ir įlipo į maÅ¡inÄ .

Nukentėjusįjį į namus vežė jis, E. M. ir ne J. U., o A. S.. Kai vežė S. N., jis buvo kaip keleivis, sėdėjo priekinėje sėdynėje Å¡alia vairuotojo, o S. N. sėdėjo gale su A. S. ir lyg kažkÄ kalbėjosi tarpusavyje. Jie nukentėjusįjį paleido prie jo namų, jis pats atsidarė automobilio dureles, iÅ¡lipo ir nuėjo pats link savo namų.                               Liudytojai V. R., A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2010 m. rugsėjo 3 d. apie 12 val. jie buvo balkone, pamatė gulintį vyrÄ .

Pagalvojo, gal girtas. A. M. parodė, kad nusileido pasižiÅ«rėti, pagalvojo, kad vyrÄ iÅ¡tiko epilepsijos priepuolis ir paprašė draugės iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Atvažiavus medikams ir gulintįjį sukant ant Å¡ono, jam iÅ¡ burnos iÅ¡krito slyva. Alkoholio kvapo nuo vyriÅ¡kio nesijautė, jis nieko nekalbėjo.                          Liudytoja R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba greitosios medicinos pagalbos stotyje, įvykio neprisimena.

Liudytoja patvirtino vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. nuostatomis pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2010-09-03 gavo kvietimÄ vykti į (duomenys neskelbtini), kur prie geležinių garažų gulėjo vyras. Nuvykus jie vyrÄ pažadino, jis stojosi, bandė keltis, griuvo, buvo agresyvus, mosikavosi, kažkÄ neaiÅ¡kiai kalbėjo. Vietoje jam jokios diagnozės nenustatė, nuvežė į Raudonojo Kryžiaus ligoninę. Papildomai liudytoja teisme parodė, kad jeigu bÅ«tų matęsi sužalojimai, jie vyriÅ¡kį bÅ«tų vežę į klinikas.

Pagal visÄ situacijÄ , vyriÅ¡kis neatrodė sunkios bÅ«senos (b.t. 1, b.l. 163, b.t. 7, b.l. 18-19).                          IÅ¡ 2010-09-03 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad kvietimas vykti adresu (duomenys neskelbtini) buvo gautas 12.23 val. GMP į iÅ¡kvietimo vietÄ nuvyko 12.30 val., kur ant žolės už (duomenys neskelbtini) esančio namo rastas vyriÅ¡kis. Pažadintas vyriÅ¡kis buvo agresyvus, bandė atsikelti, griuvo, kalba neaiÅ¡ki (b.t. 1, b.l. 161).

Kaip matyti iÅ¡ 2010-09-03 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, S. N., įtariant galvos traumÄ , 2010-09-03 13.26 val. buvo iÅ¡vežtas į Kauno medicinos universiteto klinikų Skubios pagalbos skyrių (b.t. 1, b.l. 162). Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų kopijų, Skubios pagalbos skyriuje nukentėjusysis buvo stebimas tik įvykio dienÄ , tÄ pačiÄ dienÄ buvo iÅ¡leistas į namus. Neurologas 2010-09-03 vykusios konsultacijos metu nustatė, jog S. N. Å¡iuo metu sÄ moningas, kontaktas geras, refleksai lygÅ«s, teigiami, jutimo sutrikimų nėra, patologinių refleksų, meninginių simptomų nėra, galÅ«nes valdo.

Duomenų konstatuoti galvos smegenų trauminę ligÄ nepakanka. Diagnozė: veido sumuÅ¡imas, Å«mus apsinuodijimas nenustatytos kilmės medžiagomis.Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. N. konstatuota galvos sumuÅ¡imas su kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimu kairio antakio srityje, poodinė kraujosruva deÅ¡inio žasto srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus aukščiau nurodytas sritis ir galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2010-09-03 ne mažiau trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje.

Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (b.t. 1, b.l. 118-119).Kaip matyti iÅ¡ Kauno medicinos universiteto klinikų raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio dienÄ (2010-09-03 19.30 val.) paimtame nukentėjusiojo S. N. Å¡lapime opijatų, anfetaminų ir etilo alkoholio nerasta (b.t. 1, b.l. 145).Teismo medicinos ekspertė S. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, jog S. N. kraujyje neutrofilų kiekio sumažėjimo, kuris galėjo atsirasti iÅ¡gėrus 3 medikamento Leponex tabletes, nekonstatuota (b.t. 1, b.l. 122).Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti medikamentų „Leponex” poveikį, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta teismo medicinos ekspertė S. M..

Ekspertė patvirtino, jog nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, diagnozuota lengvos formos galvos smegenų liga. Vaistai „Leponex” naudojami šizofrenijai gydyti. Jeigu žmogus nenaudojęs neuroleptikų, tai neatmetama galimybė, kad dvi tabletės „Leponex” vaistų galėjo sukelti šalutinį poveikį. Jai nebuvo pateikti toksikologijos laboratorijos duomenys, kad nukentėjusiojo kraujyje būtų rastas neuroleptikas „Leponex”. Nukentėjusiojo kraujas nebuvo pristatytas toksikologijos laboratorijai.

Å alutinį poveikį neroleptikas „Leponex” turėjo, neatmetama galimybė, kad žmogus dėl to galėjo netekti sÄ monės, tapo jautrus, bet vėliau su Å¡lapimu neuroleptikas iÅ¡ organizmo pasiÅ¡alino. Nuo žmogaus individualių savybių priklauso, ar žmogus pats atgautų sÄ monę, ar tik suteikus medicininę pagalbÄ . Å iuo atveju nukentėjusysis buvo atvežtas į Skubios pagalbos skyrių ir, suteikus pagalbÄ , buvo iÅ¡leistas į namus, į skyrių paguldytas nebuvo. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad apžiÅ«rint nukentėjusįjį skubios pagalbos skyriuje, jis į klausimus atsakė, galÅ«nes valdė, teigė vartojęs alkoholį, kraujospÅ«dis ir pulsas normos ribose, konsultuotas neurologo, sÄ moningas, kontaktas geras, nustatytas apsvaigimas nenustatytos kilmės medžiagomis ir buvo iÅ¡leistas į namus ambulatoriniam gydymui.

IÅ¡gertos dvi tabletės neuroleptiko „Leponex” galėjo sukelti laikinÄ pavojų nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei. Maža tikimybė, kad žmogus numirtų nuo dviejų iÅ¡gertų tablečių „Leponex”, nes jis pasiÅ¡alina su Å¡lapimu, tačiau neatmetama tokia galimybė. Nors pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, pripažino E. M., A. S. ir J. U. kaltais, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 144 str., tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad apkaltinamasis nuosprendis naikintinas, turi bÅ«ti priimtas naujas nuosprendis ir E. M., A.

S. bei J. U. turi būti išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 p.).Netikėti nukentėjusiojo S. N. nuosekliais parodymais apie tai, kad jam J. U. visų kitų nusikalstamų veikų padaryme dalyvavusių asmenų akivaizdoje bei su jų pritarimu sugirdė vaistus bei tuo, kad jis buvo išvežtas iš A. S. priklausančio buto ir paliktas prie (duomenys neskelbtini), esančio namo ant žolės gulėti, nėra pagrindo netikėti, kadangi juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai (GMP iškvietimo kortelė, liudytojų V.

R., A. M., R. S. parodymai, byloje esantys medicininiai dokumentai, specialisto iÅ¡vada, teismo medicinos ekspertės paaiÅ¡kinimai).                           Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau iÅ¡dėstytų įrodymų visuma nepatvirtina aplinkybės, jog nukentėjusiajam S. N. dėl apeliantų bei J. U. veiksmų buvo iÅ¡kilęs pavojus ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Byloje liudytojais apklausti V. R., A. M. patvirtino, kad jie stovėdami balkone pamatė gulintį vyrÄ .

A. M. pagalvojęs, kad nukentėjusiajam epilepsijos priepuolis, V. R. paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Greitoji medicinos pagalba į iÅ¡kvietimo vietÄ nuvyko praėjus vos septynioms minutėms po iÅ¡kvietimo - 2010-09-03 12.30 val., kur ant žolės už (duomenys neskelbtini) esančio namo buvo rastas nukentėjusysis S. N.. Kaip nurodyta greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, pažadintas vyriÅ¡kis buvo agresyvus, bandė atsikelti, griuvo, kalba neaiÅ¡ki. IÅ¡ liudytoja apklaustos greitosios medicinos pagalbos stoties slaugytojos R.

S., kuri bÅ«tent ir vyko GMP automobiliu į iÅ¡kvietimo vietÄ , parodymų seka, jog nuvykus nukentėjusysis neatrodė sunkios bÅ«senos. Nors S. N., įtariant galvos traumÄ , 2010-09-03 13.26 val. buvo iÅ¡vežtas į Kauno medicinos universiteto klinikų Skubios pagalbos skyrių, tačiau medicininiai dokumentai patvirtina, jog Skubios pagalbos skyriuje nukentėjusysis buvo stebimas tik įvykio dienÄ , tÄ pačiÄ dienÄ buvo iÅ¡leistas į namus gydytis ambulatoriÅ¡kai. Neurologas 2010-09-03 vykusios konsultacijos metu nustatė, jog S. N. tuo metu buvo sÄ moningas, kontaktas geras, refleksai lygÅ«s teigiami, jutimo sutrikimų nėra, patologinių refleksų meninginių simptomų nėra, galÅ«nes valdo.

Duomenų konstatuoti galvos smegenų trauminę ligÄ nepakanka. Diagnozė: veido sumuÅ¡imas, Å«mus apsinuodijimas nenustatytos kilmės medžiagomis. Kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini), kad S. N. konstatuotas galvos sumuÅ¡imas su kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimu kairio antakio srityje, poodinė kraujosruva deÅ¡inio žasto srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus aukščiau nurodytas sritis ir galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2010-09-03 ne mažiau trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje.

Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Ä®vykio dienÄ (2010-09-03 19.30 val.) paimtame nukentėjusiojo S. N. Å¡lapime opijatų, anfetaminų ir etilo alkoholio nerasta.                          Tai, kad nukentėjusiajam Å¡iuo atveju negrėsė realus mirties pavojus, taip pat patvirtina ir teismo medicinos ekspertės S. M. paaiÅ¡kinimai. IÅ¡ ekspertės paaiÅ¡kinimų seka, jog vaistai „Leponex” naudojami Å¡izofrenijai gydyti. Jeigu žmogus nenaudojęs neuroleptikų, tai neatmetama galimybė, kad dvi tabletės „Leponex” vaistų galėjo sukelti Å¡alutinį poveikį.

Jai nebuvo pateikti toksikologijos laboratorijos duomenys, kad nukentėjusiojo kraujyje bÅ«tų rastas neuroleptikas „Leponex”. Nukentėjusiojo kraujas nebuvo pristatytas toksikologijos laboratorijai. Å alutinį poveikį neroleptikas „Leponex” turėjo, neatmetama galimybė, kad žmogus dėl to galėjo netekti sÄ monės, tapo jautrus, bet vėliau su Å¡lapimu neuroleptikas iÅ¡ organizmo pasiÅ¡alino. Nuo žmogaus individualių savybių priklauso, ar jis pats atgautų sÄ monę, ar tik suteikus medicininę pagalbÄ .

Å iuo atveju nukentėjusysis buvo atvežtas į Skubios pagalbos skyrių ir, suteikus pagalbÄ , buvo iÅ¡leistas į namus, į skyrių paguldytas nebuvo. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad apžiÅ«rint nukentėjusįjį skubios pagalbos skyriuje, jis į klausimus atsakė, galÅ«nes valdė, teigė vartojęs alkoholį, kraujospÅ«dis ir pulsas normos ribose, konsultuotas neurologo, sÄ moningas, kontaktas geras, nustatytas apsvaigimas nenustatytos kilmės medžiagomis ir buvo iÅ¡leistas į namus ambulatoriniam gydymui.

IÅ¡gertos dvi tabletės neuroleptiko „Leponex” galėjo sukelti laikinÄ pavojų nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei. Maža tikimybė, kad žmogus numirtų nuo dviejų iÅ¡gertų tablečių „Leponex”, nes jis pasiÅ¡alina su Å¡lapimu.                          Svarbu Å¡iuo atveju atkreipti dėmesį ir į tai, kad J. U. nuo 1996 metų diagnozuota Å¡izofrenija – remisija. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡is psichikos sutrikimas J.

U. nustatytas ir Å¡iuo metu, tačiau konstatuota ir tai, jog J. U. tiek nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek Å¡iuo metu galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, priverstinis gydymas jam nereikalingas. Å ios aplinkybės patvirtina tai, jog nuteistasis J. U. žinojo nukentėjusiajam sugirdyto medikamento daromÄ poveikį žmogaus organizmui. Juolab, kad iÅ¡ paties nukentėjusiojo parodymų seka, jog nusikalstamų veikų padaryme dalyvavusių asmenų tikslas sugirdant S. N. vaistus buvo tai, kad Å¡is užmigtų ir pamirÅ¡tų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei jas padariusius asmenis, o ne sukelti realų pavojų nukentėjusiojo S. N. gyvybei.             Esant aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog aukščiau iÅ¡dėstytų ir įvertintų įrodymų visuma nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad dėl apeliantų ir J.

U. nukentėjusiojo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų kilo realus pavojus jo gyvybei, taip pat nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji suprato ir sÄ moningai, suvokdami, kad nukentėjusiajam reikalinga neatidėliotina pagalba, jos nesuteikė. Todėl apeliantai, o taip pat, vadovaujantis BPK 320 str. 5 d. nuostatomis, ir J. U. pagal BK 144 str. iÅ¡teisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).                           Dėl bausmių.

Baudžiamasis įstatymas skiriant apeliantams bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. 182 str. 1 d., o E. M. skiriant bausmę ir už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 str. 1 d., pritaikytas tinkamai, Å¡velninti paskirtas bausmes nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantai padarė po keletÄ nusikalstamų veikų (E. M. padarė penkias nusikalstamas veikas, o A. S. padarė keturias nusikalstamas veikas), kurios priskiriamos nesunkių, apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str. 3 d., 4 d., 5 d.).

Nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia ir visos yra baigtos. Skundžiamu nuosprendžiu nenustatyta apeliantų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tuo tarpu nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe. Tai jau buvo aptarta Å¡iame nuosprendyje.Skundžiamu nuosprendžiu įvertintos ir apeliantų asmenybės. E. M. praeityje tris kartus teistas už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ .

A. S. praeityje teistas tris kartus, tame tarpe ir už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymÄ . Apeliantų teistumai neiÅ¡nykę ir pagal BK 27 str. 1 d. nuostatas jie yra recidyvistai. Tuo tarpu pagal BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistųjų E. M., A. S. atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigų. Be to, jie bausti ir administracine tvarka. Nors nuteistieji turi nuolatines gyvenamÄ sias vietas, tačiau niekur nedirba, t.y. neturi legaliai gaunamų pajamų.

A. S. buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai.  Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės rodo, kad E. M. ir A. S. už kiekvienÄ veikÄ atskirai paskirtos bausmės atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir savo rÅ«Å¡imi bei dydžiu nėra per griežtos. Å ios bausmės artimos baudžiamųjų įstatymų sankcijose nustatytų terminuoto laisvės atėmimo bausmių žemutinėms riboms, todėl laikyti jas aiÅ¡kiai per griežtomis ir dar labiau Å¡velninti pagrindo nėra.

Dėl bausmių bendrinimo. Apeliantus bei nuteistÄ jį J. U. iÅ¡teisinus dėl kreditinio sukčiavimo pagal BK 207 str. 1 d. bei palikimo be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei pagal BK 144 str., skundžiamu nuosprendžiu už kitas nusikalstamas veikas jiems paskirtos bausmės turi bÅ«ti subendrinamos iÅ¡ naujo.             IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad nuteistiesiems E. M., A. S. ir J. U. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes teismas subendrino vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., t.y. galutinės subendrintos bausmės jiems paskirtos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du.

Nors skundžiamame nuosprendyje bausmių subendrinimo bÅ«das plačiau neaptartas ir nemotyvuotas, tačiau iÅ¡ to, kokios ir kokiomis aplinkybėmis buvo padarytos nusikalstamos veikos, matosi, kad nusikaltimai, numatyti BK 180 str. 1 d., 181 str. 2 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., sudaro realiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį. Nusikaltimai, numatyti BK 215 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d., yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Nusikalstama veika, numatyta BK 181 str. 2 d. priskiriama tyčinių sunkių, veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d.

– tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai priskiriama tik nusikalstama veika, numatyta BK 182 str. 1 d., ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 str. ir 207 str. 1 d., pagal kurias šiuo nuosprendžiu apeliantai ir nuteistasis J. U. išteisinami.Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems skiriant iš naujo galutines subendrintas bausmes kolegija irgi taiko bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus. Nuteistajam E. M. pagal BK 182 str. 1 d. ir BK 215 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu.

Tačiau Å¡i subendrinta bausmė ir bausmės, paskirtos pagal BK 180 str. 1 d., 181 str. 2 d., 214 str. 1 d., bendrinamos dalinio sudėjimo bÅ«du, nes nusikalstamos veikos, už kurias paskirtos Å¡ios bausmės, nėra labai skirtingos pagal pavojingumÄ ir BK 63 str. 5 d. 2 p. nuostatos Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomos. Tokiu pačiu bÅ«du galutinė subendrinta bausmė skiriama ir nuteistiesiems A. S. bei J. U., iÅ¡skyrus tai, kad A. S. nenuteistas pagal BK 180 str., o skiriant galutinę subendrintÄ bausmę J.

U. apėmimo bÅ«du (BK 63 str. 5 d. 2 p.) jam subendrinama dar ir už nesunkų tyčinį nusikaltimÄ pagal BK 187 str. 1 d. paskirta bausmė.Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 str. ir BK 207 str. 1 d. yra priskiriamos tik nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, ir skundžiamame nuosprendyje bausmių pagal Å¡iuos BK straipsnius paskyrimas negalėjo įtakoti galutinių subendrintų bausmių dydžių. Todėl nors Å¡iuo nuosprendžiu E. M., A. S. ir J.

U. pagal BK 144 str. ir BK 207 str. 1 d. iÅ¡teisinami, iÅ¡ naujo subendrinant jiems paskirtas bausmes už kitas, sunkesnes ir pavojingesnes nusikalstamas veikas, galutinės subendrintos bausmės skiriamos tokių pačių dydžių kaip bausmės, paskirtos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Ä®vertinus padarytų nusikaltimų aplinkybes, kaltinamųjų asmenybes, skirti Å¡velnesnes galutines subendrintas bausmes, kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Dėl civilinio ieÅ¡kinio. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio klausimas irgi iÅ¡spręstas teisingai.BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.Nukentėjusysis S. N. baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ nuteistųjų solidariai priteisti 12 658 litus nusikalstamomis veikomis padarytai turtinei žalai atlyginti bei 30 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis ieÅ¡kinyje nurodė, jog jam priklausiusio automobilio Volvo V40, v/n (duomenys neskelbtini), vertė 9 000 Lt. Minėtame automobilyje buvo 350 Lt vertės pripučiamas čiužinys, 100 Lt vertės valties pompa, 15 Lt vertės čiužinio pompa, 35 Lt vertės 10 vnt. ieÅ¡mų Å¡aÅ¡lykams. Taip pat iÅ¡ jo buvo pagrobtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Sony Ericson K700i“, kurio vertė 50 Lt, telefonÄ Nokia 3310, kurio vertė 20 Lt, banko mokėjimo kortelė „Visa elektron“, kurios vertė 25 Lt.

Nukentėjusysis ieÅ¡kinyje nurodė ir tai, kad jis grÄ Å¾ino nuteistųjų iÅ¡ UAB „SmSCredit.lt“ ir UAB „Moment Credit“ paimtas paskolas. Kartu su ieÅ¡kiniu nukentėjusysis pateikė automobilio vertę bei kreditų grÄ Å¾inimo faktÄ patvirtinančius įrodymus. Byloje nustatyta, kad iÅ¡ nukentėjusiojo buvo pagrobti mobiliojo ryÅ¡io telefonai, nors nukentėjusysis nepateikė jų vertę patvirtinančių dokumentų, tačiau, teismo vertinimu, ji yra reali. Taip pat nėra pagrindo netikėti nukentėjusiuoju, kad jam priklausančiame automobilyje buvo paminėti daiktai, kurių vertė taip pat yra reali.

Be to, baudžiamojoje byloje yra nukentėjusiojo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, kurie patvirtina, kokiÄ sumÄ pinigų nuteistieji pasisavinimo. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo S. N. 9000 Lt vertės automobilį „Volvo V40“ 2010 m. rugsėjo 12 d. sudegino ir taip jį sunaikino nuteistasis J. U. kartu su nepakaltinamu pripažintu A. S.. Nuteistieji E. M. ir A. S. pagal BK 187 str. 1 d. nenuteisti. Tačiau pačiame skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodoma, kad J. U. sudegino nukentėjusiojo automobilį, kuris jau buvo užvaldytas turto prievartavimo bÅ«du.

Turto prievartavimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir yra laikoma baigta, kai nukentėjusiajam, neturint teisėto pagrindo, pareiÅ¡kiamas reikalavimas perduoti turtÄ arba kitokios turtinės pretenzijos. Kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 181 str. pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ faktinis reikalaujamo turto perdavimas kaltininkui ar kitoks turtinės pretenzijos patenkinimas atskirai nuo turto prievartavimo nekvalifikuojamas. Å is faktas juridinę reikÅ¡mę turi tik nustatant BK 181 str. 2 d. ir 3 d. numatytus didelės žalos ir didelės vertės turto prievartavimÄ kvalifikuojančius požymius.

Å ioje byloje teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo S. N. automobilį jau turto prievartavimo metu užvaldė visi trys nuteistieji, todėl, nors vėliau tÄ automobilį sudegino tik J. U., turtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam, taip pat ir dėl užvaldyto S. N. automobilio, teismas pagrįstai priteisė solidariai iÅ¡ turto prievartavimo bendravykdytojų visų trijų nuteistųjų. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai visiÅ¡kai patenkino nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiajam nusikalstama veika, numatyta BK 180 str. 1 d., padarytÄ turtinę žalÄ pagrįstai priteisė solidariai iÅ¡ nuteistųjų E. M. ir J.

U., o kitÄ turtinės žalos atlyginimo dalį pagrįstai priteisė solidariai iÅ¡ visų trijų nuteistųjų.Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas solidariai iÅ¡ nuteistųjų nukentėjusiajam priteisė ir neturtinės žalos atlyginimÄ , teisingai nustatė jos dydį.Neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dus, jos atlyginimo atvejus, žalos dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CK 6.250 straipsnis. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, įstatymas įpareigoja atsižvelgti į tam tikrus kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ , siekia tik sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti.

Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .Nukentėjusysis dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų neabejotinai patyrė neturtinę žalÄ . Jo atžvilgiu nuteistieji įvykdė net keletÄ nusikalstamų veikų. Nusikalstamų veikų padarymo metu nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudojama psichologinė bei fizinė prievarta, kaip įbauginimo priemonės, buvo panaudoti peiliai, kirvis, grasinama internetinėje erdvėje paskelbti nukentėjusįjį kompromituojančiÄ informacijÄ .

Nusikaltimų padarymo metu S. N. neabejotinai jautė emocinę įtampÄ , baimę, grėsmę savo sveikatai ir gyvybei. Nusikalstamų veikų padarymo metu nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, prieÅ¡ jo valiÄ buvo sugirdyti Å¡izofrenijai skirti gydyti vaistai, dėl ko jam buvo diagnozuotas Å«mus apsinuodijimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, jog iki 2010-09-03 įvykio nukentėjusysis pas psichiatrus nesilankė, nesigydė.

Po nusikalstamų veikų jo atžvilgiu padarymo patyrė psichotraumÄ . Po psichotraumos S. N. iÅ¡sivystė psichikos sutrikimas, kuris dažniausia yra laikino pobÅ«džio. Ekspertizės akte nurodyta, kad diagnozuotÄ psichikos sutrikimÄ galėjo įtakoti 2010-09-03 jo atžvilgiu padaryti veiksmai. Be to, dėl nusikalstamų veikų padarymo metu patirtos psichotraumos iÅ¡sivysčiusį psichikos sutrikimÄ nukentėjusysis daugiau nei pusantro mėnesio gydėsi ambulatoriÅ¡kai. Nukentėjusiojo teigimu, jis iki Å¡iol jaučia baimę, blogai miega, vengia nepažįstamų žmonių, iÅ¡eiti iÅ¡ gyvenamosios vietos.

Taigi, esant aukščiau nurodytų aplinkybių visumai, atsižvelgus tame tarpe ir į nuteistųjų turtinę padėtį, padarytÄ turtinę žalÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai solidariai iÅ¡ nuteistųjų nukentėjusiojo naudai priteista 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Å i neturtinės žalos atlyginimo suma, juo labiau, priteista solidariai iÅ¡ trijų nuteistųjų, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ji nėra per didelė ir jÄ mažinti pagrindo nėra.Atsikirtimuose į nuteistųjų apeliacinius skundus nukentėjusysis S. N. praÅ¡o ne tik Å¡iuos skundus atmesti, bet ir priteisti jam iÅ¡ apeliantų iÅ¡laidas, turėtas advokato paslaugoms, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, apmokėti.

Prie nukentėjusiojo atsikirtimų į apeliacinius skundus pridėti advokato D. M. orderis ir pinigų priėmimo kvitas, iÅ¡ kurio matosi, kad 2012 m. birželio 11 d. S. N. nurodytam advokatui už atsikirtimų į apeliacinius skundus suraÅ¡ymÄ sumokėjo 1000 Lt (8 t., 22, 23 b.l.).Å is nukentėjusiojo praÅ¡ymas tenkinamas iÅ¡ dalies. BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiojo praÅ¡ymas tenkinamas tik iÅ¡ dalies dėl kelių priežasčių. Pirmiausia atsižvelgiama į tai, kad nors Å¡ios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka užtruko, buvo atliekamas įrodymų tyrimas, nukentėjusiojo S. N. atstovas advokatas nei viename apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo. Netgi nurodytame pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad advokatas suteikė nukentėjusiajam teisinę pagalbÄ tik paraÅ¡ant atsikirtimus į nuteistųjų paduotus apeliacinius skundus.

Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad nuteistųjų E. M. bei A. S. apeliaciniai skundai buvo iš dalies patenkinti ir pagal kaltinimus dėl dviejų nusikalstamų veikų šiuo nuosprendžiu jie yra išteisinami. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iš nuteistųjų E. M. ir A. S. nukentėjusiajam S. N. turi būti išieškota ne 1000 Lt, o mažesnė pinigų suma. Šios išlaidos turi būti išieškotos lygiomis dalimis iš abiejų apeliantų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 d., n u s p r e n d ž i a:

             Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria E. M., A. S. ir J. U. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 144 str. ir BK 207 str. 1 d., panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį.             E. M. pagal BK 144 str. ir BK 207 str. 1 d. iÅ¡teisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.             Nuteistajam E. M. Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 181 str. 2 d., BK 180 str. 1 d., BK 182 str. 1 d., BK 214 str. 1 d. ir BK 215 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du, ir galutinę subendrintÄ bausmę E. M. paskirti laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. A.

S. pagal BK 144 str. ir BK 207 str. 1 d. iÅ¡teisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nuteistajam A. S. Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 181 str. 2 d., BK 182 str. 1 d., BK 214 str. 1 d. ir BK 215 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du, ir galutinę subendrintÄ bausmę A. S. paskirti laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.J.

U. pagal BK 144 str. ir BK 207 str. 1 d. iÅ¡teisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nuteistajam J. U. Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 180 str. 1 d., BK 181 str. 2 d., BK 182 str. 1 d., BK 187 str. 1 d., BK 214 str. 1 d. ir BK 215 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 2 p., 6 d., subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du, ir galutinę subendrintÄ bausmę J. U. paskirti laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.IÅ¡ nuteistųjų E. M. ir A.

S. iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kiekvieno po 300 Lt nukentėjusiajam S. N. jo turėtų iÅ¡laidų advokato, dalyvavusio bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, paslaugoms apmokėti. Kolegijos pirmininkas                                                                                           Linas Å iukÅ¡ta Teisėjai                                                                                                                  Laima Garnelienė                                                                                                                                Viktoras Kažys  Â